Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-113-876/2012

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00483-2012-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1., 1.2.30.5., 2.3.6.4.4..(N)

(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 20 d.

Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai Urbštaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam N. K., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas, 2009-03-24 Šakių rajono apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 91-1-00096-09, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str.

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 310 str.   padarymu

n u s t a t ė:

N. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 29 d. apie 6 val. K. N., K. N. seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, būdamas prie namo, šaukdamas, vartodamas necenzūrinius žodžius, tyčia, rankos kumščiu išdaužė J. M. priklausančio gyvenamojo namo, esančio Bažnyčios g. 17, lango stiklą 50 Lt vertės, bei J. M. priklausančiam apie 2 mėnesių amžiaus šuniukui, buvusiams Bažnyčios gatvėje, tyčia du kartus spyrė koja, dėl to gyvūnas žuvo, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

N. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš įvykį jis gėrė, Po to nuėjo prie Jolantos buto durų, pasibeldė, bet ji neįleido. Tada jis beldėsi į langą, tačiau jo vis tiek neįleido, tad jis išdaužė langą. Šuniukui spyrė porą kartų, kai jis nuėjo, tai šuniukas gulėjo prie tvoros ir cypė. Namo kieme nieko nebuvo, gatvėje taip pat nebuvo. Keik jis atsimena didelio triukšmo nebuvo, langą išmušė dėl to, kad buvo girtas. Jis nepamena, kad vartojo necenzūrinius žodžius. Šuniukas buvo mažiukas, jis ėjo šalia jo kojos, paspyrė šuniuką, kad šis nesektų ir tikrai negalvojo, kad žus. Šuniuko užmušti nenorėjo. Jolantos atsiprašė, atlygino žalą.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009 ir kt.). BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių. Nusikaltimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų. Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnio 1 dalį gali būti traukiama tik konstatavus, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo realiai sutrikdytos. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K–513/2010, kt.). Jeigu daroma išvada, kad minėtais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali būti kvalifikuojami pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už jų padarymą, pvz., fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų norėjo. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai kaltininkas viešoje vietoje elgiasi įžūliai, aplinkinių žmonių akivaizdoje naudoja smurtą prieš kitą asmenį nekonkretizuodamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų, baudžiamoji atsakomybė kyla už nusikalstamais veiksmais realiai sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2008 m. lapkričio mėn. 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-426/2008).

BK 284 straipsnio 1 dalis, kurioje išdėstyti požymiai nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos nusikaltimu. BK 284 straipsnio 2 dalis nustato požymius viešosios tvarkos pažeidimo, kuris kvalifikuojamas baudžiamuoju nusižengimu, o ATPK 174 straipsnis – administracinio teisės pažeidimo požymius. Įstatymų leidėjas išdėstydamas nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymius nurodė, jog nusikaltimas yra padaromas įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, arba vandališkais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką, o baudžiamasis nusižengimas padaromas kai necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu yra trikdoma viešoji rimtis ar tvarka. Išoriniai nusikalstamos veikos požymiai, kvalifikuojantys viešosios tvarkos pažeidimą nusikaltimu, yra įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei tokia veika sukelti padariniai – visuomenės viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymas. Įžūlus elgesys, vandališki veiksmai bei viešosios tvarkos sutrikdymas yra vertinamieji požymiai, kurių turinys atskleidžiamas teismui įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes. Teismų praktika pripažįsta, jog įžūlus elgesys yra tais atvejais kai pavartojamas fizinis smurtas, vandališki veiksmai kai sunaikinamas, sugadinamas turtas. Visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu pripažįstami tokie atvejai kai sutrinka įmonės, įstaigos, organizacijos įprastinis darbo, veiklos ritmas, viešosios vietos rimtis ir tvarka t.y. atsiranda padariniai, numatyti įstatymo dispozicijoje (2K-34/2008, 2K-180/2008, 2K-311/2009). Nusikaltimai atribojami nuo baudžiamųjų nusižengimų ir administracinių teisės pažeidimų pagal veikos pavojingumą. Pavojingumas yra objektyvi nusikaltimo savybė, kurią apibūdina pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Nusikaltimo pavojingumo pobūdį lemia baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės, žalingų pasekmių turinys ir kaltės forma, o pavojingumo laipsnį – kėsinimosi dalyko vertingumas, nusikaltimo padarymo būdas, vieta ir laikas, panaudoti įrankiai ar priemonės, padarytos žalos dydis, bendrininkavimo forma, nusikaltimo tikslai bei motyvai. BK 284 straipsnio 1 dalies ir ATPK 174 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes jomis kėsinamasi į viešąją tvarką, kaltė reiškiasi tyčios forma. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu – kaltininko veiksmų ypatybėmis, padarymo būdu, intensyvumu, trukme, padariniais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2009 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-490/2009).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie realų visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymą. Pagrindžiant veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį motyvai turi būti dėstomi taip, kad nekiltų jokių abejonių: 1) tiek dėl to, kad nustatytais pripažinti veiksmai turi būti vertinami kaip trikdantys visuomenės tvarką ir rimtį ir 2) tiek dėl tų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o ne pagal to paties straipsnio 2 dalį ar Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnį, nustatančius atsakomybę už panašius veiksmus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo mėn. 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-135/2011).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog N. K. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d. sudėties. Taip pat N. K. veika negali būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 284 str. 2 d. Kaip jau buvo nurodyta, siekiant pripažinti asmenį kaltu dėl BK 284 str. numatytų nusikalstamų veikų, būtina jo veiksmuose nustatyti šiuo požymius: veiksmai atlikti viešoje vietoje, kaltininko veiksmai buvo neteisėti (įžūlus, vandališki ir pan.) ir šiais veiksmais buvo sutrikdyta arba trikdoma visuomenės rimtis ir tvarka. Veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje, kuri teismų praktikoje yra aiškinama, kaip vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai. Iš bylos duomenų matyti, kad N. K. veiksmai buvo atlikti privataus namo kieme, kur  be savininko leidimo negali patekti pašaliniai asmenys. Tai, kad kiemas yra privatus, ten negali vaikščioti pašaliniai asmenys, leidžia daryti išvadą, kad ši vieta negali būti pripažinta vieša. N. K. sutiko su tuo, kad jis išdaužė namo langą, iškeikė nukentėjusiąją, tai leidžia pripažinti, jog N. K. elgėsi įžūliai, tačiau vien jo atlikti įžūlūs veiksmai, negali sukelti baudžiamosios atsakomybės pasekmių, nes būtina nustatyti, jog šie veiksmai sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.  Kaip jau buvo išaiškinta, visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Tačiau N. K. veiksmai nesukėlė nurodomų veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, jog įvykis nukentėjusiosios kieme vyko 6 val. ryto., teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog aplinkui pašalinių asmenų nebuvo, gatvėje taip pat asmenys nevaikščiojo, niekas N. K. veiksmų nematė, todėl darytina išvada, kad šie veiksmai nesutrikdė nei aplinkinių asmenų, nei įmonių darbo ir pan. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad į įvykio vieta nei aplinkinių kaimynų, pašalinių asmenų, net ir pačios nukentėjusios nebuvo iškviesti policijos pareigūnai, kas patvirtina, jog nors N. K. ir išmušė nukentėjusiosios namo langą, tačiau šis konfliktas nebuvo labai garsus, ir nebuvo girdėtas pašalinių asmenų. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, kad duomenų, patvirtinančių, kad N. K. veiksmų pasekoje sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka byloje nėra, t.y. padarinių viešajai tvarkai dėl nuteistojo veiksmų neatsirado. Pačio N. K. parodymais nustatyta, kad jis viešoje vietoje naudojo necenzūrinius žodžius, tačiau tokie jo veiksmai gali būti vertinami tik kaip nedidelis chuliganizmas.

              Bylos duomenys patvirtina tai, jog įvykio metu N. K. du kartus spyrė nukentėjusiajai priklausančiam šuniukui, kuris dėl tų smūgių žuvo. Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad jeigu daroma išvada, kad minėtais veiksmais visuomenės rimtis ar tvarka nebuvo sutrikdyta, jie gali būti kvalifikuojami pagal tuos Baudžiamojo kodekso straipsnius, kurie numato atsakomybę už jų padarymą, pvz., fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi N. K. teismo posėdžio metu prisipažino, kad jis spyrė šuniukui, kuris cypdamas liko gulėti, taip pat nurodė, jog gali būti, kad dėl jo spyriu šuniukas žuvo, todėl šie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 310 str.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota kaip  nusikaltimas, atsakomybė už kurį numatyta Lietuvos Respublikos BK 310 str., kadangi veikdamas tyčia, spyrė du kartus šuniui, dėl ko šuniukas žuvo, tai yra pagrįstai ir teisingai kaltinamas žiauriu elgesiu su gyvūnu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir gailisi dėl jo (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – nusikaltimas nesunkus; į nusikalstamos veikos stadiją – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį – nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikaltimas padarytas iš netramdomo žiaurumo, agresyvumo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą: pilnametis, niekur nedirba, anksčiau neteistas į tai, kad byloje nereiškiamas civilinis ieškinys; į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. BK 310 str. sankcijoje numatytos viešųjų darbų, baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Kadangi N. K. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Iš byloje esančios N. K. charakteristikos matyti, kad jis buvo anksčiau įdarbintas atlikti viešuosius darbus, tačiau pareigingumu nepasižymėjo, todėl netikslinga skirti viešųjų darbų bausmės. Taip pat netikslinga skirti baudos bausmės, nes kaltinamasis yra nedirbantis. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas konstatuoja, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant arešto bausmę, bei atsižvelgiant į bausmės individualizavimo pagrindus, į tai, kad gyvūnui buvo suduota nedaug smūgių, kiti žiaurūs veiksmai nebuvo atlikti, todėl skirtina mažesnė negu numatyta arešto bausmės vidurkis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., padarymo, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK  310 str.  ir  paskirti 40 (keturiasdešimt) parų areštą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

              Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                                            Judita Sungailaitė