KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugpjūčio 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. P. gynėjo advokato V. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutarties, kuria pripažintas Austrijos Respublikos Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendis ir nutarta vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
Teismas
n u s t a t ė :
1. G. P. nuteistas Austrijos Respublikos Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 38 Hv 40/18m pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 2 dalį (sunki vagystė), 129 straipsnio 1 straipsnį 1 paragrafą (vagystė įsilaužiant arba panaudojant ginklą), 130 straipsnio 2 dalį 1 ir 2 atvejis (profesionali vagystė ir vagystė dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje) 1275 dienų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. vasario 26 d. dienai nuteistasis buvo atlikęs 347 dienas laisvės atėmimo bausmės. Bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. birželio 14 d.
2. Kauno apylinkės teisme gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės grupės teikimas dėl Austrijos Respublikos Zalcburgo teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio G. P. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo.
3. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartimi tenkintas Austrijos Respublikos Federalinės konstitucinių reikalų, reformų, dereguliavimo ir teisingumo ministerijos prašymas dėl Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir G. P. paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikoje. Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendis dėl G. P. nuteisimo pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį (vagystė), 128 straipsnio 2 dalį (sunki vagystė), 129 straipsnio 1 straipsnį 1 paragrafą (vagystė įsilaužiant arba panaudojant ginklą), 130 straipsnio 2 dalį 1 ir 2 atvejis (profesionali vagystė ir vagystė dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje) pripažintas ir nutarta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. G. P. paskirta 1275 dienų laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) atitinkamai 178 straipsnio 3 dalimi ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuota visa Austrijos Respublikoje atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis bei kardomojo kalinimo laikas.
4. Nuteistojo G. P. gynėjas advokatas V. M. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. nutartį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento teikimą dėl Austrijos Respublikos Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje atmesti kaip nepagrįstą.
4.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl užsienio valstybės nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Nuteistojo gynėjas pažymėjo, kad G. P. nesutinka būti perkeltas į Lietuvos Respublikos kalėjimą ir tęsti bausmės atlikimą savo šalies kalėjime bei nurodo, jog nusikaltimai buvo padaryti Austrijos Respublikoje. Be to, nuteistasis galėtų būti paleistas atlikęs pusę paskirtos bausmės, ko negalėtų būti Lietuvos Respublikoje, kadangi tikėtina, jog Lietuvos pataisos namuose ar probacijos tarnyboje nebus vertinami jį Austrijos Respublikos kalėjimo pateikti charakterizuojantys duomenys. Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog Lietuvos pataisos įstaigos dažnai neatitinka minimalių reikalavimų, todėl manytina, kad bausmės atlikimas nužmoginančiomis sąlygomis negali prisidėti prie asmens socialinės reabilitacijos ir tai yra savarankiškas pagrindas atsisakyti pripažinti ir vykdyti nuosprendį Lietuvoje.
5. Nuteistojo G. P. gynėjo skundas atmetamas.
6. Išnagrinėjęs nuteistojo G. P. gynėjo advokato skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant užsienio valstybės teismo priimto nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo klausimą, todėl pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra.
7. Skunde nurodoma, jog nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę Austrijos Respublikos įkalinimo įstaigoje, jis turėtų pagrįstą galimybę būti paleistas iš pataisos namų atlikęs pusę bausmės. Be to, Lietuvos Respublikoje blogos įkalinimo sąlygos, todėl bausmės atlikimas Lietuvoje pažeistų teises ir laisves.
8. Nuteistojo G. P. gynėjo advokato skundas nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
9. Iš bylos medžiagos matyti, kad yra visos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išvardintos sąlygos. G. P. yra Lietuvos pilietis, jo paskutinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Austrijos Respublikos kompetetingos institucijos išduoto liudijimo dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones siekiant jas įvykdyti Europos Sąjungoje (toliau – Liudijimas) g skilties matyti, kad G. P. Federalinės užsieniečių ir prieglobsčių reikalų tarnybos 2019 m. kovo 14 d. sprendimu buvo uždrausta būti šalyje 7 metų laikotarpiui. Ši aplinkybė atitinka antrąją Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytą sąlygą. Trečią sąlygą atitinka tai, kad teismas nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.
10. Tačiau advokatas iš esmės nesutinka su trečiosios sąlygos buvimu ir tvirtina, kad Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų pagrindines žmogaus teises ir (ar) laisves (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tokį argumentą advokatas motyvavo tuo, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Austrijos Respublikos įkalinimo įstaigoje, G. P. turėtų pagrįstą galimybę būti paleistas iš pataisos namų atlikęs pusę bausmės, be to, Austrijos Respublikos bausmės atlikimo sąlygos žymiai geresnės nei Lietuvoje, todėl išdavimu dėl tolesnės bausmės atlikimo Lietuvoje bus pabloginta nuteistojo padėtis.
11. Skundą nagrinėjantis teismas su advokato argumentais dėl nuteistojo pažeistų teisių nesutinka. Kaip žinia pirmosios instancijos teismas Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendį pripažino vykdytinu ir nutarė vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi, G. P. atžvilgiu taikytinas ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų institutas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje, suteikiantis galimybę asmenims, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, būti paleistais iš pataisos įstaigos, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Buvo atsižvelgta ir į nuteistojo socialinius ryšius. Kaip minėta, nuteistasis pagal Gyventojų registro duomenis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, Kaune. Teisingumo ministerija, kuri pagal Įstatymo 6 straipsnį yra kompetetinga inicijuoti vidines konsultacijas su išduodančiosios valstybės institucijomis, nekilo abejonių, kad sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas Lietuvoje sudarys palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, kadangi iš gautų dokumentų nebuvo nustatyta, kad G. P. su kita užsienio valstybe turi glaudesnių socialinių ryšių nei su Lietuva. Pažymėtina, kad nuteistojo siekis turėti labiau komfortiškas sąlygas laisvės atėmimo vietoje nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo nutartį.
12. Nors nuteistasis G. P. nesutinka atlikti laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 6 straipsnio 2 dalį nuteistojo sutikimas nėra būtinas, kai nuosprendis ir liudijimas perduodami valstybei narei, kurios pilietis yra nuteistasis ir kurioje jis gyvena; valstybei narei, į kurią nuteistasis bus deportuotas panaikinus jam skirto nuosprendžio vykdymą remiantis išsiuntimo iš šalies ar deportavimo orderiu, įtrauktu į nuosprendį ar teisminį arba administracinį sprendimą, ar bet kokią kitą priemonę, priimtą pagal nuosprendį; valstybei narei, į kurią nuteistasis pabėgo ar į kurią kitokiu būdu sugrįžo dėl jam išduodančiojoje valstybėje iškeltos bylos arba priėmus apkaltinamąjį nuosprendį toje valstybėje. Šio teisinio reguliavimo plotmėje yra akivaizdu, kad nuteistojo G. P. nuomonė ir sutikimas nėra ypatingai reikšmingi, sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje paskirtos laisvės atėmimo bausmės suderinimo Lietuvos Respublikoje.
13. Apibendrinant visus išdėstytus argumentus konstatuojama, kad apylinkės teismas, suderindamas nuteistajam G. P. Austrijos Respublikos Zalcburgo apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų bei tarptautinių teisės aktų, todėl nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo G. P. gynėjo advokato V. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Paštuolis