Civilinė byla Nr. e2-887-669/2018
Procesinis Nr. 2-33-3-00084-2018-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1
(S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 12 d.
Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Genovaitei Brauklienei,
dalyvaujant ieškovo atstovei Irmantei Batakienei,
atsakovams S. S., S. S.,
uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. S., Ž. J., S. S., trečiajam asmeniui Plungės vaikų globos namams, išvadą byloje teikianti institucija Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaikų atskyrimo nuo motinos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikams priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė :
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti Ž. J. tėvo valdžią į vaiką D. S.; neterminuotai apriboti S. S. tėvo valdžią į vaiką A. S.; atskirti vaikus D. S. ir A. S. nuo motinos S. S.; priteisti iš S. S. nepilnamečių vaikų D. S. ir A. S. išlaikymui po 50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš S. S. nepilnamečio vaiko A. S. išlaikymui 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš Ž. J. nepilnamečio vaiko D. S. išlaikymui 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Nurodė, kad atsakovė S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) turi tris nepilnamečius vaikus: L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvas L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra miręs, D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios tėvas atsakovas Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvas atsakovas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
S. S. šeima Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-25 įsakymu Nr. D- 582, dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimos rizikos problema daugiausiai kyla dėl motinos ribotų galimybių ir suvokimo, negebėjimo tinkamai pasirūpinti elgesio ir emocijų sutrikimų turinčiais vaikais.
D. S. ir A. S. 2016 m. balandžio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-289 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Plungės vaikų globos namai. Teikiant šeimai socialines paslaugas ir situacijai pagerėjus vaikai 2017 m. rugsėjo 18 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-770 buvo sugrąžinti motinai.
Sugrąžinus vaikus motinai, S. S. tik trumpam sugebėjo valdyti situaciją šeimoje. Tačiau padėtis šeimoje tik blogėjo - motina vaikams nebuvo autoritetas - neturėjo valios, nemokėjo, nežinojo, kaip padėtį suvaldyti. Ji tapo vaikų, ypač A., patyčių objektu, įžeidinėjama, žeminama, jai statomos savo sąlygos ir verčiama jas vykdyti. Vaikai vėl pradėjo nelankyti mokyklos, valkatauti su panašaus elgesio paaugliais, negrįždavo į namus. Motinai išėjus į darbą namuose rinkdavosi paauglių kompanijos, buvo vartojami svaigalai, keliamas triukšmas. Esant šioms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti nepilnamečių D. ir A. tinkamą priežiūrą, saugumą ir reikiamą specialistų pagalbą bei motinai sutinkant, priimtas sprendimas vėl paimti šiuos vaikus iš šeimos. Pakartotinai 2017 m. lapkričio 14 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D- 976 vaikams vėl nustatyta globa Plungės vaikų globos namuose.
Atsakovė dėl brandesnio sūnaus L. S. amžiaus sugeba valdyti situaciją, jį prižiūrėti ir pasirūpinti, be to, ir pats vaikas sugeba prisiimti atsakomybę už savo poelgius, todėl ieškovo nuomone jis paliktas šeimoje.
Nepilnametės D. S. tėvas Ž. J. su vaiku negyvena, jo neaugina ir neišlaiko. Vyriškio gyvenamoji vieta nežinoma, deklaruota (duomenys neskelbtini), jis nei su vaiku nei su vaiko motina ryšių nepalaiko. Ž. J. nuo tėvo pareigų visiškai nusišalinęs ir jų visai nevykdo.
A. S. tėvas S. S. su vaiku taip pat negyvena, jo neaugina ir neišlaiko, nei su vaiku, nei su jo motina ryšių nepalaiko, ieškovo turimais duomenimis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje negyvena. S. S. nuo tėvo pareigų visiškai nusišalinęs ir jų visai nevykdo.
D. S. ir A. S. yra sutrikusio elgesio ir emocijų vaikai. A. S. nustatytas kompleksinis sutrikimas: bendrieji mokymosi ir elgesio (asocialus elgesys) sutrikimai. D. S. - mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, nepatikslintas organinis nuotaikos sutrikimas. Tiek pirmąjį kartą, tiek pakartotinai vaikams laikinoji globa/rūpyba buvo nustatyta dėl motinos negebėjimo tinkamai pasirūpinti ir teikti reikalingą specialistų pagalbą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams.
Teikiant socialines paslaugas šeimai, VTAS specialistams bendraujant su atsakove S. S. yra stebimas jos ribotas suvokimas ir gebėjimas spręsti kylančias jos vaikų problemas. Ieškovas nurodo, kad moteris myli savo vaikus, neturi žalingų įpročių, bet jai trūksta gebėjimų ir suvokimo, specialiųjų žinių, adekvataus reagavimo į vaikų auklėjimo ir elgesio problemas. Mano, kad tai gali sąlygoti ir atsakovei diagnozuotas pasikartojantis depresinis epizodas. Stebima, kad daug kas nepriklauso nuo atsakovės valios, t. y. nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių nesant tėvų kaltės. VTAS manymu atsakovės S. S. šeimoje susiklosčiusi tokia padėtis kai vaiką nuo tėvų reikia atskirti dėl jo auklėjimo klaidų, kurios nepriklauso nuo motinos valios.
Atsakovai Z. J. ir S. S. vengia atlikti tėvų pareigas vaikams, visiškai jais nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis galėtų pasikeisti, todėl jiems neterminuotai ribotina tėvų valdžia.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.
Atsakovė S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Teismo posėdyje atsakovė su ieškovo ieškiniu sutiko. Atsakovė pripažino, kad vaikai jos neklauso, ignoruoja jos pastangas juos auklėti. Mano, kad vaikų elgesį įtakojo jos nepakankama jų priežiūra dėl turėto pamaininio darbo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad darbovietę artimiausiu metu pakeis, todėl tikinti, kad galės skirti didesnį dėmesį vaikų auklėjimui.
Atsakovas S. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai. Teismo posėdyje atsakovas su ieškovo ieškiniu sutiko. Atsakovas pripažino, kad su sūnumi jokių ryšių nepalaiko. Patvirtino, kad retkarčiais jie atsitiktinai sutinka, trumpai pabendrauja. Išlaikymą teikia nereguliariai, kai turi pajamų. Pats gyvena su kita šeima, nei buitinių nei finansinių galimybių pasiimti sūnų gyventi pas save, neturi. Patvirtino, kad emocinio ryčio tarp jo ir sūnaus nėra.
Atsakovas Ž. J. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, apie teismo posėdį buvo informuotas, į jį neatvyko.
Tretysis asmuo byloje, Plungės vaikų globos namai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jo atstovė G.Ūsienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Paaiškino, kad atsakovės vaikų elgesys yra probleminis, jie yra be galo agresyvūs, ignoruojantys reikalavimus laikytis vidaus tvarkos taisyklių ir pan., tačiau mano, kad vienai mamai sunkiau juos suvaldyti, nei esant kolektyvinei priežiūrai, kuri teikia vaikams ir psichologinę pagalbą ir taiko auklėjimo metodiką.
Išvadą byloje teikianti institucija, Rietavo savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir, kad vaikų interesų įgyvendinimas bus užtikrintas ieškinį tenkinus.
Liudytoja L. K. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad su atsakovų šeima dirba nuo 2015 metų. Patvirtino, kad atsakovė neturi jokių žalingų įpročių, vaikais stengiasi rūpintis, tačiau šeimoje labai įtemta psichologinė situacija, vaikai yra nevaldomi, agresyvus, atsakovė jiems neturi jokios įtakos ar poveikio. Teikiamos socialinės paslaugos vaikų elgesio korekcijai rezultatų nedavė.
Teismas,
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas.
Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos
Atsakovei pareikštas ieškinys dėl vaikų atskyrimo nuo motinos tuo pagrindu, kad atsakovė negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.
Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi tris nepilnamečius vaikus: L. S., a.k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvas L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) yra miręs, D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurios tėvas atsakovas Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kurio tėvas atsakovas S. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
S. S. šeima Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015-08-25 įsakymu Nr. D- 582, dėl socialinių įgūdžių stokos įrašyta į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.
D. S. ir A. S. 2016 m. balandžio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-289 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Plungės vaikų globos namai.
D. S. ir A. S. 2016 m. balandžio 19 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-289 buvo nustatyta laikinoji globa, globėju paskirti Plungės vaikų globos namai
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – pažymos dėl specialiųjų ugdymosi poreikių pirminio/pakartotinio įvertinimo, dėl specialiojo ugdymosi ir (ar)švietimo pagalbos skyrimo, socialinio darbo su šeima metinių ataskaitos, šeimos atvejo aptarimo, šeimos aplankymo aktai bei Plungės socialinių paslaugų centro raštai, patvirtina, kad S. S. turi ribotą suvokimą ir gebėjimą spręsti kylančias jos vaikų problemas, kas auklėjimo samprata neatitinka vaikų interesų.
Ieškovo bei atstovės paaiškinimų, byloje apklaustų trečiojo asmens atstovės, liudytojos parodymų duomenimis, nepilnamečių vaikų interesai geriausiai bus užtikrinti atskiriant vaikus nuo motinos, o vaikų tėvams (S. S. ir Ž. J.) neterminuotai apribojant tėvų valdžią į šiuos vaikus.
Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.
Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnamečių interesus.
Teismo vertinimu, vaikų grąžinimas į namus padaryta žala tiek vaikams, tiek pačiai atsakovei ir, tai nebūtų labiausiai atitinkantis vaikų interesus bei poreikius sprendimas. Su ieškovo ieškiniu ir jo reikalavimais dėl vaikų atskyrimo teismo posėdžio metu sutiko ir pati atsakovė, nors noras būti su vaikais yra neatsiejamas nuo motiniškos prigimties. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių, liudytojų paaiškinimų, vaikų mama atsakovė S. S. nėra piktybiškai nusišalinusi nuo vaikų auklėjimo, nuolat palaiko ryšį su vaikais juos lankydama, pastarieji domisi, kas vyksta namuose, svečiuojasi namuose, mamą apsikabina. Teismas iš šių aplinkybių vertina, kad ryšys tarp mamos (atsakovės) ir vaikų nėra nutrūkęs. Ieškovės atstovės, atsakovės ir liudytojos L. K. paaiškinimais, atsakovė stengiasi keisti psichologinę situaciją šeimoje, šeimoje yra pakankamos sąlygos vaikams augti ir gyventi. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnamečiai vaikai D. S. ir A. S. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos S. S. kaltų veiksmų – ypatingos žalos vaikams darymo, piktnaudžiavimo motinos valdžia ar žiauraus elgimosi su vaikais – negyvena su mama, todėl šiuo atveju būtų tikslinga taikyti vaikų atskyrimo nuo motinos apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo mamos atskirtas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė S. S. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų priežiūrą, jų auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnamečius D. S. ir A. S. atskirti nuo motinos S. S. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).
Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4). Svarbu suvokti, kad šeimoje susidariusi padėtis savaime nėra negrįžtamas procesas.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Ypatinga svarba turi būti teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-114/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-548-915/2015).
Nustatyta, kad atsakovės S. S. nepilnametės dukters D. S. tėvas atsakovas Ž. J., o A. S. tėvas atsakovas S. S.. Bylos duomenimis abu tėvai yra nusišalinę nuo pareigų vaikų atžvilgiu, jų neauklėja, jais nesirūpina. Ž. J. dukters Dianos išlaikymui lėšų neteikia, o S. S. išlaikymą sūnui Arnoldui teikia epizodiškai.
Nagrinėjamu atveju, pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią yra tai, kad atsakovai Ž. J. ir S. S. vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus bei nesirūpina vaikais.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 4961 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaikų nuolatinės globos nustatymo, vaikų globėjo paskyrimo D. S. ir A. S..
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
D. S. ir A. S. 2017 m. lapkričio 14 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-976 yra apgyvendinti Plungės vaikų globos namuose. Atsižvelgiant į tai, vaikų gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Plungės vaikų globos namuose (CK 3.183 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, todėl iš atsakovų Ž. J. ir S. S. priteistinos lėšos jų vaikų išlaikymui.
Atsakovei taip pat išlieka pareiga teikti vaikams išlaikymą, kurie teismo sprendimu yra atskirti nuo jos. Pažymėtina, kad atskirtiems nuo tėvų vaikams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Atsakovė yra D. S. ir A. S. mama. Iš jos priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Ieškovo prašomos priteisti sumos nėra didelės ir objektyviai šalių įgyvendinamos, todėl priteistinos ieškinyje įvardintos išlaikymui skirtinos lėšos, kurios atskirai neaptarinėtinos ir nedetalizuotinos.
Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, sprendžia, kad iš atsakovų išlaikymas priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo datos, t. y. nuo 2018 m. birželio 12 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos, 200 Eur žyminio mokesčio už tėvų valdžios apribojimą ir su tuo susijusius reikalavimus, bei 20 Eur (50 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovės ir 72 Eur (200 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą iš atsakovų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismas įvertina tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovės nepilnamečiai vaikai atskiriami nuo motinos dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos S. S. kaltų veiksmų. Atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškiniu sutiko, dalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atsakovės procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos.
Atsakovai Ž. J. ir S. S. nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistini ir iš jų priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su jiems nukreiptais ieškovo reikalavimais.
Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Atskirti nepilnamečius vaikus – D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo motinos S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kiekvienam kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. birželio 12 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Atleisti S. S. nuo 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Neterminuotai apriboti Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į vaiką D. S. a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš Ž. J., a.k. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2018 m. birželio 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Neterminuotai apriboti S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į vaiką A. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš S. S., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo 2018 m. birželio 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo D. S. ir A. S..
Nustatyti vaikų D. S. ir A. S. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo Plungės vaikų globos namuose.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.
Teisėjas Vaidas Gasiūnas