Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-04-06][nuasmenintas sprendimas byloje][e2YT-1409-600-2024].docx
Bylos nr.: e2YT-1409-600/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188610666 suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
Teismo sprendimas
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA



                                                                                         Civilinė byla Nr. e2YT-1409-600/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13239-2023-4

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

 (S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 5 d.

Vilnius

        

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. O. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

 

Teismas 

 

n u s t a t ė :

                

1.       Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelė S. P., gimusi (duomenys neskelbtini) m. ((duomenys neskelbtini) metais|), prieš išvykdama į Izraelio valstybę, ir prosenelė F. H. P., gim. (duomenys neskelbtini) metais, bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę.

1.1.        Nurodo, kad pareiškėja pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. 2023 m. gegužės 11 d. buvo gautas Migracijos departamento raštas, kuriuo be kita ko, nurodyta, jog yra prašoma pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius pareiškėjo prosenelės F. H. P. gimimą, taip pat dokumentus, patvirtinančius, kad ji iki 1914 m. rugpjūčio  1 d. Vilniaus mieste turėjo nekilnojamąjį turtą arba darbą, bei pateikti Tarptautinio nacių persekiojimo centro Arolsen archyvo dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo močiutės S. P. tremtį ir išvykimą iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., kopijas, patvirtintas pažyma (Apostille). Prašomų dokumentų pareiškėjas pateikti negali, todėl kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

1.2.        Pareiškėjas mano, kad jis patenka į Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis yra iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis, nurodytų asmenų ratą.

1.3.        Nurodo, kad pareiškėjo prosenelė yra F. H. P. ir šią aplinkybę įrodinėja (i) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2022 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. (P1-7863)P2-12441, kurioje nurodyta, kad Vilniaus žydų bendruomenės metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniuje gimė A. (A.) ir F. H. (F. H.) iki santuokos M. (M.) P. (P.) duktė vardu S.; (ii) Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. (P1-3581)P2-6032, kurioje nurodyta, kad Vilniaus žydų bendruomenės santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė L. A. P., G. sūnus (26 metų) ir F. G. M., Z. duktė (25 metų); (iii)  Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. (P1-3581)P2-6034, kurioje nurodyta, kad pateikiama santuokos įrašo kopija; įrašas įrašytas 304 numeriu, ir jame nurodyta, kad susituokė „mergina Molėtų m. gyventoja F.-G. M., Z.“. Nurodo, kad šie įrašai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo prosenelė F. H. P., kurios mergautinė pavardė M., Z. duktė, gimė (duomenys neskelbtini) metais ir sudarydama santuoką (duomenys neskelbtini) metais, buvo Molėtų m. gyventoja.

1.4.        Pareiškėjo nuomone, aplinkybę, kad pareiškėjo prosenelė turėjo turto ir darbą Vilniaus mieste patvirtina šie įrodymai:

-       Iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) 1927-06-18 – 1929-01-24 namų knygoje esančio įrašo matyti, eilutė Nr. 189, kad čia gyveno F. H. P., Z. ir R.-E. duktė, gimusi (duomenys neskelbtini) m., gimimo vieta nenurodyta, ištekėjusi. Eilutė 193 įrašyta S., A. ir F. H. duktė, gimusi (duomenys neskelbtini) m. Vilniuje, netekėjusi;

-         Iš Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) 1931-01-21 – 1940-02-07 namų knygoje esančių įrašų matyti, kad eil. Nr. 14, čia gyveno F. H. P., Z. ir R. E. F. duktė, gimusi (duomenys neskelbtini) m., užsiima namais, atvyko iš (duomenys neskelbtini), atvykimo data 1934-07-03;

-       Pateikiamame F. H. P. prašyme dėl asmens tapatybės dokumento išdavimo nurodoma, kad iki pasaulinio karo ji gyveno Vilniuje nuo (duomenys neskelbtini) metų. Vilniaus m. Vyriausybės komisariato spaude nurodoma, kad išrašytas asmens dokumentas Serija 621485 Nr.3404, remiantis 1920-01-20 įstatymo ... /neįskaitoma/ str., Dekretas Nr.56, p. 3761, 1928-08-22 d.;

-       Pateikiamoje Gyventojų migracijos kontrolės registro 2272/30-5 lentelėje įrašyta, kad F. H., mergautinė pavardė M., ir A. , susituokę, turėjo 4 vaikus, kurie visi gimę Vilniuje – Z. ((duomenys neskelbtini)), M. ((duomenys neskelbtini)), I. ((duomenys neskelbtini)) ir S. ((duomenys neskelbtini)).

1.5.        Pareiškėjo prosenelė F. H. P., mergautinė pavardė M., gyveno Molėtų mieste, o vėliau, susituokusi, - Vilniaus mieste, kur jai gimė 4 vaikai. Vilniuje ji turėjo net kelias deklaruotas gyvenamąsias vietas, jos užsiėmimas buvo būdingas 1908-1922 metų moters statusui visuomenėje – būdama ištekėjusia moterimi, ji gyveno išlaikoma savo sutuoktinio, užsiėmė namų ūkiu ir priežiūra bei vaikų auginimu. Jos vyras buvo spaustuvininkas. Be to, Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. 3648, priede Vilniaus miesto apygardos komisaro archyviniame fonde saugomo Vilniaus miesto žydų savininkų parduotuvių ir įmonių 1941 m. sąrašo (F.R-614, ap.1, b. 432, l.28) sąrašo Nr.1073 eilutėje nurodyta, kad P. F. adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) turėjo galanterijos parduotuvę. Kadangi šiuo adresu ji ir gyveno nuo 1931 m. (minėtos pažymos priedas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini) 1931-01-21 – 1940-02-17 namų knygos įrašai), tai leidžia daryti išvadą, kad prosenelė ne tik augino vaikus ir buvo šeimininkė, bet ir turėjo teisėtą verslą, t. y. nuosavą galanterijos parduotuvę.

1.6.        Visos nurodytos archyviniuose dokumentuose aplinkybės ir pateikti dokumentai leidžia padaryti išvadą, kad S. P., gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) m. motina F. H. P., mergautine pavarde M., gim. (duomenys neskelbtini) m., buvo Lietuvos Respublikos piliete pagal 1919 m. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Tai, jog kai kuriuose dokumentuose nurodoma jos gimimo vieta (duomenys neskelbtini) m. yra Latvija, yra aplinkybė, nedaranti jokios įtakos pilietybės nustatymui, kadangi jos tėvai nuo seno gyveno Lietuvoje, Molėtuose, ir vaiko gimimo vieta jo pilietybės nustatymui pagal 1919 m. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę neturėjo jokios įtakos. Istoriniuose šaltiniuose galima rasti duomenų apie tai, kad moterys iš Lietuvos mažų miestelių važiuodavo gimdyti į didesnius miestus, kad galėtų gauti geresnes medicinos paslaugas. Neatmestina, jog ir F. H. P., mergautine pavarde M., motina R. E. F. galėjo iš Molėtų važiuoti gimdyti vaiko į Rygą, kuris geografiškai yra arčiausiai nutolęs nuo Molėtų didelis miestas, tačiau tai patvirtinančių archyvinių dokumentų nerasta.

1.7.        Prosenelės F. H. P., mergautine pavardė M., tėvas Z. M. nuo seno gyveno Lietuvoje. Šią aplinkybę pareiškėjas įrodinėja Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2023 m. liepos 12 d. pažyma Nr. (P1-4829)P2-7724, iš kurios matyti, kad Vilniaus žydų bendruomenės mirties aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė 6 metų amžiaus D. M., Z. sūnus, kuris yra pareiškėjo prosenelės F. H. P., mergautine pavardė M., kuri pati gimė (duomenys neskelbtini) m., brolis. Pareiškėjas niekada nebuvo girdėjęs, kad jo prosenelės tėvai būtų ką nors bendra turėję su Latvija, išskyrus tai, jog nuolat važinėjo į Rygą prekybiniais tikslais, o archyviniai dokumentai, įskaitant ir minimą pažymą apie F. H. P. brolio mirtį (duomenys neskelbtini) m., tik patvirtina faktą, kad jos tėvai nuo seno gyveno Lietuvoje, Molėtuose, o vėliau ir Vilniuje.

1.8.        Archyviniuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina, kad F. H. P. gimė (duomenys neskelbtini) m., todėl aplinkybė, jog ji iki 1914 m. gyveno Lietuvoje ne mažiau negu 10 metų laikytina įrodyta, nes jos santuokos liudijime nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) m. ji atvyko iš Molėtų miesto, o jokių duomenų apie tai, kad ji iki 1914 m. būtų gyvenusi kur nors kitur, archyviniuose dokumentuose nėra, kaip ir nėra jokių duomenų ar dokumentų apie jos Lietuvos pilietybės atsisakymą ar netekimą.

1.9.        Aplinkybę dėl senelės S. P. tremties iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. pareiškėjas įrodinėja Tarptautinio nacių persekiojimo centro “Arolsen archyvai“ išduota pažyma T/D 421728, 2022-11-28, ir jos priedais, patvirtintais archyvo spaudu ir atsakingo darbuotojo parašu kopijos dokumentų, kurie įrodo, kad S. P. patyrė tremtį ir nacių persekiojimą antrojo pasaulinio karo metais. Miuncheno perkeltųjų asmenų priežiūros įstaigos pažymėjime, išduotame 1955 m. kovo 20 d., nurodyta, jog S. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo vieta Vilnius, Lenkija, paskutinė gyvenamoji vieta prieš įkalinimą koncentracijos stovykloje – (duomenys neskelbtini), Lenkija, buvo areštuota 1941 m. rugsėjį, Vilniaus gete išbuvo nuo 1941 m. rugsėjo iki 1943 m. rugsėjo, vėliau gavo leidimą gyventi Perkeltųjų asmenų stovykloje, kur po išlaisvinimo Lenkijoje 1945 m. spalio mėn. išvyko gyventi į Palestiną. Arolsen archyvas taip pat pateikia Sekimo dokumento (T/D Tracking Document) 421 728 patvirtintą kopiją, kurioje įrašyti duomenys apie S. P., A. ir F., mergautine pavarde M., duktė, gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lenkija/Lietuva/, 1941.09 – 1943.09.11 buvo kalinama Vilniaus gete.

1.10.       Nors atvykimo į getą metu S. P. gimimo data geto registracijos dokumentuose nurodyta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu kituose, ankstesniuose archyviniuose dokumentuose jos gimimo data nurodoma (duomenys neskelbtini) m., šis neatitikimas aiškintinas tuo, kad kaip nurodo savo oficialiame tinklalapyje atsakydama į dažnai užduodamus klausimus Tarptautinio nacių persekiojimo centro Arolsen archyvo administracija, tik labai retais atvejais persekiojamieji patys įrašydavo informaciją į dokumentus, o beveik visis dokumentai surašyti Antrojo pasaulinio karo metais koncentracijos stovyklose, iš Vokietijos valdžios ar okupacinės administracijos atstovų, buvo pagrįsti žodiniais pareiškimais arba kitų dokumentų ranka rašytomis kopijomis, dėl ko taip dėl specifinės bet kurio raštininko kalbos ir rašymo gebėjimų atsirado didžiulė duomenų įvairovė.

1.11.       Mano, kad Migracijos departamentas nepagrįstai reikalauja, kad S. P. tremtį ir išvykimą iš Lietuvos iki 1991 m. patvirtinančios Arolsen Archyvo išduotų dokumentų kopijos būtų tvirtinamos pažyma (Apostille) (Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280, 4 punktas, LR Vyriausybės nutarimu 2020 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 865 buvo patvirtintas „Dokumentų legalizavimo ir tvirtinimo pažyma (Apostille) tvarkos aprašas“ (toliau – Apostille aprašas) 8 punktas). Pareiškėjui neaišku,  kuriuos dokumentus jis turėtų tvirtinti pažyma (Apostille), ir kokios valstybės pažyma (Apostille) galėtų patvirtinti karo ir pokario metais Vokietijoje, Miunchene surašytą perkeltųjų asmenų kortelę, Vilniaus geto kalinio kortelę, ir Tarptautinio nacių persekiojimo centro „Arolsen Archives“ išduotų archyvinių dokumentų kopijas. Šie dokumentai nelaikytini oficialiaisiais dokumentais, kurie galėtų būti tvirtinami pažyma (Apostille) ir nepatenka į Hagos konvencijos taikymo sritį.

1.12.       Atkreipė dėmesį į tai, kad LR pilietybės įstatymo 38 straipsnis nenustato reikalavimo, kad prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti pridedami tik oficialieji dokumentai, kurie gali, o vadinasi ir turi būti patvirtinti pažyma (Apostille). Mano, kad toks reikalavimas ne tik nepagrįstas, bet ir realiai neįgyvendinamas – nei archyviniai dokumentai, nei nacių koncentracijos stovyklų dokumentai, nei tarptautinių organizacijų, tokių kaip „Raudonasis kryžius“, „Tarptautinio nacių persekiojimo centro Arolsen Archives“, „Pasaulio holokausto atminimo centro Yad Vashem“ archyvų išduoti dokumentai, kuriuose yra informacijos, aktualios pilietybės atkūrimo bylos nagrinėjimui, negali būti tvirtinami pažyma „Apostille“, nes jie nepatenka į 1961 m. Hagos konvencijos taikymo sritį. Tai nėra konkrečios užsienio valstybės išduotas oficialusis dokumentas, nes šie centrai ir archyvai yra visuotinai pripažįstami pagal tarptautinę teisę, tačiau tai nėra konkrečios užsienio valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, ar konkrečios valstybės įgalioto asmens sudarytas, patvirtintas ar gautas dokumentas.

1.13.       Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir sudarius galimybę pateikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, pareiškėjo atstovė nurodė, kad:

13.1.1. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos taikos sutarties su Sovietų Rusija 6 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nurodyta, kad „Asmenys, kurie šios sutarties ratifikavimo dieną gyveno Lietuvos teritorijos sienose ir kurie patys arba jų tėvai nuolatos gyveno Lietuvoje arba buvo įrašyti į sodžių, miestų arba luomų bendruomenes Lietuvos teritorijoje, taip pat asmenys, kurie prieš 1914 metus išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinius dešimt metų, turėdami nuolatinį darbą, išėmus buvusius civilius bei kariuomenės tarnautojus, kilimo ne iš Lietuvos, su jų šeimynomis – tuo pačiu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais. Tos pačios kategorijos asmenys, kurie šią sutartį ratifikuojant gyvena trečios valstybės teritorijoje, bet nėra tenai natūralizavęsi, lygiu būdu pripažįstami Lietuvos valstybės piliečiais“, laikytina, kad pareiškėjo prosenelės F. H. P. nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1908 m. buvo Vilniuje, čia gimė jos vaikai, todėl ji pagal 1920 m. liepos 12 d. sutartį buvo iš karto laikoma Lietuvos piliete;

1.13.2. Patikslino, kad „Gyventojų migracijos kontrolės“ pažyma buvo išduota ne pareiškėjo prosenelei, o pareiškėjo proseneliui;

1.13.3. Mano, kad pareiškėjo prosenelės prašyme išduoti asmens tapatybės dokumentą atliktas įrašas, kad paskutinį kartą registruota remiantis asmens dokumentus – vokiečių pasu Vilniaus miesto Policijos I apygardoje 1919 m., nepatvirtina, kad prosenelė turėjo Vokietijos pilietybę, nes nenurodyta paso išdavimo data, numeris, vieta, be to, pareigą turėti vokišką pasą įvedė Vokietijos administracinė valdžia vykstant I-ajam pasauliniam karui 1915-1918 metais; vokiečių okupacinis pasas buvo keičiamas 1919-1922 metais, tačiau ne visiems gyventojams buvo iš karto pakeistas. Dėl nurodyto mano, kad prosenelė 1920 m. liepos 20 d. gyveno Vilniuje ir savaime buvo laikoma Lietuvos piliete;

1.13.4. Papildomai pateiktame iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo (toliau – LCVA) Lietuvos Ministrų kabineto protokolų byloje esančio 1940-04-18 protokolo ištraukos kopijos žinoma, kad buvo patvirtintas Pasų įstatų 9 paragrafas, kuriuo nustatyta, kad pasai duodami tiems Vilniaus miesto ir jo srities gyventojams, kurie įrodo turėję gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar srityje 1920 m. rugpjūčio 6 d., 1939 m. spalio 27 d., ir gyvenę 5 metų laiką Vilniaus miete ar jo srityje tarp 1920 m. liepos 12 d. ir 1939 m. spalio 27 d.     

2.       Suinteresuotas asmuo pateiktame atsiliepime prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra (e/b t. 1, b. l. 141-143).

2.1.        Nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 11 d. pranešimu per Lietuvos migracijos informacinę sistemą Migris pareiškėją prašė pateikti papildomus dokumentus – (i) S. O. Izraelio gyventojų duomenų išraše nurodyta, kad S. O. gimė (duomenys neskelbtini) Izraelyje ((duomenys neskelbtini)), o pateiktoje Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje nurodyta, kad S. P. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje, todėl buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius šiuos anketinių duomenų neatitikimus; (ii)  pateikti dokumentus, patvirtinančius S. P. pavardės pasikeitimą iš „P.“ į „F.“ (pavyzdžiui, dokumentus apie sudarytą santuoką); (iii) A. P. dokumentų užsienio pasui gauti byloje esančių 1928-09-04 prašymo ir 1928-08-31 kvalifikacinio liudijimo kopijų vertimus į lietuvių kalbą (dokumentų vertimas į lietuvių kalbą turi būti patvirtintas vertimo iš vienos kalbos į kitą paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos); (iv) pateikti Arolsen archyvo dokumentus atitinkančius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinto Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 5 punkto nustatytus reikalavimų (pažyma (Apostille) turi būti patvirtintas dokumentą išdavusios institucijos įgalioto asmens arba dokumento kopijos tikrumą patvirtinusio archyvo darbuotojo parašas, pareigos ir antspaudas); (v) prašyme nurodyta, kad pareiškėjo prosenelė F. H. P. gimė (duomenys neskelbtini) Molėtuose, o pareiškėjo pateiktuose archyvo dokumentuose nurodyta, kad F. H. P. gimė (duomenys neskelbtini) Latvijoje, todėl paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius F. H. P. gimimą; (vi) pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad prosenelė F. H. P. iki 1914-08-01 Vilniaus mieste turėjo nekilnojamąjį turtą arba darbą.

2.2.        Pareiškėjo teismui pateiktuose Arolsen archyvo dokumentuose yra nurodyta, kad S. F. (merg. pavardė P.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, tačiau pateikti dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), o teikiami archyvo išduoti dokumentai turi būti patvirtinti pažyma (Apostille) arba legalizuoti. Arolsen archyvas yra oficiali tarptautinė organizacija, veikianti Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Dokumentus iš Arolsen archyvo pagal Aprašo 5 punkto nuostatas tvirtina Bad Arolsen savivaldybės darbuotojai. Hagos konvencija nenumato išimties nelegalizuoti Arolsen archyvo dokumentų.

2.3.        Dėl nurodyto suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas įrodinėja juridinę reikšmę turinčius faktus dokumentais, kurie nėra legalizuoti ar tinkamai patvirtinti ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negali gauti legalizuotų ir tinkamai patvirtintų dokumentų, dėl ko mano, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas šioje byloje yra apeiti teisės aktų reikalavimus dokumentų teikimui Migracijos departamentui Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūroje.

2.4.        Pareiškėjas teismui taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių minėtą anketinių duomenų neatitikimą dėl gimimo vietos. Nurodė, kad jo prosenelė F. H. P. nuo seno gyveno Molėtuose, tačiau tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Aplinkybės, kad F. H. P. santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo Molėtų gyventoja, nepatvirtina, kad F. H. P. Molėtuose gyveno iš seno, be to, prašyme dėl vidaus paso išdavimo F. H. P. nurodė, kad į Vilnių atvyko (duomenys neskelbtini) m. iš Latvijos. Migracijos departamento vertinimu, pagal CPK 445 straipsnio nuostatas, teismas iš pareiškėjo turėtų išreikalauti dokumentus iš Arolsen archyvo, patvirtintus pagal Aprašo 5 punkto nuostatas.

2.5.        Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir teismui nurodžius pateikti vertinimą, ar yra abi sąlygos pagal į bylą jo paties pateiktus pareiškėjo Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo bylos dokumentus pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018 pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, suinteresuotas asmuo nurodė, kad pateikti dokumentai – (i) A. V. O. senelė S. P. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje (dokumentuose ir Izraelyje), jos tėvai – A. P. ir F. H. P.-M.; (ii) prosenelis A. P. pagal pateiktus dokumentus gimė (duomenys neskelbtini) Latvijoje, F. H. P. – (duomenys neskelbtini) Latvijoje, t. y. negyveno Vilniuje iš seno; (iii) F. H. P. 1928 m. prašyme išduoti asmens dokumentą nurodyta, kad Vilniuje ji gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m., o 1927 – 1928 m. (duomenys neskelbtini) namų knygoje nurodyta, kad A. P. ir F. H. P. iki 1920 m. gyveno adresu (duomenys neskelbtini); (iv) duomenų apie tai, ar pareiškėjo senelės tėvai, kurie gimė Latvijoje, gyvendami Vilniuje iki 1914 m. turėjo darbą ar nekilnojamąjį turtą, nėra, - todėl jie neatitinka pirmosios Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo sąlygos ir negalėjo būti laikomi 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos piliečiais.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

 

3.       Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).

4.       Remiantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai. Vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.

5.       Pirmiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nurodytų asmenų ir jų palikuonių teisė į pilietybės atkūrimą siejama su šių asmenų teisiniu statusu, buvusiu pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki 1940 m. birželio 15 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2018, 23 punktas).

6.       Pagal 1919 m. sausio 9 d. Laikinąjį įstatymą apie Lietuvos pilietybę Lietuvos piliečiais buvo laikomi: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą; 4) Lietuvos piliečio vaikai; 5) jo pati arba našlė; 6) Lietuvos netekėjusios pilietės vaikai, jei jie nepriimti svetimšalio jo vaikais“.

7.       Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo prosenelė F. G. (H.) P. (mergautinė pavardė – M.), gim. (duomenys neskelbtini) metais Latvijoje, į Lietuvą atvyko (duomenys neskelbtini) metais iš Latvijos ir tais pačiais metais ((duomenys neskelbtini)) susituokė su A. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais Latvijoje ir turėjusiu Lenkijos pilietybę (e/b t. 2, b. l. 121-122, 123, 124-125, 171-172, 173, 174-175, F. H. P. prašymas, 1928 m. rugpjūčio 20 d., išduoti jai asmens tapatybės dokumentą, kuriame ji pati nurodė, kad gimė Latvijoje, atvyko iš Latvijos (duomenys neskelbtini) metais, prieš pasaulinį karą gyveno Vilniuje nuo (duomenys neskelbtini) metų, paskutinį kartą registruota remiantis asmens dokumentu (vokiečių pasas); Gyventojų migracijos kontrolės lape nurodyti duomenys apie A. P. – spaustuvininkas, gimė Latvijoje (duomenys neskelbtini) metais, skiltyje „Pilietybė (pilietybę patvirtinančio dokumento pavadinimas, numeris, išdavimo data ir išdavusi įstaiga“) nurodyta „Lenkija“, šeiminė padėtis – vedęs, sutuoktinė – F.-H. M., kurios tėvai – Z. R. (R.)-E. F.; įrašyti keturi vaikai – Z., gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius, I., gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius ir S., gim. (duomenys neskelbtini) Vilnius).  

8.       Aukščiau aptartuose dokumentuose esantys duomenys sąlygoja išvadą, kad (i) pareiškėjo prosenelė F. H. P. (M.) gimė Latvijoje (duomenys neskelbtini) metais, ką pati nurodė savo pateiktame prašyme gauti asmens tapatybės dokumentą 1928 m. rugpjūčio 20 d.; (ii) į Vilnių ji atvyko iš Latvijos (duomenys neskelbtini) metais, tuo metu jai jau buvo 25 metai; (iii) prosenelė susituokė Vilniuje (duomenys neskelbtini) metais su A. P.. Šių išvadų nepaneigia kituose į bylą pateiktuose dokumentuose nurodyti pavieniai duomenys apie prosenelės gyvenimą Molėtuose, todėl, teismo vertinimu, negalima išvada, kad prosenelė F. H. M. P. atvyko į Vilnių iš Molėtų.

9.       Todėl vadovaujantis šio sprendimo 6 punkte aptartu reglamentavimu pareiškėjo prosenelė iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų turėjo gyventi Lietuvoje ir turėti: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą. Į bylą pateikti namų knygų duomenys sąlygoja išvadą, kad F. H. P. buvo namų šeimininkė, tačiau Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022 m. spalio 27 d. pažymoje Nr. 3648, priede Vilniaus miesto apygardos komisaro archyviniame fonde saugomo Vilniaus miesto žydų savininkų parduotuvių ir įmonių 1941 m. sąrašo (F.R-614, ap.1, b. 432, l.28) sąrašo Nr.1073 eilutėje esantis įrašas, kad P. F. adresu (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) turėjo galanterijos parduotuvę, be to, šiuo adresu ji ir gyveno nuo 1931 m. (minėtos pažymos priedas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) g. (duomenys neskelbtini) 1931-01-21 – 1940-02-17 namų knygos įrašai), kas leidžia daryti išvadą, kad prosenelė ne tik augino vaikus ir buvo šeimininkė, bet ir turėjo teisėtą verslą, t. y. nuosavą galanterijos parduotuvę.

10.       Aukščiau nustatytos ir aptartos aplinkybės nesąlygoja išvados, kad F. H. P. atitiko 1919 m. sausio 9 d. Laikinajame įstatyme apie Lietuvos pilietybę nustatytas sąlygas, vertinant, kas buvo laikomi Lietuvos piliečiais: „1) asmenys, kurių tėvai ir seneliai iš seno Lietuvoje gyveno ir kurie patys visuomet Lietuvoje gyvena; 2) nurodytų pirmame punkte asmenų vaikai, kurie, kad ir negyveno visuomet Lietuvoje, bet grįžo jon gyventi; 3) asmenys, kurie iki 1914 metų ne mažiau kaip dešimt metų Lietuvoje gyveno ir turėjo: a) arba nuosavą nekilnojamąjį turtą, b) arba nuolatinį darbą. Teismo vertinimu, prosenelės prašyme gauti asmens tapatybės dokumentą nurodyta aplinkybė, kad paskutinį kartą ji buvo registruota remiantis asmens dokumentu – vokiečių pasu, sąlygoja labiau tikėtiną išvadą, kad prosenelė gyveno svetimšalio statusu, dėl ko nesant duomenų apie gyvenimą nuo seno (nuo gimimo) jai taikytinas 10 metų gyvenimo iki 1914 metų reikalavimas.

11.       Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir motyvai nekeičia teismo padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas atskirai nepasisako, tačiau atkreipia dėmesį tai, kad pareiškėjo atstovės papildomai pateikti įrodymai - Lietuvos Ministrų kabineto protokolų byloje esančio 1940-04-18 protokolo ištraukos kopija, kurioje nurodyta, kad buvo patvirtintas Pasų įstatų 9 paragrafas, kuriuo nustatyta, kad pasai duodami tiems Vilniaus miesto ir jo srities gyventojams, kurie įrodo turėję gyvenamąją vietą Vilniaus mieste ar srityje 1920 m. rugpjūčio 6 d., 1939 m. spalio 27 d., ir gyvenę 5 metų laiką Vilniaus miete ar jo srityje tarp 1920 m. liepos 12 d. ir 1939 m. spalio 27 d., nesąlygoja išvados, kad F. H. P. buvo laikoma turinti Lietuvos pilietybę, nes Lietuvos taikos su Rusija sutarties 6 straipsnyje įtvirtinta formuluotė taip pat nurodė, kad Lietuvos Valstybės piliečiais pripažįstami asmenys, kurie iki 1914 metų išgyveno Lietuvoje ne mažiau kaip paskutinius 10 metų. Aplinkybė, kad F. H. P. (M.) brolis D. M. buvo palaidotas 1889 m. birželio 5 d. Vilniuje, ir nesant jokių kitų duomenų apie F. H. M. tėvų R. E. Z. T. gyvenimą Vilniuje, bei pačiai prosenelei nurodant, kad ji gimė Latvijoje ir į Vilnių atvyko tik (duomenys neskelbtini) metais, nesąlygoja kitokios teismo išvados.

12.       Nustatytų aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su Migracijos departamento vertinimu, kad pateikti duomenys nepatvirtina pirmosios Vilniaus miesto ir jo srities tvarkymo įvedamojo įstatymo sąlygos, todėl F. H. P. ir S. P. negalėjo būti laikomos 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos pilietėmis (CPK 178 straipsnis). Vertinant pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo senelės S. P., darytina išvada, kad ji gimė (duomenys neskelbtini) (kai kur jos gimimo data įrašyta romėniškais skaičiais ir dėl žmogiškos klaidos galimai buvo nurodyta ne „IX“, o „XI“ , kas reiškia skaičių „11“, tačiau analizuojant bendrai pateiktus archyvų ir kitus dokumentus darytina išvada, kad pareiškėjo senelė S. gimė (duomenys neskelbtini) Vilniuje (CPK 12, 177, 178, 185 straipsniai). Vertinant pateiktus dokumentus, ar senelė S. P. iki išvykimo į Izraelio valstybę bet kuriuo metu iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. P. gimė (duomenys neskelbtini) Lenkijos pilietybę turinčio tėvo ir mamos, kuriai pagal šiame sprendime nustatytas aplinkybes nenustatyta sąlyga dėl Lietuvos Valstybės pilietybės turėjimo, o pagal Vidaus reikalų ministerijos Administracijos departamento 1938 m. gegužės 10 d. aplinkraščių B dalies 11 paragrafe (10-12 psl.) „Bendri paaiškinimai Lietuvos pilietybėn priėmimo (natūralizacijos) reikalu“ nustatytą tvarką duomenų dėl pilietybės įgijimo (suteikimo) taip pat nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177–197, 259, 444–448 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a :

        

Pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                                                                                             Renata Kasimovienė