Civilinė byla Nr. e2-597-1000/2025
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05246-2024-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.9; 2.3.2.10; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. lapkričio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Šarūnė Butkuvienė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingai Madeikienei,
dalyvaujant ieškovei J. B., jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui,
atsakovui A. B., jo atstovui advokatui Irmantui Tumui,
trečiajam asmeniui I. T. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų atsakovui A. B., tretiesiems asmenims I. T. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB Mano Būstas Aukštaitija, Aukštaitijos kredito unijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, AB „Panevėžio specialus autotransportas“, AB „Panevėžio energija“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „B2 Impact“, UAB „Julianus Inkaso“, Panevėžio mokymo centrui, UAB „Legal Balance“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašo: 1)nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriuje dėl atsakovo kaltės ir grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti jo pavardę „(duomenys neskelbtini)“; 2) priteisti ieškovei 1 000 Eur iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo; 3) santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 710 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o jai priteisti 855 Eur kompensaciją už atsakovui atitinkančią didesnę turto dalį; 4) priteisti iš atsakovo 2 700 Eur ieškovei už atsakovo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 5) priteisti iš atsakovo 160 Eur nuostolių atlyginimą už sugadintus rūbus; 6) išreikalauti iš atsakovo ieškovei priklausančius daiktus, t. y. karšto oro gruzdintuvę ZYLE (159 Eur vertės), kavos aparatą (60 Eur vertės), konvekcinę krosnelę EASTCON (650 Eur vertės), bulvių tarkavimo mašiną (100 Eur vertės), indus (bendros 100 Eur vertės), minkštus odinius svetainės baldus (650 Eur vertės), lagaminą (50 Eur vertės), 7 poras ieškovei priklausančių batų (140 Eur vertės), plaukų tiesintuvą (70 Eur vertės), puodą „Zugspice“ (600 Eur vertės), grilio keptuvę (400 Eur vertės), 2 sulankstomas kėdes (40 Eur vertės), tris laikrodžius (630 Eur vertės), 4 vnt. žieminių padangų TOURING (700 Eur vertės), o paaiškėjus, kad visų ar dalies išreikalautinų daiktų nėra, priteisti iš atsakovo ieškovei daiktų vertės dydžio nuostolių atlyginimą; 7) įsipareigojimus tretiesiems asmenims laikyti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais; taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad santuokos iširimo priežastis yra atsakovo smurtas prieš ją, jos išvarymas iš namų bei atsakovo bendravimas su buvusia sutuoktine. Iš pradžių santykiai su atsakovu buvo geri, ji visada stengėsi dėl atsakovo, vežiojo jį pas gydytojus. Kai susipažino su atsakovu per pažinčių programėlę, būtent pats atsakovas norėjo, kad jie susituoktų, ragino ją tuoktis. Dar iki santuokos sudarymo ji atsikraustė pas atsakovą gyventi. Viskas pasikeitė po santuokos sudarymo, t. y. atsakovas visą laiką leisdavo prie telefono, bendravo su buvusia žmona SMS žinutėmis. 2024 m. birželio 22 d. jis metė į ją vazą, sudavė per veidą ir išvarė iš namų. Pats paskambino policijai, pranešė apie įvykį, dėl to jos atžvilgiu buvo išduotas orderis dėl smurto artimoje aplinkoje. Ji šio orderio neskundė. Į medikus dėl patirtų sužalojimų kreipėsi tik po 4-5 dienų, nes tuo metu niekur negalėjo išeiti iš namų. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Po šio įvykio buvo labai sukrėsta, nuolat verkė, gėrė raminančius vaistus, kreipėsi į psichiatrą. Atsakovas dar tą pačią dieną, kai išvarė ją iš namų, parsivežė savo buvusią žmoną (duomenys neskelbtini) į namus. Šios aplinkybės rodo, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl mano, kad iš atsakovo jai turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.
3. Ieškovė taip pat paaiškino, jog atsikraustydama pas atsakovą, ji atsivežė iki santuokos sudarymo įgytus savo daiktus, t. y. gruzdintuvę, kurią dovanojo jai dukra, kavos aparatą, puodų komplektus, kitus asmeninius daiktus, taip pat pirko minkštus svetainės baldus, dukrai pirko ir padovanojo automobilio žiemines padangas, kurias ji laikė pas atsakovą garaže. Po to, kai atsakovas išvarė ją iš namų, ji po 16 dienų atvyko susirinkti savo daiktų, tačiau atsakovas jai jų negrąžino. Tik dalis jos rūbų buvo sudėti į maišus, tačiau tie rūbai maišuose buvo sušlapę, suplėkę, todėl nebetinkami naudoti, dalis rūbų buvo sukarpyti tyčia, todėl visiškai sugadinti. Rūbus ir kitus daiktus vertino pati, įvertino tai, kad daiktai yra dėvėti. Atsakovas jai negrąžina minkštų svetainės baldų, kuriuos ji pirko iš pinigų, kuriuos ji gavo išnuomojusi savo butą. Kai po 16 dienų po orderio išdavimo ji atvyko pasiimti savo daiktų, atsakovas ir jo motina neleido jai visų savo daiktų pasiimti, tik dalį rūbų, vaistus, širdies matuoklį, taip pat šašlykinę, tačiau dalis jos daiktų liko atsakovo namuose. Prašo įpareigoti grąžinti atsakovą jos daiktus arba priteisti iš jo nuostolių atlyginimą už negrąžintus daiktus.
4. Ieškovė taip pat paaiškino, jog santuokos metu buvo įgytas automobilis, kurį prašo asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o jai pusę automobilio vertės kompensaciją. Tik gavusi atsiliepimą sužinojo, kad automobilis yra parduotas. Mano, kad santuokos nutraukimo pasekmės turėtų būti taikomos nuo 2024 m. birželio mėn., tuo laiku dar automobilis nebuvo parduotas, todėl turėtų būti padalintas.
5. Ieškovė taip pat paaiškino, jog jos asmeninėmis lėšomis buvo pakeista tvora ir įstatyti automatiniai vartai, bendros 2 700 Eur vertės, už juos ji sumokėjo iš motinos jai dovanotų pinigų, todėl ši pinigų suma turėtų būti priteista iš atsakovo, nes tokiu būdu buvo pagerinta jo valdomo turto vertė. Nors žemės sklypas, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, priklauso atsakovo motinai, tačiau gyvenamajame name gyvena būtent atsakovas, jis tą turtą valdo ir juo naudojasi, todėl kompensacija turėtų būti priteista iš atsakovo.
6. Ieškovė patikslintame ieškinyje taip pat prašo visus skolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims laikyti jo asmeninėmis skolomis, kadangi jos atsirado iki santuokos sudarymo, todėl ji asmeniškai atsakinga kreditoriams. Prašo ieškinį tenkinti.
7. Ieškovės atstovas prašo ieškinį tenkinti visiškai. Pabrėžė, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas sukėlė konfliktą, kurio metu sužalojo ieškovę, išvarė ją iš namų, be to, pats pripažino, kad turi kitą moterį – buvusią sutuoktinę, ir nebuvo lojalus ieškovei. Nustačius, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovei turėtų būti priteistas 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atstovas taip pat nurodo, jog byloje nustatyta, jog ieškovė savo asmeninėmis lėšomis įstatė elektrinius vartus į atsakovo valdomus namus. Tai, kad ieškovė turėjo asmenines lėšas, patvirtina pinigų dovanojimo sutartis, be to, pats atsakovas rašė dukrai SMS, kuriuose pripažįsta, kad ieškovė sumokėjo už vartus. Taip pat liudytojas I. V. paliudijo, kad būtent jį susirado ieškovė dėl tvoros ir vartų statymo, kad jis atliko minėtus darbus ir kad už atliktus darbus pinigus jam mokėjo ieškovė. Nors žemės valda, kurioje yra gyvenamasis namas ir kurioje buvo atlikti tvoros ir vartų statymo darbai, priklauso atsakovo motinai, t. y. trečiajam asmeniui I. T. B., tačiau gyvenamajame name gyvena, juo naudojasi ir jį valdo būtent atsakovas, todėl kompensacija už turto pagerinimą turi būti priteista iš atsakovo, kuris regreso tvarka šią pinigų sumą galės išsireikalauti iš motinos. Atstovas taip pat nurodė, jog ieškovė, ateidama gyventi pas atsakovą, atsivežė daug daiktų, t. y. gruzdintuvę, kavos aparatą, puodus, indus, taip pat asmeninius laikrodžius, tačiau šių daiktų atsakovas ieškovei negrąžina. Tai, kad minėtus daiktus ieškovė buvo nusivežusi pas atsakovą, patvirtino liudytojos A. R., V. A., J. L.. Atstovo teigimu, liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. patvirtino, jog ieškovė turėjo galimybę pasiimti daiktus, sukrautus į maišus, tačiau tuose maišuose buvo tik rūbai, kietų daiktų nebuvo, todėl reikalavimas išreikalauti ieškovės asmeninius daiktus iš atsakovo turėtų būti patenkintas, nesant šių daiktų, ieškovei turėtų būti priteista kompensacija. Nurodyti argumentai rodo, kad ieškinys turi būti patenkintas visiškai ir iš atsakovo ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos.
8. Atsakovas atsiliepimu ir teismo posėdžio metu nurodo, kad su ieškiniu sutinka tik dėl reikalavimo nutraukti santuoką, tačiau mano, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės. Nurodo, jog ieškovė darė visokias nesąmones, prieš jį patį smurtavo, sulaužė jam stuburą, dėl smurto artimoje aplinkoje ieškovei buvo išduotas smurto orderis ir ji buvo iškeldinta iš jo namų. Atsakovas paaiškino, jog 2024 m. birželio mėn. su ieškove susipyko dėl jo santykių su jo buvusia žmona. Jie abu apsistumdė. Jis iškvietė policiją, nes ieškovė smurtavo prieš jį. Mano, kad dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, nors pats pripažino, jog jis bendravo su savo buvusia žmona.
9. Atsakovas paaiškino, jog vartus montavo jo motinos pasamdytas darbininkas, tai buvo jos užsakymas, o ne ieškovės. Nežino, kas mokėjo pinigus už vartus, jis taip pat nematė, kas juos montavo.
10. Atsakovas taip pat paaiškino, jog atsikraustydama pas jį ieškovė atsivežė tik savo rūbus, jokių kitų daiktų neatsivežė. Dar atsivežė katę, kuri sudraskė sienas, baldus, užuolaidas, rūbus. Po (duomenys neskelbtini) iškraustymo, jo motina į maišus sudėjo jos rūbus, jis pats apie jokius daiktus nežino, jos rūbų nedėjo į maišus ir nematė, kaip jo motina sudėjo. Jis nesugadino ir nesukarpė jokių (duomenys neskelbtini) rūbų, todėl nesupranta, kokia kompensacija gali būti jai mokama. Jis taip pat nieko nežino apie jokias automobilio padangas, kitus daiktus (buitinę techniką, indus, laikrodžius ir pan.), jokių (duomenys neskelbtini) daiktų jo namuose nėra. Minkštus svetainės baldus atidavė motina.
11. Atsakovas taip pat paaiškino, jog iki santuokos nutraukimo jis turėjo įsigijęs automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vėliau jau santuokos metu išmainė į automobilį (duomenys neskelbtini). Šiuo metu automobilis yra parduotas. Kadangi automobilis (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas dar iki santuokos jo asmeninėmis lėšomis, kuris vėliau išmainytas į (duomenys neskelbtini), jokia kompensacija ieškovei už parduotą automobilį nepriklauso.
12. Trečiasis asmuo I. T. B. su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškovė pas atsakovą atėjo gyventi gal (duomenys neskelbtini), dar iki santuokos sudarymo. Automatiniai vartai buvo sumontuoti trečiojo asmens užsakymu, darbus atliko (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu jau yra miręs. Kai (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi pas atsakovą, tuo metu ji nedirbo, todėl negalėjo sumontuoti vartų savo lėšomis, nes pinigų neturėjo. Visą laiką, kol (duomenys neskelbtini) gyveno pas atsakovą, nuolat vartojo alkoholį, (duomenys neskelbtini) gulėjo ligoninėje, iš kurios pabėgo, grįžusi sukandžiojo atsakovą. Gyvendama pas atsakovą, ji atsivežė katę, kuri pridarė daug nuostolių – sudraskė baldus, užuolaidas, sienas, įsigijus šunį, šuo taip pat pridarė nuostolių pirmame aukšte. Iškrausčius (duomenys neskelbtini) iš namų, ji pati sudėjo (duomenys neskelbtini) rūbus į maišus, kurie buvo sudėti tvarkingai, tikrai nebuvo sugadinti. Trečiasis asmuo nežino, kokius daiktus (duomenys neskelbtini) atsivežė, pradėdama gyventi pas atsakovą. Kai (duomenys neskelbtini) atvyko išsivežti daiktų, buvo iškviesta policija. Policijos pareigūnas lydėjo ją po namus, leido susirinkti visus daiktus. Daiktų, kuriuos įvardijo ieškinyje, pas atsakovą nėra, ji gal tuos daiktus paliko savo bute, kurį nuomoja.
13. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime nurodė, jog Antstolių informacinės sistemos 2025-05-16 duomenimis, antstolių kontorose išieškotojos VMI prie FM naudai vykdomi išieškojimai iš skolininkė J. B. 13 vykdomųjų bylų, išieškojimai pagal vykdomąsias bylas atsakovo A. B. atžvilgiu VMI prie FM naudai nėra vykdomi. VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2025-05-16 duomenimis, J. B. įsiskolinimas valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams sudaro 1 831,12 Eur, o A. B. neskolingas Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams. VMI prie FM taip pat nurodė, jog iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės turi būti pripažįstamos asmeninėmis prievolėmis. Prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant VMI prie FM atstovui.
14. Trečiasis asmuo UAB „Julianus Inkaso“ atsiliepime nurodė, jog sutinka, kad prievolė šiam kreditoriui liktų asmenine ieškovės prievole, prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.
15. Trečiasis asmuo AB „Panevėžio specialus autotransportas“ atsiliepime nurodė, jog ieškovė yra geranoriškai neapmokėjusi skolų už laikotarpį nuo 2018-02-01 iki 2021-04-30, taip pat už laikotarpį nuo 2021-05-01 iki 2024-06-30, buvo kreiptasi į teismą su ieškiniais dėl skolų, skolos yra priteistos ir pradėtos vykdomosios bylos. Be to, laikotarpiu nuo 2024-07-01 iki 2025-04-30 yra susidaręs įsiskolinimas už neapmokėtas sąskaitas, sumoje 80,59 Eur, šiuo metu vykdomas ikiteisminis skolos išieškojimo etapas. Prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra ir bylą nagrinėti nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui.
16. Tretieji asmenys UAB Mano Būstas Aukštaitija, Aukštaitijos kredito unija, VSDFV Vilniaus skyrius, AB „Panevėžio energija“, AB „Lietuvos draudimas“, UAB „B2 Impact“, UAB „Legal Balance“, Panevėžio mokymo centras atsiliepimų į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl ieškinio neišdėstė, jų atstovai bylos nagrinėjime nedalyvavo.
17. Liudytoja J. L. parodė, jog ji yra ieškovės draugė, buvo liudytoja šalių vestuvėse. Parodė, jog šalys pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini)., dar iki santuokos sudarymo. Jai (duomenys neskelbtini) yra sakiusi, kad atsikrausčiusi pas (duomenys neskelbtini), atsivežė visus savo rūbus, aksesuarus, rankines, taip pat per tą laiką gavo dovanų iš savo darbovietės „Eastcon“. Ji nusivežė gruzdintuvę, juodos spalvos keptuvę, kavos aparatą, taip pat nusivežė papuošalus, laikrodžius. (duomenys neskelbtini) jai minėjo, jog jos atsivežtų asmeninių daiktų (duomenys neskelbtini) jai po iš namų išvarymo negrąžino. Kai buvo atvykę pasiimti daiktų iš (duomenys neskelbtini) namų, dalyvavo ir policijos pareigūnai, tačiau (duomenys neskelbtini) neleido susirinkti visų jos asmeninių daiktų. Liudytoja nebuvo įleista į namus, tik (duomenys neskelbtini), kuri pasiėmė maišus rūbų, keletą batų porų, taip pat pasiėmė šašlykinę ir lagaminą, tačiau jai priklausančių indų, buitinės technikos, laikrodžių. Liudytoja taip pat parodė, jog šalių santykiai iki santuokos sudarymo buvo artimi, tačiau po santuokos sudarymo pašlijo, jie nuolat konfliktavo, (duomenys neskelbtini) vis bendraudavo su kitomis moterimis, net jai yra atsiuntęs žinutę per pažinčių programėlę. (duomenys neskelbtini) jai pasakojo, jog rado pas (duomenys neskelbtini) SMS žinutes iš jo buvusios žmonos, (duomenys neskelbtini) rašė, kad kai išsiskirs, vėl galės susieiti su buvusia žmona. Po įvykusio konflikto (duomenys neskelbtini) buvo sukrėsta.
18. Liudytoja V. A. (ieškovės motina) parodė, jog šalys pradėjo gyventi kartu apie (duomenys neskelbtini) pabaigą. Parodė, jog ji yra parvežusi iš JAV dovanų (duomenys neskelbtini) tris laikrodžius, kurių kiekvienas kainavo apie 300 Eur, laikrodžius ji laikė pas (duomenys neskelbtini). Taip pat pas A. J. buvo nusivežusi „Eastcon“ puodus, keptuves, (duomenys neskelbtini) dukra buvo padovanojusi kavos aparatą, gruzdintuvę, krosnelę, lėkštes, pietų servizus. Kai ji buvo išmesta iš namų, iš (duomenys neskelbtini) ji neparsivežė jokių daiktų, tik šunį ir katę. (duomenys neskelbtini) negrąžina jai jos asmeninių daiktų. Vėliau po kelių savaičių parsivežė sukarpytus, sugadintus rūbus. Liudytoja taip pat parodė, jog ji (duomenys neskelbtini) dovanojo 3 500 Eur, kai pardavė automobilį. Nors liudytoja tam nepritarė, tačiau tuos pinigus dovanojo dukrai. Tuos dovanotus pinigus (duomenys neskelbtini) išleido automatiniams vartams, kurie buvo įstatyti (duomenys neskelbtini) namuose. (duomenys neskelbtini) taip pat pirko naujus baldus, kurie yra pas (duomenys neskelbtini). Apie šalių santykius liudytoja nieko paaiškinti negali.
19. Liudytoja A. R. (ieškovės dukra) parodė, jog šalys gyventi pradėjo gal (duomenys neskelbtini). Kai motina išsikraustė pas (duomenys neskelbtini), ji išsivežė savo daiktus, t. y. „ZYLE“ gruzdintuvę, konvekcinę krosnelę, kavos aparatą, papuošalus, laikrodžius. Kiek liudytoja žino, (duomenys neskelbtini) labai norėjo tuoktis, rašė, kad myli. Mano, kad santuoka iširo dėl to, kad (duomenys neskelbtini) išvarė ją iš namų, be to, vis dar bendravo su savo buvusia žmona. Konflikto metu (duomenys neskelbtini) trenkė (duomenys neskelbtini), pavartojo prieš ją smurtą. Kiek žino, motina statė vartus (duomenys neskelbtini) sklype, mokėjo iš savo lėšų. Taip pat parodė, jog motina jai paskolino automobilio žiemines padangas, kurias po sezono paliko pas (duomenys neskelbtini) garaže, tačiau (duomenys neskelbtini) tų padangų motinai negrąžina. Liudytoja yra dovanojusi motinai lėkštes, motina pirkosi taures, šie daiktai buvo pas (duomenys neskelbtini), tačiau šių daiktų (duomenys neskelbtini) negrąžina. Liudytoja kiek atsimena, motina pirko minkštus baldus, kai pradėjo gyventi pas (duomenys neskelbtini). Tą dieną, kai (duomenys neskelbtini) išvarė motiną iš namų, jis pasiėmė tik katę ir šunį, vėliau po dviejų savaičių pasiėmė kelis maišus rūbų, tačiau drabužiai buvo sukarpyti, sulieti. Motinos turėtų asmeninių laikrodžių, buities daiktų ir indų (duomenys neskelbtini) negrąžina motinai.
20. Liudytojas I. V. parodė, jog dirba pagal individualią veiklą, jis asmeniškai šalių nepažįsta, bendravo su (duomenys neskelbtini), nes ji užsakė pagaminti tvorą ir vartus, kurie buvo sumontuoti (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, tvorą ir vartus montavo (duomenys neskelbtini), užsakymą darbams atliko (duomenys neskelbtini) pagal žodinę sutartį, taip pat pinigus už atliktus darbus jam mokėjo (duomenys neskelbtini). Tvoros ir vartų pagaminimas kainavo 2 700 Eur. Jis jokio apskaitos dokumento nesurašė, nes buvo sutarę žodžiu. Dėl šio užsakymo bendravo tik su (duomenys neskelbtini), kiek atsimena, Aidą matė namuose tik tuomet, kai atliko tvoros ir vartų montavimo darbus. Trečiojo asmens I. T. B. nepažįsta ir su ja nebendravo. Kaip jį susirado (duomenys neskelbtini), jis nežino, galvoja, kad pagal skelbimą internete, nes yra tokį skelbimą įdėjęs, arba galėjo būti, kad jo telefono numerį pamatė ant automobilio. Kam priklauso namų valda, kurioje montavo tvorą ir vartus, nežino, nesidomėjo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
21. Byloje nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) susituokė Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo
22. Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, taip pat prašo pripažinti, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės taikomos nuo 2024-06-22, t. y. nuo tada, kai šalys kartu nebegyvena. Atsakovas, nurodo, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl ieškovės kaltės, neprieštarauja, kad santuokos nutraukimo teisinės pasekmės būtų taikomos nuo 2024-06-22.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).
24. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Lietuvos Aukščiausias Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagarba sutuoktiniui, moralinė parama, lojalumas, abiem priimtinų sprendimų paieška turi būti abipusiai. Negebėjimas išsaugoti tarpusavio santykių liudija abiejų sutuoktinių kaltę.
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).
26. Nors byloje ieškovė įrodinėja, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, dėl jo smurto prieš ieškovę, jos išvarymo iš namų, atnaujintų santykių su buvusia sutuoktine, o atsakovas priešingai – kaltina ieškovę dėl santuokos nutraukimo, teigdamas, kad ieškovė ne kartą smurtavo prieš atsakovą, pastoviai vartojo alkoholį, dėl to santykiai nesusiklostė, tačiau teismas sprendžia, jog dėl santuokos iširimo yra abiejų šalių kaltė, vienas kito nesupratimas, bendrų sutarimų neradimas, nuolatinis konfliktavimas tarpusavyje. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad Panevėžio AVPK Panevėžio miesto ir rajono PK (duomenys neskelbtini) išdavė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Smurto orderis), kuriame pavojų patiriantis asmuo nurodytas A. B., pavojų keliantis asmuo – J. B., ir jai nurodyta laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su pavojų patiriančiu asmeniu iki (duomenys neskelbtini). Šio Smurto orderio ieškovė patvirtino neskundusi. Šis dokumentas patvirtina, jog būtent ieškovė vartojo smurtą atsakovo atžvilgiu. Tuo pačiu byloje pateikta Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina, jog J. B. padaryta poodinė kraujosruva dešiniame žande, paveikus kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu (iš J. B. pasakojimo, kad vyras ranka sudavė smūgį į dešinę veido pusę). Aplinkybė, kad atsakovas taip pat galimai smurtavo prieš ieškovę, byloje nepaneigta. Be to, pats atsakovas teismo posėdyje neneigė, jog vėl atnaujino bendravimą su buvusia sutuoktine, palaiko artimus ryšius.
27. Bylos faktinės aplinkybės leidžia spręsti, kad dėl aukščiau nurodytų priežasčių šeimoje ėmė kilti pykčių ir konfliktų, atsirado nepasitikėjimas. Sutuoktinių požiūriai į šeimos vertybes, laisvalaikio leidimo būdus nesutapo, šalys skirtingai suvokė ir vykdė pareigas šeimai, dėl ko pradėjo silpnėti šalių tarpusavio santykiai. Liudytoja J. L. paliudijo, jog šalių santykiai po santuokos sudarymo pašlijo, jie nuolat nesutardavo. Negalėjimas bei nenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, nepakankamas dėmesingumas kito sutuoktinio poreikiams lėmė tai, kad šeimos išsaugoti nepavyko.
28. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.26-3.30; 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose nustatytų pareigų būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti bei moraliai remti, pažeisdami šias pareigas, nesugebėjo suderinti savo asmeninių poreikių, nepaisė vienas kito nuomonės, nesirūpino vienas kitu, dėl ko nesugebėjo šeimos išsaugoti. Abiem šalims trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos (CK 3.60 straipsnis, 3.61 straipsnis). Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti vienos iš šalių kaltės dėl santuokos nutrūkimo. Tai nustačius, kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnis nėra aktualus.
29. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkinamas, šalių Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) d. sudaryta santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
30. CK 3.70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ši nuostata netaikoma, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Remdamasis nurodytu reglamentavimu bei teismui konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas sprendžia ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, kadangi įstatymas nenumato galimybės reikalauti iš kito sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos nutraukimo nutraukiant santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
31. Įvertinus tai, kad šalys nuo 2024 m. birželio 22 d. kartu nebegyvena, neveda bendro ūkio, todėl nustatoma, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2024 m. birželio 22 d.
32. Šalių prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei J. B. grąžinama iki santuokos sudarymo turėta „(duomenys neskelbtini)“ pavardė, atsakovui A. B. paliekama jo turima pavardė „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai nereikalauja vienas iš kito išlaikymo, nurodo, kad abu yra sveiki ir darbingi, todėl nutraukus šalių santuoką teismas sutuoktiniams išlaikymo vienam iš kito nepriteisia (CK 3.72 straipsnis).
Dėl skolinių įsipareigojimų
33. Byloje nustatyta, kad ieškovė turi šiuos kreditorius, t. y. vykdomosiose bylose Nr. 0025/25/00794 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 506,99 Eur skolos, 0025/25/00135 vykdomas išieškojimas išieškotojai Aukštaitijos kredito unijai dėl 4 712,21 Eur skolos, Nr. 0025/2408671 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 225,00 Eur baudos, Nr. 0178/24/02531 vykdomas išieškojimas išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui dėl 863,86 Eur skolos, Nr. 0025/24/08542 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl 295,57 Eur skolos, Nr. 0025/24/01064 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 492,04 Eur skolos, Nr. 0025/24/00891 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 496,20 Eur skolos, Nr. 0025/24/00485 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 26,56 Eur skolos, Nr. 0025/24/00482 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 13,28 Eur skolos, Nr. 0025/24/00616 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 1 090,70 Eur skolos, Nr. 0025/24/00138 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 371,28 Eur skolos, Nr. 0178/23/02197 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 857,69 Eur skolos, Nr. 0025/23/00659 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 19,92 Eur skolos, Nr. 0025/23/00506 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 593,86 Eur skolos, Nr. 0025/23/00136 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 161,59 Eur skolos, Nr. 0025/22/01655 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Lietuvos draudimas (UAB „B2 Impact“) dėl 708,61 Eur skolos, Nr. 0025/22/01552 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 8,96 Eur skolos, Nr. 0025/22/01427 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 454,87 Eur skolos, Nr. 0025/22/00722 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 700,07 Eur skolos, Nr. 0025/22/00490 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 304,33 Eur skolos, Nr. 0025/22/00473 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 344,09 Eur skolos, Nr. 0178/22/00005 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 425,32 Eur skolos, Nr. 0025/21/01622 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 388,37 Eur skolos, Nr. 0025/21/01335 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ dėl 210,58 Eur skolos, Nr. 0025/21/01302 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl 168,77 Eur skolos, Nr. 0025/21/00938 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 284,51 Eur skolos, Nr. 0025/21/00749 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 320,04 Eur skolos, Nr. 0178/21/00768 vykdomas išieškojimas išieškotojai VMI prie FM dėl 2 056,91 Eur skolos, Nr. 0181/21/00006 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 803,85 Eur skolos, Nr. 0102/20/00713 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 384,00 Eur skolos, 0102/19/01557 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 493,20 Eur skolos, 0181/19/01241 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 332,07 Eur skolos, Nr. 0102/19/00573 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 513,94 Eur skolos, 0102/18/01283 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 654,67 Eur skolos, Nr. 0102/18/00413 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 700,77 Eur skolos, Nr. 0102/17/00244 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 648,08 Eur skolos, 0025/16/01124 vykdomas išieškojimas išieškotojai Panevėžio mokymo centrui dėl 687,61 Eur skolos, Nr. 0102/16/00231 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 285,63 Eur skolos, Nr. 0025/15/01745 vykdomas išieškojimas išieškotojai UAB „Legal Balance“ dėl 735,83 Eur skolos, Nr. 0102/15/00980 vykdomas išieškojimas išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 399,05 Eur skolos.
34. Ieškovė prašo šias skolas pripažinti asmeninėmis jos skolomis, kadangi visi skoliniai įsipareigojimai susidarė dar iki šalių santuokos sudarymo. Atsakovas šiam ieškovės reikalavimui neprieštarauja. Prieštaravimų dėl skolinių įsipareigojimų pripažinimo asmeninėmis ieškovės skolomis iš trečiųjų asmenų taip pat negauta. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog aukščiau nurodytos skolos yra arba priteistos teismo sprendimais iš ieškovės, arba skolos perduotos išieškoti priverstine tvarka pagal kitų institucijų priimtus sprendimus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, taip pat Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nei vienoje civilinėje ar vykdomojoje byloje atsakovas įtrauktas bylos proceso ar vykdymo proceso dalyviu nebuvo, visos skolos išieškomos priverstinai tik iš ieškovės. Todėl teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, jog minėtos prievolės yra laikytinos ieškovės asmeninėmis prievolėmis, kurias ir toliau asmeniškai vykdys ieškovė.
Dėl automobilio
35. Ieškovė prašo santuokoje įgytą turtą – automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 710 Eur vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui, o jai iš atsakovo priteisti 855 Eur kompensaciją. Atsakovas nesutinka su tokiu reikalavimu. Nurodo, jog iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) jis buvo įgijęs automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Santuokos metu 2024 m. gegužės 14 d. šį automobilį jis iškeitė į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kita sandorio šalimi sudarant dvi pirkimo pardavimo sutartis, kad jam kita sandorio šalis pardavė savo automobilį, o atsakovas pardavė jam priklausantį automobilį. Faktiškai buvo sudaryta mainų sutartis, todėl jis neturėtų mokėti kompensacijos ieškovei už jam atitenkantį automobilį, nes kaip minėta, automobilį SEAT ALTEA jis buvo įsigijęs dar iki santuokos sudarymo už savo asmenines lėšas. Be to, atsakovas pateikė duomenis, kad jis automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 10 d. pardavė, nes anksčiau vairuodamas automobilį buvo patekęs į eismo įvykį, tačiau išregistravo automobilį tik 2025 m. sausio 4 d.
36. Byloje pateikta transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis 2022 m. spalio 27 d., iš kurios nustatyta, kad pardavėjas S. V. pardavė pirkėjui, t. y. atsakovui automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šį automobilį atsakovas įgijo dar iki šalių santuokos, todėl, vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, todėl laikytinas atsakovo asmeniniu turtu.
37. Byloje taip pat pateiktos dvi transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartys, t. y. 2024 m. gegužės 14 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria pirkėjas T. B. nusipirko iš pardavėjo, t. y. atsakovo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. gegužės 14 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartis, kuria pardavėjas T. B. pardavė pirkėjui, t. y. atsakovui transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Abiejose sutartyje automobilių kaina vienoda, t. y. 400 Eur.
38. Šie įrodymai patvirtina, jog atsakovas, pardavęs savo asmeninį automobilį, įgytą iki šalių santuokos sudarymo, įsigijo kitą tokios pat vertės transporto priemonę, todėl laikoma, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas už asmenines atsakovo lėšas ir pripažįstamas asmeniniu atsakovo turtu, kuris santuokos nutraukimo metu nedalinamas. Be to, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas 2024 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi pardavė minėtą automobilį, kuris 2025 m. sausio 4 d. buvo išregistruotas.
39. Įvertinus aukščiau išdėstytą, ieškovės reikalavimas santuokoje įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 710 Eur vertės, asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o jai priteisti 855 Eur kompensaciją už atsakovui atitinkančią didesnę turto dalį, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl daiktų grąžinimo arba nuostolių už juos atlyginimo
40. Ieškovė nurodo, jog atsikraustydama pas atsakovą gyventi (duomenys neskelbtini), su savimi atsinešė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t. y. karšto oro gruzdintuvę ZYLE (159 Eur vertės), kavos aparatą (60 Eur vertės), konvekcinę krosnelę EASTCON (650 Eur vertės), bulvių tarkavimo mašiną (100 Eur vertės), indus (bendros 100 Eur vertės), minkštus odinius svetainės baldus (650 Eur vertės), lagaminą (50 Eur vertės), 7 poras ieškovei priklausančių batų (140 Eur vertės), plaukų tiesintuvą (70 Eur vertės), puodą „Zugspice“ (600 Eur vertės), grilio keptuvę (400 Eur vertės), 2 sulankstomas kėdes (40 Eur vertės), tris laikrodžius (630 Eur vertės), 4 vnt. žieminių padangų TOURING (700 Eur vertės). Nurodo, jog atsakovas, išvaręs ją iš namų, minėtų daiktų jai negrąžino, todėl prašo išreikalauti šiuos daiktus iš atsakovo neteisėto valdymo, o paaiškėjus, kad minėtų daiktų nebėra, priteisti jai iš atsakovo daiktų vertės dydžio nuostolių atlyginimą.
41. Ieškovė paaiškino, jog aukščiu minėtus daiktus ji atsivežė pas atsakovą, kai jie (duomenys neskelbtini) pradėjo kartu gyventi. Dalis daiktų buvo įsigyti pačios atsakovės, dalį daiktų jai dovanojo dukra ir motina, ji taip pat iš buvusios darbovietės „Eastcon“ už gerą darbą buvo gavusi dovanų puodų komplektą, keptuves, indus, konvekcinę krosnelę. Be to, ji buvo pirkusi automobilio padangas, kurias padovanojo dukrai, tačiau atsakovas šių padangų neatiduoda. Ji taip pat nurodo, jog dar iki santuokos sudarymo pirko minkštus svetainės baldus iš automobilių turgaus Panevėžyje, mokėjo 650 Eur, tačiau baldai jai taip pat nėra grąžinami. Daiktų įsigijimo dokumentų neturi, pati įvertino daiktų nusidėvėjimą. Laikrodžius jai dovanojo mama, parveždama iš A. K. oro gruzdintuvę ZYLE pirko jos dukra, bet jai dovanojo.
42. Atsakovas su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, jog šių daiktų pas jį nėra, todėl nėra ką ir grąžinti. Paaiškino, jog minkštus svetainės baldus jam atidavė motina. Apie kitus daiktus nieko nežino.
43. Nors ieškovė nurodė, jog visus aukščiau nurodytus daiktus atsivežė pas atsakovą, pradėdama kartu su juo gyventi, tačiau nepateikė daiktų įsigijimą ir jų turėjimą patvirtinančių dokumentų. Byloje pateiktas karšto oro gruzdintuvės ZYLE įsigijimo dokumentas, iš kurio matyti, jog šią gruzdintuvę užsakė ieškovės dukra A. R.. Byloje taip pat pateiktos minkštų svetainės baldų komplekto fotonuotraukos patvirtina, jog minėti baldai yra atsakovo valdomame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų, kad baldus įsigijo būtent ieškovė, nėra pateikta. Dėl automobilio padangų įsigijimo byloje ieškovė ir liudytoja A. R. pateikė prieštaringus parodymus. Ieškovė nurodė, jog automobilio padangas nupirko dukrai, kuri šias padangas po žiemos sezono paliko garaže pas (duomenys neskelbtini). Liudytoja A. R. teismo posėdžio metu parodė, jog motina jai paskolino automobilio padangas, kurias po sezono paliko pas Aidą. Be to, byloje pateiktos SMS žinučių kopijos, kuriose A. R., rašydama atsakovui, pripažįsta, jog „tai yra jos daiktai (padangos)“, o atsakovas nurodo, jog „ratai su padangomis yra ne pas jį, o išsivežė jo motina“. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. V. patvirtino, jog jis dalyvavo tuomet, kai ieškovė buvo atvykusi su drauge pasiimti savo daiktų iš atsakovo. Liudytojas parodė, jog iš pradžių ieškovė konfliktavo su atsakovo motina, kuriai ir priklauso namų valda, tačiau po kiek laiko moterys nurimo. Ieškovė vaikščiojo po namus, buvo užlipusi į antrą aukštą, taip pat rinkosi daiktus iš pirmo aukšto. Liudytojas patvirtino, jog ieškovė daiktus, t. y. rūbus, dėjosi į maišus, jis net padėjo iš antro aukšto maišus ir tašes nusinešti, taip pat lagaminą. Dalis daiktų jau buvo sukrauti į maišus. Kiek atsimena, maišuose buvo sukrauti minkšti daiktai, tai galėjo būti rūbai, tikrai ne buitinė technika ir indai. Liudytojas patvirtino, jog namo savininkė leido ieškovei susirinkti savo daiktus iš namo, taip pat iš lauko, kur ieškovė pasiėmė šašlykinę. Pati ieškovė iš virtuvės patalpos jokių daiktų neėmė, liudytojas neatsimena, kad būtų kilęs koks ginčas, kad ieškovei būtų draudžiama pasiimti kokius tai daiktus. Namo savininkė tik neleido pasiimti pledo, nes minėjo, jog tai ji pirko šį pledą, todėl ieškovė jo ir nebeėmė. Visas procesas užtruko apie 1-2 val.
44. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė, kad visi ieškinyje išvardyti daiktai buvo įsigyti ieškovės ir kad tie daiktai yra pas atsakovą ir atsakovas šių daiktų pasiimti ieškovei neleido, t. y. nepateikė daiktų įsigijimą patvirtinančių įrodymų, taip pat įrodymų apie minimų daiktų buvimą pas atsakovą ir atsakovo trukdymą pasiimti savo daiktus iš jo. Todėl ieškovės reikalavimas daiktų grąžinimo arba nuostolių už juos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl nuostolių už sugadintus rūbus atlyginimo
45. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 160 Eur nuostolius už sugadintus rūbus, t. y. 100 Eur už odinę suknelę, 30 Eur už juodą suknelę ir 30 Eur už languotus marškinius. Nurodo, jog atvykus pasiimti savo daiktus iš atsakovo, jos rūbai buvo sukrauti į maišus. Grįžusi į namus ir iškrausčiusi maišus su rūbais ji pastebėjo, kad dalis rūbų buvo nepataisomai sugadinti, t. y. sukarpyti. Pateikia sugadintų rūbų fotonuotraukas.
46. Atsakovas nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu, nurodo, jog rūbus ieškovei į maišus sudėjo jo motina, jis jokių ieškovės rūbų nekarpė ir negadino.
47. Trečiasis asmuo I. T. B. teismo posėdžio metu paaiškino ir pripažino, jog būtent ji sudėjo ieškovės drabužius į maišus, tačiau rūbai buvo sudėti tvarkingai, ji tikrai drabužių nekarpė ar kitaip negadino, nurodo, jog drabužius galėjo suplėšyti ieškovės katė ar šuo, kurie labai daug nuostolių pridarė namuose, kai ieškovė gyveno pas atsakovą.
48. Teismas pažymi, jog ieškovė rūbus iš atsakovo išsivežė 2024 m. liepos 6 d., tuo tarpu ieškovės byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti sugadinti rūbai, darytos 2024 m. lapkričio 13 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Be to, ieškovė teismo posėdžio metu pati patvirtino mananti, kad jos rūbus galimai sukarpė ir kitaip sugadino būtent trečiasis asmuo I. T. B., o ne atsakovas.
49. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas atsakovui atlyginti ieškovei 160 Eur nuostolius už sugadintus rūbus, yra pareikštas ne tam asmeniui, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Ieškovei išaiškinama, jog tokį reikalavimą ji turi teisę reikšti I. T. B. atskiroje byloje.
Dėl reikalavimo priteisti kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą
50. Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 2 700 Eur kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą. Paaiškino, jog pradėjusi gyventi pas atsakovą 2023 m. balandžio mėnesį užsakė elektrinių vartų ir tvoros pagaminimą bei montavimą, už tai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo 2 700 Eur, kuriuos buvo gavosi dovanų iš savo motinos, pastarajai pardavus jai priklausantį automobilį. Kadangi šių darbų atlikimo nauda lieka atsakovui, t. y. pagerintas jo valdomas turtas, kuris nuosavybės teise nors ir priklauso trečiajam asmeniui I. T. B., prašo priteisti jai kompensaciją iš atsakovo, sumoje 2 700 Eur.
51. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. T. B. Pastaroji 2008 m. gruodžio 31 d. yra gavusi statybos leidimą Nr. 45.547 naujo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybai.
52. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pagal CPK 383 straipsnį bylose, nagrinėjamose CPK skirsnyje „Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija)” nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje.
53. Įvertinus aukščiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, taip pat aplinkybę, jog nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui I. T. B, bei tai, kad gyvenamojo namo statybos leidimas taip pat išduotas trečiajam asmeniui I. T. B., teismas vertina, jog aukščiau nurodytas ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už turto pagerinimą negali būti nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje, todėl paliekamas nenagrinėtas, ieškovei išaiškinant teisę reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už atliktą trečiojo asmens I. T. B. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą reikšti I. T. B. atskiroje byloje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
54. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
55. Ieškinys tenkinamas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, pavardžių nustatymo, skolinių įsipareigojimų. Reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo ir kreditorinių įsipareigojimų padalinimo tenkinti iš dalies.
56. Priešieškinis tenkinamas iš dalies. Tenkinti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, pavardžių nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Reikalavimai dėl kreditorinių įsipareigojimų padalinimo, kompensacijos priteisimo, finansinių įsiskolinimų tenkinami iš dalies.
57. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
58. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
59. Byloje atsakovui teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir jis yra visiškai atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo. Byloje pateikta Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios nustatyta, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimą yra patirtos 758,33 Eur išlaidos.
60. Ieškovės atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patvirtinančią, kad ieškovė patyrė 600 Eur teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas šioje byloje.
61. Ieškovei teismo nutartimi atidėtas žyminio mokesčio mokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Už ieškinį turėjo būti sumokėtas 296 Eur žyminis mokestis (114 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 182 Eur už turtinius reikalavimus).
62. Nagrinėjamu atveju teismas, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 29 proc. ieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovės priteisiamas 210 Eur žyminis mokestis.
63. Minėta, jog ieškovė patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, jai iš atsakovo priteisiamos 174 Eur (600 x 29 proc.) bylinėjimosi išlaidos.
64. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad už antrinės teisinės pagalbos atsakovui teikimą yra patirtos 758,33 Eur išlaidos. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės valstybei priteisiamos 538 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
65. Valstybė patyrė 23,94 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ieškinį patenkinus iš dalies, valstybei iš ieškovės priteisiamos 17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių J. B. ir A. B. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2024 m. birželio 22 d.
Nutraukus santuoką J. B. palikti ikisantuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, A. B. palikti jo pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Nustatyti, kad santuokos nutraukimas teisines pasekmes sukėlė nuo sutuoktinių faktinio gyvenimo skyrium pradžios, t. y. nuo 2024 m. birželio 22 d.
J. B. skolinius įsipareigojimus, vykdomus vykdomosiose bylose Nr. 0025/25/00794 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 506,99 Eur skolos, Nr. 0025/25/00135 išieškotojai Aukštaitijos kredito unijai dėl 4 712,21 Eur skolos, Nr. 0025/2408671 išieškotojai VMI prie FM dėl 225,00 Eur baudos, Nr. 0178/24/02531 išieškotojui VSDFV Vilniaus skyriui dėl 863,86 Eur skolos, Nr. 0025/24/08542 išieškotojai AB „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl 295,57 Eur skolos, Nr. 0025/24/01064 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 492,04 Eur skolos, Nr. 0025/24/00891 išieškotojai VMI prie FM dėl 496,20 Eur skolos, Nr. 0025/24/00485 išieškotojai VMI prie FM dėl 26,56 Eur skolos, Nr. 0025/24/00482 išieškotojai VMI prie FM dėl 13,28 Eur skolos, Nr. 0025/24/00616 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 1 090,70 Eur skolos, Nr. 0025/24/00138 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 371,28 Eur skolos, Nr. 0178/23/02197 išieškotojai VMI prie FM dėl 857,69 Eur skolos, Nr. 0025/23/00659 išieškotojai VMI prie FM dėl 19,92 Eur skolos, Nr. 0025/23/00506 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 593,86 Eur skolos, Nr. 0025/23/00136 išieškotojai VMI prie FM dėl 161,59 Eur skolos, Nr. 0025/22/01655 išieškotojai AB „Lietuvos draudimas (UAB „B2 Impact“) dėl 708,61 Eur skolos, Nr. 0025/22/01552 išieškotojai VMI prie FM dėl 8,96 Eur skolos, Nr. 0025/22/01427 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 454,87 Eur skolos, Nr. 0025/22/00722 išieškotojai VMI prie FM dėl 700,07 Eur skolos, Nr. 0025/22/00490 išieškotojai VMI prie FM dėl 304,33 Eur skolos, Nr. 0025/22/00473 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 344,09 Eur skolos, Nr. 0178/22/00005 išieškotojai VMI prie FM dėl 425,32 Eur skolos, Nr. 0025/21/01622 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 388,37 Eur skolos, Nr. 0025/21/01335 išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“ dėl 210,58 Eur skolos, Nr. 0025/21/01302 išieškotojai AB „Panevėžio specialus autotransportas“ dėl 168,77 Eur skolos, Nr. 0025/21/00938 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 284,51 Eur skolos, Nr. 0025/21/00749 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 320,04 Eur skolos, Nr. 0178/21/00768 išieškotojai VMI prie FM dėl 2 056,91 Eur skolos, Nr. 0181/21/00006 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 803,85 Eur skolos, Nr. 0102/20/00713 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 384,00 Eur skolos, 0102/19/01557 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 493,20 Eur skolos, 0181/19/01241 išieškotojai UAB Mano Būstas Aukštaitija dėl 332,07 Eur skolos, Nr. 0102/19/00573 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 513,94 Eur skolos, 0102/18/01283 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 654,67 Eur skolos, Nr. 0102/18/00413 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 700,77 Eur skolos, Nr. 0102/17/00244 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 648,08 Eur skolos, 0025/16/01124 išieškotojai Panevėžio mokymo centrui dėl 687,61 Eur skolos, Nr. 0102/16/00231 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 285,63 Eur skolos, Nr. 0025/15/01745 išieškotojai UAB „Legal Balance“ dėl 735,83 Eur skolos, Nr. 0102/15/00980 išieškotojai AB „Panevėžio energija“ dėl 399,05 Eur skolos, po santuokos nutraukimo laikyti asmeninėmis J. B. prievolėmis.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Reikalavimą dėl 2 700 Eur kompensacijos už atsakovui priklausančio turto pagerinimą palikti nenagrinėtą, ieškovei išaiškinant teisę reikalavimą priteisti piniginę kompensaciją už atliktą trečiojo asmens I. T. B. nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą reikšti I. T. B. atskiroje byloje.
Priteisti ieškovei J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 174,00 Eur (vieno šimto septyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210,00 Eur (dviejų šimtų dešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei, jį sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas – 5660.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,00 Eur (septyniolikos eurų 00 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas – 5662.
Priteisti iš ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 538,00 Eur (penkių šimtų trisdešimt aštuonių eurų 00 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor bank AS Lietuvos skyriuje, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Artea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo banke, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.
Teisėja Šarūnė Butkuvienė