Administracinė byla Nr. eA-833-624/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00835-2021-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. J. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybei, atstovaujamai Kretingos rajono savivaldybės administracijos (tretieji suinteresuoti asmenys A. V. ir V. J.) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas N. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Kretingos rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos, priteisti 34 000 Eur turtinę žalą, 2 000 Eur neturtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) pirkti traktoriaus „John Deere 6830“ iš nepažįstamo asmens, su kuriuo bendravo plaukdamas keltu ir susitarė dėl traktoriaus pirkimo. Atvykęs iš traktoriaus pardavėjo sužinojo, kad traktorius 2015 m. rugpjūčio 15 d. jau yra užregistruotas jo vardu. Jam atsisakius iš karto sumokėti visus pinigus už parduodamą traktorių, pardavėjas pasiūlė pasirašyti traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja R. B., kuri sutiko pardavėjui sumokėti visą parduodamo traktoriaus kainą. Pardavėjas pažadėjo jam sugrąžinti sumokėtą avansą. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pastate, pasitikėdamas savivaldybės darbuotoju, jis pasirašė iš anksto paruoštus dokumentus, tarp kurių buvo traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis su pirkėja R. B. Sutartyje buvo nurodyta, kad traktorius „John Deere 6830“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), parduodamas už 34 000 Eur. Traktoriaus (duomenys neskelbtini) nebuvo. Vėliau paaiškėjo, kad pirkėjos sūnus minėtu traktoriumi, iki tol stovėjusiu (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini) rajoną. Užmokesčio už parduodamą traktorių jis negavo. Pinigus pirkėja R. B. perdavė asmeniui, kuris faktiškai minėtą traktorių pardavė. 2019 metais Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-27590-19 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnį dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Baudžiamojoje byloje buvo nustatytas minėto traktoriaus identifikacinio (VIN) numerio suklastojimo faktas. Traktorius grąžintas teisėtam jo savininkui – Švedijoje registruotai draudimo bendrovei. Jis minėtoje byloje buvo apklaustas specialiu liudytoju. Policijos pareigūnams paėmus minėtą traktorių iš jo pirkėjos R. B., ji kreipėsi ieškiniu į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus (toliau – ir Šiaulių apylinkės teismas), prašydama pripažinti tarp pareiškėjo ir jos 2015 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti vienašalę restituciją – priteisti iš N. J. už traktorių sumokėtą 34 000 Eur bei bylinėjimosi išlaidas. Jis teismo prašė išimties tvarka restitucijos netaikyti ir įrodinėjo, kad pinigų už parduodamą traktorių negavo, pinigai buvo perduoti faktiniam pardavėjui. Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1992-1031/2020 R. B. ieškinį patenkino visiškai, t. y. pripažino šalių 2015 m. rugpjūčio 26 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taikė vienašalę restituciją ir priteisė iš pareiškėjo R. B. naudai 34 000 Eur.
3. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo darbuotojo A. V. neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta 34 000 Eur turtinė ir 2 000 Eur neturtinė žala. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad jo darbuotojas, t. y. trečiasis suinteresuotas asmuo A. V., 2015 m. rugpjūčio 21 d., atlikdamas traktoriaus „John Deere 6830“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pirmąją registraciją Lietuvoje jo (pareiškėjo) vardu, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, t. y. jis pažeidė Žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384 patvirtintų Traktorių, savaeigių ir žemes ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 19.2.1 p., 19.1 p., 19.2.4 p., 19.2.2 p., 24 p., 25 p. reikalavimus. A. V. 2015 m. rugpjūčio 21 d., jam (pareiškėjui) nedalyvaujant ir nepateikus asmens dokumento, jo vardu atliko traktoriaus registraciją, registracija atlikta jam nepasirašius Taisyklių 1 priede nurodyto pavyzdžio registravimo prašymo ir jo nepateikus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų matyti, kad minėtas prašymas jo vardu buvo surašytas 2015 m. rugpjūčio 5 d., tačiau parašas ant šio dokumento yra ne jo. Minėto traktoriaus registraciją jo vardu atsakovas atliko jam nepateikus dokumentų, patvirtinančių traktoriaus nuosavybės faktą, tokio dokumento jis niekada neturėjo. Baudžiamosios bylos Nr. 01-1-27590-19 duomenys patvirtina, kad traktoriaus registracija atlikta pagal galimai faktinio pardavėjo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotojui pateiktą ir pareiškėjo nepasirašytą traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį. Savivaldybės darbuotojas, atlikdamas iš užsienio atgabento traktoriaus pirmąją registraciją Lietuvoje, patikrinęs pateiktus traktoriui registruoti dokumentus, traktoriaus buvimo vietoje nesutikrino traktoriaus techninių ir eksploatacinių duomenų. Savivaldybės darbuotojas pažeidė reikalavimą duomenis tikrinti vizualiai apžiūrint traktorių, užtikrinti, kad traktorius duomenų tikrinimo metu būtų švarus, pastatytas tam tinkamoje vietoje, sukomplektuotas, tapatumo numeris būtų švarus, nepadengtas jokiomis medžiagomis. Nesant šių sąlygų, savivaldybės darbuotojas galėjo atsisakyti registruoti traktorių.
4. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo darbuotojo neteisėti veiksmai nėra nustatyti Šiaulių apylinkės teismo sprendimu, jie įrodinėjami šioje byloje. Kai kurie duomenys, patvirtinantys neteisėtus A. V. veiksmus yra baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27590-19. Minėtos bylos I tomo 14 lape (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės policijai pateiktas minėto traktoriaus pirkimo dokumentas yra be pareiškėjo parašo, II tomo bylos lape 30 yra ne pareiškėjo ranka surašytas 2015 m. rugpjūčio 21 d. prašymas dėl traktoriaus registracijos, kurį pasirašė ne pareiškėjas. II tomo 60-61 bylos lape yra liudytoju apklausto pareiškėjo parodymai, bylos lape 72 yra specialiu liudytoju apklausto pareiškėjo parodymai, savivaldybės darbuotojo A. V. liudytojo apklausos protokolas ir kt.
5. Pareiškėjo teigimu, jeigu atsakingas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės darbuotojas būtų laikęsis Taisyklių reikalavimų, jam nedalyvaujant jo vardu 2015 m. rugpjūčio 21 d. nebūtų užregistruotas minėtas traktorius, jis 2015 m. rugpjūčio 26 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini) pirkti traktoriaus ir sužinojęs, kad traktorius jam nebus parduotas išsimokėtinai, nebūtų sutikęs, kad neperkant traktoriaus, jis būtų įregistruotas jo vardu, o vėliau parduotas R. B. Sužinojęs, kad traktorius jau yra įregistruotas jo vardu ir įtikintas savivaldybės darbuotojo, kad geriausia ir visiškai nenuostolinga išeitis – traktorių perrašyti kitai pirkėjai, būdamas įsitikinęs, kad valstybės institucijoje sudaromas sandoris nesukels jam neigiamų padarinių, 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį. Žalingi padariniai, anot pareiškėjo, jam kilo dėl neteisėtų Kretingos rajono savivaldybės darbuotojo veiksmų.
6. Pareiškėjo tvirtinimu, be materialinių nuostolių jis patyrė ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo keisti savo planus, darbo grafikus, nuo 2019 m. lankytis teisėsaugos institucijose, dalyvauti teismo procesuose, patirti netikrumo ir nesaugumo jausmą. Jis patyrė didžiulį stresą baudžiamojoje byloje, kurioje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju tik dėl to, kad traktorius buvo įregistruotas jo vardu. Pablogėjo pareiškėjo sveikata, jis pergyvena ir dėl šeimos narių, kurių sveikatai pakenkė susiklosčiusi situacija. Dėl šių aplinkybių, prašė atlyginti neturtinę žalą.
7. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė, atstovaujama Kretingos rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad traktorių registracija Lietuvos Respublikoje vykdoma vadovaujantis Taisyklėmis, kurių 8 punkte įtvirtinta, kad savivaldybių administracijos registruoja Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius traktorius nepriklausomai nuo traktoriaus savininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos. Taisyklių 25 punkte nustatyta, kad duomenys tikrinami vizualiai apžiūrint traktorių. Vizualiai apžiūrint traktorių ir registravimui pateiktus dokumentus ne visada galima nustatyti klastojimo požymius. Policijos pareigūnai tam tikslui pasitelkia specialistus ar ekspertus, kurie turi specialių žinių ir / ar priemonių klastojimo požymiams nustatyti. Pirmoji traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, registracija atlikta 2015 m. rugpjūčio 21 d., jį atgabenus iš užsienio pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Jis pateikė sąskaitą ir originalų traktoriaus registracijos liudijimą. Taisyklėse nurodyta, kad Registravimo prašymą užpildo savivaldybės darbuotojas, atliekantis registravimo procedūrą. Savivaldybės darbuotojas privalėjo sutikrinti, ar atitinka registracijos liudijime ir ant traktoriaus esantis VIN kodas bei kiti techniniai duomenys. Traktorius buvo apžiūrėtas ir buvo nustatyta, kad kodas ant traktoriaus Nr. L06830N591085 atitinka registracijos liudijime nurodytą kodą. Traktorius įregistruotas pareiškėjo vardu, buvo išduotas registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas.
9. Atsakovo tvirtinimu, iš A. V. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje akivaizdu, jog visi dokumentai, reikalingi traktoriaus registravimui, buvo pateikti. Jis pripažino, jog įregistravimui priėmė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties kopiją be pirkėjo parašo. Byloje taip pat pateikta traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis su abiejų šalių parašais. Minėtas dokumentas buvo surašytas atliekant traktoriaus registraciją, tik dėl klaidos ar apsirikimo nebuvo padaryta jo kopija. 2015 m. rugpjūčio 26 d. traktorius buvo parduotas R. B. Pagal pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį buvo išduotas naujas registracijos liudijimas R. B. vardu. Keičiant registro duomenis, ne visada privaloma atlikti traktoriaus apžiūrą. Taisyklių 44 punkte yra įtvirtina nuostata, jog duomenys gali būti netikrinami šių Taisyklių 38.2 punkte numatytu atveju, jeigu registre yra duomenys apie galiojančią traktoriaus techninę apžiūrą ir buvęs traktoriaus savininkas šių Taisyklių 3 priede nurodytoje pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtina, kad traktoriaus techniniai ir eksploataciniai duomenys nėra pasikeitę. Sutartyje, sudarytoje tarp R. B. ir pareiškėjo, buvo nurodyta, jog pardavėjas (pareiškėjas) patvirtina, kad į parduodamą techniką tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, technika neareštuota, nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota. Tapatumo numeris ir kiti techniniai ir eksploataciniai duomenys atitinka nurodytuosius registravimo dokumente.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai prieštarauja jo pozicijai, išdėstytai 2019 m. rugsėjo 23 d. liudytojo apklausos protokole ikiteisminio tyrimo metu. Pareiškėjas nurodė, jog traktorių pirko tikslu parduoti ir šiek tiek užsidirbti, traktorių jis pirko už 32 500 Eur iš asmens, kurio negali įvardinti ir pardavė R. B. už 34 000 Eur. Pareiškėjas net nekalbėjo apie savo ketinimus traktorių pirkti išsimokėtinai. Jis nurodė, jog R. B. jam į sąskaitą pervedė 20 000 Eur, o likusius 14 000 Eur padavė grynais. 2019 m. lapkričio 14 d. liudytojo apklausos protokole pareiškėjas nurodė, jog sumokėjus mokesčius jis gavo 1 000 Eur pelną. Mano, kad pareiškėjas veikė kaip verslininkas, kuris siekė pelno, todėl turėjo elgtis kaip apdairus, atidus, rūpestingas šeimininkas, turėjo domėtis daiktu, kurį perka, kokiomis aplinkybėmis jis minėtą daiktą įsigyja, vertinti dokumentus, kuriuos pasirašo.
11. Atsakovas paaiškino, jog privaloma teisinė registracija nesukuria nuosavybės teisės į registruojamą daiktą, nuosavybės teisę į įsigytą daiktą patvirtina sandoris, o ne sandorio teisinė registracija. Taisyklių 7 punktas numato, jog ūkinėje veikloje naudojami ir kelių eisme dalyvaujantys traktoriai, neatsižvelgiant į techninę būklę, turi būti įregistruoti pagal šias Taisykles. Traktoriai, eksploatuojami uždarose teritorijose ir nedalyvaujantys kelių eisme, gali būti neregistruojami. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1992- 1031/2020 nurodyta, jog „ta aplinkybė, kad traktorius atsakovo vardu Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre buvo registruotas nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. iki 2015 m. rugpjūčio 26 d., sandorio galiojimui esminės reikšmės neturi, nes nuosavybės teisė yra perduodama sandoriu. Sandorio įregistravimo aplinkybė nepakeičia paties sandorio esmės ir sandoris netampa galiojančiu, jei yra sandorio negaliojimo pagrindai.“ Atsižvelgdamas į tai, nesutiko su pareiškėjo teiginiais apie esantį priežastinį ryšį tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, tariamai neteisėtų veiksmų ir jo patirtos turtinės žalos.
12. Atsakovas akcentavo, jog pareiškėjo argumentai, apklausiant jį liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja vienas kitam ir taip sudaro prielaidą manyti, jog pareiškėjas šioje situacijoje elgiasi nesąžiningai. Traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, registracija pareiškėjo vardu atlikta 2015 m. rugpjūčio 21 d., todėl pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą. Atsižvelgęs į tai, atsakovas prašė teismo taikyti ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) ir atmesti pareiškėjo skundą.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1992-1031/2020 konstatavo „tai, kad atsakovas sandorio sudarymo metu galimai tiesiogiai nežinojo apie traktoriaus neteisėtą užvaldymą Švedijoje, teismo vertinimu, nėra esminė aplinkybė sprendžiant dėl sandorio galiojimo. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad atsakovas pats neregistravo traktoriaus, pats nedalyvavo jo apžiūroje registruojant, kad prieš pat sandorį su juo buvo atsisakyta sudaryti sandorį ir traktorių parduoti atsakovui, atsakovas negalėjo nesuprasti bei nenumatyti, kad jis nėra daikto savininkas ir tokio sandorio jis sudaryti negali, neturėdamas nuosavybės teisės jis negali jos perleisti ieškovei. Tačiau atsakovas elgėsi priešingai – ieškovei sukūrė teisėto ir sąžiningo pardavėjo ir traktoriaus savininko regimybę, todėl sandorį sudarė“. Minėta byla baigta 2020 m. lapkričio l6 d., sudarant tarp šalių taikos sutartį, panaikinant teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą. Taikos sutartimi pareiškėjas sutiko su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ir sumokėti R. B. priteistas pinigų sumas. Pareiškėjas sutiko su Šiaulių apylinkės teismo vertinimu, kad jis yra „nesąžininga sandorio šalis“, todėl jis nepagrįstai prašo jam žalos atlyginimą priteisti iš Kretingos rajono savivaldybės, atstovaujamos Kretingos rajono savivaldybės administracijos. Neaišku kokią priteistos sumos dalį pareiškėjas jau yra sumokėjęs R. B.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atlikdamas traktoriaus „John Deere 6830“ registraciją, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Nei ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27590-19 medžiagoje, nei nagrinėjant minėtą civilinę bylą nebuvo nustatyta, kad jis neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų. Atvirkščiai, pats pareiškėjas minėtoje civilinėje byloje buvo pripažintas „nesąžininga sandorio šalimi“, o ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas. Traktoriaus registracija Lietuvoje atlikta vadovaujantis Taisyklėmis, kuriuose yra numatyta, kad traktorius registruoja savivaldybių administracijos nepriklausomai nuo traktoriaus savininko gyvenamosios vietos ar buveinės registravimo vietos. Pirmoji šio traktoriaus registracija atlikta 2015 m. rugpjūčio 21 d., jį atgabenus iš užsienio pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus – sąskaitą ir originalų traktoriaus registracijos liudijimą. Taisyklėse nurodyta, kad Registravimo prašymą užpildo savivaldybės darbuotojas, atliekantis registravimo procedūrą. Jis privalėjo sutikrinti ar atitinka registracijos liudijime ir ant traktoriaus esantis VIN kodai bei kiti techniniai duomenys. Traktorius buvo apžiūrėtas ir buvo nustatyta, kad kodas ant traktoriaus atitinka registracijos liudijime nurodytam kodui. Duomenys buvo tikrinami vizualiai apžiūrint traktorių. Traktorius 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo įregistruotas pareiškėjo vardu, buvo išduotas registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas. 2015 m. rugpjūčio 26 d. traktorius parduotas R. B. Pagal pateiktą pirkimo-pardavimo sutartį buvo išduotas naujas registracijos liudijimas R. B. vardu. Keičiant traktoriaus registracijos liudijimą traktoriaus apžiūra nėra būtina, todėl traktorius nebebuvo apžiūrėtas.
16. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo nurodyti pažeidimai neatitinka faktinių įvykio aplinkybių ir yra grindžiamos vien tik pareiškėjo subjektyviais paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra 2019 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvada Nr.40-(698) IS1-839, kurioje nurodyta, kad minėto traktoriaus identifikavimo numeris yra pašalintas nušlifuojant originalų numerį. Tyrimo metu buvo naudotos medžiagos: didinimo lęšiai, šviesos šaltiniai, fotoaparatas, cheminiai reagentai. Jis (A. V.) vizualiai apžiūrėdamas traktorių neturėjo galimybės pastebėti identifikavimo numerio pakeitimų. Minėtam traktoriui atliktos techninės apžiūros 2017 m. gegužės 30 d. ir 2019 m. gegužės 30 d., apžiūras atliko (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės specialistas. Šių apžiūrų metu taip pat nebuvo nustatyta VIN kodo pažeidimų. Nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarp atsakovo veiksmų ir pareiškėjo nurodytos žalos nėra jokio priežastinio ryšio, tai nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Pagal pareiškėjo keliamą versiją jį apgavo tariamas traktoriaus pardavėjas, todėl reikalavimas ir turi būti reiškiamas tam asmeniui, o ne atsakovui. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, jog traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, registracija pareiškėjo vardu atlikta 2015 m. rugpjūčio 21 d., todėl prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog sutinka su visais pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir mano, kad skundas yra pagrįstas ir turėtų būti patenkintas.
II.
18. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. spalio 14 d. sprendimu: pareiškėjo N. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą, netenkino pareiškėjo N. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, grąžino trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. į teismo sąskaitą pervestus 100 Eur liudytojų vykimo į teismo posėdį išlaidoms atlyginti.
19. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų. Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
20. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.80 straipsnio 1 dalies, CK 4.48 straipsnio ir CK 6.307 straipsnio 3 dalies pagrindu, svarbu nustatyti objektyviuosius požymius, kad pardavėjas nėra daikto savininkas, kad pardavėjas neturi teisės daiktą parduoti, kad parduodamas daiktas nėra teisėtas civilinės apyvartos dalykas, tokie objektyvieji požymiai byloje nustatyti ir tai yra pakankamas pagrindas ieškovės reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkinti. Teismas atsakovą laikė nesąžininga šio sandorio šalimi. Minėta civilinė byla baigta 2020 m. lapkričio l6 d., sudarant tarp šalių taikos sutartį ir panaikinant teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą. Teismas 2020 m. lapkričio l6 d. nutartimi pažymėjo, kad šalių susitarimas apima tik iš atsakovo priteistos restitucijos sumokėjimą dalimis. Be to, taikos sutartyje nurodyta, kad atsakovas visiškai sutinka su Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu.
21. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl tariamai neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1992-1031/2020 traktoriaus pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir R. B., panaikino ne dėl procedūrinių traktoriaus registracijos trūkumų įregistruojant traktorių pareiškėjo vardu, o dėl to, kad parduodamas daiktas nėra teisėtas civilinės apyvartos dalykas, kad pareiškėjas pripažintas nesąžininga sandorio šalimi, jis nėra daikto savininkas ir neturi teisės tą daiktą parduoti. Išaiškino, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalį numatyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas nustatė, kad minėtoje Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje ir šioje administracinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta trečiojo suinteresuoto asmens A. V. neteisėtų veiksmų dėl traktoriaus registracijos. Teismas pažymėjo, kad reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo dėl tariamai neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų 2015 m. rugpjūčio 21 d. atliekant traktoriaus registraciją, yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, todėl pareiškėjo skundą dėl 34 000 Eur turtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą, taip pat, netenkino pareiškėjo išvestinių skundo reikalavimų dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo.
22. Teismas pareiškėjui jo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Teismas, be kita ko, grąžino trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. į teismo sąskaitą pervestų 100 Eur liudytojų vykimo į teismo posėdį išlaidoms atlyginti, kadangi liudytojai buvo apklausti per Zoom programą ir neteikė prašymų dėl šių išlaidų atlyginimo.
III.
23. Pareiškėjas N. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
24. Pareiškėjas nurodo, kad jis jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildino iš viešojo administravimo subjekto veiksmų ir/ar neveikimo, atliktų 2015 m. rugpjūčio 21 d. traktorių įregistruojant pirmą kartą Lietuvoje pareiškėjo vardu, bet ne iš veiksmų, atliktų 2015 m. rugpjūčio 26 d. įregistruojant traktorių R. B. vardu. Tuo tarpu teismas skundžiamame sprendime tyrė ir vertino pareiškėjo elgesį ir veiksmus, atliktus 2015 m. rugpjūčio 26 d., tariantis dėl traktoriaus pardavimo, sudarant traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartį su pirkėja R. B. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai netyrė ir nevertino šioje byloje trečiojo suinteresuoto asmens A. V. veiksmų, atliktų registruojant traktorių pareiškėjo vardu teisėtumo, todėl skundžiamame sprendime cituodamas ir perrašinėdamas minėto teismo sprendimo tekstą, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo bylos esmės.
25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyręs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie neteisingos, bylos duomenims prieštaraujančios išvados, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų. Teismas sprendime neaptarė pareiškėjo pateiktų įrodymų pakankamumo kitų dviejų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (turtinės ir neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos) kontekste. Pareiškėjo nuomone, šioje administracinėje byloje pakanka duomenų išvadoms, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. V., įregistruodamas traktorių pareiškėjo vardu, pažeidė Taisyklių 19.2.1, 19.1, 19.2.4,19.2.2, 24 ir 25 punktų reikalavimus (be pareiškėjo valios ir prašymo, jo vardu, jam pačiam nedalyvaujant A.V. įregistravo traktorių), ir, kad būtent A. V. veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su pareiškėjui padaryta turtine ir neturtine žala.
26. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog civilinėje byloje įrodinėtinos faktinės aplinkybės negali būti šiuo atveju pripažintos prejudiciniais faktais, nes jos neturi esminės reikšmės šios bylos ginčo dalykui. Civilinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl 2015 m. rugpjūčio 26 d. traktoriaus pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos tarp pareiškėjo ir R. B., panaikinimo, tačiau ne dėl 2015 m. rugpjūčio 21 d. atliktos pirmosios traktoriaus registracijos pareiškėjo vardu teisėtumo. Pareiškėjas, įrodinėdamas trečiojo suinteresuoto asmens A. V. neteisėtus veiksmus, nurodė, kad prie šios bylos prijungtoje baudžiamojoje byloje yra duomenys, patvirtinantys A. V. neteisėtus veiksmus, tačiau teismas šių įrodymų neįvertino. Taigi, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės.
27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Teismui nustačius, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo iš esmės sužinoti jau nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d., jis (teismas) turėjo atsižvelgti ir įvertinti kitas senaties termino taikymui reikšmingas aplinkybes ir spręsti savo iniciatyva dėl galimybės šį terminą atnaujinti.
28. Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė, atstovaujama Kretingos rajono savivaldybės administracijos, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
29. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiąsias ir procesinės teisės normas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti.
30. Atsakovas, pasisakydamas dėl tariamai atsakovo darbuotojo neteisėtų veiksmų, pažymi, kad pirmoji traktoriaus, dėl kurio kilo ginčas, registracija buvo vykdoma 2015 m. rugpjūčio 21 d., jį atgabenus iš užsienio pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus. Pareiškėjas pateikė sąskaitą ir originalų traktoriaus registracijos liudijimą. Traktorius buvo apžiūrėtas ir nustatyta, kad kodas ant traktoriaus atitinka registracijos liudijime nurodytą kodą, todėl traktorius buvo įregistruotas pareiškėjo vardu, jam išduotas registracijos liudijimas, techninės apžiūros talonas. Iš atsakovo darbuotojo apklausos protokolo matyti, kad visi dokumentai reikalingi traktoriaus registravimui buvo pateikti. A. V. pripažino, jog įregistravimui priėmė traktoriaus pirkimo-pardavimo sutarties kopiją be pirkėjo parašo, tačiau baudžiamojoje byloje yra pateikta traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis su abiejų šalių parašais. Įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų.
31. Atsakovas akcentavo, kad sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą, turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodoma institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos neteisėtų veiksmų. Įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi pateikti viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatitinka faktinių ginčo aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų A. V. veiksmų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. neįvykdė jam teisės aktais priskirtų funkcijų arba veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės žalos atlyginimo pareikšti praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
34. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojo, kaip teigiama, neteisėtomis veikomis, atlyginimo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų – neteisėtų savivaldybės darbuotojo veiksmų – savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti bei pažymėjęs, kad, kildinant turtinės žalos atlyginimą dėl tariamai neteisėtų atsakovo darbuotojo veiksmų, 2015 m. rugpjūčio 21 d. atliekant traktoriaus registraciją, yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas.
36. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas, grįsdamas savo apeliacinio skundo reikalavimą, teigia pirmosios instancijos teismą, nevertinusį Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotojo A. V. veiksmų registruojant traktorių teisėtumo, padarius nepagrįstas išvadas dėl jo reikalavimo ir atsakovo prašymo taikyti jo reikalavimui ieškinio senatį pagrįstumo.
37. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvada: kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų ir kitų bylos duomenų, pareiškėjas neturtinės žalos ir 34 000 Eur turtinės žalos, kurią sudaro jo įsipareigota pirkėjai R. B. grąžinti lėšų suma traktoriaus, kurį jis sudaryta pirkimo-pardavimo pastarajai pardavė ir kuris, kaip vogtas daiktas, grąžintas teisėtam savininkui, atsiradimą sieja su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojo – trečiojo suinteresuoto asmens A. V. – veikomis, kurias jis teigia buvus neteisėtomis ir be kurių (kurių nebuvus) traktorius niekada nebūtų buvęs užregistruotas pareiškėjo vardu, o pareiškėjas nebūtų sudaręs sandorio dėl traktoriaus perleidimo R. B.
38. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas neįrodė vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojo A. V. veiksmų, vykdant traktoriaus registraciją Lietuvos Respublikoje, neteisėtumo – padaryta be pagrindo sureikšminus aplinkybes, konstatuotas Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1992-1031/2020, kuriuo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyta restitucija, ir aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta trečiojo suinteresuoto asmens A. V. neteisėtų veiksmų dėl traktoriaus registracijos: iš tiesų, Šiaulių apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1992-1031/2020, to paties Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikintas patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, todėl minėtu Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimu nustatyti faktai nelaikytini neįrodinėtinais ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme; ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-27590-19, pradėtame ir vykdytame pagal BK 189 straipsnį dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ir realizavimo, veikų, atliktų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojo A. V. registruojant minėtą turtą (traktorių), atitikimas teisės aktų reikalavimams nebuvo tyrimo objektas.
39. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti tenkinamas (visas ar jo dalis) nustačius visumą viešosios atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; ir kt.). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti minėtų būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų buvimą paprastai tenka reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškiančiam asmeniui, nagrinėjamu atveju – pareiškėjui.
40. Taigi aplinkybės, kad traktorius 2015 m. rugpjūčio 21 d. įregistruotas pažeidžiant pareiškėjo nurodytus teisės aktų reikalavimus, t. y. jam nedalyvaujant ir 2015 m. rugpjūčio 21 d. neatlikus jokių veiksmų, susijusių su traktoriaus registravimu, iš jų – nepasirašius prašymo įregistruoti traktorių, konstatavimas, nagrinėjamo ginčo kontekste būtų reikšmingas esant priežastiniam ryšiui tarp (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos darbuotojo A. V. veiksmų, kuriuos pareiškėjas teigia esant neteisėtus, ir atsiradusios žalos: CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
41. Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje priežastinio ryšio nustatymas skirstomas į du būtinuosius etapus: faktinio ir teisinio priežastinio ryšio nustatymą. Pirmajame etape nustatomas faktinis priežastinis ryšys, taikant būtinosios priežasties (lot. conditio sine qua non) testą – nustatoma, ar atsakovo veiksmai yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir / ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi. Nustačius, kad žalingos pasekmės nebūtų atsiradusios, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo, faktinis priežastinis ryšys laikomas nustatytu. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Taigi, nustatant faktinį priežastinį ryšį, visų pirma yra svarbu nustatyti, ar atsakovo darbuotojo veiksmai, kuriuos teigia buvus neteisėtais, yra būtina žalos atsiradimo sąlyga ir / ar be jo veiksmų žala nebūtų atsiradusi.
42. Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimo taisyklės, patvirtintos Žemės ūkio ministro 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 3D-384, be kita ko, nustato: traktoriai registruojami savininkų (Lietuvoje nuolat gyvenančių fizinių asmenų arba Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų) arba jų atstovų, turinčių įstatymų nustatyta tvarka išduotus įgaliojimus (toliau – savininkai), vardu: fizinių ir juridinių asmenų, kurie traktorius valdo nuosavybės teise; juridinių asmenų, kurie traktorius valdo patikėjimo teise; juridinių ir fizinių asmenų, kurie nuomos, panaudos ar kitais teisėtais pagrindais valdo traktorius, kurių savininkai yra užsienyje gyvenantys fiziniai asmenys arba užsienyje įregistruoti juridiniai asmenys (Taisyklių 5-5.3 p.); juridiniai asmenys, įvežę iš užsienio traktorių kaip prekę, gali jį parduoti ar kitu būdu neįregistravę perleisti daiktines teises, išskyrus šių taisyklių 10 punkte numatytą atvejį (Taisyklių 9 p.); kai iš užsienio įvežamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas (nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas), tokį traktorių turi įregistruoti jį įvežęs asmuo (Taisyklių 9 p.).
43. Taigi, Taisyklėse yra nustatyta, kad juridiniai asmenys, įvežę iš užsienio traktorių kaip prekę, gali jį parduoti ar kitu būdu neįregistravę perleisti daiktines teises, išskyrus kai iš užsienio įvežamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas (nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas), kad tai galėtų padaryti fiziniai asmenys nėra numatyta. Pažymėtina, kad šiuo aspektu ginčas nėra nagrinėtas, administracinės bylos proceso šalims nepasiūlyta juo pasisakyti.
44. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, t. y. kai sprendžiama, ar pasekmės teisiškai nėra pernelyg nutolusios nuo neteisėto veiksmo, svarbu įvertinti pareiškėjo skundo argumentus dėl Traktoriaus registracijos, kas, kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, visiškai nėra padaryta.
45. Pagal Taisyklių 19 punkto nuostatas, traktoriams įregistruoti pateikiami, be kita ko, šie dokumentai: Taisyklių 1 priede nurodyto pavyzdžio registravimo prašymas. Registravimo prašymą užpildo savivaldybės darbuotojas, atliekantis registravimo procedūrą. Registravimo prašymą pasirašo traktorių registruojantis asmuo (Taisyklių 19.1 p.); kartu su registravimo prašymu pateikiami: asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas; atstovavimą patvirtinantis dokumentas, kai traktorių registruoja savininko atstovas; ankstesnę traktoriaus registraciją patvirtinantis dokumentas, išduotas užsienyje, kai registruojamas naudotas traktorius. Kai registruojamas naudotas traktorius, kuris užsienyje nebuvo registruotas ir nepateikiamas užsienyje išduotas registravimo dokumentas (šių Taisyklių 10 punkte numatytu atveju), pateikiami traktoriaus įsigijimo užsienyje dokumentai arba šalies, kurioje įsigytas traktorius, kompetentingų institucijų patvirtinimas, kad traktorius nebuvo registruotas; dokumentai, patvirtinantys traktoriaus nuosavybės faktą. Šiais dokumentais gali būti pirkimo-pardavimo sutartis arba pardavėjo išduota sąskaita faktūra arba PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo dokumentas: banko pavedimas, kasos pajamų orderio kvitas, kasos aparato čekis. Tuo atveju, kai už traktorių neapmokėta visa pirkimo sutartyje, sąskaitoje faktūroje arba PVM sąskaitoje faktūroje numatyta suma, bet pateikiamas traktoriaus perdavimo-priėmimo aktas, traktorius laikomas įgytu, jeigu pirkimo sutartis nenustato ko kita (Taisyklių 19.2.1 – 19.2.4 p); transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (Taisyklių 19.2.6 p.); dokumentai apie sumokėtą valstybės rinkliavą (Taisyklių 19.2.7 p.); įregistruojant traktorių, buvusį registruotą užsienyje, pateikiamas užsienyje išduotas valstybinio numerio ženklas (ženklai), jeigu jis negrąžintas traktorių įregistravusiai tarnybai. Numerio ženklo (ženklų) pateikti nereikia, jei traktorius įregistruojamas laikinai, šių Taisyklių 31 punkte numatytu atveju (Taisyklių 19.2.7 p.).
46. Nors pareiškėjas, dar skunde nurodęs, kad registravimo prašyme nepasirašė, pirmosios instancijos teismas prašymo skirti ekspertizę tikslu nustatyti, ar šiame prašyme yra pareiškėjo parašas, netenkino iš esmės be jokių motyvų, taip pat nesiaiškino aplinkybių, susijusių su užsienyje išduoto valstybinio numerio ženklo (ženklų) pateikimo.
47. Pagal Taisyklių nuostatas, savivaldybės darbuotojas, patikrinęs pateiktus traktoriui registruoti dokumentus, traktoriaus buvimo vietoje sutikrina traktoriaus techninius ir eksploatacinius duomenis: traktoriaus pavadinimą, modelį (markę), tipą, komercinį pavadinimą, tapatumo numerį, kategoriją, valstybinį numerį. Jeigu nėra galimybės nustatyti pagal pateiktus dokumentus, papildomai tikrinami šie duomenys: gamybos metai, didžiausia masė, variklio galia, atitiktis išmetamų teršalų ribojimo reikalavimams (šių taisyklių 19.2.5.2.3 punkte numatytu atveju) (Taisyklių 24 p.); duomenys tikrinami vizualiai apžiūrint traktorių. Traktorius duomenų tikrinimo metu turi būti švarus, pastatytas tam tinkamoje vietoje, sukomplektuotas, tapatumo numeris turi būti švarus, nepadengtas jokiomis medžiagomis. Nesant šių sąlygų savivaldybės darbuotojas gali atsisakyti registruoti traktorių (Taisyklių 25 p.); įregistruojant kitos savivaldybės teritorijoje esantį traktorių arba keičiant jo registro duomenis, traktoriaus duomenis patikrina savivaldybės darbuotojas pagal traktoriaus buvimo vietą. Šiuo atveju išduodama pažyma apie traktoriaus techninių ir eksploatacinių duomenų tikrinimą. Pažyma galioja 1 mėnesį (Taisyklių 26 p.).
48. Pareiškėjo paaiškinimais, liudytojos R. B. parodymais ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-27590-19 duomenimis, traktorius „John Deere 6830“ buvo saugomas aikštelėje, esančioje ne (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijoje. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdyje paaiškino, kad galėjo traktoriaus duomenis patikrinti ir kitos savivaldybės teritorijoje, nors, kaip minėta, Taisyklėse expressis verbis (liet. teisiogiai) nustatyta, kad, įregistruojant kitos savivaldybės teritorijoje esantį traktorių arba keičiant jo registro duomenis, traktoriaus duomenis patikrina savivaldybės darbuotojas pagal traktoriaus buvimo vietą.
49. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl teisinio priežastinio ryšio nurodoma, kad priežastinio ryšio nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas priežastinį ryšį, turi neprotingai neišplėsti atsakomybės ribų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Priežastinis ryšys gali būti netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/2015). Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą. Nustačius, kad teisinę pareigą pažeidusio asmens elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, jam tenka civilinė atsakomybė pagal deliktinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
50. Pažymėtina, kad panašioje savo faktinėmis aplinkybėmis administracinėje byloje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra konstatavęs, kad ne transporto priemonės registracija, bet pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas nulėmė pareiškėjos nuostolius, nes sutartimi buvo perduotos nuosavybės teisės į traktorių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje Nr. eA-2582-492/2021). Nors nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kuris logiškai nepaaiškino sutapimo, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. iš užsienio kito asmens atvežtą traktorių įsigijo (įregistravo savo vardu) ir jo pusbrolis, pasak jo paaiškinimų teismo posėdyje, nieko nežinojęs apie pareiškėjo ketinimus įsigyti traktorių, nors, kiek galima spręsti iš ikiteisminio tyrimo duomenų, tiek dokumentai apie sumokėtą valstybės rinkliavą, tiek transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimai abiem traktoriams gauti tose pačiose vietose, laiku ir būdu. Aplinkybė, kad 2015 m. rugpjūčio 21 d. traktorius buvo registruotas galimai neteisėtai, turėtų būti vertinama galimo netiesioginio žalos atsiradimo priežastinio ryšio kontekste, kas nėra padaryta ir dėl ko bylą yra grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 2 p., 146 str. 1 d.).
51. Teisėjų kolegija nemano esant pagrindui pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu: ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 131 str. 1 d.). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė (pažymėjo), kad, kildinant turtinės žalos atsiradimą iš tariamai neteisėtų atsakovo darbuotojo A. V. veiksmų, 2015 m. rugpjūčio 21 d. atliekant traktoriaus registraciją, yra praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas, skundžiamame sprendime nėra nurodoma, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintas šiuo pagrindu, teismas nesvarstė tokio termino atnaujinimo klausimo, todėl galima konstatuoti, kad pareiškėjo skundas nėra atmestas šiuo pagrindu.
52. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios pažymima, kad ji įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktą; kt.).
53. Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) šį terminą atnaujinti. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016, 36 punktą; 2017 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-969/2017, 51 punktą). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 53 punktą; kt.). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015; 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, 37 punktą; 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017, 55 punktą; 2019 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-136-313/2019).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo N. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 14 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Veslava Ruskan
Milda Vainienė