Civilinė byla Nr. 2-37-723/2011
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03030-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
34.1; 113.1; 114.9.1; 114.9.2;
114.9.3.1; 116.4; 128.2.
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,
sekretoriaujant D.Dubakienei,
dalyvaujant pareiškėjai G. D.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
n u s t a t ė :
Pareiškėja G. D. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo mamos - V. B. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradedama jį valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos mama V. B. mirė 1998-11-28, testamento nebuvo surašiusi. Jos sutuoktinis - A. B. (A. B.) mirė 1957-06-03. Pareiškėja yra vienintelė jos dukra - pirmos eilės įstatyminė įpėdinė. Kitų asmenų, suinteresuotų bylos baigtimi, nėra. Paskutinė mirusiosios gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), t.y. pastaruosius dvejus metus prieš mirtį, ji gyveno pas pareiškėją su visais savo baldais ir asmeniniais daiktais. Kadangi pareiškėja su šeima (duomenys neskelbtini) k. gyvena nuo 1980 m. iki šiol, todėl nors per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė palikimą po savo mamos V. B. mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti. Paveldimą turtą sudaro V. B. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į du žemės sklypus - 0.3600 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 16.7400 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į abu žemės sklypus buvo įregistruotos po mamos mirties, t.y. 2002-08-26, todėl apie jau atkurtą mamos nuosavybę sužinojo tik dokumentų rengimo šiai bylai metu. Nurodė, kad prie namo atmatuotoje žemėje nuolat tvarko daržą, be to, mamai mirus, pasiėmė jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus - baldus, indus, kuriuos ji atsivežė pardavusi savo butą, ir jai priklausiusius senovinius auksinius auskarus su rubinu. Visais likusiais po mamos mirties kilnojamaisiais daiktais pareiškėja naudojosi ir prižiūrėjo kaip savo, o paliktus auskarus pardavė lombarde, kas reiškia, kad ne tik valdė ir naudojosi paveldėtais daiktais, bet jais ir disponavo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui bei nuosavybės teisių į anksčiau minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė tenkinti pareiškimą, paaiškino, kad jos teta V. D., kuri gyveno (duomenys neskelbtini), prieš mirtį paliko testamentą pareiškėjos motinai. Nurodė, kad pareiškėja gyvena senelių namuose, ten gimė ir augo. Teta gyveno už 2 kilometrų, ji po tėvo mirties turėjo savo namus. Pareiškėja buvo vienintelis vaikas šeimoje, motina 2 metus iki mirties gyveno pas pareiškėją, kuri ir palaidojo motiną. Dėl palikimo niekur nesikreipė dėl prastos sveikatos.
Suinteresuotas asmuo - Vilniaus apskrities VMI atstovas, į posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.). Pateikė atsiliepimą (b.l. 62), kuriame nurodė, kad teisė paveldėti atsirado palikėjai mirus 1998-11-28, t. y. prieš įsigaliojant 2000 m. LR Civiliniam kodeksui, todėl paveldėjimo santykiams šioje byloje taikytinos 1964 m. LR Civilinio kodekso normos. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis turi įrodyti, kad jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą kaip savo ir taip priėmė palikimą. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Pareiškėja palikimo priėmimo faktą grindžia palikėjos kilnojamųjų daiktų užvaldymu bei žemės kultivavimu iš karto po palikimo atsiradimo dienos. Teismui įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus bei liudininkų parodymus ir nustačius, jog pareiškėja priėmė motinos palikimą konkliudentiniais veiksmais per 6 mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, suinteresuotas asmuo pareikštam reikalavimui neprieštarauja.
Pareiškimas tenkintinas.
Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Kadangi palikimas po V. B. mirties atsirado iki 2000-07-18 CK įsigaliojimo, taikytinos 1964 m. CK normos, kurios taip pat numatė, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1998-11-28 būdama našle (b.l. 16, 41, 42), jos vardu nuosavybės teise įregistruoti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti Apskrities viršininko 2002-08-26 sprendimo Nr. 41-13284, pagrindu (b.l. 29-32). Be to, iš 1988-05-13 Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, matyti, jog V. B. yra paveldėjusi sesers V. D. (K.) turtą (b.l. 50-52). V. D. vardu ūkinėse knygose (1980-1982; 1983-1985 m.) registruotas 1924 m. statybos gyvenamasis namas su ūkio pastatais (tvartu, pirtimi), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 43-49).Jos vardu buvo sudarytas ir Gyvenamojo namo techninis pasas (b.l. 35-37). Minėtose ūkinėse knygose bei Gyventojų registro tarnybos pažymoje (b.l. 23) esantys duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji nuo 1980 m. gyveno (duomenys neskelbtini) Taipogi iš pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad V. B. 1996-03-25 pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., kur iki 1996-06-04 buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą.
Šie įrodymai bei liudytojos O. P. parodymai patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes, kad palikėja dvejus metus iki mirties gyveno pas savo dukrą G. D..
Paveldėjimo byla po V. B. mirties (mirė 1998-11-28) nėra pradėta (b.l. 21). Pareiškėja G. D. yra vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė (b.l. 17-20, 41).
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus, liudytojos O. P. parodymais, patvirtinančius pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog palikėja iki mirties pora metų gyveno pas pareiškėją, kuri ja rūpinosi, po V. B. mirties pareiškėja ėmė naudotis motinos daiktais kaip savais, todėl konstatuotina, jog G. D. po savo motinos V. B. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas. Pareiškėjai negalint kitokia tvarka gauti palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str.1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444-448 str.,
n u s p r e n d ė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1998-11-28, mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius