ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 2021 m. lapkričio 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Burkuvienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gintsta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-797/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Solet Technics“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Gintsta“ ir G. T., trečiajam asmeniui akcinei draudimo bendrovei ,,Compensa Viena Insurance Group“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Solet Technics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu UAB ,,Gintsta“ ir G. T., teismo prašė solidariai priteisti iš atsakovų 34475,21 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. T. yra (duomenys neskelbtini), įmonės veiklos sritis – projektavimas.

3.       Ieškovė nurodė, kad 2019-04-19 su UAB „Bukrita“ sudarė subrangos sutartį Nr. S-2019-057, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus bei sumontuoti 245 kW saulės fotovoltinę elektrinę akcinei bendrovei (toliau – AB) Mašinų gamyklai „Astra“. Vykdant sutartinius įsipareigojimus, atsakovui G. T., kuris yra projektuotojas ir (duomenys neskelbtini), 2019-05-23 elektroniniu laišku buvo pavesta paskaičiuoti balastą ir žingsnius tarp trikampių. 2019-05-29 G. T. atsiuntė paskaičiavimus, t.y. konstrukcijų darbo projektą, kuriame projekto dalies darbo vadovu nurodytas G. T., bei UAB „Gintsta“ sąskaitą už atliktus darbus. 2019-05-29 ieškovė persiuntė gautą darbo projektą užsakovui, 2019-05-30 iš užsakovo buvo gautas prašymas persiskaičiuoti apkrovas, nes skaičiavimuose naudotas vėjo greitis 24 m/s, o pirkimo sąlygose nurodyta 28 m/s. Tą pačią dieną šis pavedimas perduotas atsakovams. 2019-05-31 iš atsakovų buvo gautas naujas, patikslintas darbo projektas.

4.       Ieškovė nurodė, kad pagal gautą darbo projektą buvo atlikti saulės fotovoltinės elektrinės montavimo darbai. Elektrinė buvo sumontuota ant pastato stogo. Priduodant pastatytą elektrinę, užsakovui kilo įtarimas dėl elektrinės stabilumo. Kilo klausimas, ar balastas, jo išdėstymas paskaičiuoti tinkamai, kad kilus smarkiam vėjui, elektrinės nuo pastato stogo nenuplėštų ir ji, krisdama žemyn, nesužalotų žmonių ar turto. Užsakovas atliko pastatytos elektrinės ekspertizę, kurios metu buvo nustatyta, kad konstrukcijų darbo projekte yra klaidų ir neatitikimų ir 2019-08-23 atsiuntė prašymą patikslinti skaičiavimus. 2019-08-20 – 2019-08-27 vyko susirašinėjimas su atsakovu, tačiau daugiau formalus, nes atsakovas nurodė, kad jis atostogauja. Ir nors būtent dėl jo atlikto darbo dalies vyko susitikimai su užsakovu, jokios iniciatyvos aiškintis, ar skaičiavimai teisingi, atsakovas nerodė.

5.       Ieškovė nurodė, kad 2019-08-28 AB Mašinų gamykla „Astra“ atsiuntė oficialią pretenziją-reikalavimą pašalinti trūkumus pagal jų eksperto nurodomas rekomendacijas. Kad nebūtų jokių abejonių dėl užsakovo atsiųstos pretenzijos, rangovas 2019-08-29 papildomai kreipėsi į nepriklausomą konstruktorių dėl balasto/konstruktyvų perskaičiavimo. Atlikus papildomus skaičiavimus, tapo aišku, kad atsakovo rengtas projektas buvo klaidingas ir pastatytą elektrinę reikia tvarkyti, nes ji kėlė grėsmę dėl nestabilumo.

6.       Ieškovė nurodė, kad 2019-09-04 G. T. buvo išsiųsta pretenzija, kurioje nurodyta, kad pagal 2 ekspertų išvadas jo atlikti skaičiavimai yra klaidingi, todėl atsižvelgiant į tai, kad įranga jau sumontuota, o jos perdarymas sukels nenumatytus nuostolius, taip pat galimas baudas už vėlavimą atlikti darbus pagal rangos sutartį, atsakovo buvo paprašyta nedelsiant pateikti savo projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją ir informuoti savo draudiką apie galimą nuostolių atlyginimo reikalavimą. Jokios reakcijos iš atsakovo nesulaukta.

7.       Ieškovė nurodė, kad 2019-09-09 rangovė su užsakovu pasirašė papildomą susitarimą pagal kurį nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti rangovės darbu, medžiagom ir sąskaita. Nuo 2019-09-09 iki 2019-10-16, bendradarbiaujant užsakovui, rangovui, subrangovui ir 2 ekspertams, buvo paruoštas trūkumų šalinimo planas ir 2019-10-16 pasirašytas galutinis susitarimas dėl trūkumų pašalinimo. Visus trūkumus ir defektus savo lėšomis taisė ieškovė. Už ekspertizes, trūkumų ištaisymo projektą ieškovė patyrė 1650 Eur išlaidų; medžiagoms, darbams, medžiagų pervežimui buvo išleista 32643,71 Eur; bendra žalos suma 34293,71 Eur; už nekokybišką projektą projektuotojui buvo sumokėta 181,5 Eur. Ieškovė iš viso dėl projektuotojo kaltės išleido 41495,39 Eur, tačiau dalį šios sumos sudaro PVM, kuris įmonei grąžinamas, todėl reikalavimas reiškiamas, neskaičiuojant patirtų PVM išlaidų.

8.       Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovė papildomai nurodė, kad su atsakovu bendradarbiauja nuo 2014 m., darbų pavedimas su lydimaisiais priedais elektroniniu laišku buvo nusiųstas atsakovui G. T., atsakymas taip pat gautas iš G. T.. Ieškovė pavedimą pateikė atsakovui, jis apsiėmė daryti darbus ir, būdamas ne tik fizinis asmuo, kuris kaip projektuotojas gavo iš ieškovės užsakymą, bet ir įmonės (duomenys neskelbtini), pats pasirinko, kaip juridiškai formins, kas gavo užsakymą ir pateikė sąskaitą už atliktus darbus. Ieškovei nėra svarbu, kaip buhalteriškai užsakymus, gautas pajamas tvarko atsakovas, svarbiausia, kad darbai būtų atlikti kokybiškai. Atsakovui taip pat buvo pavesta perskaičiuoti apkrovas, jis atsiuntė naujus skaičiavimus. Būtent atsakovas nutarė, kad užsakymo vykdyme turi dalyvauti UAB „Gintsta“, ieškovė jokio susirašinėjimo su įmone nevykdė, ieškovei nežinomos jų bendradarbiavimo sąlygos. A. G. T. ieškovei atsiuntė dokumentą, kuris įvardijamas kaip Darbo projektas, nurodė, kad projekto dalies vadovas yra G. T.. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad G. T. buvo statinio projekto dalies (konstrukcijų) vadovas, jis atliko reikalingus skaičiavimus, pagal jo atsiųstą projektą buvo atlikti statybos darbai, kuriuos perduodant kilo abejonių, ar tinkamai atlikti skaičiavimai ir pagal juos padaryti darbai, nes statinys buvo nestabilus. Ekspertizes užsakė tiek užsakovai, tiek ieškovė. Vienareikšmiškai ekspertai du kartus pasisakė, kad skaičiavimai klaidingi, dėl to pagal skaičiavimus sumontuota elektrinė kelia pavojų, nes gali būti fiziškai vėjo nunešta nuo pastato stogo ir dėl to kyla rizika tiek žmonėms, tiek turtui.

9.       Atsakovai UAB ,,Gintsta“ ir G. T. atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10.       Atsakovai nurodė, kad ieškovė nepagrindė, kokiu pagrindu ieškovė atsakovą, kaip privatų fizinį asmenį, traukia civilinėn atsakomybėn ir grindžia solidariąją atsakomybę su kitu atsakovu – juridiniu asmeniu. Pagal ieškovės pareikštus reikalavimus solidariai atsakomybei sąlygų nėra, kadangi tam tikri bendravimo ir konsultavimo santykiai buvo tik su vienu iš atsakovu – UAB „Gintsta“. Sąskaita už paskaičiavimus buvo pateikta UAB „Gintsta“, tad jokio nei juridinio, nei faktinio pagrindo manyti, kad ieškovė turėjo tiesioginius juridiškai reikšmingus santykius su G. T., nėra. Atsakovų vertinimu, tarp šalių nebuvo tokių juridiškai reikšmingų santykių ir įsipareigojimų, kurių pagrindu ieškovė galėtų reikšti ieškinį.

11.       Atsakovai nurodė, jog UAB „Gintsta“ neneigia, kad turėjo komunikaciją su ieškove, kada el. paštu jos buvo paprašyta pateikti preliminarius paskaičiavimus pagal tam tikrus ieškovės pateiktus orientacinius duomenis, tačiau šalys sutarties, kurios pagrindu atsakovė būtų prisiėmusi papildomus įsipareigojimus, aptarusi atsakomybės ieškovei aspektus ir pan., sudariusios nebuvo. Todėl atsakovės pateiktus ieškovei duomenis galima vertinti tik kaip orientacinius, rekomendacinio pobūdžio, kartu laikantis pozicijos, kad jie buvo parengti ir pateikti, laikantis galiojančių teisinių nuostatų ir reglamentų, iš esmės buvo tikslūs ir teisingi, net ir kilusio ginčo atveju.

12.       Atsakovai nurodė, kad pagal pačios ieškovės pateiktus duomenis galima matyti, jog ieškovės atlikti darbai ir jų rezultatas neatitinka atsakovės siųsto projekto ir jo sprendinių. Net nebuvo įgyvendintos atsakovės pateikto aiškinamojo rašto nuostatos dėl atstumų tarp atramų (balasto plytelių) bei plytelių skaičiaus vienam moduliui. Iš bylos duomenų nėra aišku, kuriuos duomenis ieškovė vertino, akcentuodama atsakovės netinkamus/neteisingus veiksmus ir jų pagrindu kildina žalą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovės aiškinamasis raštas buvo klaidingas ar jame nurodyti duomenys neteisingi. Aplinkybes, jog ieškovė nesivadovavo atsakovės duomenimis, pagrindžia pačios ieškovės pateikti duomenys, taip pat ir skaičiavimų ataskaitos, kurių pagrindu skaičiuojama ir padaryta žala.

13.       Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė, pateikusi prašymą atlikti tam tikrus paskaičiavimus, nepateikė duomenų apie darbų realų atlikimą, jų vykdymą nei žodine, nei rašytine forma, kad būtų galima vertinti, ar išties ieškovės nurodytas veikimas buvo reikalingas ir būtinas, o pateikta pretenzija ir ieškinio reikalavimas dėl tariamai dėl atsakovės veiksmų patirtos žalos yra pagrįsta.

14.       Atsakovai nurodė, kad ieškovė ne tik nepateikė visų vykdytų darbų aplinkybių ir detalių, jeigu vertino, kad atsakovė turi būti rangos sutarties dalyvė, tačiau net nederino šių aplinkybių nei organizaciniu, nei teisiniu aspektu. Ieškovės nurodytos užsakovo keltos sąlygos niekada ir jokia forma nebuvo visiškai atskleistos atsakovei, kadangi nebuvo pateikta rangos sutartis, detalios schemos, sąmatos ir pan. Ieškovė pateikė atsakovei tik schemą, kaip turėtų būti išdėstyti moduliai ant stogo, plieninio rėmo schemą ir nurodė statinio būsimą lokaciją, todėl atsakovė nebuvo ir negalėjo būti ieškovės ir užsakovo sutartinių santykių dalyvė, taip pat ir prisiimti iš to kylančių prievolių. Atsakovė nekonkretizavo nei medžiagų kiekių, nei jų apimčių, kad būtų galima vertinti, kiek papildomų darbų atlikimas buvo būtinas. Ieškovė nepateikė papildomų sąnaudų pagrindimo ir jų ryšio su atsakovės veiksmais.

15.       Atsakovai nurodė, kad vadovaujantis STR nuostatomis, darbo projektą rengia projektuotojas, parengęs techninį projektą. Jeigu ieškovė vertino, kad atsakovė buvo sutartinių santykių dalyviu, turėjo užtikrinti atsakovės dalyvavimą viso projekto įgyvendinimo metu. T. y. pagal galiojančias nuostatas privalomai turėjo būti paskirtas techninės priežiūros vadovas. Tačiau ieškovė nenurodė, ar buvo techninis projektas, kas buvo jo rengėjas. Ieškovė, kaip rangovas ir profesionalas, turėjo pareigą įvertinti, ar projektinė dokumentacija yra tinkamai parengta, nepraleidus jokių privalomų jos rengimo etapų, vieno iš jų – techninio projekto rengimo. Jeigu ieškovė vertina ir laikosi nuostatos, kad atsakovės pateiktas dokumentas atitiko darbo projektą, privalėjo būti parengtas ir pateiktas techninis projektas. Jeigu ginčo šalis išties būtų sieję tokio pobūdžio santykiai, atsakovė tokiu atveju turėjo būti informuota apie tai, kad techninė priežiūra bus vykdoma kito subjekto, privalomai tai nustatyta tvarka suderinus su atsakove. Atsakovai pažymėjo, kad ieškovė tokio derinimo su jais neatliko, todėl atsakovė įsipareigojimo ir sutarimo su ieškove dalyvauti rangos santykiuose neturėjo, o jeigu ieškovė vertino, kad tokiu dalyviu ji buvo, pati ieškovė savo veiksmais tokio dalyvavimo neužtikrino.

16.       Atsakovai akcentavo, kad atsakovė nebuvo darbo projekto rengėja ir negalėjo tokia būti, kadangi nebuvo techninio projekto rengėja. Neišpildžius šių sąlygų akivaizdu, kad ir jokių prievolinių santykių tarp šalių nesusiklostė ir atsakovams atsakomybė dėl ieškovės patirtos žalos iš santykio su kitu subjektu negali būti taikoma.

17.       Teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovai papildomai nurodė, jog atsakovė UAB „Gintsta“ neneigia fakto, kad su ieškove bendrauja nuo 2014 m., būtent nuo tada sąskaitos ieškovei už atliktus darbus buvo teikiamos UAB „Gintsta“ vardu, apmokėjimai už suteiktas paslaugas taip pat buvo vykdomi įmonei, o ne G. T.. Projektinėje dokumentacijoje nurodytas rengėjas UAB „Gintsta“, todėl ieškovė negalėjo nežinoti, su kuo bendradarbiauja, kas jai teikia paslaugas. Bendravimo el. paštu negalima prilyginti sutartiniams santykiams ar sutarties sudarymui, todėl atsakymo gavimas iš G. T. el. pašto neįrodo, kad užsakymą asmeniškai priėmė būtent jis. Be to, jeigu ieškovė vertina, kad sutartinius santykius turėjo su G. T., tai kokiu pagrindu priėmė ir apmokėjo UAB „Gintsta“ sąskaitas bei kodėl jų negrąžino kaip nepagrįstų. Ieškovės nurodomos ekspertizės negali būti vertinamos kaip teisinės ekspertizės, atliktos kvalifikuoto eksperto, kadangi pagal pateiktus duomenis ekspertizę atlikęs asmuo nėra kvalifikuotas atlikti projekto dalies ekspertizės, nėra įtrauktas į ekspertų sąrašą, jo atestatas nenumato galimybės ir teisės projektui kitos paskirties statinių. Nežinoma, kodėl ieškovė UAB „Baris“ dokumentą, pavadintą „Skaičiavimų ataskaita“, laiko ekspertize; analizė atlikta ne dėl UAB „Gintsta“ skaičiavimų, o atliktas ant statinio stogo įrengtų modulių atramų vertinimas. Nepaisant to, kokio pobūdžio santykiai šalis siejo, ar konsultavimo, ar sutartiniai dėl konkretaus projekto parengimo, nei vienas atsakovas negali būti atsakingas už tai, kad ieškovė veikė savo nuožiūra, pagal save įgyvendino projektą, nesivadovavo atsakovės rekomendacijomis. Pradedant statybos darbus rangovas privalo įsitikinti, ar paruošta visa projektinė dokumentacija. Šiuo atveju ieškovė remiasi viena projekto sudėtine dalimi – konstrukcinės dalies darbo projektu; statybos darbams vykdyti praleistos procedūros: projekto vadovo paskyrimas, visų sudedamųjų projekto dalių techninių projektų parengimas, statybą leidžiančio dokumento gavimas. Iškovė privalo įrodyti, jog darbus atliko laikydamasi atsakovės nurodymų ir reikalavimų, tačiau nepaisant to, jai vis tiek kilo žalingi padariniai dėl atsakovės kaltės. Taip pat turi įrodyti, kad atsakovė buvo įtraukta į rangos procesą ir jame dalyvavo, prižiūrėjo, kaip vykdomas techninis projektas, todėl turėjo galimybė jį kontroliuoti, koreguoti, tačiau šių faktų nebuvo, kas leidžia vertinti, jog ieškovė tiesiog siekia nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Ieškovė privalo pagrįsti visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, priešingu atveju, kada ieškovė pati veikė savavališkai ir išimtinai savo rizika, atsakomybės negali perkelti ir taikyti atsakovams.

18.       Trečiasis asmuo akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) ,,Compensa Viena Insurance Group“ atsiliepime į ieškovės ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, ieškinio tenkinimo atveju įvykį laikyti nedraudžiamuoju Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 15.6 ir 15.9 p. pagrindu.

19.       Trečiasis asmuo nurodė, kad su UAB „Ginsta“ 2018-11-08 sudarė Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo sutartis sudaryta laikotarpiui nuo 2018-11-08 iki 2019-11-07. Draudimo sutartimi apdrausta atsakovės atsakomybė dėl žalos tretiesiems asmenims dėl netinkamai suprojektuoto statinio, kurio projektai ar jų dalys: 1) buvo perduoti užsakovams draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu; 2) kurių projektavimo darbų rangos sutartys buvo pasirašytos po statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimo dienos. Draudimo sutarčiai taikomos Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Draudimo taisyklės), patvirtintos Lietuvos banko valdybos 2012 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 03-225. Sutartyje numatyta 2.900,00 Eur išskaita (žalos dalis, kurios nedengia draudikas) kiekvienam draudžiamajam įvykiui. Vadovaujantis Draudimo taisyklių 34 punktu, draudėjas privalo raštu nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, kuris yra susijęs arba, draudėjo nuomone, gali būti susijęs su statinio projektavimu, atliktu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Jeigu draudėjas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį per 7 darbo dienas, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Iš draudimo sutarties nuostatų matyti, kad įvykis gali būti pripažintas draudžiamuoju tik dėl tokio statybos projekto, kuris perduotas užsakovui sutarties galiojimo metu ir kurio projektavimo rangos darbų sutartis pasirašyta po draudimo sutarties įsigaliojimo pradžios. Šiuo konkrečiu atveju draudikas nebuvo gavęs jokio pranešimo iš draudėjo dėl jo atžvilgiu reiškiamų reikalavimų, nebuvo susipažinęs su ginčo objekto projektavimo rangos darbų sutartimi, o susipažinus su ieškiniu ir kitais byloje esančiais dokumentais, kurių pagrindu ieškovė įrodinėja patyrusi nuostolius, suprastina, kad rangos darbų projektavimo sutartis apskritai nebuvo sudaryta. Net jeigu vėliau paaiškėjus, kad ginčo objekto projektavimo darbų sutarties rezultatas ir buvo apdraustas draudimo sutartimi, ginčo įvykis, vadovaujantis Draudimo taisyklių 15.6 punktu, negalėtų būti pripažįstamas draudžiamuoju. Minėtas Draudimo taisyklių punktas teigia, kad reikalavimas atlyginti finansinę, nesusijusią su žalos padarymu turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančią kaip žalos turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė žalą laikomas nedraudžiamuoju įvykiu. Kaip matyti iš byloje pareikšto reikalavimo, šiuo konkrečiu atveju jokia tiesioginė žala turtui, sveikatai ar gyvybei padaryta nebuvo. Nedraudžiamuoju įvykiu pagal draudimo sutarties nuostatas laikomas ir toks reikalavimas, kuris susijęs su projektavimo trūkumų taisymu (Draudimo taisyklių 15.9 punktas), o ieškovė reikalavimą būtent ir kildina iš nuostolių, esą atsiradusių dėl projekto darbų trūkumų ištaisymo. Tad akivaizdu, kad ginčo reikalavimas draudiko negalėtų būti tenkinamas, nes: 1) jokia projektavimo rangos darbų sutartis nebuvo pasirašyta, todėl nėra draudžiamojo įvykio sudėties, kaip tai numatyta draudimo sutartyje; 2) reikalavimo turinys atitinka Draudimo taisyklių 15.6 ir 15.9 punktuose aprašytus nedraudžiamuosius įvykius.

20.       Trečiasis asmuo nurodė, kad kaip matyti iš prie ieškinio pridėtų priedų, jokia projektavimo rangos darbų sutartis sudaryta nebuvo. Ieškovė tik užklausė atsakovės vadovo nuomonės dėl statomai saulės elektrinei reikalingų balastų ir galimų žingsnių tarp trikampių. Atsakovės vadovas atsiuntė paskaičiavimus bei pateikė atsakovės už paskaičiavimus išrašytą sąskaitą-faktūrą. Kaip matyti iš pateikto paklausimo ir išrašytos sąskaitos-faktūros, šalys atliktų darbų net neįvardino projektavimu, o laikė paskaičiavimu, tai iš esmės laikytina konsultacija dėl galimų techninių sprendimų. Tarp ieškovės ir atsakovų nesusiklostė tokie juridiškai reikšmingi santykiai ir įsipareigojimai, kurių pagrindu ieškovė galėtų reikšti ieškinį.

21.       Trečiasis asmuo nurodė, kad pati ieškovė, kreipdamasi konsultacijos, nenurodė visos reikšmingos informacijos, reikalingos paskaičiavimui pagal saulės elektrinės rangos darbų pirkimo sąlygas, todėl vėliau dar kartą kreipėsi dėl perskaičiavimo. Ieškovė niekada neinformavo atsakovų, kad yra reikalingas konstrukcijos paskaičiavimas ne tik statomos elektrinės vėjo apkrovoms atlaikyti, bet taip pat ir ribinėms elektrinės atramų į stogą apkrovoms, kaip tai numatyta pirkimo sąlygose, apskaičiuoti. Ieškovė netinkamai atsakovams suformulavo paklausimo užduotį dėl statomos saulės elektrinės konstrukcijų paskaičiavimų, tačiau nepaisant to, atsakomybę dėl galimai netinkamai pastatytos saulės elektrinės bando perkelti išimtinai atsakovams. Trečiojo asmens vertinimu, negalima daryti išvados, jog atsakovai būtų atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, kurie būtų ieškinyje nurodytos žalos priežastis. Priešingai, pati ieškovė šiuo atveju buvo aplaidi, nepateikė visos reikšmingos dokumentacijos skaičiavimas atlikti, todėl dėl tokio neprofesionalumo ir aplaidumo turi prisiimti iš to kylančias pasekmes. Pati ieškovė nukrypo nuo atsakovų parengtų rekomendacijų ir saulės elektrinės konstrukciją įrengė ne taip, kaip buvo rekomenduota paskaičiavimuose. Be to, pateiktos tariamos ekspertizės atliktos subjektų, neturinčių teisės (kvalifikacijos) projekto ekspertizei atlikti.

22.       Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė įtikinamais įrodymais nepagrindė ir reikalaujamo tariamos žalos dydžio. Nėra pateikta jokia darbų sąmata, net neaišku, kokie konkrečiai papildomi darbai buvo atlikti, ar visi jie susiję būtent su ginčo objektu. Nėra aiškus tariamai atliktų darbų realumas, nepateiktos jokios nuotraukos, kurios įrodytų saulės elektrinės sumontavimą pagal tariamai netinkamą atsakovės projektą ir galutinį konstrukcijų permontavimą pagal esą tinkamą projektą. Ieškovė nepagrindė visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, o ypač neteisėtų veiksmų, dėl esą neteisėtų veiksmų kilusios žalos, todėl ieškovės pareikštas reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovei UAB ,,Solet Technics“ iš atsakovės UAB ,,Gintsta“ 33069,15 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 33069,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5500 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmesti.

24.       Teismas nurodė, kad sutartiniai santykiai susiklostė su juridiniu asmeniu – UAB ,,Ginsta“, kuri ir gavo atlyginimą už darbą, o G. T. veikė juridinio asmens vardu, kaip vadovas ir darbuotojas, todėl šiuo atveju netaikytina solidarioji atsakomybė. Teismas sprendė, jog tinkama atsakovė šioje byloje yra UAB ,,Gintsta“.

25.       Teismas nurodė, kad projektas buvo reikalingas paprastojo remonto darbams atlikti, saulės elektrinės įrengimo darbai yra paprastojo remonto darbai, todėl nebuvo būtini visi teisės aktuose numatyti etapai, privalomas techninio projekto rengimo ir techninės priežiūros vadovo paskyrimas, bet buvo būtina laikytis STR, SĮ numatytų reikalavimų.

26.       Teismas sprendė, kad Darbo projektas buvo parengtas netinkamai. Teismas nurodė, jog atsakovės Darbo projekte padaryti neatitikimai buvo esminiai, todėl, esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, iš atsakovės priteistinas žalos atlyginimas. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė nesiekė bendradarbiauti su ieškove, nėra įrodymų, jog darbo projektui būtų teikusi prašymą, kad jai trūksta duomenų, kad užduotis neaiški. Teismas akcentavo, kad atsakovė projektą pateikė, tad ieškovė atsakovei visus reikalingus duomenis perdavė.

27.       Teismas nurodė, kad ieškovė, vadovaudamasi atsakovės parengtu Darbo projektu ir paprastojo remonto aprašu, įrengė elektrinę, tačiau dėl netinkamo atsakovės Darbo projekto parengimo, buvo priversta permontuoti įrangą, dėl ko ji patyrė nuostolius. Teismas sprendė, kad iš viso pagrįsta įrodymais žalos atlyginimo suma laikytina 33069,15 Eur, kuri priteistina iš atsakovės, kitą ieškinio dalį atmetant.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

28.       Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atsakovė (apeliantė) UAB „Gintsta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių miesto rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

28.1.                      Visi teismo nurodyti konstruktoriai vertino ir atliko skaičiavimus ne pagal atsakovės parengtus skaičiavimus, bet pagal ieškovės vietoje realiai atliktus įrangos išdėstymo darbus, kuriuos atliekant, buvo pakeisti atsakovės skaičiavimuose nurodytos konstrukcijos pagrindo parametrai ir pačios konstrukcijos išdėstytos ne tokiu atstumu, kaip buvo paskaičiuota atsakovės. Šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus, esminis darbas buvo vietoje faktiškai įrengtų trikampių konstrukcijų pagrindo ilginimas, o visuose po ieškovės darbų atlikimo atliktuose konstruktorių skaičiavimuose nurodytas konstrukcijos pagrindo ilgis buvo trumpesnis, nei nurodyta atsakovės skaičiavimuose. Visi konstruktoriai patvirtino, kad įrengtas pagrindo ilgis nepakankamas, bet nei vienas neanalizavo ir neatliko skaičiavimų pagal atsakovės nurodytą pagrindo ilgį. Taigi, visų teismo išvadoje nurodyti specialistų atlikti skaičiavimai patvirtino, kad ieškovė parinko netinkamus modulių konstrukcijų rėmus ir netinkamai juos išdėstė, bet nei vienas neatliko atsakovės atliktų skaičiavimų teisingumo įvertinimo. Vienintelis konstruktorius, kuris atliko skaičiavimus atsakovės skaičiavimų pagrindu, yra M. J., kuris pripažino, kad atsakovės atlikti skaičiavimai yra teisingi, tačiau teismas šiais skaičiavimais nesirėmė ir juos ignoravo. Ginčas byloje galėtų būti ne dėl atsakovės skaičiavimų teisingumo (niekas pačių skaičiavimų teisingumo šioje byloje nepaneigė), bet dėl to, kad atlikdama skaičiavimus atsakovė pakeitė ieškovės elektroniniu laišku atsiųstame saulės modulio konstrukcijos brėžinyje nurodytą trikampės konstrukcijos pagrindo ilgį. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta, tačiau ieškovė galėjo nesutikti su tokiais skaičiavimais ir reikšti dėl to pretenzijas, bet negalėjo atlikti darbų jais nesivadovaudama ir po to reikšti pretenzijas atsakovei, kad ji esą blogai paskaičiavo.

28.2.                      Teismas žalos dydį nustatė pagal ieškovės deklaruotą įrangos permontavimo darbų kainą, visiškai nevertindamas, kaip tie ieškovės atlikti darbai susiję su tariamomis atsakovų skaičiavimų klaidomis. Konkrečių darbų teismas nesusiejo su savo sprendime nurodytomis tariamomis atsakovės skaičiavimų klaidomis. Ieškovės atlikti trūkumų šalinimo darbai apėmė modulio konstrukcijos pagrindo ilginimą, teismas nenurodė, kaip tai susiję su tariamai neteisėtais atsakovės veiksmais (kai atsakovė savo skaičiavimuose buvo nurodžiusi, kad trikampio konstrukcijos pagrindo ilgis turi būti 1.6 m ir sujungtos trikampės konstrukcijos turi būti įrengtos viena nuo kitos 1.5 m atstumu, bet ieškovė nusprendė sumontuoti trikampes konstrukcijas, kurių pagrindo ilgis 1.4 m, išdėstydama jas 1.4 m atstumu). Jeigu ieškovė įrengė konstrukcijas, kurios trumpesnės, nei nurodė atsakovė, ir šalinant trūkumus konstrukcijos ilginamos, kokia logika remiantis už tokius darbus ir jų išlaidas yra atsakinga atsakovė? Kitas ieškovės atliktas trūkumų šalinimo darbas yra vienos iš trijų įrengtų balasto plytelių pašalinimas. Ką bendra tai turi su teismo išvada, kad pagal atsakovės atliktus skaičiavimus balastas esą nebuvo pakankamas, tai kodėl šalinant šį tariamą trūkumą balastas yra nedidinamas, bet mažinamas? Tarp ieškovės išlaidų ir atsakovės veiksmų nėra priežastinio ryšio, nes: ieškovė, kreipdamasi į atsakovę, neatskleidė esminės užsakovo sąlygos ir nepateikė nei vieno dokumento (sutarties, techninės specifikacijos), kuriame ta sąlyga bent būtų paminėta; atsakovė, vykdydama ieškovės pateiktą užduotį, neturėjo ir objektyviai negalėjo pati paskaičiuoti maksimalios konstrukcijos apkrovos į pastato 16P2p stogo konstrukciją; visi trūkumų šalinimo darbai yra susiję ne su balasto didinimu, nors pretenzijos atsakovei reiškiamos dėl esą nepakankamo balasto, bet su esamo balasto mažinimu, t. y. per didele konstrukcijų apkrova į pastato 16P2p stogo konstrukciją, o tai šiuo atveju yra ieškovės nuo atsakovės nuslėptos informacijos ir ieškovės netinkamo projekto (aprašo) sprendinių pasekmė.

28.3.                      Teismas nesuprato elektrinės statybos procese dalyvavusių asmenų ryšio bei vaidmens. Statytojas ir užsakovas yra AB Mašinų gamykla „Astra“, kuri užsakė projektavimo ir statybos darbus pas UAB ,,Bukrita“, pastaroji sudarė subrangos sutartį dėl rangos darbų ir projektavimo darbų atlikimo su UAB „Solet Technics“, kuri parengė Saulės šviesos elektrinės įrengimo paprastojo remonto aprašą (projektą), pagal kurį turėjo būti atlikti visi darbai. Atsakovai nagrinėjamų santykių ir aprašo turinio kontekste galėtų būti vertinami kaip projekto dalies rengėjai, bet ieškovės parengtame apraše nėra jokių žinių, kad jis yra parengtas pagal atsakovų rengtą projektinę medžiagą. Teismas nurodė, kad atsakovas parengė Darbo projektą, tačiau atsakovai jokio savarankiško projekto nerengė, nes net neturėjo tokios užduoties. Jie tik atliko balasto paskaičiavimus, pagal skirtingus atramų išdėstymo variantus. Projektą, pagal kurį buvo atliekami darbai, rengė ieškovė, projekte atsakovų atlikti skaičiavimai nėra jokia forma įtraukti. Nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad darbai buvo atlikti pagal atsakovų atliktus paskaičiavimus. Kokiu pagrindu ieškovės elektroninis laiškas, prašant paskaičiuoti balastą ir įrangos išdėstymą, tampa sutartimi dėl Darbo projekto parengimo, pagal kurį yra atliekami statybos darbai, neaišku. Teismas tokių savo išvadų niekaip nepagrindė, taip pat neanalizavo, ar atsakovės atlikti skaičiavimai yra projekto dalis, ar atskiras projektinis dokumentas, jeigu taip, tai pagal kurį tada iš projektų turėjo būti atliekami darbai, pagal kurį jie faktiškai buvo atlikti. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad darbai buvo atliekami pagal jos parengtą paprastojo remonto aprašą, kuriame ne tik nėra jokių žinių apie kokius nors UAB ,,Gintsta“ parengtus projektus ar atliktus skaičiavimus, bet ir pateikti įrangos bei jos išdėstymo sprendiniai iš esmės neatitinka atsakovės atliktų skaičiavimų. Darbus atsisakė priimti ne ieškovės užsakovas, bet ieškovės užsakovės UAB ,,Bukrita“ užsakove esanti AB ,,Astra“, pretenzija buvo adresuota UAB ,,Bukrita“. Atsakovų nei su UAB ,,Bukrita“, nei su AB ,,Astra“ jokie santykiai nesiejo, jų tarpusavio sutartys ir jų priedai jiems nebuvo teiktos, o tos sutarties priede užfiksuota informacija atsakovams nebuvo atskleista. Nei vienas specialistas neatliko skaičiavimų pagal atsakovės ,,darbo projekto“ sprendinius, t. y. buvo atlikti skaičiavimai ieškovės realiai atliktam įrangos išdėstymui, kuris skyrėsi nuo atsakovės atliktų skaičiavimų bei sumontuotai laikančiajai įrangai, kuri taip pat skyrėsi nuo nurodytos atsakovės. Ieškovė atliko įrangos išdėstymo darbus, nesivadovaudama nei technine specifikacija, nei atsakovės atliktais skaičiavimais. Apie 2019-08-20 – 2018-08-27 susirašinėjimą atsakovai net nebuvo informuoti, tas surašinėjimas vyko ne tarp ginčo šalių, bet tarp UAB ,,Bukrita“ ir AB „Astra“, su kuriais atsakovai neturėjo jokių santykių ir apie tą susirašinėjimą sužinojo tik gavę ieškinį. V. B. skaičiavimuose nurodyta informacija skiriasi nuo atsakovės skaičiavimų. UAB ,,Baris“ atliko skaičiavimus ieškovės faktiškai pastatytai elektrinei, kuri buvo pastatyta ne pagal atsakovės atliktus skaičiavimus (skiriasi tiek konstrukcijos rėmo ilgis, tiek įrangos išdėstymas bei balasto plytelių kiekis); turėdama užduotį, kurios neturėjo atsakovai, kad apkrova į stogą negali viršyti 30kg/m2. Atsakovė, gavusi iš ieškovės raštą dėl draudiko telefoninio pokalbio metu informavo ieškovę, kad skaičiavimai yra atlikti ne dėl jos parengto projekto (skaičiavimų) ir galimai netgi ne dėl to paties objekto. Teismas savo sprendime visiškai neanalizavo papildomų susitarimų turinio, pagal kuriuos buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai; trūkumai buvo šalinami atliekant du darbus: 1) nuimant dalį balasto (kai atsakovės skaičiavimai yra kritikuojami dėl esą per mažo balasto svorio), 2) ilginant trikampės konstrukcijos pagrindo ilgį (kai ieškovė įrengė trumpesnę pagrindo konstrukciją, nei nurodė atsakovė savo skaičiavimuose).

28.4.                      Šalys nesudarė jokios rašytinės sutarties, kurioje būtų detaliai aptarusios projektavimo sutartims būdingas sąlygas, kadangi ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus dėl projekto ar projekto dalies parengimo. Teismas nesuprato, kas yra projektavimas, kaip atrodo techninis ar darbo projektas, kokias dalis jis turi, kaip tos dalys yra sujungiamos į visumą ir pan. Teismas, iškeldamas formą prieš turinį, susikoncentravo į tai, kad atsakovės atlikti skaičiavimai buvo ant Darbo projekto formos. Bet tai, kad jie taip pavadinti, dar nereiškia, kad tai yra darbo projektas, kaip tai suprantama teisės aktuose. Būtent ieškovė pagal sutartį su UAB ,,Bukrita“ atliko projektavimo darbus, darbai buvo atlikti ne pagal atsakovės atliktus skaičiavimus. Taigi nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Trūkumų šalinimo darbų priežastis yra ieškovės neatskleista aplinkybė (sąlyga) apie maksimalią leistiną konstrukcijos apkrovą į pastato stogą. Taigi šiuo atveju nėra ir atsakovės kaltės.

28.5.                      Ieškinyje atsirado 33069,15 Eur reikalavimo suma, kuri 182 kartus viršija šalių sutarties kainą, ieškovės atlikti konstrukcijų perdarymo ir dalies balasto plytelių pašalinimo darbai yra nesusiję su atsakovės atliktais skaičiavimais. Vykdydama ieškovės pateiktą užsakymą (ne parengti pastato techninį ar darbo projektą), kuriame nebuvo atskleista informacija apie galimą maksimalią apkrovą, atsakovė net negalėjo numatyti, kad jeigu jos skaičiavimuose bus klaidų (nors tokių nebuvo), tai jų taisymas pareikalaus tokio pobūdžio darbų ir išlaidų. Jokių atsakovės tyčinių ar dideliu neatsargumu pasireiškusių veiksmų (neveikimo) teismas šioje byloje taip pat nekonstatavo.

29.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Solet Technics“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

29.1.                      Atsakovei buvo nusiųsti aiškūs konstrukcijų reikalavimai, pagal atsakovei siųstą schemą jau buvo gaminama visa įranga, konstruktyvai. Atsakovas savo iniciatyva pats pakeitė parametrus, niekaip to neaptardamas su ieškove. Kad pakeitė parametrus, pripažįsta tiek pats atsakovas, tai patvirtino ir atliktos ekspertizės. Sprendžiant klausimą dėl elektrinės stabilumo ir tinkamumo naudoti, buvo kreiptasi į atsakovą, jis niekaip nebendradarbiavo, nevyko į objektą, nenurodė savo draudėjo. Keisdamas jam pavestą užduotį, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko atsirado žala, todėl teismas visiškai pagrįstai tenkino ieškinį.

29.2.                      Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė neginčijo nuostolių dydžio, tokį ginčą atsakovė pradėjo kelti tik apeliaciniame skunde, tai yra neleistina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas bylų nagrinėjimo taisykles. Pavėluotai keldama šiuos klausimus, atsakovė užkerta kelią ieškovei gintis nuo pareikšto prieštaravimo, nes kilus ginčui dėl nuostolių dydžio, greičiausiai būtų buvus reikalinga ekspertizė. Tuo atveju, jei nuostolių dydžio klausimas būtų buvęs iškeltas pirmosios instancijos teisme, visi šie klausimai būtų išspręsti pirmosios instancijos teisme.

29.3.                      Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme neteikė, skunde nepagrindė naujų įrodymų pateikimo būtinybės, todėl jų pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra neleistinas. Teikdama prašymą skirti apeliacinės instancijos teisme ekspertizę, atsakovė jo niekaip nemotyvavo, toks prašymas nebuvo pareikštas laiku, todėl turi būti atmestas.

30.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. T. prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti, priteisi bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

30.1.                      Ieškovė nebuvo nuosekli, nesugebėjo teismui atskleisti tarp ginčo šalių kilusį teisinį santykį, pagrįsti susitarimo turinį bei iš to galinčias kilti pasekmes. Tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės buvo patvirtinta, jog G. T., kaip asmuo, į procesą atsakovu patrauktas visiškai nepagrįstai. Ieškovė net neįrodė svarbiausio elemento byloje – su kuo ir kokį susitarimą turėjo. Teismas, nustatęs, kad pati ieškovė negeba nurodyti ginčo šalių, negali kvalifikuoti susidariusio teisinio santykio, jo prigimties ir turinio, turėjo vertinti, kad ieškovė visiškai neįrodė ieškinio, o kildinti reikalavimai, deklaruotas susitarimo turinys turėjo būti vertinti kaip formalūs, nepagrįsti leistinais įrodymais, todėl vien šiuo aspektu ieškinys turėjo būti atmestas.

30.2.                      Būtent ieškovės pareiga buvo tiksliai nurodyti ir įrodyti, su kuo ji sudarė sutartį, kokia tai buvo sutartis, kokios buvo esminės jos sąlygos, koks buvo apibrėžtas tarpusavio atsakomybės turinys ir jos taikymo sąlygos. Byloje nebuvo pateikta jokia rašytinė sutartis, kuri būtų buvusi sudaryta su atsakove ar atsakovu G. T.. Nesuprantama, kuo vadovaudamasis teismas darė išvadą, jog buvo sudaryta statinio projektavimo sutartis, kad dėl jos tariamo netinkamo įvykdymo kilusi žala visa turi tekti atsakovei. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės būtų gavusi preliminarias apybraižas, neorientuotas į konkretų darbą/projektą, būtų atlikusi kokius nors faktinius veiksmus, realizuojant teismo nurodytas teisines nuostatas. Nesant šių duomenų akivaizdu, kad konkrečių teisinių santykių tarp ginčo šalių iš esmės net neegzistavo, o to neapibrėžus raštiškai, visa įrodinėjimo pareiga atiteko būtent ieškovei. Teismas neanalizavo fakto, kad vien el. paštu pateikti tam tikri duomenys, skaičiavimai, nenurodžius ir raštu nepatvirtinus jų teisingumo ar neprisiėmus atsakomybės už pateiktų duomenų patikimumą, tikslumą, nesusiejus su konkrečiu projektu, civilinės atsakomybės klausimas nebuvo galimas.

30.3.                      Esminė vertinimo aplinkybė, kurios neįrodė ieškovė, net jei tariamai egzistavo tinkami projektavimo santykiai, nebuvo atskleista, ar išties pagal atsakovės pateiktus duomenis/skaičiavimus ieškovė viską preciziškai tiksliai atliko. Ieškovė privalėjo įrodyti, jog darbus atliko, laikantis atsakovės nurodymų ir reikalavimų, ir nepaisant to, jai vis tiek kilo žalingi padariniai išimtinai dėl atsakovės kaltės. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė buvo įtraukta į rangos procesą ir jame dalyvavo, prižiūrėjo, kaip vykdomas darbo projektas, todėl turėjo galimybę jį kontroliuoti, koreguoti pagal poreikį pozicijas ir kriterijus objektui. Tačiau visų šių faktų nebuvo, o teismas, priimdamas sprendimą, nepagrįstai šias aplinkybes ignoravo. Teismas turėjo vertinti, kad nesant patikimų įrodymų, kuriais būtų buvęs užfiksuotas pradinis atliktų darbų rezultatas, atitinkantis atsakovės pateiktus skaičiavimus, nebuvo galima išvada, kad pačiai ieškovei atlikus tam tikras korekcijas, papildomus darbus, jų atlikimą lėmė išimtinai atsakovės veiksmai/sprendimai, o ne kitos priežastys. Teismas negalėjo vien formaliu aspektu spręsti dėl atsakovės atsakomybės, ieškovei nepagrindus visų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas turėjo daryti išvadą, kad ieškovė veikė savavališkai ir išimtinai savo rizika, neužfiksavusi faktinės realiai atliktų darbų padėties, atlikusi konstrukcijų pertvarkymo darbus, iš esmės pašalino objektyvius duomenis ir įrodymus, ar išties darbai buvo griežtai atlikti pagal atsakovės teiktus siūlymus. Be to, teismui teikti duomenys apie atliktus darbus, naudotas medžiagas, jų kiekius, kurie niekaip neatsispindėjo atsakovės teiktoje dokumentacijoje. Ieškovė nepagrindė medžiagų kiekių, atliktų darbų poreikio/būtinumo, neįrodė, kad veikė racionaliausiu keliu, net jei ir hipotetiškai dėl kokių nors aspektų ir būtų kilusi atsakovės atsakomybė. Faktą, kad ieškovė neveikė racionaliausiu keliu, jei išties šalino trūkumus, patvirtino ir byloje apklaustas ekspertas.

30.4.                      Byloje buvo analizuoti tik hipotetiniai skaičiavimai ir parametrai, juos ieškovei pradėjus sieti su vykdytu darbų projektu, su kuriuo jokia forma atsakovė nebuvo supažindinta, jai nebuvo atskleisti visi svarbūs užsakovo pateikti parametrai, konkretus statinys/statiniai, ant kurių turėjo būti atlikti projektavimo darbai, nebuvo pateikta įrodymų apie vykdytų darbų realumą, laikantis jos pateiktų siūlymų/rekomendacijų. Byloje net nebuvo pateikta duomenų apie tai, kas vykdė darbų priežiūrą, kas fiksavo atliktų darbų rezultatą, kaip tai buvo atlikta. Byloje teikti kitų asmenų paskaičiavimai bei atsakovės atliktų skaičiavimų tikrinimas ir vertinimas buvo hipotetinis, kadangi nei ekspertas, nei kiti subjektai natūroje nelygino objektyviai atliktų darbų, netikrino jų atitikties atsakovės nurodytiems duomenims, o tik pateikė taip vadinamų popierinių parametrų – dokumentinio skaičiavimo vertinimą. Vien tokia situacija turėjo nulemti teismo vertinimą, kad ir specialių žinių turinčių subjektų pateiktos išvados niekaip nepagrindžia ir neįrodo, kad ieškovė darbus atliko pagal atsakovės nurodymus, o popierinis vertinimas – tik jų savarankiška nuomonė, kadangi byloj nebuvo pripažinta, jog siekiamą darbo rezultatą buvo galima realizuoti įvairiais būdais ir nebūtinai taip, kaip nurodė ieškovės pasirinkti subjektai.

30.5.                      Nors teismas nurodė, kad atsakovės darbo projekte padaryti neatitikimai buvo esminiai, tačiau sąsajumo su darbo projektu, rangos sutartimi nepateikė, apsiribodamas tik ieškovės deklaratyviais teiginiais. Teismas nenustatė, kiek ir kokių duomenų turėjo perduoti ieškovė, kodėl atsakovė turėjo reikalauti prašyti papildomų duomenų, jeigu nebuvo sudaryta projektavimo sutartis. Byloje nebuvo apibrėžta, kokia buvo konkreti ieškovės užduotis atsakovei, koks turėjo būti darbų rezultatas. Užsakovas turėjo pareigą, atlikdamas darbus ir derindamas parengtus techninius dokumentus, bendradarbiauti su rangovu, turėjo pareigą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu atsakovę, jei užsakovui reiškiamas ieškinys dėl techninių dokumentų ar darbų trūkumų. Bendradarbiavimo pareigą turėjo ir ieškovė, tačiau ir iš jos pusės tokio veikimo nustatyta nebuvo ir teismo prezumpcija, kad visi reikiami duomenys atsakovei buvo perduoti, neleistina ir negalima.

30.6.                      Teismas ne tik netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei išvadas pateikė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, tačiau ir sprendžiant klausimą dėl šalių patirtų išlaidų, jas paskirstė netinkamai. Nors byloje aiškiai buvo nurodyta, jog visas proceso išlaidas atsakovas G. T. patyrė jas apmokėdamas advokatui, ir mokėjimai atsakovės vardu nebuvo atlikti, tačiau, paskirstant šias išlaidas, G. T. dalis mokėjimų vis tiek buvo priskirti atsakovei ir įskaityti ieškovės naudai. Šis trūkumas nebuvo pašalintas teismui priėmus papildomą sprendimą byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

31.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų ir ekspertizės skyrimo

32.       Atsakovas nurodė, jog kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus – skirtingų konstruktorių atliktų skaičiavimų matmenų (įrangos konstrukcijos, įrangos išdėstymo, pastato aukščio ir kt.) palyginimą; G. T. parengtą Skaičiavimų tikrinimo ataskaitą Nr. 2021/04/15; konstruktoriaus Manto J. S. modulių stabilumo nuo vėjo apkrovos skaičiavimų tikrinimo ataskaitą (yra bylos medžiagoje); papildomo balasto įrengimo (pagal teismo eksperto išvadas) sąmatą.

33.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

34.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

35.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sąsajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

36.       Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).

37.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendžia, kad atsakovės teikiami nauji įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nenurodė, kad būtų ėmusi tokių veiksmų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, taip pat nepaaiškino, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiami įrodymai šiuo atveju neturi tokios bylai svarbios įrodomosios reikšmės, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, be to, dalis teikiamų įrodymų bylos medžiagoje jau yra, o atsakovė nepagrindė įrodymų pateikimo būtinybės po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo.

38.       Atsakovė kartu su apeliacinius skundu pateikė teismui prašymą skirti šioje byloje teismo ekspertizę. Nurodė, kad teismo ekspertas, atlikdamas ekspertizę ir teikdamas išvadas, vertino ne atsakovės atliktus skaičiavimus (atsakovės projekto sprendinius), bet neegzistuojantį dokumentą, t. y. jis vertino, ar atsakovės atlikti balasto skaičiavimai būtų pakankami pagal UAB „Solet Technics“ 2019-05-23 el. laiško priede nurodytą saulės modulio konstrukcijos pagrindo ilgį (140 cm), kai atsakovės skaičiavimuose konstrukcijos pagrindo ilgis yra 160 cm. Vertinant tik dalį projekto sprendinių, o kitus sprendinius imant iš ne atsakovės parengto dokumento, ekspertizės išvados iš esmės bevertės. Ekspertas privalėjo įvertinti atsakovės atliktus paskaičiavimus, jų neiškraipydamas, o padarytos išvados apie atliktų skaičiavimų atitikimą ieškovės pateiktam užsakymui nėra konstruktoriaus kompetencijos klausimas. Teismo paskirta ekspertizė tik patvirtina faktinę aplinkybę, kad atsakovė, atlikdama savo skaičiavimus, nukrypo nuo ieškovės pateiktoje užduotyje esančio parametro. Ekspertas neatliko atsakovės atliktų skaičiavimo vertinimo ir teismo posėdžio metu negalėjo atsakyti į klausimą, ar G. T. pateiktoje skaičiuojamoje schemoje, kurioje saulės modulio montavimo konstrukcijos pagrindo ilgis nurodytas 160 cm (o ne 140 cm, kaip yra teismo ekspertizės išvadose), paskaičiuotas balasto svoris yra pakankamas. Byloje kylantys specifiniai klausimai yra susijęs ne su konstrukcijomis ir jų skaičiavimais, bet su projektavimo ir statybos (įrangos išdėstymo) darbų atlikimo santykiais, t. y. su projektavimo užduotimi, projekto sudėtimi, darbų atlikimu pagal projektą ar projektavimo užduotį bei kitais specifiniais statybos teisiniais santykiais. Teismo paskirtos ekspertizės metu taip pat nebuvo įvertina ir nustatyta, ar ieškovė atliko statybos darbus pagal atsakovės atliktus skaičiavimus. Atsakovės vertinimu, byloje būtina skirti kompleksinę statybos ekspertizę, tam, kad teismo eksperto ir projektavimo vadovo statusą turintis specialistas įvertintų: 1) ieškovės pateiktą užduotį ir pagal ją atsakovės atliktus balasto paskaičiavimus, nustatytų juose pateiktų sprendinių skirtumus bei suderinamumą; 2) Saulės šviesos elektrinės įrengimo ant pastato stogo paprastojo remonto aprašo sprendinius, kurie susiję su atsakovės atliktais balasto skaičiavimais, tuose skaičiavimuose nurodytais saulės elektrinės modulio tvirtinimo konstrukcijos parametrais, balsto kiekiu ir kt.; 3) konstruktoriaus V. B. ir UAB „Baris“ atliktuose saulės energijos modulių skaičiavimuose užfiksuotais esamos įrangos (saulės modulių konstrukcijų) parametrais ir tos įrangos išdėstymu bei įvertintų minėtų konstruktorių skaičiavimuose užfiksuotų atliktų darbų suderinamumą su atsakovės atliktais skaičiavimais; 4) įvertintų ieškovės atliktų darbų ryšį su tariamomis atsakovės atliktų skaičiavimų klaidomis.

39.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 27 d. nutartimi buvo tenkintas ieškovės prašymas ir byloje paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, ekspertui pavesta atsakyti į nurodytus klausimus. Teismui pateiktas 2021 m. kovo 10 d. Teismo ekspertizės aktas. 2021 m. balandžio 16 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovai pareiškė prašymą apklausti ekspertą. 2021 m. balandžio 23 d. prašyme nurodė kviesti liudyti ekspertą, sudarant sąlygas užduoti prašyme nurodytus klausimus. 2021 m. gegužės 3 d. eksperto rašte pateikti atsakymai į atsakovų atstovo nurodytus klausimus. 2021 m. gegužės 4 d. teismo posėdyje, dalyvaujant šalims, apklaustas ekspertas V. R.. Po teismo eksperto apklausos teismas klausė, ar šalys neturi prašymų, paaiškinimų, ar šalys neteiks į bylą naujų duomenų, vėliau pakartotinai klausė, ar šalys po eksperto apklausos nieko nenori pasiaiškinti. Šalys prašymų nereiškė, teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimas iš esmės laikomas baigtu.

40.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje buvo atlikta statybos techninės veiklos ekspertizė, byloje dalyvaujantys asmenys su ekspertizės išvadomis buvo susipažinę, turėjo galimybę ekspertizę atlikusiam ekspertui užduoti klausimus, taip pat reikšti papildomus prašymus bei teikti papildomus paaiškinimus dėl eksperto padarytų išvadų. Jei atsakovė nesutiko su ekspertize ir manė, kad ji neteisinga ar neišsami, buvo sudaryta galimybė reikšti prašymą skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau atsakovė jai suteikta teise nesinaudojo. Teikdama prašymą skirti apeliacinės instancijos teisme ekspertizę, atsakovė nepateikė argumentų, kodėl toks prašymas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytas CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas dėl ekspertizės skyrimo atmestinas.

         Dėl faktinių bylos aplinkybių

41.       Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad su užsakove UAB ,,Bukrita“ ieškovė UAB „Solet Technics“ sudarė subrangos sutartį Nr. S-2019-057, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus bei sumontuoti 245 kW saulės fotovoltinę elektrinę AB Mašinų gamyklai „Astra“, esančiai (duomenys neskelbtini). AB Mašinų gamykla „Astra“ su UAB „Bukrita“ 2019 m. balandžio 19 d. buvo sudariusi sutartį Nr. 304-19-01, vykdomą pagal projektą „Atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių energijos gamybos pajėgumų įdiegimas AB Mašinų gamykla „Astra“, projekto kodas Nr. 04.2.1-LVPA-K-836-02-0015“, pagal kurią UAB „Bukrita“ įsipareigojo užsakovei pateikti ir sumontuoti įrangą, įskaitant visas montavimo, paleidimo, derinimo ir įteisinimo paslaugas iki įranga pradės teikti elektros energiją į užsakovės elektros tinklus (245kW Saulės fotovoltinę elektrinę), o užsakovė įsipareigojo įrangą priimti ir apmokėti šios sutarties nustatytomis kainomis ir terminais.

42.       Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą G. T., nurodė, jog siunčia duomenis, prašė paskaičiuoti balastą ir koks galėtų būti žingsnis tarp trikampių. Taip pat informavo, jog skaičiavimai reikalingi AB Mašinų gamykla „Astra“, kylant papildomiems klausimams, nurodė kreiptis. 2019 m. gegužės 29 d. atsakovas G. T. atsiuntė balasto paskaičiavimus ir sąskaitą-faktūrą. Atsakovas atsiuntė Darbo projektą „Saulės modulių sistemos įrengimas ant pastato stogo“, kuriame nurodė: projekto užsakovas – UAB „Solet Technics“, objektas – Saulės modulių sistemos ant esamo pastato (duomenys neskelbtini) stogo vėjo atsvaros parinkimo projektas, projektavimo darbų stadija – darbo projektas, dalis – konstrukcijų, byla – GTSD-DP-190523-SK, UAB „Ginsta“ (duomenys neskelbtini) – G. T., projekto dalies vadovas – G. T., kv. at. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat buvo pateikta UAB „Gintsta“ sąskaitą už atliktus darbus (saulės modulių sistemos ant pastato stogo balasto skaičiavimas), kurios suma 181,50 Eur. Sąskaitoje-faktūroje nurodyta, jog pardavėja yra UAB ,,Gintsta“, sąskaitą išrašė UAB „Gintsta“ (duomenys neskelbtini) G. T..

43.       2019 m. gegužės 29 d. ieškovė persiuntė gautą darbo projektą užsakovui, 2019 m. gegužės 30 d. iš užsakovo gautas prašymas persiskaičiuoti apkrovas, nes skaičiavimuose naudotas vėjo greitis 24 m/s, o pirkimo sąlygose nurodyta 28 m/s. Tą pačią dieną šis pavedimas išsiųstas el. laišku atsakovui G. T.. 2019 m. gegužės 31 d. iš atsakovo buvo gautas naujas, patikslintas Darbo projektas, atsakovas nurodė, kad ankstesniuose skaičiavimuose įvėlė klaidą, todėl balastas išėjo su atsarga; siunčia pakoreguotą projektą su 28 m/s vėjo greičiu.

44.       2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovas UAB „Bukrita“ atstovui nurodė, kad: 1) dabartinė pateikta dalinė skaičiuotė tik balastų svorio parinkimui; tikslas buvo įsitikinti, ar stogas neperkraunamas, tačiau iš skaičiuotės to padaryti negalima, nes nėra suskaičiuotos apkrovos į stogą, negalima nustatyti, ar jos neviršija 30 kg/m2 esant 28 m/s vėjui iš pietų pusės; tokios skaičiuotės reikia, kaip reikia ir skaičiuotės apkrovų į pačią stogo dangą, apkrova negali būti didesnė už 0,2 kg/cm2, kaip surašyta sudarytoje sutartyje; 2) dalinė skaičiuotė buvo pateikta ekspertui ir jis mato 2 esmines klaidas: a) neteisingai sudaryta apkrovų schema, dėl to gauta ženkliai mažesnė reikalingų balastų masė; b) naudota STR aprašyta metodika, nors reikia naudoti vadinamąjį Eurokodą. Eksperto manymu, parinktas balastų kiekis yra pakankamas, tačiau ypač neteisingai parinkta jų išdėstymo schema, todėl dabartiniu atveju vertimo momento nuo vėjo balastai neatsveria. 2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku atsakovas G. T. pateikė atsakymus į klausimus, nurodė, kad vėjo apkrova, tenkanti stogui, nepasikeičia; pagal EC skaičiuojant vėjo apkrova ženkliai didesnė ir parinktas balstas gali nebetikti, bet tai nereiškia, kad STR metodika bloga, svarbu pasirinkti vienas normas ir jų laikytis viso projekto metu; skaičiuotinė schema parinkta supaprastinta, kaip rodo skaičiavimai, atsarga pakankama, kad nereiktų atlikti sudėtingesnių skaičiavimų. 2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku atsakovas G. T. nurodė, kad papildė ataskaitą skaičiavimu stogo dangai į 1 cm2 (sudėjus vėją, sniegą ir saulės modulius su balastu); dirba atostogų metu, todėl ne visada turi galimybę atsiliepti. 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku UAB „Bukrita“ atstovas AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovui nurodė, jog siunčia „Slėgio stogo danga“ dalimi papildytą ataskaitą. 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovas nurodė, kad ataskaitą gavo ir peržiūrėjo, tačiau joje, kaip ir anksčiau, nėra paskaičiuotos apkrovos į vieną kvadratinį metrą, kad būtų galima įvertinti, ar ji neviršija leistinų 30 m/s; taip pat nėra informacijos, kokia ta apkrova yra esant maksimaliam 28 m/s vėjui (apkrova į stogą priklauso nuo vėjo greičio); naudojama skaičiavimų schema yra ta pati, kuri, kaip jau įvertino ekspertas, yra stipriai neteisinga; dviejų skaičiavimų rezultatai skiriasi apie 3 kartus, tad kyla abejonių, kad elektrinė gali būti vėjo nupūsta nuo stogo, negaunama abejonių nekeliančių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog konstrukcija yra saugi; jei nėra galimybės pagrįsti skaičiuotės, kuri neatitinka sutarties reikalavimų, užsakovė gali pati užsakyti tiek balastų skaičiavimų, tiek išdėstymų skaičiuotę, tiek apkrovų į dangą ir konstrukcijas skaičiuotę, įvertinant vėją, ir pateikti vykdyti; išlaikant esamą balastų kiekį, stipriai skirtųsi jų išdėstymų schema, dėl to reikėtų stipriai perdirbti laikančiąsias modulių konstrukcijas (būtų didinami atstumai dėl balastų), kitas variantas – didinti balastų svorį, tačiau tada galimai bus viršyta apkrova į stogo konstrukcijas ir į pačią dangą, tačiau bus nemažai skaičiavimų ir tinkamo varianto ieškojimų, jei nedidinant balastų svorių būtų paruošiama nauja balastų išdėstymo schema, tai vėl atsirastų poreikis prie stogo dangos prilydyti naujus bituminės dangos lopus, o tai bus susiję su kaštais ir terminu, o tolesnis sutarties nukėlimas be sankcijų yra neįmanomas.

45.       2019 m. rugpjūčio 28 d. AB mašinų gamykla „Astra“ UAB „Bukrita“ pateikė oficialią pretenziją – reikalavimą pašalinti trūkumus pagal jų specialisto nurodytas rekomendacijas. Nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku gamykla informavo, kad pasamdytas atestuotas konstruktorius V. B. aptiko klaidą UAB „Bukrita“ pateiktoje konstruktoriaus G. T. sudarytoje vėjo apkrovų vertinimo ataskaitoje; klaida yra apkrovų schemoje, būtent vidurinės plytelės indėlis į visos konstrukcijos stabilumą yra pervertintas, jai priskirta poveikio jėga yra užaukštinta. Paaiškėjus šiais klaidai, kilo pagrįstų įtarimų, kad visa esanti fotovoltinius modulius laikanti rėminė konstrukcija neatlaikys pirkimo konkurso sąlygose keltų atsparumo vėjo apkrovai reikalavimų; šios abejonės buvo išsakytos 2019 m. rugpjūčio 19 d., 2019 m. rugpjūčio 20 d., 2019 m. rugpjūčio 23 d. nurodyta G. T. sudarytos schemos klaida, reikalauta imtis neatidėliotinų priemonių ir keisti esamą situaciją.

46.       Dėl 2019 m. rugpjūčio 28 d. pretenzijos UAB „Bukrita“ AB Mašinų gamyklą „Astra“ informavo, kad papildomai kreipėsi į nepriklausomą konstruktorių. Ieškovė kreipėsi į nepriklausimą konstruktorių. UAB „Baris“ skaičiavimų ataskaitoje nustatyta, kad atsakovės rengtas projektas buvo klaidingas ir pastatytą elektrinę reikia tvarkyti, nes ji kėlė grėsmę dėl nestabilumo.

47.       2019 m. rugsėjo 4 d. ieškovė informavo atsakovę, kad sumontavus įrangą, elektrinės pirkėjui kilo įtarimų, jog skaičiavimai yra klaidingi, todėl buvo užsakyta papildoma ekspertizė. Remiantis V. B. skaičiavimais, atsakovės pateikta vertinimo ataskaita klaidinga, todėl pirkėja pateikė pretenziją. 2019 m. rugpjūčio 28 d. susitikime atsakovė nedalyvavo, tad savo skaičiavimų nepagrindė, todėl buvo užsakyta papildoma vertinimo ataskaita pas ekspertą K. G., kuris taip pat patvirtino, kad atsakovės skaičiavimai yra neteisingi. Atsižvelgiant į tai, kad įranga yra sumontuota, o jos perdarymas sukels nenumatytus nuostolius bei galimas baudas už vėlavimą atlikti darbus pagal rangos sutartį, prašyta pateikti savo projektuotojo civilinės atsakomybės draudimo poliso kopiją ir informuoti savo draudiką apie galimą nuostolių atlyginimo reikalavimą.

48.       2019 m. rugsėjo 9 d. tarp AB Mašinų gamyklos „Astra“ ir UAB „Bukrita“ buvo pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti rangovės darbu, medžiagom ir sąskaita. 2019 m. spalio 16 d. pasirašytas galutinis susitarimas dėl trūkumų pašalinimo. Ieškovė su UAB ,,Projektas“ 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašė subrangos sutartį dėl konstrukcijos permontavimo statybos objekte (AB ,,Astra“) pagal pateiktą priedą, darbų kaina – 17000 Eur su PVM (priede nurodyta, kad esant galimybėms konstruktyvas taisomas nenumontuojant saulės modulių).

49.       Į bylą ieškovės pateikti: sąskaitų-faktūrų registrai, mokėjimo dokumentai, kurių pagrindu ieškovė nurodė, jog buvo išleista 34293,71 Eur (specialistų pagalba, medžiagos, darbai, medžiagų pervežimas). Iš atsakovų prašė priteisti ir už darbo projektą sumokėtą 181,50 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad iš viso išleido 41495,39 Eur, tačiau dalį šios sumos sudaro PVM, kuris įmonei grąžinamas, todėl reikalavimą reiškė, neskaičiuodama patirtų PVM išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 34475,21 Eur žalos atlyginimo.

Dėl ginčo esmės

50.       Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl atsakomybės ir žalos atlyginimo priteisimo, esant netinkamam Darbo projektui ir pagal jį atliktiems darbams, vėliau – permontavimo darbams.

51.       Byloje nustatyta, kad su užsakove UAB ,,Bukrita“ ieškovė UAB „Solet Technics“ sudarė subrangos sutartį Nr. S-2019-057, pagal kurią ieškovė įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis bei rizika atlikti darbus bei sumontuoti 245 kW saulės fotovoltinę elektrinę AB Mašinų gamyklai „Astra“, esančiai (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. gegužės 23 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovą G. T. ir nurodė, jog siunčia duomenis, prašė paskaičiuoti balastą, taip pat, koks galėtų būti žingsnis tarp trikampių. 2019 m. gegužės 29 d. atsakovas G. T. atsiuntė balasto paskaičiavimus ir sąskaitą-faktūrą. Atsakovas atsiuntė Darbo projektą „Saulės modulių sistemos įrengimas ant pastato stogo“, kuriame nurodė: projekto užsakovas – UAB „Solet Technics“, objektas – Saulės modulių sistemos ant esamo pastato (duomenys neskelbtini) stogo vėjo atsvaros parinkimo projektas, projektavimo darbų stadija – darbo projektas, dalis – konstrukcijų, byla – GTSD-DP-190523-SK, UAB „Ginsta“ (duomenys neskelbtini) – G. T., projekto dalies vadovas – G. T., kv. at. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei taip pat buvo pateikta UAB „Gintsta“ sąskaitą už atliktus darbus (saulės modulių sistemos ant pastato stogo balasto skaičiavimas). Nustatyta, kad Darbo projektas vėliau buvo tikslintas bei pakoreguotas.

52.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.700 straipsnyje nustatyta, kad projektavimo ir tyrinėjimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas, tyrinėtojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį tyrinėjimo ir projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą.

53.       CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti.

54.       Užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka (CK 6.701 straipsnio 2 dalis).

55.       Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis; tačiau užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas – tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas. Projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarčiai taikytinas CK 6.659 straipsnis ir jame įtvirtinta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą apie iš jo gautos medžiagos, kito turto ar dokumentų trūkumus, dėl kurių kyla grėsmė atliekamo darbo tinkamumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

56.       Kaip patvirtina civilinės bylos duomenys, 2019 m. gegužės 23 d. ieškovė el. paštu pateikė užsakymą (paskaičiuoti balastą, žingsnį tarp trikampių), taip pat pateikė užsakymui reikalingus duomenis. Užsakymas buvo priimtas, papildomų duomenų nereikalauta, atlikti skaičiavimai bei pateiktas Darbo projektas „Saulės modulių sistemos įrengimas ant pastato stogo“, taip pat pateikta UAB „Ginsta“ sąskaita-faktūra už atliktus darbus (saulės modulių sistemos ant pastato stogo balasto skaičiavimas). 2019 m. gegužės 29 d. ieškovė persiuntė gautą darbo projektą užsakovui, 2019 m. gegužės 30 d. iš užsakovo buvo gautas prašymas persiskaičiuoti apkrovas, nes skaičiavimuose naudotas vėjo greitis 24 m/s, o pirkimo sąlygose nurodyta 28 m/s. Tą pačią dieną šis pavedimas išsiųstas el. laišku atsakovui G. T., 2019 m. gegužės 31 d. buvo gautas naujas, patikslintas Darbo projektas, nurodyta, kad ankstesniuose skaičiavimuose įsivėlė klaida, todėl balastas išėjo su atsarga; siunčiamas pakoreguotas projektas su 28 m/s vėjo greičiu. Pagal pateiktą projektą buvo atlikti fotovoltinės elektrinės montavimo darbai.

57.       Įvertinęs minėtas CK teisės normas bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovę ir atsakovę siejo projektavimo darbų teisiniai santykiai, projektuotoja (atsakovė) atliko pagal užsakovės (ieškovės) užduotį projektavimo darbus ir perdavė juos užsakovei (ieškovei), kuri darbų rezultatą priėmė. Užsakovė (ieškovė) perdavė projektuotojai (atsakovei) projektavimo darbų užduotį ir kitus būtinus duomenis. Projektuotoja (atsakovė) klausimų dėl perduotų duomenų trūkumų nekėlė, vadinasi sprendė, kad užsakovės (ieškovės) pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovai jokio savarankiško projekto nerengė, tokios užduoties neturėjo, o ieškovė niekada nesikreipė į atsakovus dėl projekto ar projekto dalies parengimo.

58.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovas UAB „Bukrita“ atstovui nurodė, kad: 1) dabartinė pateikta dalinė skaičiuotė tik balastų svorio parinkimui; tikslas buvo įsitikinti, ar stogas neperkraunamas, tačiau iš skaičiuotės to padaryti negalima, nes nėra suskaičiuotos apkrovos į stogą, negalima nustatyti, ar jos neviršija 30 kg/m2 esant 28 m/s vėjui iš pietų pusės; tokios skaičiuotės reikia, kaip reikia ir skaičiuotės apkrovų į pačią stogo dangą, apkrova negali būti didesnė už 0,2 kg/cm2, kaip surašyta sudarytoje sutartyje; 2) dalinė skaičiuotė buvo pateikta ekspertui ir jis mato 2 esmines klaidas: a) neteisingai sudaryta apkrovų schema, dėl to gauta ženkliai mažesnė reikalingų balastų masė; b) naudota STR aprašyta metodika, nors reikia naudoti vadinamąjį Eurokodą. Eksperto manymu, parinktas balastų kiekis yra pakankamas, tačiau ypač neteisingai parinkta jų išdėstymo schema, todėl dabartiniu atveju vertimo momento nuo vėjo balastai neatsveria. 2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku atsakovas G. T. pateikė atsakymus į klausimus, nurodė, kad vėjo apkrova, tenkanti stogui, nepasikeičia; pagal EC skaičiuojant vėjo apkrova ženkliai didesnė ir parinktas balastas gali nebetikti, bet tai nereiškia, kad STR metodika bloga, svarbu pasirinkti vienas normas ir jų laikytis viso projekto metu; skaičiuotinė schema parinkta supaprastinta, kaip rodo skaičiavimai, atsarga pakankama, kad nereiktų atlikti sudėtingesnių skaičiavimų. 2019 m. rugpjūčio 20 d. el. laišku atsakovas G. T. nurodė, kad papildė ataskaitą skaičiavimu stogo dangai į 1 cm2 (sudėjus vėją, sniegą ir saulės modulius su balastu). 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku UAB „Bukrita“ atstovas AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovui nurodė, jog siunčia „Slėgio stogo danga“ dalimi papildytą ataskaitą. 2019 m. rugpjūčio 23 d. el. laišku AB Mašinų gamyklos „Astra“ atstovas nurodė, kad ataskaitą gavo ir peržiūrėjo, tačiau joje, kaip ir anksčiau, nėra paskaičiuotos apkrovos į vieną kvadratinį metrą, kad būtų galima įvertinti, ar ji neviršija leistinų 30 m/s; taip pat nėra informacijos, kokia ta apkrova yra esant maksimaliam 28 m/s vėjui (apkrova į stogą priklauso nuo vėjo greičio); naudojama skaičiavimų schema yra ta pati, kuri, kaip jau įvertino ekspertas, yra stipriai neteisinga; dviejų skaičiavimų rezultatai skiriasi apie 3 kartus, tad kyla abejonių, kad elektrinė gali būti vėjo nupūsta nuo stogo, negaunama abejonių nekeliančių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog konstrukcija yra saugi; išlaikant esamą balastų kiekį, stipriai skirtųsi jų išdėstymų schema, dėl to reikėtų stipriai perdirbti laikančiąsias modulių konstrukcijas (būtų didinami atstumai dėl balastų), kitas variantas – didinti balastų svorį, tačiau tada galimai bus viršyta apkrova į stogo konstrukcijas ir į pačią dangą, tačiau bus nemažai skaičiavimų ir tinkamo varianto ieškojimų, jei nedidinant balastų svorių būtų paruošiama nauja balastų išdėstymo schema, tai vėl atsirastų poreikis prie stogo dangos prilydyti naujus bituminės dangos lopus, o tai bus susiję su kaštais ir terminu, o tolesnis sutarties nukėlimas be sankcijų yra neįmanomas. 2019 m. rugpjūčio 28 d. AB mašinų gamykla „Astra“ UAB „Bukrita“ pateikė oficialią pretenziją – reikalavimą pašalinti trūkumus pagal jų specialisto nurodytas rekomendacijas.

59.       Nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad AB mašinų gamykla „Astra“ atsisakė priimti UAB „Bukrita“ darbus, nurodė jog konstrukcija yra nestabili ir gali būti nupūsta vėjo, tai patvirtino skaičiavimus įvertinęs ekspertas. Ieškovė kreipėsi į nepriklausomą konstruktorių UAB ,,Baris“ dėl balasto/konstruktyvų perskaičiavimo, buvo nustatyta, kad atsakovės rengtas projektas buvo klaidingas ir pastatytą elektrinę reikia tvarkyti, nes ji kėlė grėsmę dėl nestabilumo. 2019 m. rugsėjo 9 d. tarp AB Mašinų gamyklos „Astra“ ir UAB „Bukrita“ pasirašytas papildomas susitarimas, pagal kurį nustatyti trūkumai turėjo būti pašalinti rangovės darbu, medžiagom ir sąskaita. 2019 m. spalio 16 d. pasirašytas galutinis susitarimas dėl trūkumų pašalinimo. Ieškovė su UAB ,,Projektas“ 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašė subrangos sutartį dėl konstrukcijos permontavimo statybos objekte (AB ,,Astra“). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės pateiktas Darbo projektas buvo parengtas netinkamai, dėl atsakovės rengto projekto trūkumų buvo atsisakyta priimti UAB „Bukrita“ darbus, konstrukcija buvo permontuota.

60.       Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta statybos techninės veiklos ekspertizė, kurią atliko ekspertas V. R.. Iš eksperto parengtos išvados nustatyta, kad parengtame Darbo projekte atlikti skaičiavimai yra klaidingi, balasto sprendinys neužtikrina konstrukcijos stabilumo veikiant vėjo apkrovai, t. y. ji yra nesaugi, neužtikrinamas esminis statinio mechaninio pastovumo reikalavimas; darbo projekte GTSD-DP-190523-SK pateikta skaičiuojamoji schema neatitinka ieškovės projektavimo užduotyje pateikto konstrukcijos modelio; Darbo projekte esami konstrukcijos skaičiuotinės schemos neatitikimai ir skaičiavimuose panaudota skaičiuotinų sąlygų apimtis yra esminiai trūkumai, dėl kurių darbo projekte pateiktas balasto parinkimo sprendinys yra klaidingas ir neužtikrina konstrukcijos stabilumo, veikiant vėjo apkrovai; G. T. parengtame patikslintame Darbo projekte GTSD-DP-190523-SK panaudotas vėjo apkrovų apskaičiavimo modelis neatitinka grafinėje projekto dalyje atvaizduoto konstrukcijos modelio; apkrovų apskaičiavimo modelis privalo atitikti skaičiuojamos konstrukcijos modelį, nes dėl neatitikimo yra iškreipiamas galutinis skaičiavimo rezultatas ir parinktas projektinis sprendinys yra klaidingas.

61.       Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, eksperto išvados patvirtina, jog parengtas Darbo projektas buvo netinkamas, todėl ieškovė buvo priversta šalinti trūkumus, po kurių ekspertas išvadoje nurodė, jog šiuo metu sumontuotos saulės modulių konstrukcijos iš esmės skiriasi nuo projektavimo užduotyje pateiktos konstrukcijos ir nuo G. T. patikslintame darbo projekte GTSD-DP-190523-SK nurodytos konstrukcijos: iš esmės pakeista saulės modulio konstrukcija; pakeistas balasto išdėstymo sprendinys. Ekspertas nurodė, kad nagrinėjant darbo projekte GTSD-DP-190523-SK pateiktą slėgio į modulio konstrukcijos skaičiavimą nustatyta: 1) veikiančios paviršių vėjo apkrovos skaičiavimas atitinka reikalavimus pagal nurodytas projektavimo sąlygas: II vėjo apkrovos rajonas; B tipo vietovė; konstrukcijos montavimo aukštis 15 m, tačiau darbo projekte pateikta konstrukcijos skaičiuotinė schema neatitinka ieškovės projektavimo užduoties sąlygų, konstrukcijos darbo sąlygų: neatitinka apkrovų pridėjimo matmenys, vektorinės apkrovų veikimo kryptys; atraminių reakcijų skaičiavimai atlikti tik iš vienos sąlygos - veikiančių jėgų pusiausvyros sąlygos vertikalia kryptimi. Ekspertas nurodė, kad atraminių reakcijų skaičiavimas iš šios pusiausvyros sąlygos yra ne pagrindinis. Šiuo atveju pagrindinis atraminių reakcijų skaičiavimas turi būti atliktas iš veikiančių jėgų momentų pusiausvyros sąlygos. Skaičiavimas iš veikiančių jėgų pusiausvyros sąlygos horizontalia kryptimi yra reikalingas, kad patikrintų, ar konstrukcija nebus stumiama stogo paviršiumi; balastas parinktas neteisingai, nes, parenkant balasto svorį ir šio balasto išdėstymo padėtį, nebuvo vertinamas galimas konstrukcijos vertimas. Aptariamos konstrukcijos atžvilgiu esminėmis skaičiavimo sąlygomis yra: atraminių reakcijų/balasto skaičiavimai iš veikiančių jėgų momentų pusiausvyros sąlygos taške M1 (1 priedas, pav. Pl. l), užtikrinant, kad konstrukcija nebūtų apversta; atraminių reakcijų/balasto skaičiavimai iš veikiančių jėgų pusiausvyros sąlygos horizontalia kryptimi, užtikrinant, kad konstrukcija nebūtų nustumta, todėl atsakovės atsikirtimai dėl parengto tinkamo Darbo projekto laikytini nepagrįstais ir neįrodytais, Darbo projektas parengtas pažeidžiant Statybos techninius reglamentus (STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, CPK 178, 185, 212 str.).

62.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti įrodymų visuma patvirtina, jog Darbo projektas buvo parengtas netinkamai, trūkumus šalino ieškovė, buvo atlikti permontavimo darbai, dėl ko ieškovė patyrė nuotolius. Kaip matyti iš minėtų išvadų, ekspertas vertino bei atliko skaičiavimus ir pagal atsakovės parengtus skaičiavimus, ne tik pagal ieškovės atliktus įrangos išdėstymo darbus, ir padarė išvadą, kad atsakovės parinktas projektinis sprendinys yra klaidingas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentai, jog nėra jokio priežastinio ryšio tarp ieškovės nurodytų atsakovės tariamai neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos, atmestini kaip nepagrįsti.

63.       CK 6.703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog projektuotojas atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą.

64.       Statybos įstatymo (toliau – SĮ) 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad statinio projektuotojas privalo: 1) statytojo (užsakovo) pavedimu Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio projekto vadovą; 2) vadovaudamasis SĮ nurodytais dokumentais parengti statinio projektą; 3) pasirašyti statinio projektą (privalomi įmonės vadovo ar jo įgalioto kito įmonės darbuotojo ir projekto vadovo parašai, o kai projektuotojas yra fizinis asmuo, – tik projekto vadovo parašas), tuo prisiimdamas atsakomybę, kad statinio projektas atitinka įstatymų, kitų teisės aktų, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas; 4) pataisyti statinio projektą pagal statytojo (užsakovo) pastabas, jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams; 5) pataisyti statinio projektą pagal projekto ekspertizės akto privalomas pastabas; 6) pataisyti statinio projektą pagal šį projektą tikrinusių institucijų, subjektų (jų padalinių) pastabas; 7) statytojo (užsakovo) užsakymu pagal sutartį atlikti statinio projekto vykdymo priežiūrą. Už šiame straipsnyje nurodytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą statinio projektuotojas atsako šio įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (SĮ 2 straipsnio 8 dalis).

65.       Pagrįstai pripažinęs, jog atsakovės darbo projekte padaryti neatitikimai buvo esminiai, bei nustatęs, kad šiuo atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas sprendė žalos atlyginimo priteisimo klausimą.

66.       Atsakovė apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas žalos dydį nustatė pagal ieškovės deklaruotą įrangos permontavimo darbų kainą, visiškai nevertindamas, kaip tie ieškovės atlikti darbai susiję su tariamomis atsakovų skaičiavimų klaidomis. Teismas savo sprendime visiškai neanalizavo papildomų susitarimų turinio, pagal kuriuos buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai; ieškovės atlikti konstrukcijų perdarymo ir dalies balasto plytelių pašalinimo darbai yra nesusiję su atsakovės atliktais skaičiavimais.

67.       Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB ,,Projektas“ 2019 m. lapkričio 18 d. pasirašė subrangos sutartį dėl konstrukcijos permontavimo statybos objekte (AB ,,Astra“) pagal pateiktą priedą, darbų kaina – 17000 Eur su PVM (priede nurodyta, kad esant galimybėms konstruktyvas taisomas nenumontuojant saulės modulių). Į bylą ieškovės pateikti: sąskaitų-faktūrų registrai, mokėjimo dokumentai, kurių pagrindu ieškovė nurodė, jog buvo išleista 34293,71 Eur (specialistų pagalba, medžiagos, darbai, medžiagų pervežimas). Iš atsakovų prašė priteisti ir už darbo projektą sumokėtą 181,50 Eur sumą. Ieškovė nurodė, kad iš viso išleido 41495,39 Eur, tačiau dalį šios sumos sudaro PVM, kuris įmonei grąžinamas, todėl reikalavimą reiškė, neskaičiuodama patirtų PVM išlaidų. Ieškovė prašė priteisti 34475,21 Eur žalos atlyginimo.

68.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl žalos priteisimo, konstatuoja, jog spręsdamas dėl žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo sutarties su UAB ,,Projektas“ turinį bei joje numatytą darbų sąrašą, taip pat ieškovės įsipareigojimą pateikti medžiagas. Teismas detaliai ištyrė teiktinų medžiagų sąrašą bei jų kiekius, taip pat įvertino kitas išlaidas, kurias ieškovė patyrė dėl trūkumų šalinimo darbų, ir pagrįstai sprendė, kad iš viso pagrįsta įrodymais žalos atlyginimo suma laikytina 33069,15 Eur, kuri priteistina iš atsakovės, kitą ieškinio dalį atmetant. Atsakovė jokių argumentų dėl šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepateikė, konkretaus ir detalaus žalos dydžio nenurodė, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuostolių dydžio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priteista žalos atlyginimo suma, kadangi teismas žalos sumą apskaičiavo detaliai ištyręs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, dėl kurių galimo nepagrįstumo atsakovė savo pozicijos neteikė.

69.       A. G. T. atsiliepime į atsakovės UAB „Gintsta“ apeliacinį skundą nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė apeliaciniame skunde klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nekėlė, argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalies nepateikė, prieštaravimų nereiškė, atsakovas G. T. apeliacinio skundo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteikė, todėl apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pagrįstumo neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.

70.       Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės nedaro įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; V. d H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylos procesinės baigties

71.       Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

73.       Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad atsakovės UAB „Gintsta“ apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl ieškovės UAB „Solet Technics“ bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui pateikė 2021 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį apie 750,00 Eur sumos sumokėjimą advokatei už teisines paslaugas.

74.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

75.       Atsižvelgiant į minėtas rekomendacijas, į ieškovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, galimai sugaištą laiką, spręstina, kad ieškovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl ieškovei UAB „Solet Technics“ iš atsakovės UAB „Gintsta“  priteistina 750,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma advokatės pagalbai apmokėti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Gintsta“ (į. k. 302819695) ieškovei UAB „Solet Technics“ (į. k. 302627809) 750,00 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.