Civilinė byla Nr. e2A-1661-560/2022
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raivina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Circle K Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raivina“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Circle K Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 8 719,42 Eur skolos, 1 245,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. šalys sudarė Prekių pardavimo sutarties kortelių klientų anketą Nr. 1007343988 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė, pasinaudodama klientų kortelėmis, įsipareigojo pirkti degalus ir/arba automobilinius produktus, ir/arba automobilių plovyklos paslaugas, ir/arba kitas paslaugas bei prekes, ir laiku už jas atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 15 d. atsakovė įsigijo prekių ir paslaugų už 14 248,29 Eur. Tai patvirtina išrašytos ir atsakovei apmokėjimui pateiktos trys PVM sąskaitos faktūros - Nr. 801304387, Nr. 801310618 ir Nr. 801322704. Atsakovė vengia įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. visiškai atsiskaityti su ieškove už įsigytas prekes, nors buvo raginta tai padaryti, ir liko skolinga 8 719,42 Eur.
3. Šalių Sutarties 5.1 punkte įtvirtinta, kad atsakovė už per ataskaitinį laikotarpį įsigytas prekes atsiskaito pagal jai pateiktą elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po tokios sąskaitos-faktūros išrašymo dienos. Pagal Sutarties 5.4. punktą, atsakovei laiku nesumokėjus bet kokių mokėtinų sumų, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės 0,2 proc. dydžio delspinigių už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovė vėluoja atsiskaityti nuo 2021 m. liepos 31 d., tai apskaičiuoti delspinigiai sudaro 1 245,68 Eur.
4. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į ieškovę dėl 2021 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 801304387 pagrįstumo. Atsakovė vykdo tarptautinius pervežimus vilkikais ir Sutarties pagrindu ieškovės išduotomis Statoil Europe kredito kortelėmis atsiskaito už prekes (kurą), neviršijant kredito limito dydžio tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje esančiose ieškovės ar jos partnerių degalinėse. Ginčo laikotarpiu (2021 m. liepos mėn.) buvo naudojamasi ieškovės išduotomis tokiomis kortelėmis, kurių sąskaitų sumos apie 1 000 - 5 000 Eur už standartinį ataskaitinį laikotarpį (pusę mėnesio). 2021 m. liepos 19 d. ieškovė buvo informuota (elektroniniu paštu), kad galimai neteisėtai kažkas naudojasi viena iš ieškovės išduotų atsiskaitymo kortelių – Nr. (duomenys neskelbtini), nes vairuotojas pranešė, jog šia kortele negali atsiskaityti degalinėje. Patikrinus apskaitą, ieškovei neapmokėtų sąskaitų nerasta, kredito limitas neviršytas, tačiau pastebėta neįprastai didelė einančios sąskaitos suma. Patikrinus sąskaitą buvo pastebėta, kad nurodyti kuro pylimai nebuvo galimi, nes tuose regionuose atsakovės vilkikų nebuvo. Ieškovė apie tai informuota pateikiant kortelės išklotinę ir vilkiko buvimo vietas nurodytu laikotarpiu. Ieškovės apmokėjimui pateikta 2021 m. liepos 15 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 801304387 yra neįprastai didelei 12 183,27 Eur sumai. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.10 punktą pretenzijos dėl ieškovės veiksmų gali būti pateiktos per tris mėnesius nuo to momento, kai pirkėjas (atsakovė) sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokį pažeidimą. Minėta PVM sąskaita-faktūra Nr. 801304387 išrašyta už laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki liepos 15 d. pirktą kurą bendrai 10 083,70 Eur (su PVM) sumai, nors kuras nebuvo pirktas nei Vokietijos mieste Ettlingen, nei Prancūzijoje, vietovėse aplink Liono miestą, kadangi tuo metu vilkikai nebuvo Prancūzijoje.
5. Kortele Nr. (duomenys neskelbtini) kuras buvo pirktas tik Vokietijoje Ettlingen mieste. Ieškovei apmokėta už 2021 m. liepos 12 d. pirktą kurą (1 261,48 Eur). Už PVM sąskaitos faktūros Nr. 801304387 nurodytus pirkimus, atliktus Prancūzijoje ir nesusijusius su atsakovės vilkikais, atsisakyta apmokėti (8 822,22 Eur). Ginčijamoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos kuro pirkimo operacijos yra klastotės, atliktos panaudojant galimai padirbtą mokėjimo kortelę, nes nurodyti dideli kiekiai kuro, o vietovėse nutolusios viena nuo kitos 40-60 km spinduliu – Prancūzijos Liono miesto priemiesčiai (Serezin du Rhone; L‘isle d‘Abeau; Communay; Mionnay) ir toks pirkimo operacijų intensyvumas per itin trumpą laiką savaime sukelia įtarimus. Liepos 12 d. kelių valandų skirtumu kuras buvo perkamas Ettlingen mieste (Vokietija) ir eilinį kartą perkamas Mionnay mieste (Prancūzija). Tai rodo, kad Vokietijoje kortelę naudojęs vilkiko vairuotojas jos nebuvo praradęs. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad 2021 m. liepos 1-12 dienomis Liono miesto (Prancūzija) apylinkėse septyniolika kartų kurą įsigijo būtent atsakovė. Kadangi mokėjimo kortelė nuosavybės teise priklauso ieškovei, ji ir privalo užtikrinti kortelės patikimumą, apsaugą nuo galimo klastojimo, duomenų vagystės ir pan. Atsakovė, kaip mokėjimo kortelės naudotoja savo įsipareigojimus vykdė tinkamai, kortelės nebuvo praradusi ir niekam neperdavusi, neatskleidusi jos duomenų ir ją tebeturi savo žinioje. Nėra ginčo, jog 2021 m. liepos 12 d. naudojantis mokėjimo kortele Vokietijoje Ettlingen mieste buvo pirkta kuro (922,63 l) už kurį su ieškove yra atsiskaityta.
6. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo saugoti klientų korteles ir užtikrinti, kad jų PIN kodai nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais naudotis, įsipareigojo nedelsiant pranešti apie korteles, kurios turi būti užblokuotos. Pirkimo operacijos atliktos 2021 m. liepos 1-13 dienomis ir tuo metu atsakovė nebuvo pateikusi prašymo blokuoti kortelę. Apie abejones dėl kortelės naudojimo teisėtumo buvo pranešta tik 2021 m. liepos 19 d., t. y. praėjus beveik trims savaitėms po pirmos, tariamai neteisėtos, pirkimo operacijos. Atsakovė, naudodamasi savitarnos portalu „Card E-Services“, turėjo galimybę nuolat stebėti savo pirkimus einamojo mėnesio laikotarpiu ir kilus abejonėms dėl kortelės naudojimo teisėtumo privalėjo savalaikiai kreiptis dėl kortelės užblokavimo. Sutarties 6.3. punktu atsakovė prisiėmė pareigą atsakyti už visus pirkimus, atliktus kortele, per penkias dienas po žodinio pranešimo ieškovei apie būtinybę blokuoti kortelę. Kadangi iš atsakovės nebuvo gautas pranešimas apie galimą neteisėtą kortelės naudojimą ir poreikį ją užblokuoti, atsakovė nepagrįstai vengia atsakomybės už laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 13 d. Prancūzijoje įvykdytus pirkimus, nes minėtos kortelės unikalų PIN kodą atsakovė gavo atskiru laišku ir ginčijamas kuro kiekis buvo įsigytas pasinaudojant būtent atsakovei išduota galiojančia ir neužblokuota kortele, suvedus tik atsakovei žinomą unikalų kortelės PIN kodą. Į bylą atsakovės pateiktos Google Maps iškarpos ir transporto judėjimo schemos patvirtina, kad vilkikas 2021 m. liepos 12 d. 05.06 val. įsipylęs kuro Vokietijos Ettlingen mieste turėjo visas galimybes iki 2021 m. liepos 12 d. 12.35 val. pasiekti Prancūzijos Mionnay miestą, tarp kurių atstumas gali būti įveiktas per 5 val. 24 min.
7. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė 2021 m. liepos 1-12 dienomis Prancūzijos Liono miesto apylinkėse septyniolika kartų įsigijo kurą. Į bylą pateiktos vilkikų judėjimo schemos paneigia ieškovės argumentus. Pateikti duomenys patvirtina, kad nei vienas atsakovės vilkikas nebuvo ginčijamose kuro pardavimo vietose. Ieškovė nepagrįstai reikalauja apmokėti už prekes, kurių atsakovė negavo ir negalėjo gauti. Užsipylęs kuro Vokietijoje, vilkikas pajudėjo į priešingą pusę nei Lionas, t. y. pajudėjo į rytus link Štutgarto ir po keturių valandų buvo pietryčių Vokietijoje, netoli Landsberg am Lecht vietovės (nuo Liono apie 670 km). Sąmoningai yra vengiama kurą pirkti Prancūzijoje, nes ten jis gerokai brangesnis nei Vokietijoje.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 719,42 Eur skolos, 1 245,68 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (9 965,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 252,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. šalys sudarė prekių pardavimo sutarties kortelių klientų anketą Nr. 1007343988, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė, pasinaudodama klientų kortelėmis, įsipareigojo pirkti degalus ir/arba automobilinius produktus, ir/arba automobilių plovyklos paslaugas, ir/arba kitas paslaugas bei prekes ir laiku už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal sutartį, ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių už prekių ir paslaugų už 14 248,29 Eur. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovei apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. liepos 15 d. Nr. 801304387, 2021 m. liepos 31 d. Nr. 801310618 ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 801322704. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė iš dalies, todėl atsakovės įsiskolinimas sudaro 8 719,42 Eur (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 801304387). Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė už per ataskaitinį laikotarpį įsigytas prekes turi atsiskaityti pagal gautą elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po jos išrašymo dienos. Atsakovė 2021 m. liepos 15 d. Pretenzija ieškovei pripažino ir sutiko apmokėti tik 1 261,48 Eur sumą, o kitą dalį – 8 822,22 Eur – apmokėti atsisakė. Iš šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, jog kortele buvo pasinaudota įvedant unikalų PIN kodą ir nėra duomenų apie neteisėtą jos panaudojimą ir su kortele susijusias nusikalstamas veikas, todėl rekomenduota kreiptis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas. Atsakovė į bylą pateikė vilkikų judėjimo išklotines 2021 m. liepos 1-13 dienomis. Ieškovės paskaičiavimu, už vėlavimą atsiskaityti nuo 2021 m. liepos 31 d. apskaičiuoti delspinigiai sudaro 1 245,68 Eur.
10. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų įvykdžiusi prievolę atsiskaityti su ieškove, nors buvo raginama tai padaryti. Byloje nėra duomenų, kad nesutikdama su reikalavimu apmokėti skolą ir manydama, jog su jos valdoma kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikti neteisėti veiksmai arba kortelė panaudota nusikalstamai veikai atlikti, atsakovė ėmėsi reikiamų veiksmų ir kreipėsi į policiją. Taigi, nesant duomenų apie atsakovės savo prievolės ieškovei tinkamą įvykdymą, teismas ieškinio reikalavimą dėl priteisimo iš atsakovės 8 719,42 Eur skolos laikė pagrįstu ir tenkino. Nustačius, kad atsakovė praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 1 245,68 Eur delspinigių priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atsakovė UAB „Raivina“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodė, kad 2021 m. liepos 19 d. atsakovės UAB „Raivina“ vadovas sulaukė savo įmonės vairuotojo skambučio, kad šis negali degalinėje atsiskaityti kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės vadovui peržiūrėjus apskaitą, neapmokėtų ieškovės sąskaitų nerasta, kredito limitas nebuvo viršytas, tačiau buvo pastebėta neįprastai didelė einančios sąskaitos suma. Atsisiuntus sąskaitą ir ataskaitą buvo iškart pastebėta, kad joje nurodytų kuro pylimų (pirkimų) įmonė negalėjo daryti, nes įmonės vilkikai nebuvo tame regione. Tą pačią dieną atsakovės direktorius elektroniniu paštu informavo ieškovės darbuotojus. Susipažinus su pirkimų išklotine, buvo atkreiptas ieškovės darbuotojų dėmesys, jog visi Prancūzijoje liepos 1- 13 dienomis atlikti pirkimai, įtraukti į UAB „Raivina“ adresuotą ginčijamą sąskaitą, buvo atlikti itin dideliais kiekais per labai trumpą laiką ir yra labai nedidelėje teritorijoje, vietovėse, nutolusiose viena nuo kitos 40-60 km. spinduliu, visos šios vietovės yra Prancūzijos Liono miesto priemiesčiai. Kai kuriomis dienomis buvo neva tai įvykdyti pirkimai, kurie techniškai yra neįmanomi vilkikui, pvz. liepos 5 d. poros valandų bėgyje (tarp 15.24 val. iki 16.57 val.) netoli viena nuo kitos esančiose degalinėse buvo neva tai nupirkta iš viso 1 506,06 litrai kuro; kitą dieną, liepos 6 d. nupirkta neva tai 1 796,23 litrai kuro, liepos 7 d., dar 460,07 litrai ir pan. Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas teismui paaiškino, jog važiuodamas įprastu darbo / poilsio režimu, vilkikas pilasi kuro ne dažniau kaip kas 5-7 dienas, vieno vilkiko dviejų kuro bakų talpa (visiškai tuščių) pagal technines charakteristikas neviršija 1 000 - 1 200 litrų, tačiau joks vilkikas niekada neatvyksta piltis kuro visiškai tuščiu kuro baku ir kuro bakai nėra pildomi maksimaliai, nes turi būti palikta talpos kuro išsiplėtimui ir kuro garams. Pagal ataskaitoje ir ginčo sąskaitoje fiksuotus neva tai įsigytus kuro kiekius tokie kuro kiekiai į vilkiką netelpa net teoriškai (kaip pvz. 1506 litrai ar 1 796 litrai).
13. Atsakovės ginčijamų pirkimo operacijų vykdymo metu atsakovės atstovai prie savitarnos sistemos nesijungė (savitarnos sistemos duomenys parodė, jog 2021 m. liepos 1 - 31 d. laikotarpiu klientas prie savitarnos pirmą kartą prisijungė tik liepos 19 d.). Taip byloje buvo paneigtos ieškovės spekuliacijos, kad atsakovė neva tai turėjo žinoti ir žinojo apie nepagrįstai jai priskiriamas pirkimo operacijas, ir neva tai laiku nesikreipė į ieškovę blokuoti atsakovės vardu išduotą mokėjimo kortelę. Nei vienas UAB „Raivina“ vilkikų nebuvo ginčijamose kuro pardavimo vietose. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų visiškai nevertino ir sprendime dėl šių duomenų įrodomosios reikšmės nepasisakė. Ieškovės darbuotojos rašytinis paaiškinimas susirašinėjime su klientu nėra įrodymas, patvirtinantis, jog atsiskaityta buvo būtent ginčo mokėjimo kortele, jog buvo suvedamas PIN kodas ir pan. Atsakovei ginčijant pastarosios kortelės naudojimą, tokios aplinkybės turėjo būti kruopščiai nustatinėjamos ir tiriamos, tačiau šiuo konkrečiu atveju tai nebuvo padaryta. Ieškovei UAB „Circle K Lietuva“ teko pareiga įrodyti prekių perdavimą. Byloje taip pat buvo ignoruoti ir niekaip nevertinti atsakovės argumentai, jog ieškovei tenka pareiga užtikrinti išleidžiamos, klientams pateikiamos mokėjimo priemonės saugumą.
14. Ieškovė UAB „Circle K“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovė savo, kaip pardavėjo, įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir naudojantis atsakovei išduotomis kortelėmis pardavė atsakovei prekes bei suteikė paslaugas. Atsakovė, pasirašydamas su ieškove Sutartį, prisiėmė įsipareigojimą saugoti klientų korteles ir užtikrinti, kad ieškovės atsakovei išduotos kortelės bei šių kortelių PIN kodai nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais naudotis. Pirkimo operacijos, kurias ginčijo atsakovė, buvo atliktos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 13 d., šio kuro įsigijimo dienomis ieškovė prašymo iš atsakovės blokuoti kortelę nebuvo gavusi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė, manydama, kad su jai išduota kortele yra atliekami neteisėti veiksmai arba kortelė panaudota nusikalstamai veiklai atlikti, nesiėmė reikiamų veiksmų ir nesikreipė į policiją. Pirmosios instancijos teismas teisingai išgrynino kilusio ginčo esmę, pasisakė dėl esminių bylos teisinių ir faktinių aspektų, o vien tik tai, kad pirmosios instancijos teismas neišvardijo visų atsakovės išsakytų argumentų skundžiamame sprendime, nereiškia, jog teismas į juos nekreipė dėmesio. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai nepaneigė fakto, kad ginčo pirkimus, pasinaudojusi ieškovės išduota kortele, atliko būtent atsakovė. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų, jog kortelė būtų priskirta išimtinai vieno iš atsakovės vilkikų vairuotojui, todėl ginčo pirkimai galėjo būti atlikti tiek bet kurio iš atsakovės vilkikus vairuojančių vairuotojų, tiek ir kitų asmenų. Vien tai, jog atsakovė byloje surinktus įrodymus vertina ne taip, kaip juos vertino pirmosios instancijos teismas, nereiškia nei teismo netinkamo įrodymų vertinimo, nei skundžiamo sprendimo nepagrįstumo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
16. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 1 d. šalys sudarė prekių pardavimo sutarties kortelių klientų anketą Nr. 1007343988, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti, o atsakovė, pasinaudodama klientų kortelėmis, įsipareigojo pirkti degalus ir/arba automobilinius produktus, ir/arba automobilių plovyklos paslaugas, ir/arba kitas paslaugas bei prekes ir laiku už jas atsiskaityti Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pagal sutartį ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių ir paslaugų už 14 248,29 Eur. Tai patvirtina ieškovės išrašytos ir atsakovei apmokėjimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros: 2021 m. liepos 15 d. Nr. 801304387, 2021 m. liepos 31 d. Nr. 801310618 ir 2021 m. rugpjūčio 15 d. Nr. 801322704. Ieškovės teigimu, atsakovė pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras atsiskaitė iš dalies, todėl atsakovės įsiskolinimas sudaro 8 719,42 Eur (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 801304387). Sutarties 5.1 punktu šalys susitarė, kad atsakovė už per ataskaitinį laikotarpį įsigytas prekes turi atsiskaityti pagal gautą elektroninę PVM sąskaitą-faktūrą ne vėliau kaip per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po jos išrašymo dienos. Atsakovė 2021 m. liepos 15 d. Pretenzija ieškovei pripažino ir sutiko apmokėti tik 1 261,48 Eur sumą, o kitą dalį – 8 822,22 Eur – apmokėti atsisakė. Iš šalių susirašinėjimo el.paštu matyti, kad ieškovė informavo atsakovę, jog kortele buvo pasinaudota įvedant unikalų PIN kodą ir nėra duomenų apie neteisėtą jos panaudojimą ir su kortele susijusias nusikalstamas veikas, todėl rekomenduota kreiptis į policiją ar kitas kompetentingas institucijas. Atsakovė į bylą pateikė etransportas.lt vilkikų judėjimo išklotines 2021 m. liepos 1-13 dienomis. Už vėlavimą atsiskaityti nuo 2021 m. liepos 31 d. ieškovės apskaičiuoti delspinigiai sudaro 1 245,68 Eur.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo tenkintas ieškovės ieškinys ir jos naudai iš atsakovės buvo priteista skola. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, nesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai. CK 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Taigi sandoris - veiksmai, kuriais fiziniai ar juridiniai asmenys siekia ir sukuria tam tikrus teisinius padarinius (sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas). Tam, kad sandoriai galiotų ir sukeltų siekiamus teisinius padarinius, sandoris turi būti sudarytas subjektų, galinčių jį sudaryti, sandorio turinys turi atitikti įstatymų reikalavimus ir išreikšti tikrąją šalių valią bei turi būti sudarytas įstatyme nustatyta tvarka. Teisių, sudarant sandorius, įgyvendinimas pažeidžiant teisės principus, imperatyvias įstatymų nuostatas gali būti pagrindas konstatuoti konkretaus subjekto veiksmų neteisėtumą. Nors civilinių teisių įgyvendinimas, pareigų vykdymas ir pagrįstas asmenų autonomija, tačiau visi civiliniai santykiai turi būti tvarkomi veikiant pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepažeidžiant subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir kitų principų (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).
18. Minėta, jog 2015 m. balandžio 1 d. ieškovė, kaip pardavėja, ir atsakovė, kaip pirkėja, sudarė Statoil Fuel & Retail Lietuva, UAB prekių pardavimo kortelių klientų anketą Nr. 1007343988, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo parduoti degalus ir/arba automobilinius produktus, ir/arba automobilių plovyklos paslaugas, ir/arba kitas paslaugas bei prekes, o atsakovė įsipareigojo minėtas prekes ir paslaugas pirkti ir laiku už jas atsiskaityti su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Sutarties 5.1 punktu atsakovė įsipareigojo už per ataskaitinį laikotarpį įsigytas iš ieškovės ir jos partnerių užsienyje prekes atsiskaityti pagal ieškovės pateiktą elektroninę PVM sąskaitą faktūrą ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, ji savo, kaip pardavėjos įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir naudojantis atsakovei išduotomis kortelėmis pardavė atsakovei prekes, suteikė paslaugas ir už jas išrašė ir atsakovei apmokėti pateikė PVM sąskaitas faktūras (Nr. 801304387, Nr. 801310618 ir Nr. 801322704). Atsakovė, pasirašydama su ieškove sutartį, prisiėmė įsipareigojimą saugoti klientų korteles ir užtikrinti, kad ieškovės atsakovei išduotos kortelės bei šių kortelių PIN kodai nepatektų asmenims, neturintiems teisės jais naudotis. Pagal Sutarties 3.4. punktą atsakovė įsipareigojo nedelsiant pranešti ieškovei apie korteles, kurios turi būti užblokuotos (tai yra kurios yra pamestos, pavogtos, prarastos ar dėl kitų priežasčių, kai įtariama, jog kortele naudojamasi neteisėtai, kai įtariama, kad PIN kodas yra žinomas tretiesiems asmenims ir pan.).
19. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ji ginčijamų pirkimo operacijų vykdymo metu prie savitarnos sistemos nesijungė, todėl ir nesikreipė į ieškovę dėl mokėjimų kortelių blokavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji neva nesinaudojo ieškovės savitarnos sistema, nepanaikina sutartyje įtvirtintos ieškovės informavimo pareigos. Atsakovė pirmą kartą kreipėsi į ieškovę, informuodama apie kilusias abejones dėl kortelės naudojimo teisėtumo 2021 m. liepos 19 d., tai yra praėjus beveik 3 savaitėms po to, kai buvo atlikta pirmoji tariamai neteisėta pirkimo operacija. Toks laiko tarpas negali būti laikomas protingu ir pašalinančiu atsakovės atsakomybę dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo. Kaip pagrįstai nustatyta byloje, pirkimo operacijos, kurias ginčijo atsakovė, buvo atliktos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 13 d., šio kuro įsigijimo dienomis ieškovė prašymo iš atsakovės blokuoti kortelę nebuvo gavusi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė manydama, kad su jai išduota kortele yra atliekami neteisėti veiksmai arba kortelė panaudota nusikalstamai veiklai atlikti, nesiėmė reikiamų veiksmų ir nesikreipė į policiją. Apeliantė apeliaciniame skunde įrodinėja, jog nei vienas iš jos vilkikų nebuvo ginčijamose kuro pardavimo vietose, todėl negalėjo atlikti ginčo mokėjimų. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių jog konkreti ieškovės išduota kortelė būtų priskirta išimtinai vieno iš atsakovės vilkikų vairuotojui. Ginčo pirkimai galėjo būti atlikti tiek bet kurio iš atsakovės vilkikus vairuojančių vairuotojų, tiek ir kitų asmenų, kuriems atsakovė patikėjo korteles naudojimuisi, todėl vien ta aplinkybė, kokioje vietoje kortelės panaudojimo metu buvo atsakovės nurodytas vilkikas nepanaikina atsakovės pareigos vykdyti su ieškove sudarytą sutartį.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje taip pat buvo ignoruoti ir niekaip nevertinti atsakovės argumentai, taip pat pirmosios instancijos teismas dalies bylos duomenų visiškai nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 straipsnis), reikalavimai pirmosios instancijos teismo sprendimui yra įtvirtinti CPK 270 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Motyvuojamoji teismo sprendimo dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, taip pat išsamiai motyvavo savo sprendimą ieškinį tenkinti. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išsamiai nustatytos bylos faktinės aplinkybės, pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neišvardijo visų atsakovės išsakytų argumentų skundžiamame sprendime, nereiškia, jog teismas jų nevertino priimdamas skundžiamą sprendimą.
21. Iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų matyti, jog apeliantė apeliaciniu skundu iš esmės tiesiog nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovės ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais. Tai, kad teismas atskirai nepasisakė dėl kai kurių byloje esančių įrodymų, nereiškia, jog teismas jų neanalizavo. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus ir darė pagrįstą išvadą, jog ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti įsiskolinimą iš atsakovės.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
23. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, ieškovei iš atsakovės priteisiant 1 028,50 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Atsakovės UAB „Raivina“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Raivina“, į. k. 302875391, ieškovės UAB „Circle K Lietuva“ į. k. 211454910, naudai 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Loreta Braždienė
Visvaldas Kazakiūnas
Dainius Rinkevičius