Civilinė byla Nr. e2A-79-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00112-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Durpeta“ ieškinį atsakovėms likviduojamai viešajai įstaigai Juodupės komunaliniam ūkiui ir Rokiškio rajono savivaldybei dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Rokiškio komunalininkas“. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Durpeta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašė: 1) panaikinti 2020 m. liepos 31 d. Rokiškio rajono savivaldybės sprendimo Nr. TS-195 4 ir 5 punktus; 2) pripažinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) (šiuo metu – išregistruotos iš Juridinių asmenų registro) Juodupės komunalinio ūkio 2020 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2/20 (toliau – Sutartis) vienašalį nutraukimą, atliktą 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 24, neteisėtu ir įpareigoti VšĮ Juodupės komunalinį ūkį šią Sutartį vykdyti; 3) alternatyviai, jeigu įpareigojimas atsakovei VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui vykdyti Sutartį yra nebegalimas, priteisti iš atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio ir subsidiariai iš Rokiškio rajono savivaldybės 46 436,80 Eur nuostolius ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad, laimėjusi viešąjį konkursą, 2020 m. gegužės 19 d. ji su atsakove VšĮ Juodupės komunaliniu ūkiu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti atsakovei durpių – pjuvenų mišinį, iš kurio būtų galima pagaminti apie 5 000 MWh šiluminės energijos, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamos kokybės prekę ir atsiskaityti Sutartyje nustatytais terminais. Pažymi, kad Sutartimi buvo numatyti specialūs reikalavimai, kuriems pasiekti reikalingas specialus kuro gamybos procesas, be to, įmonė įsipareigojo kurą pristatyti pirkėjai specifinių savybių transporto priemonėmis, o pirmą kuro siuntą pristatyti iki 2020 m. spalio 1 d.

3.       Ieškinyje akcentuojama, kad ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad Sutartis nutraukiama nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., nutraukimo pagrindas – juridinio asmens likvidavimas, kurį nusprendė atlikti Rokiškio rajono savivaldybės taryba (toliau – Taryba) 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. TS-195 (toliau – Sprendimas). Sprendime nurodyta atsakovę likviduoti iki 2021 m. kovo 1 d., o Juodupės miestelio gyventojams karštą vandenį ir šilumą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pavesta tiekti akcinei bendrovei (toliau – AB) „Rokiškio komunalininkas“, kuriam leista naudotis VšĮ Juodupės komunalinio ūkio turtu, reikalingu šioms funkcijos vykdyti.

4.       Ieškovė nurodo, kad 2020 m. liepos 31 d. priimtas Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 17 straipsnio 9 dalies nuostatoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis nuo priėmimo momento. Teigia, kad trečiasis asmuo AB „Rokiškio komunalininkas“, kuriam perduotas pirkėjos turtas, kaip ir VšĮ Juodupės komunalinis ūkis, yra valdomas Rokiškio rajono savivaldybės, t. y. atsakovė yra vienintelė pirkėjos dalininkė ir kartu valdo kontrolinį trečiojo asmens akcijų paketą, todėl Sprendimu Tarybai iš vieno savo kontroliuojamo juridinio asmens perkėlus kitam savo kontroliuojamam asmeniui tik teises, bet ne kartu ir su šiomis teisėmis neatsiejamai susijusias pareigas, pažeistas sąžiningumo principas. Trečiasis asmuo AB „Rokiškio komunalininkas“ įvykdė naują viešąjį pirkimą dėl tapataus objekto (kuro) ir 2020 m. spalio 6 d. pasirašė kuro (durpių – pjuvenų mišinio) pirkimo – pardavimo sutartį Nr. RK20/10/06. Akcentuojama, kad Rokiškio rajono savivaldybė, įgyvendindama juridinio asmens dalininkės diskreciją, turėjo pareigą veikti taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau, priimdama Sprendimą dėl subjekto likvidavimo, nesuderino savo įsteigto perkančiojo subjekto veiklos pabaigos (likvidavimo) bei funkcijų (perkančiojo subjekto turto) perdavimo kitam savo įsteigtam juridiniam asmeniui sąlygų.

5.       Ieškinyje pažymima, kad iki atsakovės pranešimo apie Sutarties nutraukimą, ieškovė UAB „Durpeta“ įsigijo 5 869,46 kubinių metrų durpių – pjuvenų mišinio ir patyrė 46 436,80 Eur išlaidas, mišinys yra skirtas išimtinai Sutarčiai vykdyti ir jo realizuoti kitiems pirkėjams nėra galimybės. Ieškovė teigia, kad Tarybos Sprendimas likviduoti VšĮ Juodupės komunalinį ūkį  ir perduoti šilumos tiekimo funkcijas bei turtą AB „Rokiškio komunalininkas“ nepagrįstai apribojo Sutarties vykdymą ir dėl šio Sprendimo buvo neteisėtai nutraukta Sutartis. Atsižvelgiant į tai, atsakovei Rokiškio rajono savivaldybei, kaip juridinio asmens VšĮ Juodupės komunalinio ūkio dalyvei, taikytina subsidiari atsakomybė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio ir subsidiariai iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės 3 085,50 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 085,50 Eur) nuo patikslinto ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas pažymėjo, kad Taryba ne tik turėjo teisę priimti Sprendimą dėl viešosios įstaigos likvidavimo, bet ir pavesti AB „Rokiškio komunalininkas“ gaminti ir tiekti šilumą, karštą vandenį Juodupės miestelio gyventojams, naudojantis VšĮ Juodupės komunalinio ūkio turtu.

8.       Teismo vertinimu, trečiasis asmuo AB „Rokiškio komunalininkas“ yra įmonė, nesusijusi su VšĮ Juodupės komunaliniu ūkiu, kuro įsigijimui ji privalėjo skelbti viešąjį pirkimą, todėl Taryba neturėjo teisės Sprendimu įpareigoti AB „Rokiškio komunalininkas“ perimti ir vykdyti Sutartį, kuri, ją sudariusių šalių, realiai nebuvo pradėta vykdyti. Teismo sprendime akcentuota, kad trečiajam asmeniui AB „Rokiškio komunalininkas“ nebuvo perduotos VšĮ Juodupės komunalinio ūkio teisės ar pareigos, todėl trečiasis asmuo neturėjo pareigos perimti ir Sutarties vykdymo.

9.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Sutartis buvo nutraukta dėl svarbių, nuo atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio nepriklausančių priežasčių, t. y. dėl objektyvių aplinkybių, kurios atsirado ne dėl atsakovės kaltės.

10.       Teismas pažymėjo, kad priėmus Sprendimą dėl likvidavimo, paslaugų tiekimas buvo pavestas trečiajam asmeniui, todėl atsakovė VšĮ Juodupės komunalinis ūkis turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį.

11.       Teismo vertinimu, nors atsakovė VšĮ Juodupės komunalinis ūkis Sutartį nutraukė teisėtai, tačiau atsižvelgiant į bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, atsakovė turi pareigą iš dalies atlyginti ieškovės UAB „Durpeta“ patirtus nuostolius, atsiradusius dėl Sutarties nutraukimo.

12.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė UAB „Durpeta“ Sutartimi įsipareigojo iki 2020 m. spalio 1 d. pristatyti atsakovei apie 400 kubinių metrų durpių – pjuvenų mišinio pagal iš anksto su pirkėja suderintą grafiką, todėl ieškovė galėjo būti užtikrinta tik dėl patirtų išlaidų už iki 2020 m. spalio 1 d. pristatytą kurą atlyginimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės patirtus nuostolius sudaro išlaidos už 389,99 kubinių metrų įsigyto kuro, t. y. 3 085,50 Eur.

13.       Teismas konstatavo, kad atsakovė Taryba, priimdama Sprendimą likviduoti atsakovę VšĮ Juodupės komunalinį ūkį, nebuvo pakankamai atidi, nesiaiškino viešosios įstaigos sudarytų sandorių turinio, jų galiojimo terminų, nutraukimo pasekmių, todėl yra pagrindas pripažinti, jog atsakovei Tarybai taikytina subsidiari atsakomybė.

14.       Teismo sprendime pažymėta, kad ieškovės UAB „Durpeta” patikslinto ieškinio pateikimas nevertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, ieškovė realizavo savo teisę kreiptis į teismą, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė yra nesąžininga, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovių prašymas skirti baudą netenkintas.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15.       Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1.                      Teismo sprendime nepasisakyta dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo. Galimybė keisti abu ieškinio elementus nėra numatyta įstatyme. Patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, todėl ieškovei turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. 

15.2.                      Ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolius, t. y. nepateikė įrodymų apie turėtas kuro įsigijimo išlaidas, todėl abejotina, ar kuras realiai buvo pirktas.

15.3.                      UAB „Poraistė“ priklauso tai pačiai įmonių grupei, kaip ir ieškovė, todėl siekdama praturtėti ieškovė galėjo teismui pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kuro įsigijimą.

15.4.                      Sutartyje nėra numatyta, kad pirkėjai vienašališkai nutraukus Sutartį ji įsipareigoja atlyginti nuostolius.

15.5.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad iš UAB „Poraistė“ įsigytas kuras nėra parduotas. Vien tik kuro įsigijimo PVM sąskaitų faktūrų pateikimas nepagrindžia ieškovės patirtų nuostolių.

15.6.                      Taryba nelaikytina subsidiariai atsakinga kartu su atsakove VšĮ Juodupės komunaliniu ūkiu, kadangi ji neatliko neteisėtų veiksmų.

16.       Ieškovė UAB „Durpeta“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

16.1.                      Pateikus patikslintą ieškinį, ieškinio dalykas ir pagrindas nepasikeitė. Ieškovė įgyvendino savo teisę ginti pažeistas teises ir su tuo susijęs procesinis elgesys negali būti laikomas kaip akivaizdus naudojimasis savo teisėmis ne pagal paskirtį.

16.2.                      Ieškovės įsigytas durpių – pjuvenų mišinys yra skirtas išimtinai ginčo Sutarties vykdymui, todėl jo realizuoti kitiems pirkėjams ieškovė neturi galimybės.

16.3.                      Apeliantės veiksmai sudarė situaciją, kuomet trečiasis asmuo, įgijęs pareigą šildyti gyventojus, tačiau iš atsakovės neperėmęs Sutartimi įsigyto kuro, buvo priverstas atlikti naują viešąjį pirkimą dėl to paties objekto, dėl kurio jau buvo sudaryta Sutartis.

16.4.                      Juodupės gyventojų šildymo funkcijos perdavimas trečiajam asmeniui kartu su leidimu perduoti trečiajam asmeniui atsakovės turtą iš esmės panaikino tiek atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio interesą vykdyti ginčo Sutartį, tiek galimybes už Sutarties objektą atsiskaityti.

16.5.                      Atsakovei Tarybai netaikant subsidiarios atsakomybės būtų pažeisti ieškovės interesai, nes VšĮ Juodupės komunalinis ūkis yra išregistruota, jos turtas perduotas naudotis trečiajam asmeniui prieš tai neatsiskaičius su ieškove ir nebėra galimybės iš jos išieškoti patirtų nuostolių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujo įrodymo priėmimo

18.       Atsakovė Rokiškio rajono savivaldybė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė 2021 m. balandžio 1 d. išrašo iš Juridinių asmenų registro kopiją.

19.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

20.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šis įrodymas yra susijęs atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio teisinio statuso nustatymu, ši aplinkybė yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareikštų ieškinio reikalavimų atsakovei VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui pagrįstumo, ieškovei šis dokumentas yra žinomas (pateiktas su apeliaciniu skundu) ji turėjo galimybę dėl šio įrodymo pasisakyti atsiliepime į apeliacinį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas priimti pateiktą naują įrodymą (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškinio reikalavimų atsakovei VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui

21.               Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Likvidavimas – tai absoliuti juridinio asmens pabaiga, kai juridinis asmuo pasibaigia, veikla nutrūksta, o jo teisės ir pareigos nėra perimamos kitų subjektų. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (CK 2.95 straipsnio 3 dalis). CPK 293 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas. Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai ieškovė pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovei, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių miršta (fizinis asmuo) ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015).

22.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės patikslintą ieškinį ir priteisė iš atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio ir subsidiariai iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės 3 085,50 Eur nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Juridinių asmenų registro duomenimis ir iš apeliantės pateikto išrašo iš Juridinių asmenų registro nustatyta, kad atsakovė VšĮ Juodupės komunalinis ūkis 2021 m. balandžio 1 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23.       Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės VšĮ Juodupės komunalinio ūkio – juridinio asmens likvidavimas ir išregistravimas iš Juridinių asmenų registro, nesant jos teisių perėmėjo, lemia bylos nutraukimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, o civilinės bylos dalis pagal ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovei VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui nutrauktina (CPK 293 straipsnio 8 dalis, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

24.       Apeliantė teigia, kad teismo sprendime nepasisakyta dėl patikslinto ieškinio pagrindo ir dalyko keitimo, t. y. patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.

25.       Ieškovė, įgyvendindama dispozityvumo principą, turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, tai gali būti padaryta tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

26.       Įstatymas numato ieškovei teisę keisti ieškinio dalyką arba pagrindą, teismui priėmus ieškinio pareiškimą, tačiau ir šis pareiškimas, kuriuo keičiamas ieškinio dalykas arba pagrindas, turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovės procesinė teisė. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta ieškovės teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, taip pat CPK nustatyta tvarka atsisakyti ieškinio; dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, tačiau atlikdamas šiuos veiksmus taip pat turi laikytis įstatyme nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

27.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovės procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytinumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008).

28.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tiek ieškovės pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reikalavimai dėl 2020 m. gegužės 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 2/20 vienašalio nutraukimo, atlikto 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 24, pripažinimo neteisėtu ir 2020 m. liepos 31 d. Rokiškio rajono savivaldybės sprendimo Nr. TS-195 4 ir 5 punktų panaikinimo bei patikslinto ieškinio alternatyvus reikalavimas dėl patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo yra grindžiami tuo pačiu teisiniu pagrindu bei tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytais įrodymais. Aplinkybė, kad patikslintame ieškinyje ieškovė pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius, t. y. padidino ieškinio dalyką, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė pakeitė  ieškinio dalyką ir pagrindą. Teisėjų kolegija, remdamasi aptartu teisiniu reguliavimu, šio reguliavimo aiškinimu kasacinio teismo praktikoje, įvertinusi pradinio ieškinio ir patikslinto ieškinio turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

29.       Apeliantė nurodo, kad ieškovei skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t. y. nurodo, kad ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo pakeitė ieškinio dalyką ir pagrindą, ir dėl to veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

30.       CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudos, iki 50 procentų baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

31.       Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Remiantis kasacinio teismo pozicija, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas, remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio, prašymo ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje asmuo jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

32.       Apeliacinio proceso metu nustačius, kad ieškovė patikslintu ieškiniu padidino ieškinio dalyką ir nurodė ieškinio pagrindą papildančias faktines aplinkybes, o tai pagal kasacinio teismo praktiką nėra laikoma ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, tai yra savarankiška ieškovės procesinė teisė, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog ieškovė veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atmetamas apeliantės prašymas dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

33.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Taryba nelaikytina subsidiariai atsakinga kartu su atsakove VšĮ Juodupės komunaliniu ūkiu, kadangi ji neatliko neteisėtų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

34.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su atsakove VšĮ Juodupės komunaliniu ūkiu 2020 m. gegužės 19 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo parduoti atsakovei durpių – pjuvenų mišinį, o atsakovė įsipareigojo priimti tinkamos kokybės prekę ir atsiskaityti Sutartyje nustatytais terminais. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. gavo atsakovės pranešimą, kuriuo buvo informuota, kad Sutartis nutraukiama nuo 2020 m. rugpjūčio 31 d., nutraukimo pagrindas – juridinio asmens likvidavimas, kurį atlikti nusprendė Taryba 2020 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. TS-195. Kaip matyti iš Sprendimo, nuspręsta atsakovę likviduoti iki 2021 m. kovo 1 d., o Juodupės miestelio gyventojams karštą vandenį ir šilumą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. pavesti tiekti AB „Rokiškio komunalininkas“, kuriam leista naudotis VšĮ Juodupės komunalinio ūkio turtu, reikalingu šioms funkcijos vykdyti (Sprendimo 4 ir 5 punktai).

35.       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės Tarybos veiksmai priimant Sprendimą, kuriuo nutarta likviduoti atsakovę VšĮ Juodupės komunalinį ūkį ir leisti AB „Rokiškio komunalininkas“ naudotis atsakovės turtu, neišsprendžiant klausimo dėl VšĮ Juodupės komunalinio ūkio pareigų, kartu ir dėl pareigų (prisiimtų įsipareigojimų) pagal Sutartį, neatitinka Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintos viešosios įstaigos likvidavimo procedūros bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų (CK 1.5 straipsnis), todėl pripažintini neteisėtais ir nesąžiningais. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai juridinis asmuo negali vykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Taigi, susiklosčius situacijai, kuomet Taryba (kaip juridinio asmens dalyvis) priėmė Sprendimą likviduoti  atsakovę VšĮ Juodupės komunalinį ūkį ir perdavė likviduojamo juridinio asmens teises AB „Rokiškio komunalininkas“, tačiau kartu neperdavė pareigų ir dėl to tapo nebeįmanoma vykdyti Sutartį, konstatuotina, jog Taryba atliko nesąžiningus ir neteisėtus veiksmus, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovei patirtus nuostolius (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Be to, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad paskirtas viešosios įstaigos likvidatorius turi pareigą baigti vykdyti viešosios įstaigos prievoles, atsiskaityti su viešosios įstaigos kreditoriais. Nagrinėjamu atveju Taryba Sprendimu paskyrė VšĮ Juodupės komunalinio ūkio likvidatorių, kuris turėjo įgyvendinti jam teisės aktuose numatytas pareigas ir užtikrinti tinkamą sutartinės prievolės įvykdymą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė Taryba, kaip juridinio asmens dalininkė, turėjo pareigą veikti taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau, priimdama Sprendimą dėl subjekto likvidavimo ir neišspręsdama klausimo dėl VšĮ Juodupės komunalinio ūkio Sutartimi prisiimtų pareigų, atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė nuostolius ieškovei.

36.       Apeliaciniame skunde kvestionuojamas ieškovės patirtų nuostolių faktas, t. y. nurodoma, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie turėtas kuro įsigijimo išlaidas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

37.       Iš Sutarties 4.3 punkto nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo iki 2020 m. spalio 1 d. Sutartyje nurodytu adresu pristatyti pirkėjai (VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui) apie 400 kubinių metrų durpių – pjuvenų mišinio. Į bylą pateikta 2020 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita – faktūra patvirtina, kad ieškovė iš UAB „Poraistė“ įsigijo 389,99 kubinius metrus durpių – pjuvenų mišinio už 3 085,50 Eur sumą.  

38.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

39.       Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi, įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002).

40.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad apskųstame sprendime pagrįstai konstatuota, kad ieškovės patirti nuostoliai sudaro 3 085,50 Eur. Pažymėtina, kad ieškovės 2020 m. gegužės 22 d. PVM sąskaita – faktūra įsigytas 389,99 kubinių metrų durpių – pjuvenų mišinio kiekis iš esmės atitinka Sutarties 4.3 punkte numatytą ir ieškovės įsipareigotą iki 2020 m. spalio 1 d. pristatyti VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui durpių – pjuvenų mišinio kiekį, todėl konstatuotina, kad ieškovė įrodė patirtus nuostolius, susijusius su Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu, ir atsakovei Tarybai kyla pareiga atlyginti ieškovės realiai patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis).

41.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės deklaratyvaus pobūdžio argumentai, jog ieškovė galėjo pateikti tikrovės neatitinkančią informaciją apie kuro įsigijimą bei kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog iš UAB „Poraistė“ įsigytas kuras nėra parduotas,  apeliantei nepateikus šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo priešingai išvadai dėl ieškovės patirtų nuostolių fakto ir dydžio (CPK 178 straipsnis).

42.       Pasisakydamas dėl apeliantės argumento, kad Sutartyje nėra numatyta, jog pirkėjai vienašališkai nutraukus Sutartį ji įsipareigoja atlyginti nuostolius, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad Sutarties 8.1 punkte šalys sulygo, jog kiekviena šalis įsipareigoja atlyginti kitai šaliai patirtus nuostolius ar išlaidas (tarp jų teismo ir kitas pagrįstas išlaidas) dėl Sutartyje prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo jų vykdymo (taip pat tais atvejais, kai Sutartis joje numatytomis sąlygomis ir tvarka nutraukiama). Atsižvelgiant į minėtą Sutarties nuostatą, nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad šalys nebuvo susitarę dėl nuostolių atlyginimo nutraukus Sutartį (CPK 178 straipsnis).

43.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui.

Dėl procesinės bylos baigties

44.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kita vertus, apeliacinio proceso metu nustačius, kad atsakovė VšĮ Juodupės komunalinis ūkis yra likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalis panaikinama ir bylos dalis pagal ieškinio reikalavimus atsakovei VšĮ Juodupės komunaliniam ūkiui nutraukiama (CPK 293 straipsnio 8 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o teismo sprendimo rezoliucinė dalis patikslinama, nurodant, jog 3 085,50 Eur nuostolių atlyginimas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

45.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

46.       Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės apeliacinis skundas atmetamas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

47.       Kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 8 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria išspręsti ieškovės reikalavimai atsakovei viešajai įstaigai Juodupės komunaliniam ūkiui, panaikinti ir civilinės bylos dalį pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Durpeta“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Juodupės komunaliniam ūkiui dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nuostolių atlyginimo nutraukti.

Kitą Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo dalį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteisiama iš atsakovės Rokiškio rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas 188772248, 3 085,50 Eur (trys tūkstančiai aštuoniasdešimt penki eurai ir 50 centų) nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3 085,50 Eur), skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 611,77 Eur (šeši šimtai vienuolika eurų ir 77 centai) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Durpeta“, juridinio asmens kodas 164791927.

Teisėjai                                                     Marius Bajoras

                                                     Rasa Gudžiūnienė

                                                     Romualda Janovičienė