Civilinė byla Nr. e2A-422-910/2023
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00014-2022-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.18.3; 2.6.18.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Memeldomus“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. F. ir M. F. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Memeldomus“ dėl trūkumų šalinimo išlaidų, nepagrįstai gautų lėšų, nuostolių priteisimo ir įpareigojimo perduoti dokumentus; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Dagnis“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai M. F. ir M. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę prašė: 1) sumažinti atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Memeldomus“ darbų, atliktų pagal 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutartį Nr. 004, kainą 28 613,88 Eur suma (6 187,75 Eur + 15 972,20 Eur + 1 818,63 Eur + 3 364,03 Eur + 1 271,27 Eur); 2) priteisti iš atsakovės ieškovų M. F. ir M. F. naudai 32 977,53 Eur (1 170,84 Eur + 2 419,99 Eur + 8 833 Eur + 1 450,46 Eur + 13 338,50 Eur + 5 764,74 Eur) nepagrįstai gautų lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų M. F. ir M. F. naudai 16 192,36 Eur (2 868,91 Eur + 1 640 Eur +1 486 Eur + 2 831,40 Eur + 987,05 Eur +7 502 Eur + 363 Eur) nuostoliams atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovo M. F. naudai ir M. F. 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) įpareigoti atsakovę MB „Memeldomus“ per 10 (dešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams M. F. ir M. F. kontrolines geodezines nuotraukas, paslėptų darbų aktus, panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijas; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad ginčas kilo dėl statybos darbų, vykdant gyvenamojo namo statybą. Paaiškino, kad ieškovai turėjo gyvenamąjį namą, tačiau greta nusipirko žemės sklypą, kuriame nutarė statyti kitą gyvenamąjį namą, kuriame galėtų gyventi jų vaikai. Taigi statybos terminai nebuvo esminis faktorius, svarbi buvo statybos darbų kokybė. Ieškovai patikusį namo projektą nusipirko iš UAB „TAU projektai“. Ieškovams pasiteiravus, V. G., UAB „TAU projektai“ atstovas, su kuriuo ieškovai bendravo, pasiūlė sudaryti projekto valdymo sutartį ir užtikrino, kad ieškovams nekils rūpesčių dėl statybos darbų, įgyvendinant projektą. Atsakovė neinformavo apie pasirinktą rangovą, sudarytus susitarimus ir jų sąlygas, sudarytas sutartis dėl medžiagų tiekimo, todėl tarp šalių susiklostė faktiniai vartojimo statybos rangos santykiai – atsakovė asmeniškai ar pasitelkdama subrangovus atliko namo statybos darbus ieškovų užsakymu.
3. Atsakovė netinkamai vykdė statybos rangos darbus. Ji savavališkai, nesilaikydama sutarties ir projekto, keitė projektinius sprendinius. Ieškovas neprašė keisti sprendinių tam, kad sumažintų statybos darbų kainą, nes gyvenamasis namas buvo statomas ne parduoti, svarbiausias buvo kokybės kriterijus. Atsakovė nenurodė, kad dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos bei su tuo susijusių ekonominių ir socialinių padarinių bei apribojimų būtina keisti sutarties kainą. Ieškovams nutraukus 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutartį, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovais, neatvyko perduoti darbų, neteikė informacijos apie atliktus darbus, neperdavė dokumentų. Atsakovė darbus atliko ne pagal projektą ir teisės aktų reikalavimus, su trūkumais, kurie nurodyti ekspertizės išvadoje.
4. Ieškovai sumokėjo atsakovei iš viso 164 180,95 Eur pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Kai kurie atsakovės atlikti darbai, remiantis ekspertinėmis išvadomis, atlikti taip nekokybiškai, kad negalima naudoti jų rezultato, darbus būtina atlikti iš naujo (grindys ir fasadai), todėl atsakovės darbų rezultatas ieškovams yra bevertis ir atliktų darbų kaina mažintina iki 0 Eur. Kadangi sumažinus atliktų darbų kainą iki 0 bei padidinus ją iki panaudotų medžiagų vertės ieškovų teisės visa apimtimi nėra apginamos, todėl turi būti priteisti dėl netinkamai atliktų darbų patirti nuostoliai. Ieškovai taip pat prašė priteisti atsakovės nepagrįstai gautas lėšas už darbus, kurie nenumatyti su atsakove suderintose lokalinėse sąmatose.
5. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad atsakovė nevykdė projekto valdymo paslaugų, o pati kaip rangovė samdė subrangovus darbams atlikti, t. y. tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, todėl ieškovai patikslino reikalavimą dėl dokumentų išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
6. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad laikėsi savo įsipareigojimų ir nustatytų terminų, darbai buvo atliekami pagal patvirtintą sąmatą ir grafiką, tačiau ieškovai po pasitarimų su interjero dizaineriais ėmė keisti projekto sprendinius ir užsakinėti papildomus darbus. Šie pakeitimai ir papildomi darbai reikalavo papildomų laiko ir piniginių sąnaudų bei resursų, dėl to keitėsi sutarties terminai ir kaina, tarp šalių kilo ginčas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieškovų ieškinį patenkino iš dalies: sumažino atsakovės MB „Memeldomus“ atliktų pagal 2020 m. gruodžio 8 d. Projektų valdymo sutartį Nr. 004 darbų kainą 28 613,88 Eur suma; priteisė iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovui M. F. 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo 2022 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovės MB „Memeldomus“ ieškovei M. F. 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio padavimo 2022 m. sausio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatavo, kad atsakovė neveikė kaip ieškovų įgaliotinė, išankstines sąskaitas ieškovei teikdavo ne už suteiktas paslaugas, o už statybos darbus, atsakovė asmeniškai, o ne jos surastas rangovas, darbų perdavimo priėmimo aktu perdavė ne paslaugas, o darbus, taigi tarp šalių susiklostė faktiniai vartojimo statybos rangos santykiai – atsakovė asmeniškai ar pasitelkdama subrangovus atliko namo statybos darbus ieškovų užsakymu.
9. Teismas atmetė atsakovės paaiškinimus, kad ji informavo ieškovus, jog neturi patirties, atestuoto statybos darbų vadovo, rekomendavo ieškovams papildomai samdyti techninį prižiūrėtoją, o ieškovai šio pasiūlymo atsisakė.
10. Teismas pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutarties 1 punkte nustatyta, jog vykdytojas (atsakovė) įsipareigoja teikti paslaugą, organizuojant darbus pagal parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą vieno buto gyvenamojo namo statybos projekte. Pagrįsti ieškovų argumentai, kad sutarties 1 punkte numatyta, jog darbai turi būti atlikti pagal projektą ir statybą leidžiantį dokumentą. Byloje apklaustas teismo ekspertas A. S., susipažinęs su projektiniais sprendiniais, nenustatė, kad buvo atlikti ir tinkamai įforminti projektų keitimai, galimai susiję su ne pagal projektą atliktais darbais.
11. 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutarties 19 punkte nustatyta, kad bet kokie sutarties pakeitimai ir papildymai galioja sudaryti tik raštu, pasirašius abiejų šalių įgaliotiems atstovams. Žodinės išlygos neturi juridinės galios. Atsakovės paaiškinimai, kad projekto pakeitimai buvo suderinti su ieškovais, nesant rašytinių sutarties pakeitimų, ieškovams nepripažįstant atsakovės nurodytų aplinkybių, jog projekto pakeitimai su jais buvo suderinti, nėra pakankami daryti tokią išvadą, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Dėl kitų šalių argumentų, susijusių su projektų pakeitimais, teismas nepasisakė, pažymėjęs, kad jie yra teisiškai nereikšmingi.
12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog šalys yra suderinusios keturias lokalines sąmatas konstrukcijoms, architektūrai, sklypui, lauko vandentiekiui, iš viso – dėl 220 467,10 Eur sumos be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) (266 765,19 Eur su PVM). Atsakovė darbus turėjo organizuoti neviršydama lokalinėse sąmatose nurodytų sumų. Teismas pažymėjo, kad vien aplinkybės, jog ieškovai apmokėjo dalį darbų ar pasirašė darbų atlikimo aktą, nėra pakankamos konstatuoti, kad ieškovai sutiko su lokalinėse sąmatose nurodytų sumų padidinimu.
13. Dėl grindų įrengimo trūkumų ištaisymo teismas nurodė, kad grindys įrengtos ne pagal projekto sprendinius. Šią aplinkybę patvirtino byloje apklaustas teismo ekspertas A. S. ir byloje pateiktos jo parengtos ekspertinės išvados. Duomenų, paneigiančių šiame punkte nurodytas aplinkybes, atsakovė nepateikė. Teismas pažymėjo, kad nepaneigti ieškovų argumentai, jog visas grindų konstruktyvas turi būti išardytas, buvusio rezultato neįmanoma panaudoti. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti nurodytų atsakovės atliktų darbų kainą (8 460,67 Eur su PVM) iki nulio ir, atlikus ištaisymą, atliktų darbų kainą padidinti iki ieškovės nurodytų panaudotų medžiagų vertės, t. y. 6 187,75 Eur su PVM.
14. Teismas sutiko su ieškovų argumentais, kad, sumažinus atliktų darbų kainą iki nulio bei padidinus ją iki panaudotų medžiagų vertės, ieškovų teisės visa apimtimi nėra apginamos, todėl turi būti priteisti patirti nuostoliai dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. grindų išardymo išlaidos – 2 868,91 Eur su PVM.
15. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog 2021 m. lapkričio 26 d. ekspertinėse išvadose nustatyta, kad išorės blokelių mūro siena projekte numatyta 200 mm storio, o faktiškai išorės sienos sumūrytos panaudojant 180 mm storio blokelius. Vidinės laikančiosios sienos projekte numatytos 250 mm storio, o faktiškai sumūrytos panaudojant 240 mm storio blokelius. Šis reikalavimas pagrįstas kainų skirtumu, atsižvelgiant į kitokių nei sutartyje numatytų medžiagų panaudojimą, sudaro 1 170,84 Eur (ekspertinių išvadų 3 priedas). Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovė nepateikė, todėl, įvertinus ir teismo anksčiau sprendime padarytas išvadas dėl projekto keitimo, pripažintini pagrįstais ieškovų argumentai, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 1 170,84 Eur sumą kaip nepagrįstai gautas lėšas.
16. Ekspertinėse išvadose nustatyta, kad fasado apšiltinimo darbai netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams, faktiškai objekte netinkamai priklijuotos ir ne pagal taisykles prismeigiuotos putplasčio plokštės. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas teismo ekspertas A. S. paaiškino, kad buvo panaudotos per ilgos smeigės, visas išorinis mūras yra kiaurai pergręžtas. Padarius apdailą, susidarytų rasos taškai, o vėliau bus matomos korozijos dėmės. Dėl to ir buvo priimtas sprendimas nuardyti visą atliktą fasado apšiltinimą. Buvo rekomenduota nuardyti apšiltinimą, išimti smeiges, skiediniu užsitaisyti pramušimus, iš naujo smeigiuoti trumpesnėmis smeigėmis. Teismas akcentavo, kad atsakovė buvo kviečiama į faktinių aplinkybių konstatavimą, tačiau neatvyko, o faktinės aplinkybės dėl fasado apšiltinimo kokybės (nuotraukos), esančios faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir ekspertinėse išvadose, nėra prieštaringos. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas sumažinti atsakovės atliktų darbų kainą (16 629,80 Eur su PVM) iki nulio ir priteistiną sumą padidinti iki ieškovės nurodytų panaudotų medžiagų vertės bei iš atsakovės ieškovams priteisti 15 972,20 Eur su PVM. Ieškovė nurodė, kad, sumažinus atliktų darbų kainą iki nulio bei padidinus ją iki panaudotų medžiagų vertės, ieškovų teisės visa apimtimi nėra apginamos, todėl turi būti priteisti nuostoliai, patirti dėl nurodytų netinkamai atliktų darbų – fasado apšiltinimo nuardymo išlaidos, t. y. 1 640 Eur su PVM.
17. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog monolitinio žiedo ir sijų pagal komplekso lokalinių sąmatų, suderintų su atsakove, duomenis vertė turėjo būti 1 437,80 Eur, tačiau atsakovė pateikė 2021 m. birželio 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MEM012 dėl 1 437,79 Eur už monolitinės gelžbetoninės juostos, naudojant klojinius, darbus, taip pat 2021 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MEM015 dėl 2 420 Eur už monolitinį žiedą. Teismas pabrėžė, kad atsakovė darbus turėjo organizuoti neviršydama lokalinėse sąmatose nurodytų sumų, todėl priteisė 2 419,99 Eur sumą, kuri viršijo lokalinę sąmatą.
18. Ieškovai nurodė, kad iš 2021 m. lapkričio 26 d. ekspertinių išvadų ir lokalinės sąmatos Nr. S001 matyti, jog skyriuje „Stogas“ numatyta darbų suma – 21 821,32 Eur su PVM. Atsakovė pateikė 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. MEM 016 dėl 19 819,80 Eur su PVM (16 380 Eur be PVM) sumos. Palyginus lokalinės sąmatos atitinkamas eilutes ir nurodytas 2021 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje matyti, kad atsakovė nepagrįstai padidino numatytas sumas 8 833 Eur su PVM (7 300 Eur be PVM). Be to, ieškovai nurodė, kad bituminės stogo dangos buvo įrengtas tik vienas sluoksnis, o pagal lokalinės sąmatos 45 eilutę buvo numatytas dviejų sluoksnių įrengimas (2 397,46 Eur be PVM : 2 = 1 198,73 Eur be PVM arba 1 450,46 Eur su PVM). Dėl to reikalavimas priteisti 8 833 Eur su PVM kaip sumą, viršijančią lokalinėje sąmatoje nurodytas vertes, už stogo darbus padidintas 1 450,46 Eur, t. y. iki 10 283,46 Eur.
19. Teismas patenkino ieškinio reikalavimą priteisti nepagrįstai atsakovės gautus 13 338,50 Eur su PVM dėl vandentiekio ir nuotėkų įrengimo darbų, nurodęs, kad jos neatitiko lokalinėje sąmatoje numatytų sumų.
20. Teismas patenkino ieškovų reikalavimą dėl netinkamai atliktų lauko elektros tinklų įrengimo darbų: 2021 m. sausio 7 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MEM 010 nurodytą 1 818,63 Eur sumą sumažino iki nulio, nes darbai nebuvo atlikti tinkamai. Įvykus trumpam jungimui paaiškėjo, kad įvadinis kabelis yra netinkamas naudoti, nes sujungti skirtingo diametro kabeliai. Atitinkamai teismas nusprendė priteisti dėl netinkamai atliktų darbų patirtus 3 818,45 Eur su PVM dydžio nuostolius dėl sugedusių buitinių prietaisų.
21. Dėl elektros instaliacijos darbų kainos teismas padarė išvadą, kad atliktų elektros instaliacijos darbų kainą yra pagrindas sumažinti 3 364,03 Eur su PVM suma (4 213 Eur – 848,97 Eur), nes darbai nebuvo atlikti pagal projektą, atsakovė nepateikė jokių dokumentų šių darbų atlikimo kainai pagrįsti.
22. Teismas pritarė ieškovų argumentams, kad 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. MEM 019 nurodyta vidaus vandentiekio darbų suma (1 271,27 Eur) taip pat mažintina iki nulio. Netinkamai įrengus grindų konstruktyvą, vandentiekio vamzdyną teko išardyti. Vamzdžių išardymą, išėmimą patvirtina byloje pateiktos nuotraukos. Byloje apklaustas teismo ekspertas A. S. patvirtino, kad, išardžius grindų konstruktyvą, karšto, šalto vandens vamzdžių panaudoti neįmanoma, nes dėta šilumos izoliacija, darytos jungtys. Įprastai statyboje vamzdžių niekas nesaugo dėl grėsmės grindų sandarumui, jeigu reikia perdaryti visą grindų konstruktyvą. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, atsakovė nepateikė.
23. Ieškovai nurodė, kad kelio įrengimas (3 441,24 Eur), krano paslaugos (847 Eur), varžtai klojinių montavimui (181,50 Eur), OSB plokštė (484 Eur), stelažų nuoma (423,50 Eur), kitos medžiagos (klijai, viela, pjovimo diskai) (387,20 Eur), iš viso – už 5 764,74 Eur sumą, nebuvo atskirai nurodyti lokalinėse sąmatose, buvo įtraukti į kitas sąmatų eilutes, todėl negalėjo būti atskirai pateikti apmokėti. Byloje apklaustas teismo ekspertas A. S. paaiškino, kad medžiagos ir mechanizmai įprastai yra kainos sudėtinė dalis. Ekspertas, be kita ko paaiškino, kad kelias nebuvo įrengtas, nėra kur privažiuoti per molį.
24. Teismas nustatė, kad ieškovai patyrė 7 865 Eur išlaidas už UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ atliktą statybos eigos ekspertinį įvertinimą, ir nurodytas išlaidas priteisė iš atsakovės.
25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė ieškovei neperdavė dokumentų, išvardytų patikslinto ieškinio rezoliucinėje dalyje, kuriuos ieškovai prašo įpareigoti atsakovę pateikti. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė šių dokumentų neturi. Atliktų darbų išpildomoji dokumentacija nebuvo užsakyta, todėl nebuvo parengta. Teismas pažymėjo, kad asmuo negali būti įpareigotas pateikti tai, ko neturi, nes tokia pareiga yra neįgyvendinama, todėl netenkino ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę perduoti nurodytus dokumentus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
26. Atsakovė apeliaciniame skunde, kurį patikslino, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta: 1) atsakovės MB „Memeldomus“ pagal 2020 m. gruodžio 8 d. projektų valdymo sutartį Nr. 004 atliktų darbų kainą sumažinti 28 613,88 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovės ieškovui M. F. 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei M. F. 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Ieškovai savo teisėms ginti pasirinko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytą teisių gynimo būdą – reikalauti atlyginti žalą už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.
25.2. Ieškovai pateikė ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai atliktų gyvenamojo namo statybos darbų, priteisimo. Jie turėjo pareigą įrodyti žalą, jos dydį bei tai, kad rangos darbai atlikti nekokybiškai, tačiau nurodytos pareigos tinkamai neįgyvendino.
25.3. Į bylą pateiktos UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijos biuras“ ekspertinės išvados vertintinos kritiškai, nes atsakovė nedalyvavo rengiant šias išvadas, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti kitus skaičiavimus nei nuodyta ekspertinės išvados sąmatoje. Teismas nevertino atsakovės argumentų, kad paties ieškovo veiksmai nulėmė nuostolių atsiradimą, nes, atsakovei atlikus rangos darbus, ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, nebeįleido į objektą, nusavino medžiagas. Ekspertinę išvadą užsakė ir už ją sumokėjo būtent ieškovas, todėl šios išvados yra tendencingos ir vertintinos itin kritiškai.
25.4. Ieškovas neįrodė, kad būtent jis būtų netekęs turto ar turėjęs kokių nors išlaidų, susijusių su atsakovės atliktų darbų ištaisymu. Priešingai, ieškovas naudojasi atsakovės darbų rezultatais, tačiau už tai nėra atsiskaityta. Po to, kai buvo sumontuoti langai ir pateiktas paskutinis darbų aktas, ieškovas į statybos aikštelę atsakovės neįleido, nors joje buvo likusios statybinės medžiagos (apšiltinimo bei stogo dangos, kt.). Už šias medžiagas ieškovas neatsiskaitė, taip nepagrįstai praturtėdamas atsakovės sąskaita. Pagal 2021 m. spalio 20 d. skolų suderinimo aktą, kuris buvo teiktas teismui, ieškovas nusavino medžiagų už 12 183,32 Eur. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas netyrė, priteisė visas ieškovės prašytas priteisti sumas ir taip leido ieškovui praturtėti atsakovės sąskaita.
27. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
26.1. Tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Po ieškinio pateikimo teismui atliktų darbų trūkumai buvo taisomi, ieškovai tikslino ieškinio reikalavimą, atsižvelgdami į faktiškai patirtas darbų trūkumų ištaisymo išlaidas, ir, vadovaudamiesi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, prašė atitinkamai sumažinti darbų kainą bei atlyginti nuostolius.
26.2. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su visu sprendimu, tačiau visiškai nieko nenurodo dėl nepagrįstai gautų lėšų, t. y. sumų, kurios buvo sumokėtos viršijant sutartyje nurodytą sumą.
26.3. Reikalavimai priteisti nuostolius yra pagrįsti faktiškai patirtomis išlaidomis, ieškovai pateikė tokias išlaidas patvirtinančius įrodymus ir jų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių įrodymų apie, jos manymu, tinkamai atliktus darbus, jokių skaičiavimų. Nors visus darbus atliko tretieji asmenys, atsakovė neteikė nei subrangos sutarčių, nei atliktų darbų aktų (išskyrus UAB „Dagnis“), nei atliktų darbų kokybę patvirtinančių dokumentų (deklaracijų ir pan.), neprašė skirti ekspertizės.
26.4. Ekspertinis tyrimas buvo užsakytas ieškovo prašymu dėl to, kad atsakovė neteikė jokių dokumentų, susijusių su darbų atlikimu. Atsakovė buvo kviečiama atvykti ir dalyvauti atliekant ekspertizę, tačiau nebendradarbiavo ir neteikė dokumentų.
26.5. Ieškovai nepasirašė 2021 m. spalio 20 d. skolų suderinimo akto ir dėl jo pateikė prieštaravimus. Atsakovės pateiktas skolų suderinimo aktas visiškai nepatvirtina atsakovės teiginių dėl neva nusavintų medžiagų. Skolų suderinimo akto paskirtis yra konstatuoti tarpusavio apmokėjimus pagal šalių suderintus mokėjimo dokumentus. Skolų suderinimo akte yra nurodyta suma, kuri susidarė, atsižvelgiant į atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir ieškovų apmokėjimą, įtraukiant paskutinę 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 019, pateiktą jau nutraukus sutartį. Ieškovas pranešimu grąžino 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 019 bei skolų suderinimo aktą, nes nebuvo pateikti jokie atliktus darbus patvirtinantys dokumentai, susitarimai su rangovais. Neaišku, kodėl atsakovė nurodo, kad skolų suderinimo akte nurodyta suma yra suma už nusavintas medžiagas. Be to, nenurodo nei kokios tai medžiagos, koks jų kiekis ir kokia kaina.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
29. Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
30. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo dėl atsakovės netinkamai (nekokybiškai) atliktų statybos rangos darbų sumažinta darbų pagal sutartį kaina 28 613,88 Eur suma, ieškovams iš atsakovės priteista 32 977,53 Eur nepagrįstai gautų lėšų ir 16 192,36 Eur nuostoliams atlyginti. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias statybos rangos teisinius santykius, taip pat proceso teisės normas, nustatančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
31. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2020 m. gruodžio 8 d. sudarė projekto valdymo sutartį Nr. 004 (toliau – sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo teikti paslaugą organizuojant darbus pagal parengtą projektą ir išduotą statybą leidžiantį dokumentą „Vieno buto gyvenamo namo statybos projektas, adresu (duomenys neskelbtini)“: parinkti rangovus pagal darbų pobūdį, teikti jiems projektinę dokumentaciją, tartis dėl kainų ir terminų, susitarimus teikti ieškovui susipažinti ir pritarti, ieškovo pavedimu sudaryti sutartis darbams atlikti, medžiagoms supirkti, pagal poreikį prižiūrėti darbų nuoseklumą, atsiskaityti su rangovais ir medžiagų tiekėjais.
32. Iš pradžių buvo susitarta tik dėl pamatų ir vandentiekio bei nuotekų šalinimo įrengimo, vėliau šios sąmatos pripažintos negaliojančiomis, o atsakovė pateikė keturias lokalines sąmatas konstrukcijoms, architektūrai, sklypui, lauko vandentiekiui, iš viso dėl 220 467,10 Eur sumos be PVM (266 765,19 Eur su PVM). Pagal šias sąmatas atsakovė pradėjo vykdyti darbus.
33. Atsakovė pateikė ieškovams apmokėti PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 176 364,28 Eur su PVM. Ieškovas pagal prašomus sumokėti avansus ir PVM sąskaitas faktūras atsakovei sumokėjo iš viso 156 180,95 Eur.
34. Ieškovui kilus abejonių, kad statybos darbai vykdomi ne pagal projektą, nekokybiškai, atsakovei nepateikiant sutarties dokumentų (susitarimų su rangovais), sumokėjimo už darbus prašant prieš sąskaitų pateikimą, ieškovas 2021 m. spalio 6 d. pranešimu informavo atsakovę, jog nutraukia sutartį, bei paprašė atsakovės kartu su atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu parengti visus sutarties vykdymo dokumentus ir juos perduoti ieškovui.
35. Ieškovas 2021 m. spalio 7 d. raštu informavo atsakovę, kad 2021 m. spalio 11 d. 12.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), dalyvaujant antstoliui bus fiksuojami atlikti darbai. Atsakovės atstovas į nurodytu laiku į objektą neatvyko, 2021 m. spalio 11 d. raštu informavo ieškovą, jog pranešimas apie atliktų darbų fiksavimą buvo gautas likus vos kelioms darbo dienoms (iki fiksavimo), nurodytu laiku į objektą atvykti neturi galimybės. Prašė visą aktualią medžiagą, užfiksuotą faktinių aplinkybių fiksavimo metu, atsiųsti elektroniniu paštu. Atlikti statybos darbai 2021 m. spalio 11 d. užfiksuoti antstolės S. S. 2021 m. spalio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 184-21-10.
36. Ieškovas 2021 m. spalio 13 d. raštu atliktų darbų kokybei įvertinti ir faktiškai atliktų darbų kiekiui nustatyti prašė pateikti kontrolines geodezines nuotraukas, paslėptų darbų aktus, panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijas. Atsakovė dokumentų nepateikė, o 2021 m. spalio 19 d. raštu paprašė pateikti visą aktualią medžiagą, užfiksuotą faktinių aplinkybių fiksavimo metu.
37. Atsakovė 2021 m. spalio 22 d. el. paštu išsiuntė ieškovui 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą ir skolų suderinimo aktą.
38. Ieškovas 2021 m. spalio 25 d. raštu grąžino atsakovei 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą bei skolų suderinimo aktą, prašydamas pateikti atliktų darbų dokumentus.
39. Ieškovas 2021 m. spalio 27 d. raštu paprašė atsakovės pateikti rangovų parinkimo dokumentus, susitarimus su rangovais, medžiagų tiekėjais ir visus kitus dokumentus, susijusius su sutarties vykdymu.
40. Ieškovas kreipėsi į UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“, prašydamas atlikti statybos eigos ekspertinį įvertinimą, ir gavo 2021 m. lapkričio 26 d. ekspertines išvadas Nr. 21-11/01, kuriose nurodyta, kad dalis faktiškai atliktų darbų neatitinka projektinių sprendinių, dalis faktiškai atliktų darbų netenkina kokybės reikalavimų, įprastai taikomų tokios rūšies darbams. Nekokybiškai atliktų ir ne pagal projektinius sprendinius atliktų darbų ištaisymo kaštai – 38 020,24 Eur. Nepagrįstai užaktuota, viršijant lokalinėse sąmatos nurodytas vienetines kainas, darbų už 18 389,09 Eur. Be to, į apmokėjimo dokumentus įtraukti 13 067,34 Eur su PVM darbai, kurie neįvertinti lokalinėse sąmatose.
41. Atsakovė 2021 m. gruodžio 1 d. atsiuntė ieškovui vienašališkai pasirašytą 2021 m. spalio 11 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą bei 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 019. Ieškovas nurodė, kad jų nepriima ir grąžina, pateikdamas atsakovei 2021 m. gruodžio 3 d. tarpinę pretenziją, kuria prašė sumokėti 38 020,24 Eur dėl nekokybiškai ir ne pagal projektinius sprendinius atliktų darbų; grąžinti 18 389,09 Eur sumą už nepagrįstai, viršijant lokalinėse sąmatos nurodytas vienetines kainas, užaktuotus darbus; grąžinti permokėtą 13 067,34 Eur sumą už darbus, nenurodytus lokalinėse sąmatose; pateikti visus dokumentus, susijusius su sutartimi; sumokėti 7 502 Eur už UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertines išvadas Nr. 21-11/01.
42. Ieškovas 2021 m. gruodžio 15 d. išsiuntė atsakovei raginimą įvykdyti tarpinės pretenzijos reikalavimus.
43. Ieškovai 2022 m. sausio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) sumažinti atsakovės pagal 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutartį Nr. 004 atliktų darbų kainą 28 613,88 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 32 977,53 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 16 192,36 Eur nuostoliams atlyginti; 4) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 5) įpareigoti atsakovę per 10 kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovams kontrolines geodezines nuotraukas, paslėptų darbų aktus, panaudotų statybinių medžiagų atitikties deklaracijas.
44. Pirmosios instancijos teismas apskųstu sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: sumažino atsakovės pagal 2020 m. gruodžio 8 d. projektų valdymo sutartį Nr. 004 atliktų darbų kainą 28 613,88 Eur suma; priteisė iš atsakovės ieškovui 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės ieškovei 16 488,76 Eur nepagrįstai gautų lėšų, 8 096,18 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 2 593 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Dėl ieškovų pareikštų reikalavimų teisinio kvalifikavimo ir taikytinų pažeistų teisių gynybos būdų
45. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (šią aplinkybę apeliaciniame skunde pripažįsta ir pati apeliantė). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčo sutarties pagrindu tarp šalių atsiradusius teisinius santykius kvalifikavo kaip rangos sutartinius teisinius santykius, o pačią rangos sutartį – kaip vartojimo rangos sutartį.
46. Statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
47. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje. Vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
48. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
49. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas – buvo fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi byloje aptariama sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Statybos rangos sutarties objektas (gyvenamojo namo statybos darbų ir kitų susijusių darbų atlikimas) suponuoja, kad statybos rangos sutarties tikslas yra susijęs ne su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis.
50. Vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos.
51. Vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Pripažįstama, kad vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių) yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku (pardavėju ar paslaugų teikėju), todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime ribojamas sutarties laisvės principas, o greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjas nustato specialias taisykles, užtikrinančias didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą.
52. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovai pateikė ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai atliktų gyvenamojo namo statybos darbų, priteisimo, pasirinkdami savo teises ginti CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu – reikalauti atlyginti žalą už nekokybiškai atliktus statybos rangos darbus. Anot apeliantės, pagal CK 6.665 straipsnį užsakovas, įgyvendinęs teisę į nuostolių atlyginimą, negali kartu pasinaudoti kitu savo teisių gynimo būdu ir atsisakyti apmokėti už atliktus darbus. Apeliantės nuomone, šie teisių gynimo būdai vertintini kaip alternatyvūs ir negali būti naudojami kartu dėl to paties teisių pažeidimo.
53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, užsakovas turi teisę pasirinkti, kuriuo iš įstatyme nustatytų gynybos būdų naudotis – rangovas negali primesti užsakovui savo valios dėl pažeistų teisių gynimo būdo pasirinkimo ar apriboti užsakovo pasirinkimą. Rangovas prisiima riziką ir, žinodamas savo teises ir pareigas, turi žinoti, kad netinkamos kokybės daikto pagaminimo atveju užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų įvairovė, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
54. Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumai atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 1 dalį darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Remiantis CK 6.665 straipsnio 1 dalimi, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
55. Pagal CK 6.680 straipsnį, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis. Vadovaujantis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2–3 punktais, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
56. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovas gali rinktis kelis teisių gynimo būdus tiek, kiek specialiųjų nuostatų, įtvirtintų CK 6.665 straipsnyje, nepakanka pažeistoms teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008; 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020). Greta reikalavimo grąžinti rangovui sumokėtas sumas, subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).
57. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai, nurodę, kad atsakovė (rangovė) netinkamai įvykdė statybos rangos sutartį, pareiškė jai tokius reikalavimus: 1) sumažinti atsakovės pagal 2020 m. gruodžio 8 d. projekto valdymo sutartį Nr. 004 atliktų darbų kainą 28 613,88 Eur suma; 2) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 32 977,53 Eur nepagrįstai gautų lėšų; 3) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 16 192,36 Eur nuostoliams atlyginti. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kai kurie atsakovės atlikti darbai, remiantis ekspertinėmis išvadomis Nr. 21-11/01, atlikti taip nekokybiškai, kad negalima naudoti jų rezultato ir būtina juos visus atlikti iš naujo (grindys, fasadai, elektros instaliacija), todėl šių atsakovės atliktų darbų kainą prašė sumažinti iki nulio. Remdamiesi tuo, kad, sumažinus nurodytų nekokybiškų darbų kainą iki nulio, ieškovų teisės visa apimtimi nėra apginamos, ieškovai pareiškė reikalavimą ir dėl darbų trūkumų ištaisymo (grindų bei fasadų (išorės sienų apšiltinamojo sluoksnio) išardymo) išlaidų priteisimo. Ieškovai taip pat prašė priteisti iš atsakovės nepagrįstai gautas lėšas (už nepagrįstai, viršijant lokalinėse sąmatos nurodytas vienetines kainas, į sąskaitas įrašytus darbus ir už darbus, kurie nenumatyti su atsakove suderintose lokalinėse sąmatose). Be to, ieškovai prašė atlyginti jų patirtus nuostolius dėl netinkamai įvykdytos statybos rangos sutarties.
58. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovų pareikšti reikalavimai sumažinti kai kurių atsakovės atliktų darbų (grindų, fasado įrengimo, elektros instaliacijos) kainą iki nulio, priteisti iš atsakovės netinkamai atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, nepagrįstai gautas lėšas (už nepagrįstai, viršijant lokalinėse sąmatos nurodytas vienetines kainas, į sąskaitas įrašytus darbus ir už darbus, kurie nenumatyti su atsakove suderintose lokalinėse sąmatose), taip pat atlyginti nuostolius dėl netinkamai įvykdytos statybos rangos sutarties kvalifikuotini kaip reikalavimai taikyti rangovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytas pažeistų teisių gynimo priemones bei civilinę atsakomybę. Nurodyti ieškovų reikalavimai nėra alternatyvūs ar prieštaraujantys vieni kitiems pažeistų teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 34 punktas). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliante (atsakove), kad šie pažeistų teisių gynimo būdai negali būti taikomi kartu dėl to paties teisių pažeidimo. Be to, atsakovė nepateikė argumentų ir neįrodinėjo, kad tokių teisių gynimo būdų taikymas būtų neproporcingas ar iš esmės pažeistų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
Dėl ieškovams priteistų nuostolių dydžio (ne)pagrįstumo
59. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad ieškovai tinkamai neįgyvendino savo pareigos įrodyti žalą, jos dydį bei tai, kad rangos darbai atlikti nekokybiškai, o pirmosios instancijos teismas nepateikė išsamių skaičiavimų dėl neva atsiradusių nuostolių dydžio, apimties ir iš esmės rėmėsi tik ieškovų pateikta (užsakyta) ekspertine išvada, jos neobjektyviais duomenimis.
60. Pagal CK 6.695 straipsnio 1 dalį rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų. Rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį, bei atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys).
61. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Tokia nuostata pagrindžiama tuo, kad rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014; 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-915/2016, kt.).
62. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovai pateikė į bylą UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ ekspertines išvadas Nr. 21-11/01, kuriose užfiksuoti atsakovės atliktų darbų trūkumai, taip pat pateikė įrodymus dėl faktiškai patirtų (sumokėtų) darbų trūkumų šalinimo išlaidų, be to, išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu (nustatymu, užfiksavimu) (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmiau nurodytas ekspertines išvadas, t. y. neįrodė, kad ginčo darbai buvo atlikti be trūkumų ar trūkumai yra neesminiai, taip pat neįrodinėjo CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytų jos atsakomybę šalinančių defektų atsiradimo priežasčių, nepateikė įrodymų ir ieškovų patirtų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio pagrįstumui paneigti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad paties ieškovo veiksmai nulėmė nuostolių atsiradimą, nes ieškovas po atsakovės atliktų rangos darbų vienašališkai nutraukė sutartį, neįleido į objektą, nusisavino medžiagas – tokiems argumentams pagrįsti nepateikia jokių objektyvių duomenų (CPK 12, 178 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis).
63. Nors apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde kvestionuoja į bylą pateiktas UAB „Vakarų regiono statybų konsultacijos biuras“ ekspertines išvadas Nr. 21-11/01 ir nurodo, kad atsakovė nedalyvavo rengiant šias išvadas, jai nebuvo suteikta galimybė pateikti kitus skaičiavimus, nei nurodyti ekspertinės išvados sąmatoje, tačiau tokie apeliantės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė 2021 m. spalio 7 d. pranešimu (ieškinio 9 priedas) buvo kviečiama atvykti 2021 m. spalio 11 d. 12.00 val. į atliktų darbų fiksavimą, tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir neužsitikrino galimybės surinkti (užfiksuoti) jos pozicijai pagrįsti reikšmingus įrodymus. Antra, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė turėjo galimybę teikti tiek pačios parengtus skaičiavimus apie atliktus darbus, jų kiekius ir vertę, paneigiančius ekspertines išvadas Nr. 21-11/01, tiek prašyti skirti byloje teismo ekspertizę darbų kokybei įvertinti, jų kiekiams ir vertei apskaičiuoti, tačiau šiomis procesinėmis teisėmis nepasinaudojo. Nors šiuo atveju ekspertinės išvados Nr. 21-11/01 parengtos pagal ieškovų užsakymą, tačiau tai savaime nėra pagrindas abejoti nurodytų išvadų patikimumu (pagrįstumu). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ekspertines išvadas Nr. 21-11/01 pateikęs A. S. yra specialių statybos srities žinių turintis asmuo, be kita ko, įrašytas į Teismo ekspertų sąrašą. Ekspertinės išvados yra aiškios, suprantamos, išsamios, išplaukiančios iš tyrimo eigos, neprieštaraujančios kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl nėra pagrindo abejoti joje atliktais skaičiavimais, tyrimu ir pateiktomis išvadomis. Atsakovė jokiais objektyviais duomenimis (įrodymais) nepaneigė šių ekspertinių išvadų Nr. 21-11/01. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pagrįstai rėmėsi ieškovų pateiktu rašytiniu įrodymu – ekspertinėmis išvadomis Nr. 21-11/01.
64. Pažymėtina tai, kad apeliantė (atsakovė), ginčydama visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl sprendimo dalies, kuria ieškovams iš atsakovės priteista 32 977,53 Eur nepagrįstai gautų lėšų.
65. Apeliantė (atsakovė) apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad ieškovas naudojasi darbų rezultatais, tačiau už tai nėra atsiskaityta, be to, ieškovas po langų sumontavimo ir paskutinio darbų akto pateikimo atsakovės neįleido į statybos aikštelę, nors joje likusios statybinės medžiagos (apšiltinimo bei stogo dangos), už kurias ieškovas neatsiskaitė, taip nepagrįstai praturtėdamas atsakovės sąskaita. Anot apeliantės, pagal 2021 m. spalio 20 d. skolų suderinimo aktą ieškovas nusavino medžiagų už 12 183,32 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip teisiškai nepagrįstus.
66. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovė byloje nepareiškė priešieškinio dėl skolos už atliktus darbus ir (ar) pristatytas medžiagas priteisimo, neįrodinėjo, nei už kokius darbus neatsiskaityta, nei kokios medžiagos, už kurias neatsiskaityta, liko objekte, nei koks tų medžiagų kiekis, vertė ir pan. Antra, į bylą pateiktas 2021 m. spalio 20 d. skolų suderinimo aktas nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovė pristatė į objektą statybinių medžiagų už 12 183,32 Eur sumą ir už jas nebuvo atsiskaityta. Nurodytas aktas ieškovų nepasirašytas, jis 2021 m. spalio 25 d. raštu grąžintas atsakovei kartu su 2021 m. spalio 20 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 019. Be to, šiame akte nenurodyta, kad 12 183,32 Eur suma yra ieškovų skola už patiektas statybines medžiagas. Skolų suderinimo akte įrašyta suma, susidariusi pagal atsakovės ieškovams pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir ieškovų atliktus mokėjimus.
67. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
68. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, kuriomis reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai, nepažeidė civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl to atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
69. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
70. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, jai apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
71. Ieškovai turėjo 605 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė įrodymus, kuriais grindžia šias išlaidas – PVM sąskaitą faktūrą, mokėjimo nurodymą.
72. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 98 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte nurodytais kriterijais, atsižvelgdamas į pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus apskaičiuotą maksimalų atlygintinų išlaidų už nurodyto pobūdžio procesinio dokumento parengimą dydį, daro išvadą, kad ieškovų prašoma atlyginti 605 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma yra pagrįsta, todėl ieškovams priteistina 605 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams M. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. F. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus), t. y. kiekvienam po 302,50 Eur (po tris šimtus du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš atsakovės mažosios bendrijos „Memeldomus“ (juridinio asmens kodas 305307604) bankroto proceso administravimui skirtų lėšų.
Teisėjai Laima Ribokaitė
Žilvinas Terebeiza
Aldona Tilindienė