Civilinė byla Nr. e3K-3-310-916/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11449-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1; 3.3.4.2.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. (pareiškėjo D. K. teisių perėmėja) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 pagal pareiškėjų (suinteresuotų asmenų) A. A. ir T. A. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių proceso atnaujinimą santuokos nutraukimo byloje, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą, kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į skolininką turėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 abiejų sutuoktinių bendru sutarimu nutraukė T. A. ir A. A. santuoką ir patvirtino jų sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3.       Pareiškėja prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, kurioje išspręstas suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo bendru sutarimu klausimas.

4.       Pareiškėja nurodė, kad ji yra A. A. kreditorė, tačiau ji nebuvo informuota apie bylą, o priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje pažeidžia jos teises. Pareiškėja teigia, kad, suinteresuotiems asmenims A. A. ir T. A. nutraukiant santuoką ir 2014 m. lapkričio 28 d. teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, jiems buvo gerai žinoma apie A. A. vadovaujamos įmonės nemokumą ir kad dėl įmonės nemokumo atsakingas jos vadovas A. A.. Dalijant santuokos metu įgytą turtą, kuris visas atiteko T. A., A. A. suprato, kad įmonės kreditoriams žala jau yra padaryta, tačiau nei jie (įmonės kreditoriai), nei bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, į santuokos nutraukimo bylą nebuvo įtraukti.

5.       Pareiškėja taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu iš A. A. bankrutuojančiai įmonei yra priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo. D. K. minėtą reikalavimo teisę į suinteresuotą asmenį 2019 m. spalio 3 d. įsigijo iš varžytynių, o pareiškėja šią teisę iš D. K. įgijo 2020 m. balandžio 14 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi. A. A. dėl teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neteko didžiosios dalies turto, iš kurio pareiškėja, kaip suinteresuoto asmens kreditorė, galėtų patenkinti savo reikalavimus, todėl teismo patvirtinta suinteresuotų asmenų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjos, kaip A. A. kreditorės, teises.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6.       Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo.

7.       Teismas nustatė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014 nutraukė santuoką tarp T. A. ir A. A. abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. gruodžio 30 d.

8.       Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4555-661/2014 UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ (įmonės vadovu iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. A.) iškelta bankroto byla. Bankroto administratore paskirta UAB „Jurconsult group“.

9.       Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019 pagal ieškovės BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ieškinį iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, ieškovei priteista 87 071,29 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos. D. K. 2019 m. spalio 3 d. iš BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankroto administratorės UAB „Jurconsult group“ organizuotų viešųjų varžytynių įgijo reikalavimo teisę į suinteresuoto asmens A. A. skolą, kurią sudaro teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu priteistas žalos atlyginimas.

10.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio dėl žalos atlyginimo iš A. A. pagrindu civilinė byla iškelta 2015 m. gegužės 4 d., t. y. jau po sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo, padarė išvadą, jog reikalavimo teisė į A. A. pradinei kreditorei BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ (vėliau – D. K.) atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d. teismo sprendimo pagrindu, o ne 2014 m. lapkričio 28 d. santuokos nutraukimo metu, nes tuo metu galiojančios reikalavimo teisės bankrutuojanti įmonė dar neturėjo. Skolininkas (A. A.), teismo vertinimu, negalėjo pažeisti būsimos (hipotetinės) prievolės, todėl ginčijama sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nepažeidė kreditorių interesų, kadangi buvo sudaryta dar gerokai anksčiau iki pačios prievolės atsiradimo, be to, santuokos nutraukimo metu jokių sutuoktinių kreditorių nebuvo.

11.       Teismas pažymėjo, kad proceso atnaujinimas neturi būti priemonė pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Teismas nusprendė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimas neturėjo įtakos D. K. teisėms ir pareigoms, nepažeidė jo teisių ar įstatymu saugomų interesų, nes pradinė kreditorė BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ santuokos nutraukimo metu nebuvo A. A. kreditorė.

12.       Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal D. K. atskirąjį skundą, 2020 m. sausio 30 d. nutartimi paliko Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.

13.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotų asmenų santuoka nutraukta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu, Vilniaus apygardos teismas UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ bankrotą pripažino tyčiniu tik 2017 m. spalio 9 d. nutartimi, o sprendimas priteisti BUAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ 87 071,29 Eur žalos atlyginimo iš A. A. priimtas 2019 m. gegužės 28 d., padarė išvadą, kad UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ dar nebuvo A. A. kreditorė T. A. ir A. A. santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, todėl UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ ne tik neturėjo, bet ir negalėjo būti įtrauka kaip A. A. kreditorė civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014, nes tokia dar nebuvo. Vėlesnėse Vilniaus apygardos teismo bylose konstatuotas netinkamas A. A., kaip įmonės vadovo, pareigų vykdymas, teismo vertinimu, suteikė teisę UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo (tai ir buvo padaryta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-734-467/2019), bet ne kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014.      

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

14.       Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-12969-769/2014. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                       Teismai nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas teisines situacijas – reikalavimo teisės, siejamos su deliktu, atsiradimo momentą (delikto atveju teisė reikalauti žalos atlyginimo iš skolininko atsiranda nuo žalos padarymo ar jos paaiškėjimo momento) ir neginčijamą tokios teisės turėjimą (šios teisės patvirtinimą teismų procesiniais sprendimais). Dėl šios priežasties teismai nepagrįstai manė, kad pareiškėjos (UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“) reikalavimo teisė atsirado tik Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu patvirtinus žalos dydį. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo įmonei padarė žalos 2012–2013 metais. Taigi, suinteresuotų asmenų santuoką nutraukus nedalyvaujant kreditoriui (pareiškėjai ar pirminei kreditorei UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“), yra būtina atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje ir, esant visoms actio Pauliana (Pauliano ieškinys) sąlygoms, panaikinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą. Teismai be jokio teisinio pagrindimo ignoravo aplinkybę, kad įmonės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu ir A. A. tyčiniais veiksmais 2012–2013 metais padarė įmonei žalos (jos atlyginimas priteistas 2019 metais), jos pareiškėjai neatlygino, todėl neabejotinai santuokos nutraukimo metu 2014 m. suinteresuotas asmuo žinojo (turėjo žinoti) apie savo veiksmais padarytą žalą. UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ interesai, kuriuos įgijo pareiškėja, neabejotinai buvo pažeisti, kai 2014 m. spalio 3 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių visą santuokoje įgytą turtą A. A. perleido T. A.. Pagal kasacinio teismo praktiką, skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo, o ne nuo jos priteisimo teismo procesiniu sprendimu momento, netgi kai žala padaryta netyčiniais veiksmais.

14.2.                       Teismai, nepagrįstai nustatę, kad pareiškėjos reikalavimo teisė į suinteresuotą asmenį atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d., nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos santuokos nutraukimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2007; 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015; 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

14.3.                      Teismai nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėse bylose Nr. 3K-7-362/2007, Nr. 3K-3-561/2008, Nr. 3K-3-303/2007, Nr. 3K-3-112-378/2019 ir Nr. 3K-3-468/2014. Nurodytų bylų faktinės aplinkybės neturi esminio panašumo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007 buvo spręsta dėl proceso atnaujinimo bankroto byloje, tokio pobūdžio bylose proceso atnaujinimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008 procesas atnaujintas ginče tarp juridinių asmenų, o ne santuokos nutraukimo tarp fizinių asmenų byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007 priimta sprendžiant ginčą dėl palikimo priėmimo, kai sutuoktinis ir jo motina dalyvavo bylos procese. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019 buvo spręsta dėl proceso atnaujinimo ginant viešąjį interesą ir esant svarbioms priežastims – kasatoriaus patirtai sunkiai traumai darbe.

15.       Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad:

15.1.                       Nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.), todėl prašymas atnaujinti procesą dėl pažeistų jos, kaip kreditorės, teisių yra nepagrįstas. Pareiškėja privalėjo įrodyti, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (prievolę) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Be to, ji privalėjo įrodyti tokios prievolės egzistavimą būtent santuokos nutraukimo metu. Tai byloje nebuvo įrodyta, nes galiojančios reikalavimo teisės santuokos nutraukimo metu nebuvo, ji atsirado tik praėjus penkeriems metams.

15.2.                       Kasaciniame skunde prievolės egzistavimas ir pagrįstumas iš esmės įrodinėjamas tuo, kad A. A. vadovaujamos įmonės mokėtinos sumos ginčo laikotarpiu per vienerius metus išaugo dvigubai, todėl neva A. A. turėjo žinoti, kad įmonei keltina bankroto byla. Tačiau skunde neįrodomas konkretus nemokumo faktas, nes nei nagrinėjant bankroto bylą, nei bylą dėl žalos atlyginimo jis nebuvo pagrįstai nustatytas. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktu, sprendžiant dėl įmonės nemokumo, svarbios yra ne įmonės mokėtinos sumos, o jos pradelsti įsipareigojimai. Pareiškėja jokių duomenų apie pradelstus įmonės įsipareigojimus ginčo laikotarpiu nepateikia. Vien tik įmonės mokėtinų sumų padidėjimas nereiškia, kad įmonė yra nemoki. Be to, vien pats nemokumo faktas nereiškia, kad A. A. yra atsakingas už žalos atlyginimą. Šiuo atveju svarbu nustatyti jo neteisėtus veiksmus ir būtent dėl jų atlikimo kilusią žalą, tačiau pareiškėja apsiriboja tik teiginiais apie įmonės nemokumą ir nuo to momento kildina savo reikalavimo teisę.

15.3.                       Pareiškėja kasaciniame skunde nuolatos akcentuoja, kad jos reikalavimo teisė atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d., tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2014 m. lapkričio 28 d. Actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Akivaizdu, kad ginčo sandorio (sutarties dėl santuokos nutraukimo) sudarymo metu nebuvo jokios reikalavimo teisės, nes actio Pauliana kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi pareiškėja reikalavimus dėl pažeistų savo, kaip kreditorės, teisių gali reikšti tik nuo 2019 m. gegužės 28 d., o šiuo atveju ji gina būsimą prievolę, tai iš esmės paneigia actio Pauliana instituto taikymo ribas bei tikslus. Taigi ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių interesų, nes buvo sudarytas gerokai iki pačios prievolės atsiradimo. Tuo tarpu paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

15.4.                       Bet kokie asmeniniai A. A. įsipareigojimai pareiškėjai atsirado tik 2019 m. gegužės 28 d., o iki tol, jeigu ir buvo kokių nors įsipareigojimų, tai jie buvo įmonės įsipareigojimai, už kuriuos A. A. asmeniškai neatsako. A. A. neprivalėjo saugoti ir (ar) nepažeisti juridinio asmens prievolių savo asmeniškai atliekamais sandoriais. Pareiškėja kasaciniu skundu iš esmės reikalauja, kad būtų numatyti visi galimi įvykiai į ateitį ir galimai ateityje kilsiantys kreditorių finansiniai reikalavimai. Taip neteisėtai bei nepagrįstai ribojama asmenų teisė nutraukti santuoką, kuri negali būti ribojama. Tokiu būdu iš esmės ne tik būtų paneigta actio Pauliana esmė, bet ir suteiktas įrankis kreditoriams piktnaudžiauti savo teisėmis bei bet kuriuo momentu ginčyti sudarytus skolininko sandorius nesant jokio teisėto ir pagrįsto pagrindo.

15.5.                       Nekilnojamojo turto (buto), kuris santuokos metu perėjo T. A., negalima laikyti A. A. nuosavybe, nes šį turtą visuomet išlaikė T. A., ji viena pati visuomet ir dengė jo išlaikymo išlaidas, taip pat visų laiką iki turto pardavimo asmeniškai šį turtą išlaikė, o suinteresuoti asmenys iki santuokos nutraukimo jau ilgą laiką nevedė bendro ūkio, gyveno skirtinguose miestuose. Suinteresuoti asmenys kartu negyvena daugiau negu penkerius metus ir jokių santykių nepalaiko, todėl iš esmės išieškojimas tokiu atveju būtų nukreiptas ne į A. A. turtą, o į T. A., kuri nėra teisinių santykių šalis ir neturi jokių įsiskolinimų pareiškėjai, kadangi įsiskolinimas susidarė ne santuokos metu, o gerokai po jos nutraukimo. Todėl toks išieškojimas ne tik būtų nepagrįstas, bet ir neteisėtas, nes bus išieškoma iš asmens, kuris neturi jokių prievolių kreditorei, juolab kad pareiškėja reikalavimo teisę kildina iš delikto, t. y. A. A. veiksmų, o ne prievolių ar kitų sandorių, kurie būtų sudaryti abiejų suinteresuotų asmenų naudai ir (ar) atlikti jų valia ir veiksmais. T. A. sąžiningai įgijo ginčo turtą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo jį valdė daugiau negu penkerius metus, todėl pareiškėjos reikalavimai jai sukeltų ypač skaudžius padarinius ir žalą. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjos reikalavimas yra solidarusis abiejų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, nes jis ne tik atsirado po santuokos nutraukimo, bet ir priteistas buvo dėl A. A. asmeninių veiksmų.

15.6.                       Nagrinėjamu atveju atnaujinus procesą iš esmės būtų pažeistas tiek teisinis stabilumas, tiek teisėtų lūkesčių principas, nes po santuokos nutraukimo jau praėjo daugiau negu penkeri metai, dalis turto, kuris buvo padalytas santuokos nutraukimo metu, yra parduota. Po santuokos nutraukimo suinteresuoti asmenys ne tik gyveno ir naudojosi turtu, tačiau jį ir išlaikė, todėl atnaujinus procesą iškiltų ir teisinis ginčas tarp suinteresuotų asmenų dėl turto išlaikymo kompensacijų ir pan. Taip pat nėra aišku, kas atlygintų T. A., kuri nėra skolininkė, patirtą žalą dėl sandorio panaikinimo. Be to, būtų panaikintas sprendimas ir dėl santuokos nutraukimo, nors pati santuoka nutraukta jau penkerius metus ir tai yra įregistruota. Toks proceso atnaujinimas ne tik suinteresuotiems asmenims sukeltų neproporcingą žalą, bet taip pat turėtų neigiamos įtakos ir visai teisinei sistemai, nes neužtikrintų jos stabilumo ir teisėtumo.

15.7.                       Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja savo reikalavimą kildina iš to, jog 2014 m. santuokos nutraukimo sandoris sukėlė žalą kreditorių (pareiškėjos) interesams, nes neva jau 2011 m. buvo aišku, kad A. A. veiksmais buvo sukelta žala įmonės kreditoriams, pripažintina, kad pareiškėja praleido ieškinio senaties terminą tokio pobūdžio reikalavimui reikšti – vienerius metus nuo santuokos nutraukimo (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Netaikius ieškinio senaties termino praleidimo teisinių padarinių būtų pažeistas teisinių santykių stabilumas ir A. A. teisėtų lūkesčių principas.

15.8.                       Pareiškėja taip pat praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas žalos atlyginimas, buvo priimtas 2019 m. gegužės 28 d., tačiau pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė tik 2019 m. lapkričio 11 d., t. y. praėjus beveik dvigubai ilgesniam laikui nei nustatytas įstatymo.

16.       Suinteresuotas asmuo T. A. atsiliepimu į pareiškėjos kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis nepakeistas, o kasacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai pasisakė dėl reikalavimo teisės atsiradimo momento, dėl pradinės kreditorės reikalavimo teisės nebuvimo santuokos nutraukimo metu, dėl ko nebuvo pagrindo jos įtraukti į santuokos nutraukimo procesą; išanalizavo visas nagrinėjamam klausimui teisingai išspręsti aktualias faktines aplinkybes ir teisingai pritaikė materialiosios teisės normas; teisingai nustatė, kad santuokos nutraukimo byloje buvo išspręsti visi tuo metu su santuokos nutraukimu susiję klausimai, kreditorių nebuvo, todėl atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu byloje

17.       Santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai, be kita ko, turi aptarti savo turtines teises ir pareigas (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

18.       Vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją (CK 3.126 straipsnio 2 dalis). Šie reikalavimai privalomi ir tais atvejais, kai santuokos nutraukimo procesas vyksta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, CPK 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teisę įstoti į santuokos nutraukimo bylą turi visi sutuoktinių kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar prievolė yra bendra abiejų sutuoktinių, ar vieno jų asmeninė.

19.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją, yra imperatyvi. Sutuoktinių pareiga informuoti kreditorių (kreditorius) apie bylos iškėlimą dėl jų turto padalijimo nustatyta tam, kad sutuoktinių kreditoriai galėtų realiai įgyvendinti savo teisę būti įtrauktiems į turto padalijimo bylą trečiaisiais asmenimis, nes šioje byloje priimtas sprendimas gali turėti įtaką jų teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514-684/2015).

20.       Pasisakydamas dėl kreditorių teisių gynybos, kai šie kreditoriai nebuvo įtraukti į santuokos nutraukimo bylą, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančių teisės normų ypatumai – reikalavimas santuokos nutraukimo byloje išspręsti visus sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų klausimus, taip pat susijusius su įsipareigojimais kreditoriams, sudarantis galimybę pagal byloje surinktus duomenis nustatyti sutuoktinių turto teisinę padėtį, tinkamai padalyti jų turtą ir nustatyti kiekvieno sutuoktinio civilinės atsakomybės kreditoriams ribas, leidžia daryti išvadą, kad kreditoriai, kurių teisės pažeistos išsprendus santuokos nutraukimo teisinių padarinių (turto ir turtinių prievolių padalijimo) klausimus, jas pirmiausia turi ginti kreipdamiesi dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu ir tik nesant galimybių apginti pažeistas teises šiuo būdu reikšti ieškinį teisme kitais įstatyme nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

21.       Santuokos nutraukimo byloje poveikis į bylą neįtraukto kreditoriaus materialiosioms teisėms ir pareigoms yra tada, kai teismo procesiniu sprendimu pasisakoma dėl kreditoriaus reikalavimo teisės pobūdžio arba sutuoktinių turtas padalijamas tokiu būdu, kuris daro įtaką kreditoriaus reikalavimo patenkinimui, arba kitokiu būdu paveikiamos kreditoriaus teisės. Minėti kasacinio teismo išaiškinimai dėl kreditorių teisių gynimo būdų yra pateikti būtent šiame kontekste. Kasacinis teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, jog padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių. Taigi sutuoktinių kreditorių teisė dalyvauti santuokos nutraukimo byloje yra viena iš kreditorių materialiųjų teisių apsaugos garantijų, sudaranti procesines prielaidas kreditoriams pareikšti savo atsikirtimus dėl sutuoktinių pasirinkto turto padalijimo būdo, pareikšti savarankiškus reikalavimus dėl prievolių dydžio bei rūšies ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). 

22.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimu bendru sutarimu nutraukta suinteresuotų asmenų A. A. ir T. A. santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Nutraukiant suinteresuotų asmenų santuoką visas buvusių sutuoktinių nekilnojamasis turtas atiteko T. A., nemokant už tai A. A. kompensacijos. Pareiškėja D. K. (anksčiau D. K., o prieš tai – UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“) yra A. A. kreditorė, ginčo dėl to byloje nėra.

23.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja, kaip A. A. kreditorė, manydama, jog teismo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių pažeidžia jos teises, turėjo teisę pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo santuokos nutraukimo byloje.

24.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui, esant tam teisiniam pagrindui, priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl šios dalies byla neatnaujinama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dėl šios priežasties suinteresuoto asmens A. A. atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti argumentai dėl to, kad santuokos nutraukimo byloje atnaujinus procesą būtų pažeista sutuoktinių teisė nutraukti santuoką, yra teisiškai nepagrįsti.

25.       Nagrinėjamu atveju pagal pareiškėjos prašymą buvo atsisakyta atnaujinti procesą dviem teisiniais pagrindais: 1) dėl to, kad, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, pradinė A. A. kreditorė UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, o kartu ir reikalavimo teisę iš jos perėmęs D. K., o vėliau iš jo – ir D. K., neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į A. A.; 2) dėl praleisto įstatymo nustatyto 3 mėnesių termino prašymui atnaujinti procesą paduoti. Teisėjų kolegija toliau šioje nutartyje pasisakys abiem šiais klausimais.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių tvirtinimo momentu

26.       Minėta, teismai atsisakė atnaujinti procesą suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo byloje, nes vertino, kad, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių (priimant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. sprendimą dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų), pradinė kreditorė UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ neturėjo galiojančios reikalavimo teisės į A. A., nes ši (galiojanti reikalavimo teisė) atsirado nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo iš A. A. įmonei priteistas žalos atlyginimas, priėmimo, t. y. jau po santuokos nutraukimo teismo sprendimu.

27.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą. Prievolės atsiradimo momentą lemia juridinio fakto, iš kurio prievolė kyla, prigimtis. Sutartinių prievolių atsiradimo momentas paprastai siejamas su sutarties sudarymu (CK 6.181 straipsnis). Tais atvejais, kai kreditoriaus reikalavimo teisė kildinama iš delikto, žalos atlyginimo momentas nustatytinas taikant deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas, pagal kurias žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo (atskirais atvejais – atsiradimo, jeigu žala atsiranda vėliau, nei ji padaroma) momentu, todėl laikytina, jog skolininko prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės, kaip tokios, atsiradimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

28.       Taigi kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu pirminei kreditorei UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ priteistas žalos, kilusios iš A. A., kaip buvusio įmonės vadovo, netinkamai atliktų imperatyviai įstatymo nustatytų pareigų laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo, atlyginimas. Tai reiškia, kad pradinės kreditorės UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ reikalavimo teisė į A. A. yra kildinama iš delikto, t. y. žalos atlyginimo prievolė siejama su jos padarymo momentu.

29.       Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu (CPK 182 straipsnio 2 punktas) konstatuota, kad 2011 metais A. A., kaip UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ direktoriui, buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonės iškėlimo, tačiau jis šios savo pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2A-734-467/2019 inicijavo pati pradinė kreditorė UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“. Tai reiškia, kad, kreipdamasi į teismą dėl žalos priteisimo, kreditorė žinojo, jog žala įmonei buvo padaryta, kada ji padaryta, šias aplinkybes įrodinėjo ir reikalavo, kad teismas jas konstatuotų. Taigi įmonei žala buvo padaryta A. A. veiksmais (neveikimu), atliktais dar iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme (2014 m. spalio 6 d.) ir teismo sprendimo joje priėmimo dienos (2014 m. lapkričio 28 d.). O Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik pradinės kreditorės UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas.

30.       Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 27 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, atsižvelgdama į šios nutarties 28, 29 punktuose nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad, priešingai negu nusprendė bylą nagrinėję teismai, pradinė kreditorė UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ suinteresuotų asmenų santuokos nutraukimo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į A. A.. Dėl šios priežasties teismai netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias žalos atsiradimo momentą, nesivadovavo nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, o tai lėmė nepagrįstos išvados, kad pradinė kreditorė sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių tvirtinimo metu neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, priėmimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

34.       Minėta, nagrinėjamu atveju atsisakyta atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje taip pat ir dėl to, kad, teismų vertinimu, pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui paduoti. Pirmosios instancijos teismas laikė, kad šio termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo iš A. A. pradinei kreditorei priteistas žalos atlyginimas, priėmimo.

35.       Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti skaičiavimo, šio termino pradžios momento nustatymo ir (ar) jo (ne)praleidimo iš viso nepasisakė, nenustatė šiam klausimui tinkamai išspręsti reikšmingų aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad su šiuo klausimu susiję argumentai buvo nurodyti suinteresuoto asmens atskirajame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo ir nevertino.

36.       Apeliacinės instancijos teismui nepatikrinus pirmosios instancijos teismo išvadų dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino skaičiavimo ir šio termino pradžios momento nustatymo pagrįstumo, kasacinis teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti šiuo klausimu (CPK 341 straipsnis). Be to, teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus, ir tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, nes kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių yra teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

37.       Kiti kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisiniam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 10 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 15,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39.       Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Danguolė Bublienė 

        Dalia Vasarienė

        Vincas Verseckas