Baudžiamoji byla Nr. 1-1139-818/2016

Teisminio proceso (Nr. 1-01-1-61227-2015-9)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.1.;

2.1.10.1.; 2.3.4.3.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,

sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, Aistei Bareikei,

dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,

kaltinamojo gynėjui advokatui Alfred Sokolovski,

nukentėjusiajai I. D. Š.,

kaltinamajam R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) apdailininku, nevedęs, teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendžiu (bausmė – 63 paros arešto), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

n u s t a t ė:

Kaltinamasis R. V. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis, 2015-10-03, apie 17.41 val., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo M. R. priklausantį mopedą „Baotian Rocky 49“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vismaliukų sodų 3-ąja gatve nuo Vismaliukų sodų 5-osios gatvės link Vismaliukų gatvės pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas ir į kelio būklę (kelio danga - žvyrkelis), mopedo nesuvaldė ir ties Vismaliukų sodų 3-osios gatvės 21-u namu partrenkė ir sužalojo dešiniąja kelio puse prieš eismą einančią pėsčiąją I. D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14, 127 punktų reikalavimus ir, atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. V. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai. Jis neneigia, kad 2015-10-03 vairavo mopedą, nors tam teisės neturėjo. 2007 m. R. V. mokėsi, bet praktikos neišlaikė. Tuo metu oro sąlygos buvo geros, saulėta diena, šviesu. R. V. „užmetė“, nes važiavo žvyrkeliu. Nukentėjusioji ėjo iš dešinės link jo. R. V. „sumėtė“, jis nesuvaldė motorolerio ir kliudė nukentėjusiąją. R. V. buvo su šalmu ir nepastebėjo, kad sužeidė moterį. Jis atsistojo, buvo išsigandęs, iš daiktadėžės daiktai buvo iškritę, veidrodėlis nulūžęs, nepaklausė nieko moters, užvedė ir išvažiavo. Motorolerį R. V. davė jo pažįstamas M., jam jis ir priklauso. Savo elgesį R. V. vertina kaip neatsakingą. Pagal finansines galimybes jis sutinka atlyginti Ligonių kasų civilinį ieškinį. Jo darbo atlygis minimalus, yra nevedęs, vaikų neturi, gyvena su drauge. Sugebės atlyginti žalą per 2 mėn. Gailisi dėl įvykio. Su nukentėjusiąja kontaktavo, atsiprašė jos.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas nesunkus nusikaltimas, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamojo R. V. prisipažinimo jo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo visiškai įrodo ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji I. D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-03, apie 17.35 val., su dukra ėjo Vismaliukų sodų 3-iąja gatve iš jų sodybos link autobuso stotelės. Ėjo siauro keliuko kairiuoju kraštu. Pastebėjo priešpriešiais kelio viduriu link jų atvažiuojantį mopedą. Jos sustojo ir pasitraukė arčiau keliuko kairiojo krašto. Privažiavęs prie jų mopedo vairuotojas netikėtai pasuko vairą į jų pusę ir į jas atsitrenkė. Mopedas priekiniu ratu atsitrenkė į jos kairę koją. Nuo smūgio ji nukrito. Dukra liko stovėti. Mopedas ir vairuotojas taip pat nukrito. Mopedui nukritus, lūžo dešinės pusės veidrodėlis. Iš mopedo iškrito 3 skardinės su alumi. Mopedo vairuotojas atsikėlė ir surinko skardines. Vairuotojas buvo jaunas vaikinas. Mano, kad vaikinas buvo neblaivus. Tai matėsi iš vaikino judesių, sutrikusios koordinacijos ir akių. Vaikinas prašė policijos nekviesti. Ji nuėjo toliau ir paskambino tel. 112, bet dėl blogo ryšio su BPC operatoriumi susikalbėti nepavyko. Kai ji grįžo į įvykio vietą, mopedo vairuotojas sėdo ant mopedo ir išvažiavo. Ji užsirašė mopedo valstybinius numerius „(duomenys neskelbtini)". Išvažiuodamas iš įvykio vietos mopedo vairuotojas nulūžusio veidrodėlio nepasiėmė, veidrodėlis liko gulėti ten, kur mopedas nukrito. Policiją iškvietė jos dukra. Atvykę policijos pareigūnai apklausė jas apie įvykio aplinkybes ir vaikino išvaizdą. Pokalbis su pareigūnais vyko prie autobuso stotelės, kur jos atėjo mopedui išvažiavus iš įvykio vietos. Pareigūnai užrašė jų duomenis ir jos autobusu išvažiavo į namus. Kitą dieną jos koja ištino ir dukra iškvietė medikus, kurie išvežė ją į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jai nustatė kojos sumušimus. Kitą dieną ji kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur ją operavo dėl atsiradusių kraujo krešulių. 2015-10-13 surašant jos paaiškinimą administracinėje byloje jai buvo pateiktos dviejų vaikinų nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 2 ji atpažino tą žmogų, kuris vairavo mopedą ir į jas atsitrenkė (b.l. 47-48).

VTMT teismo medicinos specialistas J.M. P., apžiūrėjęs I. D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), RVUL asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr.2015/82610, Antakalnio poliklinikos asmens sveikatos istoriją Nr.Š-4309 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad I.D. Š. nustatytas sužalojimas - kairės blauzdos sumušimas su masyviu kraujo išsiliejimu (500 ml hematoma) po oda blauzdos apatiniame trečdalyje galėjo buti padarytas aptariamo eismo įvykio metu ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 55).

Liudytoja R. Z. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-10-03, apie 17.35 val., Vismaliukų sodų 3-iąja gatve su mama ėjo iš jų sodybos link autobuso stotelės. Ėjo kairiąja kelio puse. Eidamos pastebėjo priešpriešiais link jų artėjantį mopedą, kuris važiavo kelio viduriu. Kadangi kelias toje vietoje gana siauras, todėl jos sustojo ir pasitraukė kairiau. Priartėjęs prie jų mopedo vairuotojas netikėtai pasuko vairą į jų pusę ir į jas atsitrenkė. Pagrindinis smūgis buvo mopedo priekiniu ratu į mamos kairę koją. Nuo smūgio jos mama ir mopedas su vairuotoju parkrito. Nukritus mopedui, lūžo mopedo dešinysis veidrodėlis. Mama pati atsikėlė, apžiūrėjo koją. Mama skausmais nesiskundė. Mopedo vairuotojas atsikėlė ir priėjo prie jos, pasakė nekviesti policijos. Mama nuėjo toliau, kad savo mobiliuoju telefonu paskambintų policijai ir praneštų apie įvykį. Vaikinas tuo metu padėjo jai surinkti į maišelį iškritusius svarainius. Mano, kad vaikinas buvo neblaivus. Tai matėsi iš vaikino judesių, koordinacijos, akių, iš balso, nors alkoholio kvapo nuo jo nejautė, nes vaikinas buvo su šalmu ir šalmo nenusiėmė. Kai mama sugrižo į įvykio vietą, mopedo vairuotojas dar kartą paklausė, ar mama iškvietė policijos pareigūnus. Nors policija jau buvo iškviesta, pasakė, kad policijos nekvietė. Tada vaikinas pakėlė mopedą ir išvažiavo. Ji su mama nuėjo link stotelės, kur pasitiko policijos pareigūnus, kuriems papasakojo, kas įvyko, ir nurodė savo duomenis. Po to autobusu išvažiavo į namus. Kitą dieną jai paskambino mama ir pasakė, kad mamos koja ištino. Ji iškvietė medikus ir mama buvo išvežta į Lazdynų ligoninę, kur mamą apžiūrėjo, nustatė sumušimus. Dar sekančią dieną mama kreipėsi į Antakalnio polikliniką, kur mamą operavo. 2015-10-13 surašant jos paaiškinimą administracinėje byloje jai buvo pateiktos dviejų vaikinų nuotraukos. Nuotraukoje Nr. 2 atpažino tą žmogų, kuris vairavo mopedą ir į jas atsitrenkė (b.l. 64-65).

Liudytojas J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2008 metais pirkdamas mopedą Baotian Rocky 49, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su UAB „Ūkio banko lizingas" dviems metams sudarė išperkamosios nuomos sutartį. Lizingas buvo išmokėtas ir mopedas perėjo jo nuosavybėn, bet jis mopedu nevažinėjo, o mopedas stovėjo garaže. Nutarė mopedą parduoti ir 2015 m. liepos mėnesį padavė skelbimą į www.autogidas.lt. 2015-08-07 jam į mobilųjį telefoną paskambino vaikinas, kuris pasakė, kad nori apžiūrėti mopedą. Šis vaikinas atvažiavo pas jį, apžiūrėjo mopedą, o vėliau mopedą nupirko. Jie pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį. Sutartį pildė pats pirkėjas, t.y. M. R., kurio asmens tapatybės kortelės duomenis sutikrino su sutartyje įrašytais duomenimis. M. R. sumokėjo jam už mopedą, o jis perdavė mopedą. 2015-10-03 nuo ryto ir iki vidurnakčio dirbo Vaidotuose. Apie eismo įvykį nieko nežino. Mopedo pirkimo-pardavimo sutarties kopiją pateikė tyrėjai (b.l. 73-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. R. parodė, kad 2015 metų rugpjūčio mėnesį rado skelbimą apie parduodamą mopedą Baotian Rocky 49. Susiskambino su pardavėju ir nuvažiavo mopedą apžiūrėti. Mopedas Baotian Rocky 49, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam tiko ir jis mopedą nusipirko. 2015-10-03 mopedu nuvažiavo iki kaimynystėje gyvenančio draugo padėti į namus sunešti baldus. Kai sunešė baldus, jis nuvažiavo į Šilėnų gatvėje esančią parduotuvę. Prie parduotuvės sutiko nuo vaikystės pažįstamą R. V., kuris paprašė leisti pavažiuoti mopedu. R. V. atsisėdo ant jo mopedo, užsidėjo šalmą ir išvažiavo link Vismaliukų sodų. Maždaug po 2-3 min. prie jų priėjo jo draugas D., kuris pasakė, kad jo mopedas sudaužytas. Kaip mopedas buvo sudaužytas, nesakė. Tada jis paskambino R. V., kuris patvirtino šitą faktą ir pasakė, kad nepergyventų, kad visus nuostolius jam atlygins, o dėl eismo įvykio viską sutvarkys pats. Eismo įvykio aplinkybės jam nežinomos (b.l. 79-80).

Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr.patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog I. D. Š. kliudė motoroleris, kurio valst Nr.  Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokoluose ir eismo įvykio vietos schemose užfiksuotos aplinkybės, reikšmingos nusikalstamai veikai tirti (b.l. 11-12, 14, 16).

Fotolentelėse užfiksuota eismo įvykio vieta ir motorolerio „Baotian Rocky 49“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b.l. 13, 15, 18-21).

Transporto priemonės apžiūros protokole nurodyta, kad nustatyti šie  motorolerio „Baotian Rocky 49“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: apgadinta motorolerio kairės pusės apdaila po vairuotojo sėdyne, nubrozdinta kairės pusės metalinė rankena bei sulaužyta ir nubrozdinta plastmasinė apdaila prie rankenos, nubrozdinta plastmasinė apdaila prie kairiojo priekinio žibinto, nubrozdinta kairės kojos atrama, nulaužtas kairės pusės šoninio matymo veidrodėlis, nubrozdinta plastmasinė apdaila po priekiniu dešiniuoju žibintu, nežymiai nubrozdinta dešinė rankenėlė (b.l. 17).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamasis R. V. 2015-10-03, apie 17.41 val., Vilniuje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo M. R. priklausantį mopedą „Baotian Rocky 49“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vismaliukų sodų 3-ąja gatve nuo Vismaliukų sodų 5-osios gatvės link Vismaliukų gatvės pasirinktu greičiu, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas ir į kelio būklę (kelio danga - žvyrkelis), mopedo nesuvaldė ir ties Vismaliukų sodų 3-osios gatvės 21-u namu partrenkė ir sužalojo dešiniąja kelio puse prieš eismą einančią pėsčiąją I. D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas pripažįsta, kad tik kaltinamojo R. V. veiksmai, t.y., motorolerio vairavimas, neturint tam teisės, neatsižvelgiant į važiavimo sąlygas ir į kelio būklę, buvo būtina kilusių pasekmių sąlyga bei jų priežastis. Kaltinamasis veiką padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas KET sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Šie kaltinamojo R. V. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu kaltinamojo R. V. gynėjas prašė taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jeigu jis: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti asmeniui atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-589/2011).

Teismo posėdžio metu kaltinamasis R. V. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Nukentėjusioji civilinio reiškinio šioje baudžiamojoje byloje nepareiškė, tačiau bylos medžiagoje nėra duomenų, jog kaltinamasis R. V. būtų atlyginęs Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 245,70 eurų žalą ar būtų susitaręs su šia institucija dėl žalos atlyginimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nors teismo posėdžio metu nukentėjusioji I. D. Š. nurodė susitaikiusi su kaltinamuoju R. V., bylos medžiagoje nėra procesine tvarka įforminto ir prie baudžiamosios bylos medžiagos prijungto susitaikymo. Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą.

Teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinė nutartis Nr. 2K-120/2007). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-606/2006).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis R. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis, kaltinamasis R. V. vairavo motorolerį neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę, eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, be to, kaltinamasis R. V. iškart po eismo įvykio nebandė suteikti nukentėjusiajai pagalbos, o priešingai – prašė nekviesti policijos pareigūnų ir iš įvykio vietos pasišalino, neatlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos. Kaltinamąjį neigiamai charakterizuoja ir tai, jog jis anksčiau buvo teistas už apysunkio ir nesunkaus nusikaltimų padarymą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-18 nuosprendžiu (b.l. 36-39); taip pat anksčiau baustas už administracinius teisės pažeidimus (įskaitant ir šiurkštų KET pažeidimą 2009-12-07, kai vairavo automobilį neblaivus), o nuobaudų vykdymas buvo nutrauktas ne kaltinamajam R. V. susimokėjus paskirtas baudas, bet suėjus senaties terminams (b.l. 40-41).

Atsižvelgiant į išvardytas aplinkybes, darytina išvada, jog nenustačius BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį R. V. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajai susitaikius.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. V. padarė vieną neatsargų nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas (b.l. 36-39); anksčiau administracine tvarka baustas (b.l. 40-41); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 44); VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 45); į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b.l. 43).

Kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi. Tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. V. skiriant BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę - baudą. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau vieną kartą teistas, anksčiau baustas administracine tvarka), byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis R. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Šiuo pagrindu, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam R. V. skirtinos galutinės subendrintos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 245,70 eurų civilinį ieškinį nukentėjusiosios I. D. Š. gydymo išlaidoms atlyginti (b.l. 86-87). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Bylos duomenimis įrodyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas kaltinamojo R. V. nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas bylos medžiagoje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b.l. 88-90). Kaltinamasis sutinka su civiliniu ieškiniu ir jo dydžiu.

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 45 MGL, t.y. 1694,70 eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu R. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – 30 MGL, t.y., 1129,80 eurų, dydžio baudą.

Išaiškinti R. V., kad jam paskirta galutinė 30 MGL, t.y., 1129,80 eurų, dydžio bauda turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT 74 4010 0510 0132 4763 (visuose bankuose įmokos kodas 6801). Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) dokumentų priėmimo skyrių. Nurodytu terminu nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. V. priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 245,70 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                          Miroslavas Gvozdovičius