Civilinė byla Nr. e3K-3-351-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08090-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.53.8.; 3.1.17.; 3.5.1.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vegta“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vegta“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vegta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Statinių projektavimo biurui dėl avanso ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl 2525,22 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nevykdo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintos civilinėje byloje Nr. e2-738-828/2015 taikos sutarties 1 punkto. Taikos sutartimi šalys susitarė per dvidešimt dienų nuo taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria bus tiksliai nustatyti ieškovės reikalavimai dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas (koreguojamas ir (ar) keičiamas) techninis projektas. Ieškovė kelis kartus teikė savo pastabas ir siūlymus, tačiau atsakovė į kai kuriuos siūlymus neatsakė, nenurodė savo pastabų. Kadangi atsakovė nevykdo taikos sutarties nuostatų, tai remiantis taikos sutarties 2.8 punktu privalo grąžinti ieškovei visus gautus už projektavimo darbus pinigus (2525,22 Eur).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi atsisakė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.
5. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovė nepažeidė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punkto. Taikos sutarties 2 punkte šalys susitarė, kad jų tarpusavio santykiams toliau bus taikoma 2011 m. kovo 21 d. projektavimo darbų sutartis Nr. 11, tačiau su tam tikrais pakeitimais. Minėtos sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad atsakovė (projektuotoja) atlieka trijų aukštų 1066 kv. m komercinių patalpų su kavine ir 572 kv. m požemine automobilių aikštele Utenoje, Aušros g. 43, techninį projektą. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, šalys susitarė dėl kainos ir apmokėjimo sąlygų, tačiau šia sutartimi nekeitė sutarties sąlygos dėl pastato aukštų skaičiaus. Ieškovė savo siūlymais atsakovei siekia pakeisti trijų aukštų pastato techninį projektą į dviejų aukštų, tačiau, atsakovės nuomone, tokie pakeitimai neįmanomi, nes tokiu atveju reikėtų atlikti visiškai naują techninį projektą, o tai yra esminė sąlyga, dėl kurios negalima įgyvendinti ieškovės pateiktų pasiūlymų dėl projektavimo užduoties suformulavimo.
6. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė tinkamai, motyvuotai ir aiškiai išsakė savo poziciją ieškovei, dėl kokių priežasčių neįmanoma pataisyti pagal ieškovės pasiūlymus senojo projekto. Tokio atsakovės atsakymo bei fakto, kad atsakovė neatsakė į ieškovės 2015 m. liepos 1 d. elektroninį laišką, teismas nevertino kaip nenoro bendradarbiauti, kooperuotis, vykdyti sutartį, pažymėjęs, kad šiame ieškovės laiške nepateikta naujų siūlymų, o į ankstesnį 2015 m. gegužės   18 d. jos pasiūlymą dėl projektavimo užduoties atsakovė jau buvo aiškiai išsakiusi savo poziciją ir nuomonę.
7. Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog nevykdoma taikos sutartis ar kitu būdu pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl atsisakė išduoti vykdomąjį raštą.
8. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės prašymą nutraukti taikos sutartį ir palikti galioti jos reikalavimus, išdėstytus ieškinyje – priteisti iš ieškovės 5887,40 Eur skolą už atliktus darbus, pažymėjęs, kad teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi, todėl ji privaloma ir vykdytina.
9. Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį paliko nepakeistą.
10. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra aplinkybių, teikiančių pagrindą daryti išvadą, jog nevykdoma taikos sutartis, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo.
11. Teismas pažymėjo, kad abi šalys siekė suderinti projektavimo užduotį. Nekonkrečiai suformuluotos teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos lėmė skirtingą jų vertinimą, todėl šalys nesuformulavo projektavimo užduoties ir nepasiekė susitarimo. Ieškovė laikėsi pozicijos, kad pagal taikos sutarties 1 punktą šalys turi pasirašyti projektavimo užduotį, pagal kurią bus rengiamas naujas statinio projektas; pagal atsakovės aiškinimą šalys įsipareigojo pasirašyti užduotį jau suprojektuotam pastatui ir ieškovės parengtą projektavimo užduotį dviejų aukštų pastatui projektuoti ji laiko nauju projektiniu darbu, kuriam atlikti reikalinga nauja sutartis. Atsakovės aiškiai išreikšta pozicija neleidžia daryti išvados, kad ji tyčia nevykdo taikos sutarties nuostatų.
12. Teismas, įvertinęs teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, sprendė, kad taikos sutarties 1 punktu šalys susitarė tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria tiksliai nustatys ieškovės reikalavimus dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas (koreguojamas ir (ar) keičiamas) techninis projektas, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, kad ieškovė turi parengti projektavimo užduotį pagal jau esamą atsakovės parengtą projektą.
13. Taikos sutartimi ieškovė sutiko, kad statinio projektas būtų sudaromas (parengiamas) be požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, todėl neperžengdama tokio susitarimo ribų ieškovė ir turėjo rengti projektavimo užduotį atsakovei, bet ne mažindama projektuotino statinio aukštus, kas iš esmės lėmė atsakovės nesutikimą rengti naują statinio projektą. Bylos duomenimis, projektavimo darbų sutarties nuostatos dėl pastato aukštų nebuvo pakeistos, todėl, teismo vertinimu, negalima padaryti išvados, kad susitarimas dėl projektavimo užduoties nepasiektas vien dėl tik atsakovės kaltės.
14. Taikos sutarties nuostatos patvirtina, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja išduoti vykdomąjį raštą dėl 2525,22 Eur išieškojimo iš atsakovės taikos sutarties 2.8 punkto pagrindu. Taikos sutarties 2.8 punkto nuostatos yra 2011 m. kovo 21 d. projektavimo darbų sutarties sąlyga, reikalaujanti būtent projektavimo darbų sutarties pažeidimo nustatymo. Nagrinėjamo ginčo atveju vertinama, ar yra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, todėl tai, kad taikos sutartimi šalys faktiškai keitė projektavimo darbų sutarties nuostatas, neleidžiama savaime traktuoti šios sutarties nuostatų nevykdymo kaip taikos sutarties nevykdymo ir dėl to išduoti vykdomąjį raštą. Sutarties 2.8 punktu atsakovė įsipareigojo grąžinti lėšas, bet taikos sutartyje nėra įtvirtinta nuostata, kuri įgaliotų lėšas iš jos išieškoti priverstinai.
15. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog objektyviai jau išnaudotos visos galimybės šalims susitarti ir įvykdyti taikos sutartį. Jei šalims kyla neaiškumų dėl patvirtintos taikos sutarties sąlygų vykdymo, tai jos turi teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepažeidė taikos sutarties. Teismas netinkamai interpretavo ir vertino šalių susirašinėjimą, jų turinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorė siekia projektuoti kitą pastatą, nei anksčiau projektuotas. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo padarė išvadą, kad taikos sutartimi nebuvo pakeista šalių projektavimo sutarties nuostata dėl pastato aukštų. Teismai neįvertino, kad taikos sutartimi šalys susitarė koreguoti esamą projektą, derinti tarpusavyje projektavimo užduotį; atsakovė konkrečiai nenurodė, kodėl netinka kasatorės pasiūlymas, neteikė savo pasiūlymų. Kasatorė teigia, kad tik teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad jos netenkina viena iš daugelio ieškovės pateiktų projekto sąlygų. Atsižvelgus į šių aplinkybių visumą bei į tai, kad atsakovė yra profesionali paslaugos teikėja, jai taikytini rūpestingumo ir protingumo standartai, ji nevykdė pareigos pateikti konkrečias pastabas ar siūlymus dėl kasatorės užduoties korekcijos, nustatytas atsakovės neveikimas vertintinas kaip vengimas bendradarbiauti ir esminis sutarties pažeidimas.
2. Teismai neatsižvelgė į tai, kad taikos sutarties 1 punktu šalys sutarė kartu parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria tiksliai nustatys ieškovės reikalavimus dėl statinio projekto. Ši nuostata gali būti vykdoma, gali būti nevykdoma. Kasatorės teigimu, ši nuostata neįgyvendinta dėl atsakovės kaltės. Neįgyvendinus šios taikos sutarties nuostatos, atitinkamai neįgyvendintos visos kitos sutartinės nuostatos, o esant šioms aplinkybėms, nebuvo įvykdyta ir taikos sutarties 2 punktu pakeista projektavimo darbų sutartis. Pastato aukštų skaičius buvo tik vienas kasatorės pasiūlymų, jį atsakovei atmetus, projektavimo darbai galėtų būti vykdomi atsižvelgiant į kitus abiem šalims priimtinus siūlymus, tačiau atsakovė nutraukė bet kokį tolesnį bendradarbiavimą.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir suprato taikos sutarties nuostatas bei dualistinę jos prigimtį. Kasatorės nuomone, jau pirmojo taikos sutarties punkto pažeidimas savaime reiškia taikos sutarties, o ne projektavimo darbų sutarties nevykdymą. Be to, akivaizdu, kad, neįvykdžius taikos sutarties pirmojo punkto, nėra galimybės įvykdyti ir antrojo punkto. 
4. Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad taikos sutarties 2.8 punkte atsakovė įsipareigojo sugrąžinti lėšas, tačiau taikos sutartyje nėra nuostatos, kuri įgaliotų lėšas iš atsakovės jų nesavanoriško grąžinimo atveju priverstinai išieškoti, prieštarauja ne tik taikos sutarties turiniui, bet ir CPK įtvirtintam taikos sutarties bei vykdymo institutui ir bendriesiems teisės principams. 
5. Šaliai nevykdant taikos sutartimi jai nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas. Kasatorė teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
17. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Kasatorė neteisingai nurodo, kad, atsakovei nevykdant vieno užduoties punkto, buvo galima vykdyti kitus. Atsakovė paaiškino, kad kasatorės atsiųsta užduotis buvo nepasirašyta, neįvardyta kaip užduotis ir iš esmės neatitiko užduoties Statybos įstatymo prasme sampratos; ja reikalaujama atlikti visai naują projektą, neturintį nieko bendro su jau atsakovės parengtu techniniu projektu; kasatorė pageidavimas prieštaravo ne tik statybos, bet ir Konkurencijos įstatymo nuostatoms, nes projektuotojas techniniame projekte negali nurodyti konkrečių gamintojų, prekių ženklų ir pan., o kasatorė reiškė būtent tokius siūlymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo

18. Civilinio proceso kodekso 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės; teismas, atsisakęs išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, išaiškina šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
19. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad teismo patvirtinta sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi, taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).
20. Kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Šioje nutartyje kasacinis teismas, spręsdamas baudos skolininkui skyrimo už teismo patvirtinta taikos sutartimi nustatytos prievolės nevykdymą, taip pat pažymėjo, jog tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, būtina išsiaiškinti, ar teismo sprendimas ir jo pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas yra galimas vykdyti apskritai.

21. Šios nutarties 19 punkte minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad  aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą. Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.
22. Pažymėtina, kad šios nutarties 19 ir 21 punktuose nurodytos kasacinio teismo nutartys buvo priimtos iki 18 punkte išdėstytos CPK 646 straipsnio redakcijos, nustačiusios vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, kai ši nevykdoma, išdavimo tvarką ir galiojusios skundžiamų šioje byloje priimtų procesinių sprendimų (nutarčių) priėmimo metu. Todėl jose suformuota praktika taikytina tiek, kiek ji neprieštarauja po jų paskelbimo priimtoms ir šiuo metu galiojančioms CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatoms.
23. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintos šalių taikos sutarties 1 punktu nustatyta, kad kasatorė ir atsakovė susitaria per 20 d. nuo šios sutarties patvirtinimo teisme dienos tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį, kuria tiksliai nustatys reikalavimus dėl statinio projekto ir pagal kurią bus rengiamas (koreguojamas ir (ar) keičiamas) techninis projektas. Šios sutarties 2.8 punktu nustatyta, kad jei atsakovė nevykdys ir (ar) netinkamai vykdys šios sutarties sąlygas, ji įsipareigoja grąžinti kasatorei visas iš jos anksčiau už projektavimo darbus gautas sumas.
24. Šią bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorė pateikė savo pasiūlymus dėl projektavimo užduoties, o atsakovė motyvuotai atsakė į juos, pateikdama savo pasiūlymą sudaryti naują projektavimo sutartį pagal kasatorės pageidaujamą užduotį. Pažymėjęs, kad vykdomasis raštas išduodamas tik tuomet, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bei konstatavęs, jog byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą daryti išvadą apie nevykdomą taikos sutartį ar kitu būdu pažeidžiamas kasatorės teises, pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą atsisakė išduoti.
25. Apeliacinės instancijos teismas faktinių bylos duomenų pagrindu taip pat nustatė, kad abi šalys savo veiksmais siekė suderinti projektavimo užduotį, bei pripažino, kad kai kurios taikos sutarties sąlygos gali būti aiškinamos ir traktuojamos įvairiai ir kelia abejonių, ar galėtų būti priverstinai vykdomos, ar taikos sutartis neturi sąlygiškumo požymių. Teismas nustatė, kad kasatorė taikos sutarties 1 punktą supranta taip, jog šalys turi pasirašyti projektavimo užduotį, pagal kurią bus rengiamas pastato projektas, tuo tarpu atsakovės supratimu šalys yra įpareigotos pasirašyti užduotį jau suprojektuotam pastatui, o kasatorės parengtą projektavimo užduotį laiko užduotimi naujam pastatui, kuriam projektuoti reikalinga nauja sutartis. Remdamasis bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad negalima daryti išvados, jog susitarimas dėl projektavimo užduoties nebuvo pasiektas vien dėl atsakovės kaltės.

26.Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, taip pat svarbu yra nustatyti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, nedviprasmiškos ir gali būti priverstinai vykdomos. Nustačius, kad tokios teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

27.Prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 2525,22 Eur išieškojimo kasatorė pareiškė, vadovaudamasi taikos sutarties 2.8 punktu, teigdama, kad atsakovė nevykdo taikos sutarties 1 punkto, todėl privalo grąžinti visas už projektavimo darbus gautas sumas. Kasacinis teismas iš esmės sutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad taikos sutarties 1 punkte įtvirtintos sąlygos gali būti aiškinamos ir traktuojamos įvairiai ir kelia abejonių, ar galėtų būti priverstinai vykdomos, ar taikos sutartis neturi sąlygiškumo požymių. Pažymėtina, kad sutarties nuostata ,,tarpusavyje parengti, suderinti ir pasirašyti projektavimo užduotį“ reikalauja abiejų šalių bendrų veiksmų ir susitarimo dėl projektavimo užduoties esmės (projektavimo užduoties sąlygų), nes, kaip pagrįstai pabrėžė apeliacinės instancijos teismas, projektavimo užduoties pagrindinės sąlygos taikos sutartyje nedetalizuotos. Nustatę, kad abi šalys savo veiksmais siekė suderinti projektavimo užduotį, teismai neturėjo pagrindo daryti išvados, jog taikos sutarties 1 punkte įtvirtintų sąlygų nevykdo būtent atsakovė.

28. Pažymėtina, kad taikos sutarties 2.8 punkte įtvirtinta sąlyga, jog ,,atsakovei nevykdant ir (ar) netinkamai vykdant šios sutarties sąlygas, ji įsipareigoja grąžinti ieškovei visas iš jos anksčiau už projektavimo darbus gautas pinigines sumas“, kurios pagrindu kasatorė prašo išduoti vykdomąjį raštą, iš esmės reiškia teisinių padarinių taikymą atsakovei, nustačius jos įvykdytą sutarties sąlygų pažeidimą (sutarties nevykdymą arba netinkamą vykdymą). Tarp šalių kilus ginčui dėl taikos sutarties 1 punkte nustatytos sąlygos aiškinimo, taikymo ir vykdymo, esant nepakankamai apibrėžtam jos turiniui (nedetalizavus pagrindinių projektavimo užduoties sąlygų, o taip pat kiekvienos šalies veiksmų, kurie turi būti atlikti vykdant minėtą sąlygą), kai projektavimo užduotį parengti, suderinti ir pasirašyti įsipareigojo abi šalys, bei nustačius, kad abi šalys savo veiksmais siekė suderinti projektavimo užduotį, tačiau šio rezultato nepasiekė, nustatyti, kuri iš šalių taikos sutarties 1 punkto sąlygos nevykdė ar vykdė netinkamai, neįmanoma. Taigi, tokios sutarties sąlygos priverstinai įvykdyti tapo neįmanoma, todėl šiuo atveju negalima taikyti ir teisinių padarinių, nustatytų sutarties 2.8 punkte. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai atsisakė išduoti vykdomąjį raštą dėl priverstinio taikos sutarties 2.8 punkto vykdymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad, kilus neaiškumų dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.

29. Kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė nepažeidė taikos sutarties, ir teigia, kad teismas netinkamai vertino faktinius bylos duomenis. Atsižvelgdama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau minėta šios nutarties 25 punkte, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog negalima daryti išvados, kad susitarimas dėl projektavimo užduoties nebuvo pasiektas vien tik dėl atsakovės kaltės. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertino byloje pateiktus įrodymus, susijusius su šalių veiksmais, atliktais vykdant taikos sutarties sąlygas, o konkrečiai jos 1 punkte įtvirtintą sąlygą, ir padarė šiais įrodymais pagrįstas išvadas. Dėl šios nutarties 28 punkte išdėstytų argumentų kiekvienos iš šalių kaltės dėl šios taikos sutarties sąlygos neįvykdymo dydžio klausimas reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi.

31. Kasatorė pagrįstai teigia, kad taikos sutarties 1 punkto nuostata gali būti vykdoma, gali būti nevykdoma, o neįvykdžius taikos sutarties pirmojo punkto, nėra galimybės įvykdyti ir antrojo punkto, t. y. neįgyvendinus šios taikos sutarties nuostatos, atitinkamai neįgyvendintos visos kitos sutartinės nuostatos, taigi neįvykdyta ir taikos sutarties 2 punktu pakeista projektavimo darbų sutartis. Tačiau šalims nepasiekus susitarimo, nurodyto taikos sutarties 1 punkte, dėl konkrečių statinio projekto reikalavimų, ši sutarties nuostata priverstinai negali būti įgyvendinta, taigi, ir kitos taikos sutarties sąlygos, nesant šalių parengtos, suderintos ir pasirašytos projektavimo užduoties, negali būti įgyvendintos. 

32. Kiti kasacinio skundo argumentai yra susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir nesudaro kasacijos pagrindo, taip pat neturi teisinės reikšmės sprendžiant bylą, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai iš esmės tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį išduoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Netenkinus kasacinio skundo, iš ieškovės priteistinos kitos šalies patirtos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nepateikta duomenų apie atsakovės patirtas tokias išlaidas, tai teisėjų kolegija dėl jų priteisimo nesprendžia.
27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 7,83 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.                                                                                                                                                                                                                               

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Vegta“ (j. a. k. 183696017) valstybės naudai 7,83 Eur (septynis Eur 83 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                Sigitas Gurevičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Gintaras Kryževičius

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                    Donatas Šernas