Baudžiamoji byla Nr. 1-1315-347/2012
Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00041-2012-8
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 2.10.1; 2.10.1.4.
(S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje
A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.,
n u s t a t ė :
A. M. 2012-01-01 laikotarpiu nuo 02.00 val. iki 04.00 val., iš R. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą turtą – R. A. priklausantį 500 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-S723OE“ ir 100 litų.
A. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012 metų sutikimą su
gyvenimo partnere A. P. šventė Kaune su jos draugais, iš kurių pažinojo nukentėjusiąją R. A., dar buvo du vaikinai, kuriuos matė pirmą kartą. Iš pradžių
šventė pas vieną iš tų vaikinų, paskui buvo Rotušės aikštėje prie eglės, vėliau nuvažiavo į R.
A. namus, adreso nežino, Kauno nepažįsta. Visi vartojo alkoholį. Būnant R.
A. bute, po vidurnakčio, tikslaus laiko nežino, pavogė mobilųjį telefoną, kuris
buvo padėtas atvirai. Kur konkrečiai buvo padėtas mobilusis telefonas, neprisimena, gal virtuvėje ar
kambaryje. Telefonas buvo raudonos spalvos, „Samsung“, konkretaus modelio pavadinimo nežino.
Pavogtą telefoną įsidėjo pas save į kišenę. Neprisimena, kad būtų pavogęs 100 litų, tačiau
pripažįsta, kad taip galėjo būti, vis tik buvo girtas. Pradžioje net nežinojo, kieno telefoną pavogė, tik gal po valandos R. A. telefono pasigedo, apieškojo visus bute buvusius asmenis, apieškojo ir jį, tačiau telefono neužčiuopė. Neprisipažino, kad pavogė telefoną, apie tai niekam nesakė. A. P. apie telefono vagystę irgi nežinojo, netrukus išvažiavo į namus. Kiek prisimena, kitą dieną nuėjo į Jurbarke esančią mobiliųjų telefonų supirktuvę, adreso ir supirktuvės pavadinimo nežino, pasiūlė parduoti pavogtą telefoną. Darbuotojas jį apžiūrėjo, pasiūlė du šimtus litų, tačiau pasakė, kad reikės sudaryti sutartį ir reikės asmens dokumento. Kadangi dokumento prie savęs neturėjo, gatvėje sutikęs pažįstamą M. R. paprašė, kad šis padėtų parduoti telefoną. Mariui nesakė, kad telefoną pavogė. Jis sutiko padėti, kartu nuėjo į tą pačią telefonų supirktuvę, kur Mariaus vardu buvo pasirašyta telefono pardavimo sutartis, telefoną pardavė. Net negali paaiškinti, kodėl įvykdė vagystę, tikriausiai dėl girtumo. Labai gailisi dėl to ką padarė. Į R. A. sąskaitą kaip kompensaciją už vagystę pervedė 100 litų. Iš R. A. sužinojo, kad pavogtą telefoną jai grąžino policijos pareigūnai (b. 1. 62).
Be A. M. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šiais įrodymais:
2012-01-11 Kauno m. Santakos PK tyrėjo I. P. tarnybiniu pranešimu (b. l. l);
2012-01-03 R. A. pranešimu (b. l. 4);
2012-01-11 R. A. protokolu-pareiškimu (b. l. 3);
2012-01-05, 2012-01-13 R. A. parodymais (b. l. 7-8);
2012-01-16 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 10-11);
2012-02-08 A. K. parodymais (b. l. 12 );
2012-02-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (b. l. 13-14);
2012-02-08 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b. l. 15-16);
2012-02-08 mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolu (b. l. 17-19);
2012-02-13 pakvitavimu, kuriuo nukentėjusiajai R. A. grąžintas
mobilaus ryšio telefonas (b. l. 20);
2012-02-15 M. R. parodymais (b. l. 23);
2012-02-02 A. P. parodymais (b. 1. 24);
2012-03-06 D. K. parodymais (b. l. 27 ).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos BPK 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
A. M. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūlomu baudos dydžiu (b. l. 71).
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus – į nusikalstamų veikų pobūdį, motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę, tai, kad yra neteistas, į tai, kad veika nepriskiriama prie sunkių, sukeliančių padidintą pavojų visuomenei (BK 54 str.).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir skirti bausmę – 5 MGL, t. y. 650 Lt (šešių šimtų litų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Įpareigoti nuteistąjį baudą per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801) nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjęs baudą nuteistasis privalo pateikti Kauno miesto apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Teisėja Aurelija Naujokienė