Civilinė byla Nr. e2-794-601/2026

Teisminio proceso Nr.

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1; 3.1.7.11; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.1.9

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas 

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansab“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos oro uostai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gama projects“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ieškovės procesinių dokumentų esmė

1.                      Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hansab“ 2026 m. vasario 12 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti akcinės bendrovės (toliau – AB) Lietuvos oro uostai sprendimą pripažinti trečiojo asmens UAB „Gama projects“ pasiūlymą laimėjusiu supaprastintose skelbiamose derybose „LED vaizdo siena ir jos įrengimas“ (pirkimo Nr. 5481273) bei grįžti į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją. Ieškovė taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.                      Ieškovė nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4.1, 4.4 ir 4.14 papunkčių reikalavimų, taip pat pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo dėl projekto vadovo.

3.                      Ieškovės teigimu, trečiasis asmuo nepagrįstai nurodė esąs siūlomos LED vaizdo sienos gamintojas ir klaidingai deklaravo, kad siūlomos prekės kilmės šalis yra Lietuva. Ieškovė tvirtina, kad esminiai LED vaizdo sienos komponentai, įskaitant LED paneles ir vaizdo sienos valdiklį Novastar MCTRL R5, faktiškai yra pagaminti Kinijoje, o trečiasis asmuo Lietuvoje atlieka tik galutinį jų surinkimą, konfigūravimą ir pateikimą rinkai. 

4.                      Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė yra nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, todėl pirkime buvo taikomi sustiprinti nacionalinio saugumo reikalavimai. Ieškovės vertinimu, trečiasis asmuo kartu su pasiūlymu pateikė klaidingas deklaracijas dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams ir gamintojo registracijos vietos, kadangi dalis siūlomos įrangos komponentų yra pagaminti Kinijoje. Ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija, kad UAB „Gama projects“ galėtų būti laikoma siūlomos įrangos gamintoju vien dėl to, jog savo vardu pateikia galutinį sprendinį, surenka atskirus komponentus ir pažymi produktą savo ženklu. Ieškovės teigimu, viešųjų pirkimų ir nacionalinio saugumo kontekste esminę reikšmę turi faktinė prekių kilmė ir realus jų gamintojas, o ne vien formalus prekės ženklinimas ar galutinio surinkimo atlikimas.

5.                      Ieškovė pažymi ir tai, kad vienas iš svarbiausių LED vaizdo sienos komponentų – vaizdo procesorius / valdiklis Novastar MCTRL R5 – yra Kinijos gamintojo įrenginys, būtinas tinkamam sistemos veikimui, galintis būti jungiamas į tinklą ir stebimas nuotoliniu būdu. Ieškovės vertinimu, toks komponentas turėjo būti aiškiai išviešintas pasiūlyme, įtrauktas į tiekėjo deklaracijas ir atskirai įvertintas nacionalinio saugumo požiūriu, tačiau tai nebuvo padaryta. Dėl to, ieškovės teigimu, perkančioji organizacija netinkamai įvertino visų siūlomo sprendinio dalių atitiktį nacionalinio saugumo reikalavimams.

6.                      Ieškovė taip pat nurodė, kad LED vaizdo sienos sudėtiniai elementai, visų pirma vaizdo procesorius / valdiklis, turėjo būti vertinami ne tik kaip bendro sprendinio dalis, bet ir kaip atskiri komponentai, kuriems gali būti taikomi kiti Bendrojo viešųjų pirkimų žodyno (toliau – BVPŽ) kodai. Ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai apsiribojo vien pagrindiniu pirkimo objekto BVPŽ kodu 32323000 „Vaizdo monitoriai“ ir neįvertino, ar atskiri komponentai nepatenka į nacionalinio saugumo požiūriu jautrių BVPŽ kodų sąrašą.

7.                      Be to, ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo neatitiko pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo dėl projekto vadovo, nes pasiūlyme pateiktas Prince2 sertifikatas buvo išduotas 2025 m. lapkričio 28 d., t. y. pasiūlymo pateikimo dieną, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar pasiūlymo pateikimo metu šis asmuo jau atitiko pirkimo dokumentuose nustatytą kvalifikacijos reikalavimą.

II.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

8.                      Atsakovė AB Lietuvos oro uostai prašo ieškovės ieškinį atmesti.

9.                      Savo procesiniuose dokumentuose atsakovė nurodė, kad pirkimo objektas buvo vientisas LED vaizdo sienos sprendinys, apimantis įrangą, montavimą, programinės įrangos derinimą, techninę priežiūrą ir kitas paslaugas, todėl pagrįstai buvo taikytas vienas pagrindinis BVPŽ kodas – 32323000 „Vaizdo monitoriai“.

10.                      Atsakovė tvirtina, kad ji neturėjo pareigos iš anksto identifikuoti ir nurodyti visų galimų techninių komponentų ar jiems taikytinų BVPŽ kodų, nes tiekėjai galėjo siūlyti skirtingus technologinius sprendimus. Atsakovės teigimu, nei LED panelės, nei valdiklis, nei kiti komponentai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą BVPŽ kodų sąrašą, todėl nacionalinio saugumo reikalavimai pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 92 straipsnio 13 ir 14 dalis jiems netaikytini.

11.                      Atsakovė taip pat pažymėjo, kad valdiklis nėra savarankiškas informacinių sistemų elementas, o tik techninis vaizdo signalo apdorojimo ir paskirstymo įrenginys, kuris pagal savo paskirtį labiau priskirtinas vaizdo aparatūrai, o ne duomenų apdorojimo įrangai. Vien tinklo jungties buvimas savaime nesudaro pagrindo laikyti valdiklį grėsme nacionaliniam saugumui, nes tokios jungtys būdingos daugeliui šiuolaikinių įrenginių.

12.                      Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo pagrįstai laikytinas LED vaizdo sienos gamintoju, nes jis Lietuvoje atlieka galutinį sistemos surinkimą, integravimą, programavimą, testavimą, konfigūravimą ir prisiima atsakomybę už galutinį produktą. Atsakovės vertinimu, „gamintojo“ sąvoka nėra tapati „kilmės šalies“ sąvokai, todėl net ir naudodamas užsienyje pagamintus komponentus trečiasis asmuo gali būti laikomas galutinio produkto gamintoju.

13.                      Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovė pavėlavo ginčyti pirkimo sąlygas, nes pretenzijų dėl papildomų BVPŽ kodų ar atskirų komponentų išskyrimo nepateikė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

14.                      Dėl kvalifikacijos reikalavimų atsakovė paaiškino, kad pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2005 m. gruodžio 1 d., o projekto vadovo sertifikatas buvo išduotas 2025 m. lapkričio 28 d., todėl trečiasis asmuo reikalaujamą kvalifikaciją buvo įgijęs laiku.

III.       Kitų proceso dalyvių procesinių dokumentų esmė

15.                      Trečiasis asmuo UAB „Gama projects“ prašo atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, kad pirkime buvo taikomas tik vienas BVPŽ kodas – 32323000 „Vaizdo monitoriai“, kuris nepatenka į Vyriausybės patvirtintą nacionalinio saugumo požiūriu jautrių BVPŽ kodų sąrašą. Trečiojo asmens teigimu, ieškovė nepagrįstai bando išplėsti pirkimo objektui taikomus BVPŽ kodus ir retrospektyviai ginčyti pirkimo sąlygas, kurių laiku neginčijo. Trečiasis asmuo tvirtina, kad pirkimo objektas yra vientisas LED vaizdo sienos sprendinys, todėl nebuvo pareigos išskirti atskirų komponentų, tokių kaip valdiklis ar vaizdo grotuvas. Trečiasis asmuo nurodė, kad valdiklis nėra kompiuterinė ar duomenų apdorojimo įranga, o tik vaizdo signalo paskirstymo priemonė, todėl jam netaikytinas ieškovės nurodytas BVPŽ kodas. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad LED vaizdo sienos kilmės šalis pagrįstai laikytina Lietuva, nes būtent Lietuvoje atliekami esminiai galutinio produkto kūrimo darbai – projektavimas, konstrukcijos gamyba, programavimas, surinkimas ir testavimas. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad yra LED vaizdo sienos gamintojas, nes produktą pateikia savo vardu ir ženklu, vykdo jo surinkimą, konfigūravimą, bandymus bei pateikė EMC, LVD ir RoHS atitikties deklaracijas. Trečiasis asmuo nesutiko su ieškovės teiginiu, kad valdiklis gali kelti grėsmę informacinėms sistemoms, nurodydamas, jog valdiklio tinklo jungtis naudojama tik konfigūravimui ir techninei priežiūrai, o jo programinė įranga nebus diegiama atsakovės infrastruktūroje. Trečiasis asmuo taip pat pažymėjo, kad jo projekto vadovo sertifikatas buvo išduotas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, todėl kvalifikacijos reikalavimai buvo įvykdyti.

16.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad atsakovė, kaip nacionaliniam saugumui svarbi įmonė, privalėjo vertinti ne tik pagrindinį pirkimo objekto BVPŽ kodą, bet ir galimus LED vaizdo sienos sudėtinių elementų BVPŽ kodus, jeigu tokie elementai patenka į nacionalinio saugumo požiūriu jautrių kodų sąrašą. Tarnyba pažymėjo, kad nors pagrindinis pirkimo objekto BVPŽ kodas 32323000 „Vaizdo monitoriai“ nepatenka į Vyriausybės patvirtintą sąrašą, tam tikri LED vaizdo sienos sudėtiniai elementai galėtų būti vertinami atskirai, jei jų BVPŽ kodai patektų į šį sąrašą. Tarnybos vertinimu, teismas turi nustatyti, ar LED vaizdo siena laikytina vientisu, ar dalomu sprendiniu, ir ar atsakovė turėjo pareigą pirkimo dokumentuose nurodyti papildomus sudėtinių elementų BVPŽ kodus.

17.                      Tarnyba taip pat pažymėjo, kad prekės kilmės šalis ir gamintojo registracijos vieta nėra tapačios sąvokos, todėl nacionalinio saugumo požiūriu svarbiausia vertinti ne prekių kilmę, o gamintojo ar jį kontroliuojančio asmens registracijos vietą. Tarnybos nuomone, trečiasis asmuo laikytinas galutinio produkto gamintoju, nes jis vykdo produkto surinkimą, integravimą ir pateikia produktą savo vardu, o jo registracijos valstybė yra Lietuvos Respublika. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba padarė išvadą, kad trečiasis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus nacionalinio saugumo reikalavimus.

18.                      Dėl kvalifikacijos reikalavimų Tarnyba nurodė, kad nors dalis pateiktų dokumentų buvo užtušuoti ir nebuvo galimybės galutinai įvertinti visų duomenų, projekto vadovo PRINCE2 sertifikatas buvo išduotas 2025 m. lapkričio 28 d., o galutinis pasiūlymų pateikimo terminas buvo pratęstas iki 2025 m. gruodžio 1 d. 17:00 val., todėl sertifikatas laikytinas pateiktu laiku ir tinkamai patvirtinančiu kvalifikaciją.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

19.                      Atsakovė AB Lietuvos oro uostai 2025 m. lapkričio 18 d. paskelbė supaprastintą skelbiamų derybų būdu vykdomą viešąjį pirkimą, kurio objektas – LED vaizdo siena ir jos įrengimas. Detalizuojant pirkimo objektą, Techninės specifikacijos 1.2.1 papunktyje nurodyta, kad pirkimo objektą sudaro vaizdo sienos, sudarytos iš LED panelių, jų laikiklių, korpusų, gamyba, montavimas, pastato dalies konstruktyvo analizė, programinės įrangos derinimas, testavimas, techninės priežiūros bei susijusios paslaugos. Taip pat Techninės specifikacijos 4.1 papunktyje nustatyta, kad LED vaizdo sienos įrenginiai ir jų veikimui būtini komponentai turi būti sumontuoti ir pajungti į bendrą tinklą. Techninės specifikacijos 4.4 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas privalo sudiegti programinę įrangą į vaizdo sienos valdiklį ir, esant poreikiui, panaudoti papildomą techninėje specifikacijoje nenurodytą įrangą korektiškam turinio atvaizdavimui. Techninės specifikacijos 4.14 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas turi pateikti siūlomų LED vaizdo sienos priemonių sudedamąsias dalis, specifikacijas ir jų atitiktį techninei specifikacijai pagrindžiančius dokumentus. Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas sutarties vykdymui turi paskirti bent vieną projekto vadovą, turintį projekto valdymo kvalifikaciją. Šio reikalavimo atitikčiai pagrįsti tiekėjas privalo pateikti projekto vadovo kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą (PRINCE2, CompTIA, PMP ar lygiavertį). Pirkimo Specialių sąlygų 2.2 papunktyje nurodyta, kad tiekėjo siūlomos prekės (įskaitant jų sudedamąsias dalis bei prekių ir jų dalių gamintojus), paslaugos ir jų teikimo metu naudojamos priemonės ar darbai negali kelti grėsmės nacionaliniam saugumui. Pirkime taikomas BVPŽ kodas – 32323000 „Vaizdo monitoriai“. Pasiūlymų pateikimo terminą perkančioji organizacija numatė – 2025 m. lapkričio 28 d., kuris vėliau pratęstas iki 2025 m. gruodžio 1 d. 17.00 val.

20.                      Trečiasis asmuo 2025 m. gruodžio 1 d. 16.27 val. pateikė pirminį pasiūlymą, o 2025 m. gruodžio 30 d. – galutinį pasiūlymą.

21.                      Perkančioji organizacija 2026 m. sausio 16 d. priėmė sprendimą, kuriuo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pasiūlymą, surinkusį 97,00 balus; antroje vietoje liko ieškovės pasiūlymas, surinkęs 68,55 balus.

22.                      Ieškovė 2026 m. sausio 27 d. pateikė pretenziją, kuria prašė: (i) panaikinti sprendimą dėl pirkimo laimėtojo nustatymo ir grįžti į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją; (ii) atmesti UAB „Gama projects“ pasiūlymą kaip neatitinkantį Pirkimo sąlygų reikalavimo; (iii) įtraukti UAB „Gama projects“ į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą; (iv) nesant galimybės ištaisyti susidariusios situacijos dėl klaidos neįtraukiant papildomo BVPŽ kodo, buvo prašoma nutraukti pirkimą vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 4 dalies ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 41 str. 4 dalies nuostatomis.

23.                      Atsakovė 2026 m. vasario 4 d. priėmė sprendimą pretenziją atmesti kaip nepagrįstą.

24.                      Ieškovė UAB „Hansab“, manydama, kad tiekėjo UAB „Gama projects“ pasiūlymas buvo nepagrįstai pripažintas laimėjusiu pirkimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo ginčija atsakovės atliktą pasiūlymo vertinimą. Iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad pagrindinis ginčas byloje kyla dėl to, ar atsakovė pagrįstai pripažino trečiojo asmens pasiūlymą laimėjusiu, atsižvelgiant į ieškovės nurodomus nacionalinio saugumo reikalavimų, pirkimo sąlygų bei kvalifikacijos reikalavimų pažeidimus.

Dėl ginčo esmės

25.                      Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija AB Lietuvos oro uostai veikia transporto sektoriuje, valdydama kritinę šalies infrastruktūrą – oro uostus, kurie užtikrina keleivių ir krovinių judėjimą, yra susiję su valstybės saugumu, viešąja tvarka bei strateginių objektų apsauga. Atsakovė yra įtraukta į Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 priede, todėl ji yra laikytina perkančiuoju subjektu, veikiančiu srityje, kuri laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbių ūkio sektorių dalimi PĮ 50 straipsnio 9 dalies prasme.

26.                      PĮ 50 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad perkantysis subjektas, veikiantis nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbioje srityje, atlikdamas pirkimus, kurių objektas apima VPĮ 92 straipsnio 13 dalyje numatytame sąraše nurodytų BVPŽ kodų prekes ar paslaugas, laiko, kad prekės ar paslaugos kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kai jų gamintojas ar jį kontroliuojantis asmuo yra registruoti VPĮ 92 straipsnio 14 dalyje nurodytose valstybėse ar teritorijose.

27.                      Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti LED vaizdo sieną ir jos įrengimo paslaugas, pirkimo dokumentuose nurodė vieną pirkimo objekto BVPŽ kodą – 32323000 „Vaizdo monitoriai“. Byloje nėra ginčo, kad šis kodas nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 280 patvirtintą nacionalinio saugumo požiūriu jautrių BVPŽ kodų sąrašą.

28.                      Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai apsiribojo vien pagrindiniu BVPŽ kodu ir turėjo papildomai identifikuoti atskirus LED vaizdo sienos sprendinio komponentus, visų pirma vaizdo procesorių / valdiklį Novastar MCTRL R5, bei nustatyti, ar tokiems komponentams netaikytini kiti BVPŽ kodai, patenkantys į nacionalinio saugumo požiūriu jautrių kodų sąrašą.

29.                      Teismas pažymi, kad pirkimo objektas buvo apibrėžtas kaip vientisas LED vaizdo sienos sprendinys, apimantis ne tik įrangos tiekimą, bet ir jos projektavimą, montavimą, integravimą, programavimą, testavimą bei techninę priežiūrą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pirkimo dokumentuose būtų iš anksto numačiusi konkrečius privalomus techninius komponentus ar reikalavusi tam tikro konkretaus valdiklio modelio. Tiekėjai galėjo siūlyti skirtingus techninius sprendimus, todėl atsakovė objektyviai negalėjo iš anksto identifikuoti visų galimų komponentų ir kiekvienam jų nustatyti atskiro BVPŽ kodo.

30.                      Vien aplinkybė, kad tam tikras pirkimo objekto komponentas turi tinklo jungtį ar gali būti naudojamas konfigūravimui bei techninei priežiūrai, savaime nesudaro pagrindo laikyti jo savarankiška informacinių technologijų ar duomenų apdorojimo įranga. Priešingai, Techninės specifikacijos 4.1 ir 4.4 papunkčiai patys savaime patvirtina, kad LED vaizdo sienos sprendinys turėjo būti integruojamas į bendrą tinklą ir valdomas per programinę įrangą, todėl tinklo jungties buvimas ar programinės įrangos diegimas yra įprasta tokio techninio sprendinio dalis. Byloje nepateikta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad vaizdo procesorius / valdiklis Novastar MCTRL R5 pagal savo paskirtį ir funkcionalumą turėtų būti kvalifikuojamas kaip savarankiškas komponentas, kuriam taikytinas kitas, į jautrių BVPŽ kodų sąrašą patenkantis kodas. Aplinkybė, kad valdiklis gali būti prijungtas prie tinklo ar naudojamas nuotolinei priežiūrai, pati savaime nepatvirtina, kad jis turi būti laikomas atskira informacine sistema ar nacionalinio saugumo požiūriu jautriu objektu. 

31.                      Viešųjų pirkimų tarnyba savo išvadoje nurodė, kad tam tikrais atvejais nacionalinio saugumo požiūriu gali būti vertinami ne tik pagrindiniai pirkimo objekto BVPŽ kodai, bet ir atskiri pirkimo objekto sudėtiniai elementai. Vis dėlto Tarnyba taip pat pažymėjo, kad teismas turi įvertinti, ar konkrečiu atveju LED vaizdo siena laikytina vientisu ar dalomu sprendiniu. Teismas, įvertinęs pirkimo dokumentų turinį ir pirkimo objekto pobūdį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo perkamas vientisas techninis sprendinys, todėl atsakovė neturėjo pareigos iš anksto detalizuoti visų galimų komponentų bei kiekvienam jų nustatyti atskirą BVPŽ kodą. 

32.                      Be to, ieškovė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neginčijo pirkimo sąlygų, nors būtent tuo metu galėjo kelti klausimą dėl papildomų BVPŽ kodų taikymo ar atskirų komponentų išskyrimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiekėjas, laiku neginčijęs pirkimo sąlygų, vėliau negali remtis jų trūkumais tik susipažinęs su konkurento pasiūlymu ir sužinojęs pirkimo rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Dėl to ieškovė negali retrospektyviai ginčyti pačių pirkimo sąlygų turinio ir jų pagrindu siekti panaikinti pirkimo rezultatus.

33.                      Ieškovė taip pat teigia, kad trečiasis asmuo nepagrįstai nurodė esantis siūlomos LED vaizdo sienos gamintojas, kadangi esminiai sprendinio komponentai buvo pagaminti Kinijoje. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Nei VPĮ, nei PĮ nėra pateikta gamintojo sąvokos apibrėžimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad viešųjų pirkimų santykiuose kitų teisės aktų nuostatos taikytinos subsidiariai, kiek tai neprieštarauja specialiajam reguliavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018). Dėl to gamintojo sąvoka gali būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.292 straipsnio nuostatas, pagal kurias gamintoju laikomas galutinio produkto, produkto dalies arba žaliavų gamintojas, paslaugų teikėjas ar kitas asmuo, kuris pažymėdamas produktą (paslaugas) savo vardu, prekės ženklu ar kitu skiriamuoju žymeniu nurodo save kaip gamintoją (paslaugų teikėją). Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo Lietuvoje vykdo galutinį LED vaizdo sienos sprendinio projektavimą, surinkimą, integravimą, programavimą, konfigūravimą ir testavimą, produktą pateikia savo vardu bei ženklu ir prisiima atsakomybę už galutinį rezultatą. Todėl vien tai, kad dalis naudojamų komponentų yra pagaminti Kinijoje, nesudaro pagrindo išvadai, jog trečiasis asmuo negalėjo būti laikomas galutinio produkto gamintoju. Byloje taip pat nėra duomenų, kad trečiasis asmuo nebūtų įvykdęs Techninės specifikacijos 4.14 papunktyje nustatytos pareigos pateikti siūlomų priemonių sudedamąsias dalis, jų specifikacijas ir atitiktį pagrindžiančius dokumentus.

34.                      Teismas taip pat pažymi, kad prekės kilmės šalis ir gamintojo registracijos vieta nėra tapačios sąvokos. Nacionalinio saugumo reikalavimų kontekste reikšminga yra ne atskirų komponentų kilmės valstybė, o gamintojo ar jį kontroliuojančio asmens registracijos vieta. Kadangi trečiasis asmuo yra registruotas Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo konstatuoti, kad jis neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų vien dėl to, jog atskiri naudojami komponentai buvo pagaminti Kinijoje.

35.                      Ieškovė taip pat teigia, kad trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko pirkimo dokumentuose nustatyto kvalifikacijos reikalavimo dėl projekto vadovo. Specialiųjų sąlygų 4 priedo 1.3 papunktyje buvo nustatyta, jog projekto vadovas turi turėti projekto vadovo kvalifikaciją, kuri patvirtinama pateikiant PRINCE2, CompTIA, PMP ar lygiavertį sertifikatą. Byloje nustatyta, kad pirminis pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas 2025 m. lapkričio 28 d., tačiau vėliau pratęstas iki 2025 m. gruodžio 1 d. 17.00 val. Trečiojo asmens pateiktas projekto vadovo PRINCE2 sertifikatas buvo išduotas 2025 m. lapkričio 28 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sertifikatas buvo išduotas iki galutinio pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, nėra pagrindo spręsti, jog trečiasis asmuo neatitiko kvalifikacijos reikalavimo dėl projekto vadovo pasiūlymo pateikimo metu.

Dėl bylos baigties

36.                      Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė, jog UAB „Gama projects“ pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 4.1, 4.4 ir 4.14 papunkčių reikalavimų, taip pat Specialiųjų pirkimo sąlygų 4 priedo 1.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo dėl projekto vadovo. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pripažinti trečiojo asmens UAB „Gama projects“ pasiūlymą laimėjusiu buvo neteisėtas ieškovės nurodytais pagrindais, todėl ieškovės UAB „Hansab“ ieškinys atmestinas. Nesant pagrindo naikinti sprendimą dėl laimėtojo nustatymo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio ieškovės reikalavimo grįžti į pasiūlymų nagrinėjimo stadiją.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir bylinėjimosi išlaidų

37.                      Teismas 2026 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovės UAB „Hansab“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdė Pirkimo procedūras, taip pat – įpareigojo perkančiąją organizaciją nesudaryti pirkimo sutarties, o, jeigu sutartis jau yra sudaryta, – sustabdė sutarties vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Atmetus ieškinį, jos lieka galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

38.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į bylos baigtį, egzistuoja pagrindas spręsti dėl atsakovės ir trečiojo asmens, dalyvavusio atsakovės pusėje, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovė šokių išlaidų atlyginimo neprašo (CPK 93, 98 straipsniai).

39.                      Trečiasis asmuo UAB „Gama projects“ prašo priteisti iš ieškovės 8 032,83 Eur bylinėjimosi išlaidų ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus – teisinių paslaugų suvestinę, kurioje taip pat pažymėta, kad klientė apmokėjo bylinėjimosi išlaidas. Išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimas (4 818,00 Eur plius PVM) ir tripliko parengimas (4 818,00 Eur plius PVM).

40.                      CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. 

41.                      Teismas nustatė, kad trečiojo asmens prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už prašyme nurodytų procesinių veiksmų atlikimą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 8.2 ir 8.3 papunkčiuose nustatytų dydžių. Už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimali priteistina suma sudaro 6 069,00 Eur, už tripliko parengimą – 3 641,40 Eur. Vis dėlto, vien aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija rekomenduojamų maksimalių dydžių, savaime nesudaro pagrindo priteisti visą prašomą sumą. Spręsdamas dėl priteistino išlaidų dydžio, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas, ginčo pobūdį bei proceso trukmę. 

42.                      Nagrinėjamu atveju byla nelaikytina itin sudėtinga – joje nebuvo sprendžiami nauji ar sudėtingi teisės aiškinimo klausimai, faktinės aplinkybės nebuvo itin gausios, byloje nebuvo renkama didelės apimties įrodymų, neskirtos ekspertizės, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl advokato darbo ir laiko sąnaudos nebuvo tokios didelės, kurios pateisintų visos prašomos sumos priteisimą. Kita vertus, trečiojo asmens procesiniai dokumentai yra išsamūs, juose pateikta nuosekli teisinė ir faktinė argumentacija, todėl akivaizdu, kad jų parengimas pareikalavo reikšmingų laiko sąnaudų. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į ieškovės patirtų teisinio atstovavimo išlaidų dydį (5 445,00 Eur), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismas sprendžia, kad trečiajam asmeniui UAB „Gama projects“ iš ieškovės priteistina 4 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

43.                      Teismas visus procesinius dokumentus byloje dalyvaujantiems asmenims siuntė elektroninio ryšio priemonėmis, todėl su dokumentų įteikimu susijusių išlaidų nepatyrė.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 4238 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansab“ ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hansab“, kurios juridinio asmens kodas 111510685, trečiajam asmeniui „Gama projects“, kurios juridinio asmens kodas 307108469, 4 500,00 Eur  (keturi tūkstančiai penki šimtai Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – akcinės bendrovės Lietuvos oro uostai vykdomo viešojo pirkimo Nr. 5481273 „LED vaizdo siena ir jos įrengimas“ procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti pirkimo sutarties, o, jeigu sutartis jau yra sudaryta, – sutarties vykdymo sustabdymą.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                   Evaldas Burzdikas