Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-18][nuasmeninta nutartis byloje][eCIK-256-2021].docx
Bylos nr.: eCIK-256/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

?

        

                                                                               Nr. DOK-1227

        Teisminio proceso Nr. 2-22-3-02455-2018-6

                       (S)

 

img1 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

NUTARTIS

 

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. kovo 2 d. gautu ieškovo K. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti apeliacinės instancijos teismo nutarties vykdymą,

 

n u s t a t ė :

 

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl iškeldinimo, deklaruotos gyvenamosios vietos panaikinimo. Kasacine tvarka skundžiama nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas atmesti ieškinį, kuriuo ieškovas prašė teismo iškeldinti jo senelę atsakovę M. A. iš jam nuosavybės teisė priklausančio buto, įpareigoti atsakovę panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis ieškovui priklausančiame bute. Kasacija byloje grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, priimdami skundžiamus sprendimus, netinkamai taikė CK 4.98 straipsnį, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias teisę į būstą neliečiamybę (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis) ir teisę į nuosavybės neliečiamybę (Konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnį); apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, kad savininko teisių pažeidimui konstatuoti nepakanka įrodyti, jog ieškovas yra teisėtas daikto savininkas ir jis negali naudotis jam priklausančiu daiktu, nes juo naudojasi kitas asmuo. Teismo aiškinimas, kad savininkas tariamai privalo teismui papildomai nurodyti aiškias, objektyvias priežastis, kodėl jis nori naudotis jam priklausančiu daiktu, taip pat teismui nurodyti, kaip konkrečiai jis ketina ateityje naudoti jam priklausantį daiktą, yra neteisingas ir pažeidžia CK 4.98 straipsnį. Nors nuosavybės teisė nėra absoliuti ir gali būti ribojama tam tikrais įstatyme aiškiai nustatytais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo spręsti, kad buvo teisėtas pagrindas dėl kito asmens teisės į būsto neliečiamumą riboti ieškovo nuosavybės teisę. Nurodoma, kad teismai pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis), nuomos sutarties sampratą (CK 6.477 straipsnis), pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176, 177, 182, 185 straipsniai), nukrypo nuo teismų praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Tai konstatavusi, atrankos kolegija nesvarsto ieškovo prašymo sustabdyti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarties vykdymą.

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

 

n u t a r i a :

 

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 1d. AB SEB banke.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

 

          Teisėjai                                Birutė Janavičiūtė

 

 

Antanas Simniškis

 

 

Donatas Šernas


Paminėta tekste:
  • CPK 346 str. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai
  • CPK 347 str. Kasacinio skundo turinys
  • CPK
  • CK
  • CK6 6.156 str. Sutarties laisvės principas
  • CK6 6.477 str. Nuomos sutarties samprata
  • CPK 350 str. Kasacinio skundo priėmimo tvarka