Civilinė byla Nr. e3K-3-52-469/2019
Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00364-2018-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. D. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl ieškovės A. B. D. ieškinio atsakovams N. D., D. K., R. K., T. L., A. T., L. B. ir M. T. dėl neturtinės žalos atlyginimo priėmimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių civilinio ieškinio atsisakymą baudžiamojoje byloje, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nusikalstamomis veikomis padarytos 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo solidariai iš atsakovų.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovai nuteisti įsiteisėjusiais Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiais baudžiamosiose bylose, kuriose ji pripažinta nukentėjusiąja ir buvo pareiškusi iš viso 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį savo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovė baigiamųjų kalbų baudžiamosiose bylose metu nurodė, kad ieškinio atsisako, ir teismai šį atsisakymą priėmė.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Tauragės apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 D. K., R. K., T. L., A. T. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, o N. D. – dar ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje L. B. ir M. T. nuteisti pagal BK 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį. Šiose bylose nukentėjusiąja buvo pripažinta ieškovė, kuri buvo pareiškusi 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį savo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tačiau baigiamųjų kalbų metu, nurodžiusi, kad nori kaip galima greičiau pamiršti šį įvykį, ji (jau būdama pilnametė) šio ieškinio atsisakė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiuose sprendė, kad ji tokią teisę turi, ir ieškinio atsisakymą priėmė.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė civilinį ieškinį tiems patiems asmenims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsisako priimti ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
7. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2018 m. liepos 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį.
8. Kolegija nurodė, kad ieškovė baudžiamosiose bylose Nr. 1-13-491/2015 ir Nr. 1-68-491/2015 buvo pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove ir atsakovams buvo pareiškusi iš viso 800 000 Lt (231 696,01 Eur) ieškinį savo patirtai neturtinei žalai, padarytai atsakovų nusikalstamomis veikomis, atlyginti. Teisiamojo posėdžio baigiamųjų kalbų metu ieškovė atsisakė civilinio ieškinio nurodydama, jog jeigu būtų priteistas žalos atlyginimas, tai primintų jai patirtus įvykius, o ji nori kuo greičiau užmiršti jai padarytas nusikalstamas veikas, atsiriboti ir laikosi požiūrio, kad pinigai neužgydys padarytų žaizdų. Ieškovės civilinio ieškinio atsisakymas užfiksuotas baudžiamosios bylos Nr. 1-13-491/2015 2015 m. vasario 23 d. teismo posėdžio protokole bei baudžiamosios bylos Nr. 1-68-491/2015 2015 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio protokole. Procese dalyvavo ir nukentėjusiosios advokatas. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. ir 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiuose nurodyta, jog ieškovė turi teisę atsisakyti ieškinio, todėl atsisakymas priimtas, o procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio minėtais nuosprendžiais nutrauktas, procesinis sprendimas įsiteisėjo.
9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 112 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta civilinio ieškovo teisė atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nurodytų teisiamojo posėdžio protokolų ir nuosprendžių turinys įrodo, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė (apeliantė) pasinaudojo savo teise atsisakyti žalos atlyginimo iš kaltinamųjų (nuteistųjų). BPK nereglamentuoja ieškinio atsisakymo tvarkos, tačiau šio kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CPK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas, leidžia ieškovui atsisakyti ieškinio. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, jeigu tas veiksmas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. CPK 140 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad ieškovas turi teisę pareikšti teismui, jog jis atsisako ieškinio, bet kurioje proceso stadijoje. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
10. Apeliacinės instancijos teismas atmetė ieškovės argumentą, kad baudžiamosiose bylose civilinio ieškinio atsisakė žodžiu, bet ne raštu, ir pažymėjo, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė, bet ne pareiga duoti ieškovui pasirašyti atsisakymo formą. Be to, ieškovė baudžiamajame procese buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, todėl jai turėjo ir galėjo būti žinomos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, tuo metu, kai atsisakė pareikšto civilinio ieškinio, ieškovė buvo pilnametė. Teismas nustatė ieškinio atsisakymo priežastis ir motyvus, taigi jį įvertino ir priėmė procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, jog civilinio ieškinio atsisakymas teismui nėra privalomas, tačiau vien tik išdėstyti abstraktūs teiginiai apie atsisakymo neprieštaravimą imperatyviosioms teisės normoms ir viešajam interesui nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos civilinio ieškinio atsisakymas baudžiamojoje byloje neatitiko būtent šių kriterijų. Priešingai, teismas, nagrinėjęs baudžiamąsias bylas ir priėmęs jos ieškinio atsisakymą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių toks atsisakymas negalėtų būti priimtas.
11. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė pareiškė tapatų civilinį ieškinį tiems patiems asmenims dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kai yra įsiteisėję procesiniai teismo sprendimai priimti ieškovės ieškinio atsisakymą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
12. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Teismai pažeidė CPK 42 straipsnio 2 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, 140 straipsnio 1 dalį, BPK 112 straipsnio 2 dalį, 113 straipsnio 2 dalį. Atsakovų kaltumas buvo sprendžiamas dviejose baudžiamosiose bylose (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-13-491/2015 (pirma byla) ir baudžiamoji byla Nr. 1-68-491/2015 (antra byla). Dėl to paties įvykio pirmoje byloje buvo nuteisti 5 kaltinamieji, o antroje byloje – 2 kaltinamieji. Ieškovė pirmoje byloje buvo pareiškusi 231 696,01 Eur ieškinį savo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Baigiamųjų kalbų metu ieškovė nurodė, kad nori kaip galima greičiau pamiršti šį įvykį, ji šio ieškinio atsisakė. Teismas konstatavo, kad ji tokią teisę turi, ir ieškinio atsisakymą priėmė. Ieškovo teisė atsisakyti baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio įtvirtinta BPK 112 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį spręsdamas dėl ieškinio atsiėmimo ar atsisakymo baudžiamojoje byloje teismas turi vadovautis CPK 42, 140 straipsnių nuostatomis. Ieškinio (pareiškimo) atsisakymas – procesinis veiksmas, kuriuo ieškovas išreiškia valią ir atsisako ieškinyje (pareiškime) pareikšto materialiojo teisinio reikalavimo. Proceso teisės normos suteikia teisę ieškovui pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo pateikti bet kurioje proceso stadijoje tiek raštu, tiek ir žodžiu teismo posėdyje, ieškovui parašu patvirtinant tokio pareiškimo tikrumą (CPK 140 straipsnio 1 dalis).
12.2. Teismas automatiškai netvirtina ieškinio atsisakymo, o turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius. Kitaip tariant, teismas turi įsitikinti, kad ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei kitų asmenų interesų. Toks teisinis reguliavimas įtvirtintas dėl to, jog ieškinio atsisakymo atveju teismas bylą nutraukia ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas nukentėjusiosios ieškinio atsisakymo klausimą išsprendė formaliai ir pažeisdamas CPK 140 straipsnį. Nukentėjusioji ieškinio atsisakymą išreiškė tik žodine forma baigiamųjų kalbų metu. Teismas net nebandė aiškintis, ar nukentėjusioji supranta ieškinio atsiėmimo ir atsisakymo skirtumus, nesiūlė ieškinio atsiėmimo galimybės, neprašė jos raštiškos pozicijos dėl ieškinio atsisakymo, nesiaiškino, ar jai žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nevertino, ar šis jos atsisakymas yra laisvanoriškas (nors baudžiamojoje byloje buvo nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiajai buvo daromas neteisėtas poveikis, ji keitė savo parodymus, nukentėjusioji turėjo sveikatos problemų, buvo jauno amžiaus). Teismas, priimdamas nukentėjusiosios ieškinio atsisakymą, nurodė tik vieną motyvą, kad nukentėjusioji tokią teisę turi. Priimdamas tokį ieškovės ieškinio atsisakymą teismas pažeidė BPK 113 straipsnio 2 dalį, CPK 42, 140 straipsnius. Pažymėtina, kad ieškovė savo poziciją dėl pareikšto ieškinio išreiškė tik pirmoje byloje, tačiau šį jos atsisakymą teismas taikė ir antroje byloje, nors antros bylos nagrinėjime ieškovė nedalyvavo ir savo pozicijos dėl ieškinio ir žalos atlyginimo teismui nebuvo nurodžiusi.
13. Atsakovai D. K. ir T. L. atsiliepimais į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimuose nurodoma, kad ieškovės ieškinio atsisakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 neprieštaravo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, todėl teismui nebuvo pagrindo tokio ieškovės atsisakymo nepriimti. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 esantis 2015 m. vasario 23 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad ieškovė per baigiamąsias kalbas pareiškė atsisakanti ieškinio. Kadangi ji viso proceso metu, taip pat ir reikšdama ieškinio atsisakymą, buvo atstovaujama advokato, tai nekyla abejonių, jog buvo informuota apie visas tokios savo sprendimo pasekmes. Be to, po šio ieškovės pareiškimo teismo posėdžiui pirmininkavęs teisėjas paprašė ieškovės nurodyti ieškinio atsisakymo motyvus, šiuos ieškovė išdėstė. Paskui teisėjas pasiteiravo, ar ieškovė supranta, kad, atsisakiusi ieškinio, ji nebegalės kreiptis dėl to iš naujo. Ieškovė atsakė, kad jai tai visiškai žinoma. Taigi garso įrašas patvirtina, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai buvo paaiškintos ir buvo žinomos. Pagal CPK 140 straipsnį motyvuota nutartis priimama tik tuomet, kai teismas atsisako priimti ieškinio atsisakymą, bet ne kai jį priima.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės normų, taikytinų civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje atsisakymui priimti
14. Civilinio ieškinio nagrinėjimo baudžiamojoje byloje taisyklės įtvirtintos BPK X skyriuje. Pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
15. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų (BPK 117 straipsnis).
16. Civilinis ieškovas baudžiamojoje byloje gali naudotis BPK 110 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis procesinėmis teisėmis; BPK 112 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę atsisakyti pareikšto ieškinio iki to laiko, kol teismas neišėjęs į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civilinio ieškinio atsisakymo pareiškimo ir priėmimo tvarka BPK nereglamentuota, dėl to, atsižvelgiant į BPK 113 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų taikymo taisyklę, sprendžiant šiuos proceso klausimus turi būti taikomos atitinkamos CPK normos.
18. Ieškinio atsisakymas reglamentuotas CPK 140 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Kai ieškinio atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Tokį pareiškimą teismas išsprendžia rašytinio proceso tvarka. Jeigu rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nėra nurodyta, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, teismas išsiunčia jam pranešimą, kuriame nurodomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės. Jeigu per septynias dienas nuo šio teismo pranešimo išsiuntimo dienos ieškovas nepatvirtina, kad jis atsisako ieškinio, laikoma, kad ieškovas ieškinio neatsisako.
19. Civilinio ieškinio atsisakymas nėra besąlygiškai privalomas bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nepriima ieškovo ieškinio atsisakymo, atsakovo pripažinimo ieškinio ir netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Nutaręs nepriimti ieškinio atsisakymo, teismas dėl to priima motyvuotą nutartį (CPK 140 straipsnio 5 dalis).
20. Minėta, kad priėmęs ieškinio atsisakymą teismas nutraukia bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi suinteresuoto asmens pareikšto ieškinio atsisakymo priėmimas iš esmės reiškia, kad asmuo atsisako teisminės pažeistos teisės gynybos.
21. Teisė į teismą – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, garantuojamų Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių konvencijos (toliau – Konvencija) garantuotų fundamentaliųjų asmens teisių. Asmuo laisvas spręsti, ar šia teise naudotis, be kita ko – jos atsisakyti, tačiau teisės į teismą atsisakymas saisto asmenį tik tuo atveju, jeigu yra priimtas laisva valia ir neabejotinas (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2010 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Suda prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 1643/06, par. 48–49; 2016 m. kovo 1 d. sprendimas Tabbane prieš Šveicariją, peticijos Nr. 41069/12, par. 26–27, 30).
22. Aptartas teisinis reglamentavimas bei EŽTT jurisprudencija suponuoja, kad teismas, kuriam pareiškiamas suinteresuoto asmens ieškinio atsisakymas, nepriklausomai nuo to, ar tai vyksta nagrinėjant civilinę ar baudžiamąją bylą, pirma, turi pareigą tinkamai išaiškinti įstatyme nustatytas tokio procesinio veiksmo teisines pasekmes ir, antra, gali priimti atsisakymą tik nesant abejonių, kad tai atitinka tikrąją asmens valią ir neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl nukentėjusio nuo nusikaltimo asmens ieškinio atsisakymo priėmimo, turi, be kita ko, įvertinti nusikaltimo, kuriuo padaryta žala, pobūdį, nukentėjusio asmens amžių, psichologinę būseną, neteisėtos įtakos jo apsisprendimui tikimybę ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, galinčias daryti įtaką asmens pareiškimui dėl ieškinio atsisakymo.
Dėl ieškovės civilinio ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje teisinių padarinių vertinimo
23. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo kildinamas iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje 1-13-491/2015 ir 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-68-491/2015 konstatuotų nusikaltimų; šiais nuosprendžiais septyni asmenys pripažinti kaltais ir nuteisti už ieškovei, nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje, bendrininkų grupe įvykdytus sunkius seksualinius nusikaltimus, nurodytus BK 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje. Ieškovė baudžiamojoje byloje kaltinamiems dėl nusikaltimo asmenims buvo pareiškusi 800 000Lt (231 696,01 Eur) ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
24. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. balandžio 30 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 nurodyta, kad nukentėjusioji teisme pareiškė ieškinį patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau baigiamųjų kalbų metu, nurodžiusi, kad nori kaip galima greičiau pamiršti šį įvykį, ji ieškinio atsisakė; ji tokią teisę turi, jos ieškinio atsisakymas priimamas (nuosprendžio p. 19); nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuspręsta procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukti. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. gegužės 21 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr.1-68-491/2015 dėl ieškinio atsisakymo nurodyti tapatūs motyvai (nuosprendžio p. 15); rezoliucinėje dalyje nuspręsta procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.
25. Rašytiniuose teisiamųjų posėdžių protokoluose baudžiamosiose bylose Nr. 1-13-491/2015 ir Nr. 1-68-491/2015 nėra duomenų apie tai, kad teismas išaiškino nukentėjusiajai civilinio ieškinio atsisakymo teisines pasekmes. 2015 m. vasario 23 d. teisiamojo posėdžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-13-491/2015 garso įraše užfiksuota, kad, nukentėjusiajai pareiškus, jog ji atsisako civilinio ieškinio, teisėjas paklausė, ar ji suprantanti, kad, atsisakiusi ieškinio, negalės kreiptis į teismą, ir į tai nukentėjusioji atsakė ,,taip“. Baudžiamosios bylos Nr.1-68-491/2015 teismo posėdžių garso įrašuose tokių duomenų nėra.
26. Vertinant ieškinio atsisakymą nagrinėjamos bylos kontekste, atkeiptinas dėmesys ir į tai, kad baudžiamajame procese dėl seksualinės prievartos siekiama apginti pažeistas esmines, fundamentalias žmogaus teises, susijusias su jo fiziniu ir psichiniu neliečiamumu, garbe ir orumu, nuo žiauraus ir žeminančio elgesio (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2014 m. sausio 28 d. sprendimas byloje O’Keeffe prieš Airiją, peticijos Nr. 35810/09, par. 144). Tarptautinėje ir Europos Sąjungos teisėje pabrėžiami tokie proceso ypatumai ir būtinybė imtis visų reikiamų priemonių nukentėjusiojo interesams apsaugoti. Antai EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą), taip pat Konvencijos 8 straipsnį (teisė į privataus gyvenimo gerbimą), be kita ko, nurodoma, kad gynybos interesai turi būti apsvarstyti atsižvelgiant į nukentėjusiųjų interesus (turi būti nustatyta šių interesų pusiausvyra). Būtent, auka dažnai supranta baudžiamąjį procesą dėl lytinių nusikalstamų veikų kaip sunkų išbandymą, ypač kai iš jos prieš jos norą reikalaujama susitikti su kaltinamuoju. Šios ypatybės dar labiau išryškėja byloje, kurioje nukentėjusysis yra nepilnametis. Taigi tokiame procese gali būti imamasi tam tikrų priemonių siekiant apsaugoti nukentėjusįjį su sąlyga, kad tokios priemonės gali būti suderintos su tinkamu ir veiksmingu gynybos teisių įgyvendinimu (žr., pvz., su atitinkamais pakeitimais 2015 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Y. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 41107/10, par. 103).
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuostatos aktualios ir nukentėjusiojo teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą užtikrinimo kontekste. Pažymėtina, kad teismo pareigos pagal nacionalinę teisę užtikrinti, kad nukentėjusiajam nuo seksualinės prievartos būtų priteistas žalos atlyginimas, nevykdymas (netinkamas vykdymas) gali prisidėti prie Konvencijos 3 straipsnio (nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimas) procesinio aspekto, iš esmės įpareigojančio valstybę vykdyti veiksmingą baudžiamąjį procesą dėl tokios prievartos, pažeidimo nustatymo (su atitinkamais pakeitimais EŽTT 2017 m. spalio 3 d. sprendimas byloje D. M. D. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 23022/13).
28. Įvertinusi procesinių baudžiamųjų bylų dokumentų turinį aptartų nuostatų kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo veiksmai priimant nukentėjusiosios ieškinio atsisakymą neatitiko aptartų įstatymų reikalavimų bei EŽTT jurisprudencijos principinių nuostatų. Pirma, teismas tinkamai neišaiškino nukentėjusiajai ieškinio atsisakymo teisinių pasekmių, neįsitikino, kad nukentėjusioji jas supranta; antra, teismas priėmė ieškinio atsisakymą tinkamai neišsiaiškinęs tikrųjų tokio jos pareiškimo priežasčių, neįvertinęs nukentėjusiajai įvykdyto nusikaltimo pobūdžio, jos amžiaus, situacijos, kurioje ji pareiškė atsisakanti ieškinio, ir kt. reikšmingų aplinkybių. Taigi nepaneigta abejonė, kad ieškovė ieškinio atsisakė nesuprasdama tokio veiksmo padarinių ir ne laisvai apsisprendusi, o dėl savo psichologinės būsenos po nusikaltimo ir teismo posėdžio metu bei teisiamųjų aplinkos poveikio.
29. CPK 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą; jeigu ši aplinkybė paaiškėja vėlesnėse proceso stadijose, teismas nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi ieškovės teisė į teismą yra ribojama dėl to, kad baudžiamojoje byloje priimtas jos ieškinio atsisakymas ir šiuo pagrindu bylos dalis dėl civilinio ieškinio nutraukta.
30. Teisė į teismą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, tačiau toks ribojimas neturi būti toks, kad paneigtų pačią teisės esmę (EŽTT 1991 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Philis prieš Graikiją, peticijų Nr. 12750/87; 13780/88; 14003/88, par. 59; 1992 m. gruodžio 16 d. sprendimas De Geouffre de la Pradelle prieš Prancūziją, peticijos Nr. 12964/8, par. 28; 2012 m. sausio 17 d. sprendimas Stanev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 36760/06, par. 229; 2016 m. birželio 23 d. sprendimas Baka prieš Vengriją, peticijos Nr. 20261/12, par. 120; 2018 m. kovo 15 d. Na?t-Liman prieš Šveicariją, peticijos Nr. 51357/07, par. 113). Be to, teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi būti proporcingas siekiamam tikslui (EŽTT 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Lupeni Greek Catholic Parish ir kt. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 76943/11, par. 89; 2018 m. kovo 15 d. Na?t-Liman prieš Šveicariją, peticijos Nr. 51357/07, par. 115).
31. Įstatyme įtvirtintas draudimas atsisakius ieškinio vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu yra skirtas, be kita ko, teisinio tikrumo bei atsakovų teisėtų lūkesčių nebūti pakartotinai patrauktiems į teismą apsaugai. Įvertinusi baudžiamųjų bylų aplinkybes, be kita ko, tai, kad žala ieškovei padaryta sunkiu seksualiniu grupės bendrininkų nusikaltimu, atsižvelgdama į ieškinio atsisakymo baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu aplinkybes, į tai, kad nėra teismo sprendimo, kuriuo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimas išspręstas iš esmės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad prioritetas turi būti teikiamas ieškovės teisės į teismą gynimui, o ne atsakovų lūkesčiui nemokėti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.
32. Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakymas priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, kad baudžiamoje byloje priimtas jos ieškinio atsisakymas ir atitinkama bylos dalis nutraukta, būtų nepateisinamas jos teisės į teismą ribojimas. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio atsisakymą. Dėl šios priežasties teismų procesiniai sprendimai naikintini ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
33. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti ieškinio priėmimo klausimą, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė 31,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartį ir Tauragės apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Donatas Šernas