Civilinė byla Nr. 2SA-289-160/2013

   Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12376-2013-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 113.2.; 129.19.2.; 129.20.3.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zita Smirnovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutarties atmesti skundus civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. (J. B.) skundą dėl antstolio I. G. veiksmų (suinteresuoti asmenys – Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, I. K. (I. K.), V. C., UAB „Senamiesčio ūkis“, Valstybinė mokesčių inspekcija, J. L. (J. L.), UAB „Vilniaus energija“, AB DNB bankas, AB „Lietuvos dujos“),

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

J. B. prašė panaikinti antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. 2013-03-08 patvarkymą Nr. 50 8 2013 03 08 2947/10-1V ir antstolio I. G. 2013-04-11 patvarkymą Nr. 50 8 2013 04 11 2947/10-1V; įpareigoti antstolį I. G. parduoti 0,1363 ha ploto žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 212000 Lt. Paaiškino, kad Vilniaus miesto l apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010-09-16 nutartimi Nr. I-440V/2010 buvo nuspręsta antrąja eile parduoti varžytinėse 0,1363 ha ploto žemės sklypą, įkeistą AB DnB NORD bankui, kurio 6815/13630 dalių asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso I. K., o kitos 6815/13630 dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. B. ir V. C. 2012-05-30 antstolis pavedė atlikti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. 2012-05-31 turto vertintojas pateikė 0,1363 ha ploto žemės sklypo ekspertizės išvadą nurodydamas, kad areštuoto turto rinkos vertė yra 255000 Lt. Skolininkų iniciatyva 2012-12-19 buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, kuri 2013-02-07 nustatė, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė vertinimo atlikimo dienai yra 212000 Lt. Nepaisant to, antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. 2012-05-31 patvarkymu nuspręsta paskelbti 0,1363 ha ploto žemės sklypo varžytines, teisinga turto verte laikant 2012-05-31 atliktos ekspertizės metu nustatytą vertę, t. y. 255000 Lt. Pradine turto pardavimo kaina nustatyta 204000 Lt, kas sudaro 80 proc. nuo 2012-05-31 ekspertizės akte nustatytos turto vertės. Pasiteiravus kokia kaina jis turi teisę pasiūlyti turtą jo pasiūlytam pirkėjui, antstolis 2013-04-11 patvarkymu nurodė, jog 255000 Lt. Ginčijami patvarkymai grubiai pažeidžia jo teises ir interesus bei proceso teisės normas (b. l. 4-10, 30-35).

Antstolis I. G. skolininko skundus atmetė ir persiuntė nagrinėti apylinkės teismui. Paaiškino, kad nustačius per mažą kainą ir turtą realizavus pigiai, nebūtų pasiekti sprendimo įvykdymo tikslai. Didesnės kainos nustatymas nepažeistų nei išieškotojo, nei skolininko interesų, kadangi atsiranda galimybė maksimaliai padengti skolą. Skiriant pakartotinę ekspertizę buvo siekiama išsklaidyti abejones proceso dalyviams, kad turtas nebūtų realizuotas per maža kaina, o turtą realizuoti maksimalia kaina. J. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertų nustatyta turto vidutinė rinkos kaina neatitinka realios turto vertės. Skolininko argumentas, kad įstatymas leidžia priverstinai parduoti iš varžytynių turtą tik tuomet, jei skolininkas nepasiūlo savo pirkėjo yra nepagrįstas, kadangi pagal CPK 704 str. skolininkas gali iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę sumą, o jei skola yra mažesnė nei turto vertė, pardavimo kaina pasiūlytam pirkėjui gali būti mažesnė nei įvertinimo suma, tačiau šios sumos turi užtekti visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (b. l. 2-3, 28-29).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

              Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-05-20 nutartimi J. B. skundus atmetė. Padarė išvadą, jog antstolis jokių CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymą nepažeidė. Nustačius per mažą kainą ir turtą realizavus pigiai, nebūtų pasiekti sprendimo įvykdymo tikslai. Didesnės kainos nustatymas nepažeidžia šalių interesų, kadangi atsiranda galimybė maksimaliai padengti skolą. Vykdymo procese buvo paskirtos dvi ekspertizės. Skiriant pakartotinę ekspertizę buvo siekiama išsklaidyti abejones vykdymo proceso dalyviams ir turtą realizuoti ne per maža kaina. Realizavus turtą pigiai skola būtų padengta mažesne dalimi. Todėl antstolis teisingai ir pagrįstai vadovavosi ekonomiškumo principu siekiant vykdymo veiksmais kuo mažiau pakenkti šalių interesams, ir turtą realizuoti kuo brangiau, kas užtikrintų didesnį skolos grąžinimą. Vykstančiose varžytynėse kaina buvo pakelta, taigi antstolis nustatė tinkamą kainą. Vertinimo ataskaitos yra išsamios, juose nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamojo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika, bei nurodyta, kad panaudotas lyginamasis metodas. Antstoliui nebuvo pagrindo abejoti dėl vertinimo ataskaitos bei vertintojų nustatytos kainos, o antstolio paskelbtos varžytynės vadovaujantis didesne ekspertų nustatyta kaina nepažeidžia nei vienos šalies interesų. CPK nedraudžia skolininkui siūlyti savo kainos, ją pagrindžiant atitinkamais įrodymais. Skolininkas J. B. nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ekspertų nustatyta turto vidutinė rinkos kaina neatitinka realios turto vertės. Skolininko argumentas, kad įstatymas leidžia priverstinai parduoti iš varžytynių turtą tik tuomet, jei skolininkas nepasiūlo savo pirkėjo yra nepagrįstas, kadangi CPK 704 str. norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad skolininkas gali iki varžytynių pradžios pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę sumą, o jei skola yra mažesnė nei turto vertė, pardavimo kaina pasiūlytam pirkėjui gali būti mažesnė nei įvertinimo suma, tačiau šios sumos turi užtekti visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

J. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, t. y. pilnai patenkinti skundus dėl antstolio veiksmų. Paaiškino, kad turtas turi būti įvertintas teisingai, todėl teismo motyvai, jog turto kaina turi būti ne per maža bei motyvai apie vykdymo proceso tikslus, yra nereikšmingi. Teismo aiškinimas yra ydingas ir dėl to, kad teismas tapatina hipoteka įkeisto turto savininką su skolininku. J. B. nėra skolininkas, o tik įkeitė jam priklausančio turto dalį už kito skolininko prievoles, todėl turi tikslą turtą išsaugoti, išpirkdamas jį už teisingą kainą. Kadangi buvo paskirta pakartotinė ekspertizė, antstolis negalėjo nesivadovauti jos rezultatu. Teismas net nesprendė kuria ekspertize reikia vadovautis, nepasisakė dėl ekspertizių aktualumo, tarpusavio konkurencijos ir kitų aplinkybių.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Paaiškino, kad teismas išsamiai atsakė į J. B. skunde nurodytus klausimus.

Nordea Bank Finland Plc Vilniaus skyrius prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad pareiškėjas neteisingai aiškina vykdymo proceso tikslus, neteisingai remiasi CPK 704 str. nuostatom, nepridėjo jokių įrodymų, jog buvo pasiūlęs savo pirkėją. Turto vertinimo išvada yra tik vienas iš įrodymų byloje, todėl teismas turi teisę spręsti dėl turto įkainojimo pagrįstumo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma ir atsižvelgdamas į vykdymo proceso tikslų į gyvendinimą.  

             IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.).

              Kaip matyti iš J. B. skundo dėl antstolio veiksmų bei atskirojo skundo, pagrindinis ginčo argumentas yra tas, kad antstolis nepagrįstai nustatė parduodamo turto vertę vadovaudamasis ankstesne turto vertinimo ekspertize ir atmesdamas pakartotinės ekspertizės nustatytą turto vertę bei tuo užkirsdamas kelią skolininkui pasiūlyti savo pirkėją už realią turto vertę.

              Pagal CPK 681 str. 1 d. areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turo vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kadangi žemės sklypas, į kurį nukreiptas išieškojimas buvo įkeistas ir nuo įkeitimo praėjęs ilgas laikas, antstolis pagrįstai turto vertinimui skyrė ekspertizę, kurios metu UAB ”OBER HAUS“ nustatė, kad įkeisto žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbiami) 2012-05-31 datai vertė yra 255000 Lt.

              Pagal CPK 682 str. 2 d. jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Šioje vykdomojoje byloje buvo paskirta turto vertinimo pakartotinė ekspertizė, ji atlikta 2013-02-05 UAB „Domus Optima“ ir žemės sklypas įvertintas 212000 Lt sumai. Taigi antstolis, prieš atlikdamas tolimesnius vykdymo veiksmus, turėjo du ekspertizės aktus, kurių pirmoji, atlikta 10 mėnesių anksčiau, negu pakartotinė, buvo nustačiusi 43000 Lt didesnė turto vertę.

              Antstolis ir pirmosios instancijos teismas vertino, kad išlaikant išieškotojų ir skolininkų turtinių interesų pusiausvyrą, pirmasis vertinimas yra palankesnis ir labiau atspindi turto tikrąją vertę, kuri vėliau tikslinama varžytinių metu, ir netenkino skolininko prašymo parduoti turtą jo pasiūlytam pirkėjui už pakartotinės ekspertizės nustatytą kainą – 212000 Lt. Tačiau tokios išvados nepagrįstos. Pakartotinė ekspertizė buvo atlikta praėjus 10-čiai mėnesių nuo pirmosios, nėra pateikta jokių įrodymų, kad jos išvados nepagrįstos, ji paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos, todėl nustatant turto vertę ja ir turi būti vadovaujamasi. Atmesdamas skolininko prašymą parduoti turtą jo pasirinktam pirkėjui už 212000 Lt, antstolis, remdamasis CPK 718 str. parduodamo turto pradinę kainą nustatė 204000 Lt. Parduodant turtą iš varžytinių, varžytinės būtų laikomos įvykusiomis, jei turto kaina būtų padidinta 3 procentais, t. y. turtas parduotas už 210120 Lt (CPK 713 str. 4 d.). Taigi akivaizdu, kad antstolis, atsisakydamas skolininko nurodytam pirkėjui parduoti turtą už 212000 Lt, išieškotojo interesų gauti daugiau skolos išieškojimo iš skolininko parduoto turto, neužtikrino.

              Iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Jeigu iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma, kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnė suma, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms, turto pardavimas iš varžytinių nutraukiamas ir varžytinės atšaukiamos (CPK 704 str. 1 d., 2 d.). Kadangi šioje vykdomojoje byloje skola yra didesnė nei pakartotine turto vertinimo ekspertize nustatytoji, skolininkas turi teisę rasti pirkėją, kuris iki varžytinių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėtų 212000 Lt – tiek kiek turtas įvertintas. Toks pirkėjo radimas skolininko iniciatyva trumpina išieškojimo procesą ir apsaugo išieškotojus nuo turto kainos mažinimo, jeigu neįvyktų pirmosios varžytinės, taigi išlaiko turtinių interesų pusiausvyrą tarp išieškotojo ir skolininko. Jeigu skolininkas nerastų pirkėjo, kuris iki varžytinių pradžios sumokėtų už parduodamą turtą 212000 Lt kainos, varžytinių metu išaiškėtų tikroji pardavimo metu rinkos kaina pagal pateiktus varžytinėse dalyvaujančių asmenų pasiūlymus.

Išdėstytais argumentais pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir skolininko J. B. atskirasis skundas tenkinamas patenkinant J. B. skunde dėl antstolio veiksmų pareikštą reikalavimą (b. l. 30-34) - panaikinti 2013-03-08 antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. patvarkymą Nr. 50 8 2013 03 08 2947/10-1V.

Kadangi atskirasis skundas tenkinamas, išieškotojų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d.).             

           Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-05-20 nutartį panaikinti ir klausimą iš spręsti iš esmės.

Panaikinti 2013-03-08 antstolį I. G. pavaduojančios antstolės V. M. patvarkymą Nr. 50 8 2013 03 08 2947/10-1V.

         Teisėja                                                                                                                                                       Zita Smirnovienė