Civilinė byla Nr. e2-651-236/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00977-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.8.2.; 3.2.8.9 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kautra“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Jurbarko mažieji autobusai“, išvadą duodančiai institucijai Viešųjų pirkimų tarnybai, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Kautra“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, prašydama pripažinti negaliojančia 2018-06-13 Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutartį, sudarytą tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę panaikinti sprendimą dėl konkurso eilės sudarymo ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ pripažinimo laimėtoju, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę priimti naują sprendimą dėl vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas konkurso būdu sąlygų, įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybę skelbti naują konkursą keleivių vežimo paslaugoms maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas teikti.

2.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas“ (toliau – ir Pirkimas, Konkursas).

3.       Ieškovės UAB „Kautra“ teigimu, Konkurso sąlygas atitinkantis keleivių vežimas turėjo būti vykdomas pagal suderintą vietinio (priemiestinio) reguliarus susisiekimo autobusų maršruto Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas eismo tvarkaraštį. Keleivių pervežimo paslauga pagal Konkurso sąlygas turėjo būti vykdoma nuo 2018-07-01.

4.       Ieškovė nurodė, kad pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime, tačiau 2018-03-22 gavo perkančiosios organizacijos pranešimą dėl pasiūlymo atmetimo, kuriuo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitiko Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams.

5.       Ieškovė UAB „Kautra“ pažymėjo, kad 2018-03-29 pateikė atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai pretenziją dėl tiekėjo pasiūlymo atmetimo, tačiau 2018-04-04 atsakymu perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atmetė. Toliau Pirkimo procedūros nebuvo skundžiamos. Perkančioji organizacija 2018-04-13 informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę, iš kurios tapo aišku, jog Konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Laimėjusio tiekėjo pasiūlyta 1 kilometro vežimo kaina – 0,04 Eur. Su Konkurso laimėtoju 2018-06-13 buvo sudaryta keleivių vežimo sutartis. Konkurso laimėtojas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ patvirtino vietinio susisiekimo maršruto Jurbarkas – Kaunas kainoraštį, kuris įsigaliojo nuo 2018-07-01, ir faktiškai teikia keleivių vežimo paslaugas maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas.

6.       Ieškovės UAB „Kautra“ teigimu, trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiškėjo, jog šių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sąlygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei 0,04 Eur/km, t. y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainą nei ta, kurią jis pasiūlė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

7.       Ieškovė UAB „Kautra“ pažymėjo, kad vienintelis Konkurso vertinimo kriterijus buvo vieno kilometro vežimo kaina, kuri neturėjo būti didesnė nei nustatyta 2017-03-30 Jurbarko rajono savivaldybės sprendimu Nr. T2-67. Tačiau nors minėtame sprendime buvo nustatyta ne tik vieno kilometro kaina, bet ir mažiausia bilieto kaina – 0,50 Eur su PVM (sprendimo 1.4. punktas), tačiau Konkurso sąlygose tokios nuostatos nebuvo įtrauktos. Todėl susidarė situacija, kai keleivis turi mokėti ne mažiau kaip 50 euro centų bilieto kainą, nors jei būtų vadovaujamasi Konkurso reikalavimais, kelionės kaina būtų visai kitokia.

8.       Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo parduodamas bilietus savo naudojamuose transporto priemonėse daro ir bilietų platinimo pažeidimą, kadangi nepriklausomai nuo kokios trukmės bus kelionė, visi bilietai parduodami nurodant maršrutą Jurbarkas – Kaunas. Kai tuo tarpu, jei to paties vežėjo bilietai būtų perkami autobusų stotyje, pavyzdžiui, Kauno autobusų stotyje, tai kelionės biliete nurodomas konkretus maršrutas, už kurį yra mokama. Tai reiškia, kad atsakovė visiškai nekontroliuoja vežėjo ir vežėjas tinkamai neapskaito kelionės bilietų, todėl susidaro situacija, kai atsakovė ne tik permoka trečiajam asmeniui, bet ir permoka pagal neaiškiai ir neskaidriai vedamą apskaitą, nes vežėjas gali nurodyti bet kokią bilieto kainą, nepriklausimai nuo to, kokiu maršrutu faktiškai važiuoja keleivis. Neteisingas kainos taikymas padarė žalą teisėtų lūkesčių negavusiems keleiviams, kurie už kelionės bilietus mokėjo daugiau. Taip pat neteisingas kainos taikymas padarė žalą savivaldybės biudžetui, t. y. mokesčių mokėtojams, nes neteisėtai buvo išmokėtos sumos už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, o būtent kompensacija 50 proc. ar 80 proc. yra skaičiuojama nuo didesnių kainų.

9.       Ieškovė UAB „Kautra“ nurodė, kad ji kaip Konkurse dalyvavusi tiekėja, jau buvo informavusi Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – ir VPT) apie Konkurso galimus pažeidimus bei galimą Konkurso sąlygų ydingumą, taip pat ieškovė 2018-07-23 kreipėsi į VPT su skundu, kuriame išdėstė sutarties pažeidimus, tačiau iki šios dienos VPT atsakymas į skundą nėra gautas. Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 95 str. 5 d. nurodyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.

10.       Ieškovės UAB „Kautra“ teigimu, buvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, ko pasėkoje nukentėjo ne tik sąžiningi tiekėjai, tačiau yra pažeidžiamas ir visuomenės interesas, kadangi kelionės bilietai pardavinėjami didesniu, nei numatyta sutartyje įkainiu, o mažiausia bilieto kaina nustatyta 0,50 Eur, nors Konkurso sąlygose tiekėjams kriterijai dėl mažiausios bilieto kainos nebuvo nurodyti.

11.       Ieškovė pažymėjo, kad pripažinti pirkimo sutartį negaliojančia galima nustačius imperatyviųjų nuostatų pažeidimų, kurie turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį (Pirkimo įstatymo 105 str. 1 d. 4 p.).

12.       Ieškovės UAB „Kautra“ teigimu, galiojantis teisinis reglamentavimas paneigė atsakovės interpretacijas dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo. Visų pirma, VPĮ 101 str. 3 d. nurodyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.). Minima įstatymo nuostata reiškia, kad viešųjų pirkimų ginčijimo procesas iš esmės skirstomas į dvi stadijas – iki sutarties pasirašymo ir po sutarties pasirašymo. Iki sutarties pasirašymo norint ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus reikalinga pateikti pretenziją, o po sutarties pasirašymo pretenzijos pateikimo prievolės įstatymas nenumato. Be to, ieškovė  atitinka tiekėjo sąvoką, kadangi tiek šiame ginčo pirkime, tiek ir kituose vykstančiuose pirkimuose dalyvauja kaip tiekėjas ir siūlo savo paslaugas.

13.       Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija procesiniuose dokumentuose prašė ieškinį atmesti.

14.       Atsakovės teigimu, tiekėjui nesuteikta teisė kontroliuoti viešųjų pirkimų sutarties vykdymo, todėl nepareiškęs pretenzijos, tiekėjas neturi teisės reikšti ieškinio, o jei reiškia, toks ieškinys turi būti atmestas, kadangi tiekėjas nepasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija arba praleido terminą ieškiniui pareikšti, jei ieškinyje nurodytos aplinkybės buvo nurodytos pretenzijoje.

15.       Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija pažymėjo, kad dėl teikėjo pareikštų reikalavimų, susijusių su atsakovės vykdytu supaprastintu atviru konkursu „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas yra praleisti visi terminai, ieškovė jų neprašė atnaujinti ir nenurodė tokio atnaujinimo aplinkybės. Ieškovė laikoma galutinai pašalinta iš Pirkimo procedūros ir  neturinčia teisinio suinteresuotumo Pirkimu.

16.       Atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos teigimu, dėl 2018-06-13 su Konkurso laimėtoju sudarytos keleivių vežimo sutarties ginčijimo, ieškovė nėra tas subjektas, kuris ją gali ginčyti. Ieškovė nėra nei sutarties šalis, nei valstybės institucija, kuriai yra suteikta teisė reikalauti tokią sutartį pripažinti negaliojančia, ieškovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti tokią sutartį, todėl yra netinkama kaip ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

17.       Kauno apygardos teismas 2019-02-18 nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Kautra“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia nutraukti.

18.       Teismas nustatė, kad esminis ginčas kilęs dėl 2018-06-13 Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutarties, sudarytos tarp Jurbarko rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Jurbarko mažieji autobusai“, nutraukimo/pripažinimo negaliojančia.

19.       Teismas pažymėjo, kad ieškovė nei vieno iš VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, neįrodinėjo, be to, ieškiniu ginčijo ne pačias Pirkimo procedūras ar Pirkimo sąlygas, o po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). Atsakovės teigimu,  ieškovė neturi teisės ginčyti Pirkimo sutarties, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo, be to, ieškovė nesilaikė VPĮ įtvirtintos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

20.       Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl procedūrinių aspektų – ieškovės teisinio suinteresuotumo ir išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi, nes tik po to, jeigu būtų nustatyta, ieškovės teisės reikti ieškinį teisme, galėtų būti vertinamas ieškinio pagrįstumas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo vykdant ginčijamą sutartį.

21.       Teismas dėl ieškovės teisės ginčyti Pirkimo sutartį (kreiptis dėl sutarties nutraukimo/pripažinimo negaliojančia) nustatė, kad atsakovė kelia klausimą, ar asmuo, kurio pasiūlymas yra atmestas kaip neatitinkantis Konkurso reikalavimų ir kuris dėl to negalėjo toliau dalyvauti Konkurse, turi teisę ginčyti su Konkurso laimėtoju sudarytą sutartį. Atsakovės teigimu, dėl to, jog ieškovės pateiktas Konkursui pasiūlymas atmestas dėl neatitikties Konkurso reikalavimams, šis asmuo neturi teisėto intereso ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimo, kuriuo su laimėjusiu Konkursą asmeniu sudaryta Pirkimo sutartis.

22.       Teismas sutiko su atsakove, kad teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar teisėtas interesas yra pažeistas ar ginčijamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Dėl to kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2006 ir kt.).

23.       Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostatas tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos. VPĮ 2 straipsnio 36 punkte nustatyta, kad tiekėjas – ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, tiekti prekes ar teikti paslaugas.

24.       Teismas nustatė, kad ieškovė buvo atsakovės paskelbto Konkurso dalyvis, t. y. pasiūlymą pateikęs tiekėjas. Jos pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties Pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, susijusiems su pasiūlymo kainos nurodymu (pasiūlyme kainos turėjo būti nurodomos paliekant du skaičius po kablelio, tuo tarpu ieškovės pasiūlyme buvo nurodyti trys skaičiai po kablelio).

25.       Teismas pažymėjo, kad teismai, nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose, privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, jog iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į tai, teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus pripažįstamas ir tokiam tiekėjui, kurio pasiūlymas neatmestas, bet ir neišrinktas laimėjusiu pirkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013), taip pat tokiam, kurio pasiūlyta kaina po šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį kaip pernelyg didelė perkančiajai organizacijai gali būti nepriimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011), bei netgi tokiam, kuris teisėtai pašalintas iš pirkimo procedūrų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Teisingumo Teismo 2003-06-19 sprendimas Hackermüller, C 249/01, Rink. p. I 6319; 2013-07-04 sprendimas Fastweb, C-100/12, nepaskelbtas Rinkinyje). Taigi tiekėjo teisė ginčyti pirkimo sutartį nepriklauso nuo to, ar jo pasiūlymas buvo atmestas dėl neatitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Tačiau teismas sutiko su atsakove, kad ieškovė, įvertinus ieškinio faktinį pagrindą, neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytą Pirkimo sutartį.

26.       Teismas nurodė, kad ieškovė ieškiniu ginčijo ne pačias Pirkimo procedūras bei po to galimai neteisėtai sudarytą Pirkimo sutartį, o po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus (dėl Pirkimo sutarties vykdymo pažeidimo). Ieškovė įrodinėjo, kad trečiasis asmuo, laimėjęs Konkursą, keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę nei Konkursui pasiūlytą 0,04 Eur/km kainą, keleivius vežioja už didesnį nei turėtų būti pagal 1 km įkainį, tuo tarpu, atsakovė, turėdama pareigą kontroliuoti vykdomą viešųjų paslaugų sutartį, šios pareigos neatlieka ir tokiu būdu yra pažeidžiamas viešasis interesas bei sudaryta viešųjų paslaugų teikimo sutartis, tuo pačiu yra daroma žala valstybės biudžetui.

27.       Teismas pažymėjo, kad tiekėjui, kuris teisinio intereso neturi, ar šis interesas nėra pažeistas nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus.

28.       Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio turinį, taip pat reiškiamą reikalavimą, darė išvadą, kad ieškovė ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti Konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

29.       Teismas taip pat pažymėjo, kad VPĮ 105 straipsnio 1 dalis pateikia sąrašą atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia. Teismas sprendė, kad nei vieno iš įstatyme numatytų atvejų ir juos patvirtinančių faktinių aplinkybių ieškovė nenurodo ir neįrodinėja. Jei tiekėjui visa ieškinyje reiškiamų reikalavimų apimtimi nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio pagrindu.

30.       Teismas nurodė, kad kaip yra nurodęs kasacinis teismas, teismui pripažinus ieškovės teisinį nesuinteresuotumą, jo pagrindiniai reikalavimai turi būti ne atmetami, taip sudarant regimybę dėl jų nepagrįstumo (nors dėl jų teismas nesprendė), o procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014).

31.       Teismas pažymėjo, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos.

32.       Teismas dėl išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nurodė, kad teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.).

33.       Teismas pažymėjo, kad Lietuvoje įtvirtinta perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų peržiūros procedūra apima privalomą ikiteisminę stadiją (VPĮ 102 str. 1 d.) tik ginčams kylantiems iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos. VPĮ 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nagrinėti tik tas tiekėjų pretenzijas, kurios gautos iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos ir pateiktos laikantis šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų. Šios teisių gynybos stadijos esmė – prieš viešojo pirkimo sutarties sudarymą leisti tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išspręsti nesutarimus išvengiant teismo proceso, t. y. perkančiajai organizacijai panaikinti savo netinkamus sprendimus arba besiskundžiančiam tiekėjui išsamiau išdėstyti šių sprendimų priėmimo priežastis ir motyvus.

34.       Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip jau buvo minėta, ginčija ne Pirkimo procedūras, o būtent po Pirkimo sutarties sudarymo atsiradusius pažeidimus. Įstatyme nėra nustatyta ginčų privaloma ikiteisminė stadija, kai ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Dėl to teismas sprendė, kad atsakovės argumentai dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

35.       Teismas pažymėjo, kad bylą nutraukus tuo pagrindu, kai teismas nepripažino ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus (atsakovės), ieškovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neatlyginamos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

36.       Ieškovė UAB „Kautra“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-02-18 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

37.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

37.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytą Pirkimo sutartį. Tiesiogiai taikant VPĮ 2 dalies 36 punkto nuostatas ieškovė yra pripažintina tinkamu subjektu pareikšti ieškinį dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

37.2.                      Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

37.3.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į pateikto ieškinio turinį, taip pat reiškiamą reikalavimą, darytina išvada, kad ieškovė ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti Konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas. Šios teismo išvados prieštarauja VPĮ 102 straipsnio 3 daliai.

37.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodinėjo nei vieno VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia. Pagrindinis klausimas yra tai, ar Pirkimo sutarties vykdymas gali būti laikomas esminiu Pirkimo sąlygų (t. y. vykdant Pirkimą paskelbtų ir (ar) Pirkimo metu suderėtų sąlygų) pakeitimu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės ir nenustatinėjo pažeidimo.

38.       Atsiliepime į ieškovės UAB „Kautra“ atskirąjį skundą atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašo Kauno apygardos teismo 2019-02-18 nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

39.       Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

39.1.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neskundė Pirkimo sąlygų, neginčija Pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

39.2.                      Ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teisių bei interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

41.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria nutarta bylą nutraukti, yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl ieškovės subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytą Pirkimo sutartį

42.       Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neturi subjektinės teisės ir teisinio suinteresuotumo ginčyti sudarytą Pirkimo sutartį. Apeliantės teigimu, tiesiogiai taikant VPĮ 2 dalies 36 punkto nuostatas ieškovė yra pripažintina tinkamu subjektu pareikšti ieškinį dėl Pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

43.       Kasacinio teismo praktikoje suformuota nuosekli bendrųjų ir specialiųjų teisės normų aiškinimo praktika dėl asmens teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo laikantis įstatymuose įtvirtintos tvarkos. Viena svarbiausių šios teisės naudojimosi prielaidų – asmens teisinis suinteresuotumas apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Taigi, teisė į teisminę gynybą pripažįstama tik tokiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai yra pažeisti ar ginčijami.

44.       Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl teisinio suinteresuotumo ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus pripažinta plati teisė ginti interesus teisme. Pagrindinis tiekėjo teisinį suinteresuotumą identifikuojantis kriterijus – siekis sudaryti viešojo pirkimo sutartį, t. y. šio intereso gynimas, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimas, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti. Aptariamas kriterijus (interesas viešojo pirkimo sutartimi) aiškintinas plačiai, siekiant tiekėjams užtikrinti pažeistų teisių gynybos veiksmingą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013).

45.       Teises CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CPK 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas imasi bylą nagrinėti pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo materialioji subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Civilinės bylos iškėlimas, jos nagrinėjimas, teismo sprendimo byloje priėmimas nėra savitikslis procesas, tokio proceso paskirtis - asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų apgynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-09-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad teismo nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu.

46.       Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija CVP IS paskelbė skelbimą apie supaprastintą atvirą konkursą „Vežėjo parinkimo keleivių vežimui vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas“. Ieškovė UAB „Kautra“ pateikė pasiūlymą dalyvauti Pirkime. Atsakovė 2018-03-22 ieškovės pasiūlymą atmetė kaip neatitinkantį Pirkimo dokumentuose numatytiems reikalavimams. Toliau Pirkimo procedūros nebuvo skundžiamos. Atsakovė 2018-04-13 pranešimu informavo tiekėjus apie sudarytą pasiūlymų eilę, t. y. jog Konkurso laimėtoju buvo pripažintas tiekėjas UAB „Jurbarko mažieji autobusai“. Su Konkurso laimėtoju 2018-06-13 buvo sudaryta Keleivių vežimo vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas sutartis. Konkurso laimėtojas trečiasis asmuo UAB „Jurbarko mažieji autobusai“ nuo 2018-07-01 pagal šią sutartį teikia keleivių vežimo paslaugas maršrutu Jurbarkas – Kaunas – Jurbarkas. Ieškovės teigimu, trečiajam asmeniui pradėjus teikti keleivių vežimo paslaugas paaiškėjo, jog šių paslaugų teikimas neatitinka Konkurso sąlygų, kadangi faktinis teikiamų paslaugų 1 (vieno) kilometro vežimo įkainis yra didesnis nei 0,04 Eur/km, t. y. trečiasis asmuo keleivių vežimo paslaugas teikia už didesnę kainą nei ta, kurią jis pasiūlė dalyvaudamas Konkurse ir kuri buvo pripažinta geriausia.

47.       Apeliacinio teismo vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė (apeliantė) ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti Konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

48.       Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tiekėjui, kuris teisinio intereso neturi, ar šis interesas nėra pažeistas nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus.

49.       Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Dėl to darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jai nepripažino teisinio suinteresuotumo.

Dėl ieškovės pareikšto materialinio reikalavimo

50.       VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos.

51.       Kaip minėta, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė (apeliantė) ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija Pirkimo procedūrų.

52.       Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsižvelgiant į pateikto ieškinio turinį, taip pat reiškiamą reikalavimą, darytina išvada, kad ieškovė ginčija sudarytą Pirkimo sutartį vykdymo ir kontrolės prasme, ieškovė neskundžia Pirkimo sąlygų (neprašo įvertinti Konkurso sąlygų teisėtumo), neginčija pirkimo procedūrų, todėl dėl šio ieškinio reikalavimo bei kitų su tuo susijusių išvestinių reikalavimų jai nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas.

53.       Priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė VPĮ 102 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Dėl VPĮ 105 straipsnio 1 dalies taikymo

54.       Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodinėjo nei vieno VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje pateiktų atvejų, kuriais teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia.

55.       VPĮ 105 straipsnio 1 dalis nustato pirkimo sutarties ar preliminarios sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus.

56.       Apeliacinis teismas pažymi, kad ieškovė yra pašalinta iš Konkurso ir nėra jo dalyvis, jokie atsakovės priimti sprendimai ir veiksmai Pirkimo procedūrose neturėjo įtakos ieškovės galimybėms sudaryti Pirkimo sutartį.

57.       Apeliacinis teismas sprendžia, kad teisiškai nereikšmingi atskirojo skundo argumentai, kad pagrindinis klausimas yra tai, ar Pirkimo sutarties vykdymas gali būti laikomas esminiu Pirkimo sąlygų (t. y. vykdant Pirkimą paskelbtų ir (ar) Pirkimo metu suderėtų sąlygų) pakeitimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šios aplinkybės ir nenustatinėjo pažeidimo.

58.       Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė (ieškovė) įstatymo nustatyta tvarka neginčijo atsakovės priimtų sprendimų dėl Konkurso eiles sudarymo ir laimėtojo paskelbimo. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nenurodė jokių faktinių aplinkybių (faktinio ieškinio pagrindo), atitinkančių VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje numatytus pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus, dėl kurių ginčijama pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Kaip minėta, ieškovė neturi procesinio subjektiškumo ginti kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad tik viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 str.). Tiekėjas, kurio teisės nėra pažeistos, negali ginti kitų tiekėjų teisių, nes taip veikti įgalioti Viešųjų pirkimų tarnyba, prokurorai ar kitos valdžios institucijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei nepripažino teisinio suinteresuotumo ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepagrindė savo subjektines teisės ginčyti sudarytą Pirkimo sutartį.

Dėl teismų praktikos

59.       Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos.

60.       Apeliacinės instancijos teismas pagal pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką.

Dėl procesinės bylos baigties

61.       Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

62.       Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).

63.       Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

64.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

65.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą sprendimą, sprendžia, kad ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

66.       Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Dėl to apeliacinis teismas sprendžia, kad atsakovės prašymas netenkintinas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d.  nutartį palikti nepakeistą.