Civilinė byla Nr. e2A-1740-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28107-2021-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugsėjo 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Novum situm“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sutelktinio finansavimo fondas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novum situm“ dėl nuostolių atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sutelktinio finansavimo fondas“ (toliau – ieškovė, UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Novum situm“ (toliau – atsakovė, UAB „Novum situm“), prašydama jos naudai priteisti: 1) 16 600 Eur dydžio baudą; 2) 10 630,05 Eur negautas pajamas; 3) 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. rugsėjo 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – paskolos sutartis), kuria ieškovė atsakovei suteikė 225 000 Eur paskolą, 2020 m. rugsėjo 28 d. lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 24 mėnesius nuo paskolos pervedimo atsakovei (paskolos sutarties 3.1 punktas). Atsakovė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, ieškovė neprieštaravo tokiam daliniam paskolos grąžinimui, atitinkamai pradinė paskolos suma buvo sumažinta iki 110 000 Eur, nuo kurios toliau buvo skaičiuojamos palūkanos; paskolos grąžinimo terminas nesikeitė. Teigė, jog paskolos sutarties 4.1 punkte ieškovė ir atsakovė aiškiai susitarė, kad atsakovė visišką paskolos sutarties sąlygų įvykdymą turi užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka, kuri privalo būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (t. y. iki 2020 m. spalio 13 d.), tačiau atsakovė per nustatytą terminą turto neįkeitė, tuo tarpu ieškovė ne kartą reikalavo atsakovės įkeisti turtą ir nustatė papildomus terminus pažeidimams ištaisyti, tačiau pažeidimo atsakovė neištaisė ir turto neįkeitė, todėl pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą. Šio punkto pažeidimas buvo pagrindas tiek taikyti paskolos sutarties 4.4 punktą (reikalauti sumokėti baudą), tiek ir paskolos sutarties 4.5 punktą (nutraukti paskolos sutartį). Tai, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai ir net neketino ištaisyti paskolos sutarties pažeidimo (t. y. įkeisti turtą), patvirtina aplinkybė, jog 2021 m. kovo 30 d. atsakovė turtą įkeitė kitam kreditoriui – Kredito unijai „Taupa“. Tokiais savo veiksmais atsakovė ne tik pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą, bet ir paskolos sutarties 5.1.1.18, 5.1.1.16 ir 5.1.1.17 punktus.
3. Paaiškino, kad 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovė vienašališkai nutrauks paskolos sutartį po 10 dienų nuo pranešimo įteikimo atsakovei dienos, jeigu atsakovė per šį terminą tinkamai neištaisys visų paskolos sutarties pažeidimų; atsakovė taip pat laiku nemokėjo palūkanų pagal paskolos sutartį. Ieškovės teigimu, atsakovė taip pat pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.22 punktą, pagal kurį įsipareigojo ieškovei teikti finansines atskaitas, tačiau jų neteikė. Taigi, atsakovei neįkeitus turto ieškovės naudai, vėlavus sumokėti palūkanas bei pažeidus paskolos sutarties 5.1.1.16 - 5.1.1.18 ir 5.1.1.22 punktuose nustatytus įsipareigojimus, ieškovė įgijo teisę nutraukti paskolos sutartį (paskolos sutarties 4.5, 8.1.1, 8.1.2 punktai) ir reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą ir sumokėti kitas mokėtinas sumas (įskaitant iki paskolos sutarties nutraukimo priskaičiuotą baudą). Nurodė, jog 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nutraukė paskolos sutartį, tuo tarpu atsakovė grąžino paskolą bei sumokėjo priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei delspinigius, tačiau nesumokėjo 18 200 Eur baudos, todėl ieškovė ieškiniu prašo priteisti baudą tik už laikotarpį iki paskolos sutarties nutraukimo, tačiau neviršijant sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies). Ieškovei iš atsakovės turi būti priteistos netesybos (bauda) už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., kas sudaro 16 600 Eur (100 Eur x 166 dienos), kadangi ji pagrįstai tikėjosi gauti pajamas iš paskolos sutarties (t. y. palūkanas) už laikotarpį iki termino pabaigos, tačiau buvo priversta nutraukti sutartį dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kuriais sistemingai buvo pažeidinėjama paskolos sutartis, ir tokiu būdu ieškovė dėl atsakovės kaltės prarado pajamas.
4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti; teismui nusprendus neatmesti ieškinio dalyje dėl netesybų (baudos) priteisimo, sumažinti iš atsakovės ieškovei priteistiną netesybų (delspinigių) sumą iki dydžio, artimo ieškovės faktiškai patirtam nuostolių dydžiui (t. y. 0 Eur, kadangi jokių realių nuostolių ieškovė nepatyrė); priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimo išlaidas.
5. Nurodė, kad atsakovė nebuvo paskolos sutarties sudarymo iniciatorė ir šiame sandoryje dalyvavo tik geranoriškai ieškovės prašymu padėti pasiekti tam tikrus ieškovei reikalingus finansinius rodiklius. Ieškovė taip pat paprašė, kad atsakovė dalyvautų ir už didesnę nei rinkos kainą nupirktų ieškovės įkeistus turtinius objektus ((duomenys neskelbtini)) tam, kad ieškovės akcininkas „Synergy European Crowdlending Fund“ galėtų dirbtinai pagerinti savo finansinius rodiklius. Paaiškino, kad šiuo tikslu ieškovės akcininkas pasiūlė per ieškovę suteikti atsakovei paskolas, taigi, nors atsakovė jai priklausantį turtą turėjo įkeisti iki 2020 m. spalio 13 d., tačiau ieškovė suinteresuotumą šia sutarties sąlyga parodė tik praėjus kiek daugiau nei 3 mėnesiams (t. y. 2021 m. sausio 27 d.), nors atsakovės atstovas ir tuometinis ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo žodžiu susitarę, jog atsakovei grąžinus didelę dalį paskolos (ir ketinant anksčiau termino grąžinti visą likusią paskolos dalį), ieškovė nereikalaus įvykdyti paskolos sutarties 4.1 punkte numatyto įsipareigojimo, kadangi paskolos sutarties 4.1 punktas numatytas įsipareigojimas buvo numatytas siekiant užtikrinti tinkamą paskolos sutarties vykdymą, o atsakovė ieškovei jau 2020 m. lapkričio 5 d. buvo grąžinusi daugiau nei pusę paskolos sumos ir toliau tinkamai vykdė savo įsipareigojimus, tuo tarpu atsakovė 2021 m. kovo 3 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad esamoje situacijoje reikalavimas įkeisti atsakovės turtą ieškovės naudai yra neproporcinga bei perteklinė priemonė. Paaiškino, kad nors ieškinyje ieškovė kaltina atsakovę esą ši 2021 m. birželio mėn. pradėjo vėluoti mokėti palūkanas pagal paskolos sutartį, tačiau nežymus nukrypimas nuo grafiko (kuris buvo daugiau orientacinis, o ne griežtai numatantis mokėjimų terminus) buvo sąlygotas ne atsakovės piktavališkumo, o 2021 m. viduryje priimti sprendimo keisti buhalterinės apskaitos paslaugų teikėją, dėl kurio atsakovė kurį laiką neturėjo tikslių tarpusavio atsiskaitymų duomenų (skolos likučių). Ieškovei taip pat buvo pateiktas atsakymas į 2021 m. rugsėjo 15 d. pranešimą, kuriame atsakovė priminė ieškovui galiojantį vadovų žodinį susitarimą nereikalauti įkeitimo bei patvirtino grąžinsianti paskolą anksčiau termino ir paprašė nurodyti tikslią negrąžintos paskolos sumą pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), skaičiuojant, kad išankstinio grąžinimo data bus 2021 m. spalio 5 d. Taigi, 2021 m. spalio 5 d. mokėjimo pavedimu atsakovė sumokėjo ieškovei 112 200,28 Eur, tokiu būdu įvykdydama visus ieškovės reikalavimus, nurodytus 2021 m. rugsėjo 28 d. pranešime, išskyrus reikalavimą sumokėti baudą pagal paskolos sutarties 4.4 punktą už paskolos sutarties 4.1 punkte numatyto įsipareigojimo nevykdymą (18 200 Eur).
6. Teigė, kad ginčo atveju ieškovė ir atsakovė nesilaikė paskolos sutartyje numatytos paskolos sutarties keitimo tvarkos ir paskolos sutarties 4.1 punkte numatytą įsipareigojimą panaikino žodiniu susitarimu. Šį žodinį susitarimą patvirtina aplinkybė, kad ieškovei 2021 m. sausio 27 d. pareikalavus įvykdyti paskolos sutarties 4.1 punkte numatytą įsipareigojimą, ieškovė iki pat 2021 m. birželio 3 d. daugiau tokio reikalavimo nereiškė. Ieškovė savo elgesiu teikė atsakovei pagrįstus ir teisėtus lūkesčius, jog tarp ieškovės ir atsakovės egzistuoja susitarimas dėl paskolos sutarties 4.1 punkte numatyto įsipareigojimo netaikymo atsakovės atžvilgiu. Tuo atveju, jei teismas nepripažintų, jog ginčo atveju buvo atsakovės bei ieškovės žodinis susitarimas dėl paskolos sutarties 4.1 punkte įtvirtinto įpareigojimo netaikymo, visa ieškovės prašoma priteisti baudos suma vis tiek negalėtų būti priteista, kadangi atsakovė yra įvykdžiusi prievolę ieškovei ir ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Paaiškino, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti 10 630,05 Eur pelno palūkanas kaip negautas pajamas, tačiau pagrindinė priežastis, kodėl paskolos sutartis buvo nutraukta ir ieškovė negavo tam tikros dalies pelno palūkanų sumos, buvo ne atsakovės tariamai neteisėti veiksmai, bet ieškovės neteisėti veiksmai, kadangi ji nesilaikė šalių žodinio susitarimo dėl paskolos sutarties 4.1 punkte įtvirtinto įpareigojimo, todėl ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti visų palūkanų. Paskolos sutarties 3.6 punktas nedraudė paskolos grąžinti mokant didesnes įmokas anksčiau nei, kad buvo numatyta paskolos ir palūkanų įmokų mokėjimo grafike.
7. Ieškovė pateiktu dubliku nurodė, kad ieškovės, kaip pelno siekiančio asmens, vienas iš veiklos objektų buvo verslo finansavimas, paskolų teikimas, tačiau atsakovės argumentai apie dalyvavimą varžytynėse ir paskolos sutarties sudarymą iš altruistinių paskatų yra nepagrįsti. Akivaizdu, kad atsakovė (verslininkas), turinti didelę patirtį nekilnojamojo turto srityje, sudariusi ne vieną kredito ir hipotekos sutartį, sudarydama paskolos sutartį, siekė aiškios asmeninės naudos ir negalėjo nesuprasti paskolos sutartimi prisiimamų įsipareigojimų reikšmės ir pasekmių už jų pažeidimus. Teigė, jog 2020 m. gruodžio 29 d. buvo paskirtas naujas ieškovės vadovas, kuris, susipažinęs su ieškovės sudarytomis sutartimis ir pastebėjęs paskolos sutarties pažeidimus, bei pasikonsultavęs su tuo metu ieškovei teisines paslaugas teikusia advokatų kontora, pateikė atsakovei pretenziją. Atsakovė galėjo išvengti baudos skaičiavimo, tinkamai įkeisdama paskolos sutartyje numatytą turtą, be to, ieškovė ieškiniu prašo priteisti baudos sumą tik už paskutinius 6 mėnesius iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
8. Pabrėžė, kad tarp šalių nebuvo sudaryta jokių žodinių susitarimų dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, o apie tai, kad atsakovė 2021 m. rugsėjo 24 d. siuntė ieškovei pranešimą, ieškovė sužinojo tik gavusi atsiliepimą ir prie jo pridėtus dokumentus, tuo tarpu paskolos sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad visi pranešimai, prašymai, rašytiniai reikalavimai ieškovei turi būti siunčiami platforms@crowdlending.fund. Nurodė, kad paskolos ar jos dalies grąžinimui prieš terminą buvo būtinas ieškovės sutikimas, o šalys susitarė dėl aiškių ir konkrečių paskolos įmokų ir palūkanų mokėjimo pagal paskolos sutartį terminų, taigi tai, kad ieškovė leido atsakovei grąžinti pirmąją paskolos dalį prieš terminą, niekaip nesuteikia pagrindo teigti, kad ir likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą ieškovė būtų davusi toki sutikimą, nereikalaudama atlyginti prarastas pajamas. Ieškovė paaiškino, kad paskolos dalis – 115 000 Eur, buvo grąžinta per mėnesį nuo paskolos išmokėjimo, dar vadovaujant ankstesniam ieškovės vadovui, tuo metu ieškovė dar aktyviai vykdė savo veiklą ir grąžintas lėšas nesunkiai galėjo perskolinti. Vėliau, pasikeitus ieškovės vadovams, paaiškėjo tikroji ieškovės finansinė padėtis, kuri dėl tam tikrų paskolų gavėjų galimai apgaulingų veiksmų, buvo prasta, taigi ieškovė turėjo stabdyti finansavimo veiklą.
9. Nurodė, kad nutraukė paskolos sutartį, nes atsakovė tyčia pažeidė paskolos sutarties sąlygas, nebendradarbiavo, taigi sutartis buvo nutraukta ne todėl, kad atsakovė nemokėjo baudos, o todėl, kad tinkamai nevykdė savo mokėjimų įsipareigojimų paskolos sutartyje nustatyta tvarka ir pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą, 5.1.1.16 - 5.1.1.18 punktus; 5.1.1.22 punktą. Papildomų skolinių įsipareigojimų prisiėmimas reiškia, kad be ieškovės žinios atsakovė reikšmingai padidino savo kredito riziką. Atsakovė galėjo pasiūlyti paskolos sutarties užtikrinimui įkeisti kitą turtą, tačiau to niekada nesiūlė. Šalis siejo komerciniai santykiai, abi šalys yra verslininkai, o baudos dydį lėmė išimtinai sąmoningi ir neteisėti atsakovės veiksmai, todėl nėra pagrindo mažinti baudos dydį. Laikė nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimo, kadangi atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tiek neteisėto neveikimo forma (palūkanų nemokėjimas, turto neįkeitimas), tiek ir neteisėtu veikimu (turto įkeitimas trečiajam asmeniui pažeidžiant paskolos sutartį, papildomų skolinių įsipareigojimų be ieškovės sutikimo prisiėmimas ir pan.). Atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškiniu prašomų atlyginti nuostolių yra akivaizdus priežastinis ryšys, taigi egzistuoja visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti.
10. Atsakovė pateiktu tripliku nurodė, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. gruodžio 29 d. ieškovei (duomenys neskelbtini) D. Š., ir nors paskolos sutarties su atsakove sudarymo metu ieškovei vadovavo visai kitas asmuo, naujajam vadovui neabejotinai buvo žinomos paskolos sutarties sudarymo bei dalyvavimo varžytynėse aplinkybės, kadangi naujasis ieškovės vadovas buvo investicinio fondo Synergy Europen Crowdlending Fund (kuris valdo ieškovę) Investicinio (duomenys neskelbtini). Ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š. taip pat buvo ir kelių „Giantus group“ įmonių grupės (kurią sudaro UAB „Giantus group“, UAB „Soscredit“, UAB „Giantus Finance“ ir kt. įmonės) (duomenys neskelbtini), o taip pat ir motininės įmonės UAB „Giantus group“ (duomenys neskelbtini); atsakovės (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sudarymo metu buvo A. J., o A. J. motina – UAB „Giantus Group“ (duomenys neskelbtini); UAB „Soscredit” (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties sudarymo metu buvo UAB „Giantus group”, o (duomenys neskelbtini) tiek A. J., tiek D. Š.; tiek UAB „Soscredit“, tiek kitos „Giantus Group“ įmonių grupės įmonės, o taip pat ir ieškovė, suteikdavo paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims per sutelktinio finansavimo platformą „Lenndy“. Teigė, kad tuometinis ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š. norėdamas pagerinti ieškovės bei ją valdančio fondo finansinius rezultatus ir skolų atgavimo rodiklius, pasiūlė atsakovės vadovui sudaryti paskolos sutartį, o taip pat ir sudalyvauti vieno iš paskolos gavėjų nekilnojamojo turto pardavimo varžytynėse. Išieškotojas antstolio vykdytoje byloje, kurioje buvo skelbiamos varžytynės, buvo UAB „Soscredit“. Akivaizdu, kad nesant jokio susitarimo su ieškove, atsakovė nebūtų varžytynėse siūliusi kainos, didesnės nei pradinė turto pardavimo kaina, o juo labiau, kėlusi kainą nesant kitų varžytynių dalyvių, taigi paskolos sutartis buvo sudaryta ir atsakovė varžytynėse dalyvavo tik dėl to, kad to prašė ieškovės vadovas, kuris per jo valdomas įmones buvo susijęs su atsakovės vadovu. Paaiškino, kad ginčo atveju sisteminis paskolos sutarties 3.1 punkto ir 3.6 punkto nuostatų aiškinimas leidžia teigti, kad paskolos sutartyje buvo įtvirtintas draudimas be ieškovės sutikimo grąžinti tik visą (o ne dalį) paskolos, todėl atsakovė galėjo paskolą grąžinti mokant didesnes įmokas anksčiau nei, kad nurodyta įmokų grafike. Paskolos sutarties nutraukimas dėl vienos įmokos nesumokėjimo laiku, akivaizdu, taip pat negali būti vertinama kaip proporcinga priemonė ir juo labiau negalėjo būti pagrindine priežastimi nutraukti paskolos sutartį. Aplinkybė, jog paskolos sutarties šalys yra verslininkai nepaneigia galimybės mažinti sutartyje nustatytas netesybas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1936-1019/2022 ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ iš atsakovės UAB „Novum situm“ 8 300 Eur baudą, 10 630,05 Eur negautas pajamas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18 930,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidas.
12. Teismas nurodė, jog šalių sudarytos paskolos sutarties 10.6 punkte nustatyta, kad bet kokie šios sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti daromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių.
13. Teismas taip pat nurodė, kad pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, atsakovė įsipareigojo per 16 dienų nuo sutarties sudarymo sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti konkretaus nekilnojamojo turto hipoteka. Turtas privalėjo būti įkeistas ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 13 d. Ginčo nėra, kad atsakovė sutartyje nurodytam turtui hipotekos neįregistravo, net ir ieškovei pareikalavus. Tai, kad paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią paskolos sutarties vykdymą atsakovė įsipareigojo užtikrinti hipoteka, yra viena esminių, patvirtina paskolos sutarties nuostatos, pagal kurias, neįvykdžius 4.1 punkto per 60 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (4.5 punktas), be to, atsakovė įsipareigojo mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol turto hipoteka tinkamai įregistruojama (4.4 punktas). Taigi atsakovei nustatyta tvarka ir terminais nevykdžius paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatų, konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Tokiu būdu, paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimas buvo pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (paskolos sutarties 4.4 punktas).
14. Teismas pažymėjo, kad atsakovė negali atsisakyti vykdyti sutarties be neigiamų teisinių pasekmių, todėl atsakovės argumentus dėl sutartinės atsakomybės netaikymo, nes, atsakovės teigimu, ieškovė reikalavimą įvykdyti paskolos sutarties 4.1 punkte įtvirtintą įsipareigojimą pareiškė tik 2021 m. sausio 27 d., nors atsakovė jai priklausantį turtą turėjo įkeisti iki 2020 m. spalio 13 d., todėl pati ieškovė paskolos sutarties 4.1 p. įtvirtinto įsipareigojimo nelaikė nei svarbiu, nei esminiu pažeidimu, atmetė, kadangi ieškovės teisė pasirinkti jos teisių gynimo būdą nesusijusi su atsakovės įsipareigojimo sutarties vykdymą užtikrinti hipoteka tinkamu vykdymu.
15. Teismas nustatė, kad atsakovė yra pelno siekiantis juridinis asmuo, turintis patirties verslo srityje, laisva valia sudarė paskolos sutartį, kurioje, be kita ko, numatytas ir netesybų dydis, atsakovė turėjo įvertinti savo galimybę vykdyti sutartinius įsipareigojimus, todėl turi prisiimti atsakomybę už netinkamą sutarties įvykdymą, tačiau vertindamas ginčo šalių paskolos sutartyje sulygtų netesybų dydį, pažymėjo, kad sutinka su atsakove, jog 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimų pavedimais atsakovė grąžino daugiau nei pusę suteiktos paskolos (t. y. 115 000 Eur). Kartu nurodė, kad per visą paskolos sutarties galiojimą atsakovė neįregistravo hipotekos, tuo tarpu iškovė ne kartą raštu ragino atsakovę vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Taigi sprendė, jog įvertinus šalių interesų pusiausvyrą ir principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus atitiktų netesybų, numatytų paskolos sutarties 4.4 punkte, sumažinimas ½ - ieškovės reikalavimą dėl 16 600 Eur baudos priteisimo tenkino iš dalies iš atsakovės ieškovei priteisiant 8 300 Eur baudos.
16. Teismas vertino, kad atsakovė 2021 m. kovo 30 d. turtą įkeitė kitam kreditoriui (kredito unijai „Taupa“), tokiais savo veiksmais pažeidė ne tik paskolos sutarties 4.1 punktą, bet ir paskolos sutarties 5.1.1.18 punktą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo nebūtų perleistos ir (ar) apribotos nuosavybės teisės į ieškovei įkeistą ar numatytą įkeisti turtą. Atsakovė, sudarydama kredito sutartį ir įkeisdama turtą, taip pat pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.16 ir 5.1.1.17 punktus, kuriais atsakovė buvo įsipareigojusi be ieškovės išankstinio raštiško sutikimo neprisiimti skolinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų pagal hipotekos sandorius, jei bendra atsakovės prisiimtų įsipareigojimų suma per kalendorinius metus viršija 100 000 Eur, be to, nuo 2021 m. birželio mėn. atsakovė vėlavo mokėti palūkanas pagal paskolos sutartį. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė pažeidė prievoles, kurių laikymasis turi esminės reikšmės, tokiu būdu ieškovė įgijo teisę pasinaudoti viena iš savo teisių gynimo priemonių – sutarties nutraukimu prieš terminą.
17. Teismas sprendė, kad paskolos sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui, sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės prieš terminą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal Paskolos sutartį buvo nustatytos 12 proc. metinės palūkanos už paskolą (3.2 punktas). Taigi, negautos pajamos, skaičiuojant už laikotarpį nuo paskolos nutraukimo dienos (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) nuo likusios paskolos sumos, yra 10 630,05 Eur, kurias priteisė iš atsakovės ieškovei.
18. Teismas nurodė, kad yra patenkinta 70 proc. ieškovės reikalavimų atsakovei (prašė priteisti 27 230,05 Eur, priteista iš viso 18 930,05 Eur), todėl, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovės priteistina 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu atsakovė „Novum situm“ prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1936-1019/2022 toje dalyje, kuria ieškovės ieškinys iš dalies patenkintas ir ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi bei priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad: (1) atsakovė pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą, nes žodinio susitarimo dėl šios nuostatos netaikymo buvimas nebuvo įrodytas; (2) yra pagrindas iš atsakovės priteisti pusę ieškovės prašomų netesybų už paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimą, netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, padarė akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas apsiribodamas formaliu fragmentišku bylos aplinkybių vertinimu, atmesdamas bet kokius kitus įrodymus, tokiu būdu, be kita ko, nukrypdamas nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.
21. Atsakovės teigimu, buvo susitarta dėl paskolos sutarties 4.1 p. įtvirtinto įsipareigojimo įkeisti ieškovės naudai atsakovės turtą netaikymo. Nepaisant to, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nurodomų aplinkybių dėl šalių žodinio susitarimo buvimo neįrodė. Nors esant žodiniam susitarimui tokį susitarimą patvirtinančius rašytinius įrodymus pateikti faktiškai yra neįmanoma, tačiau įrodinėjimo procese tokio susitarimo egzistavimą gali patvirtinti tiek šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, tiek šalutiniai duomenys, tiek netiesioginiai įrodymai ar jų nebuvimas (t. y. įrodymai ar jų nebuvimas, kurie pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes), kurie neturi mažesnės reikšmės nei rašytiniai tiesioginiai įrodymai. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl žodinio susitarimo nebuvimo pagrindimas (įvertinus visus byloje esančius įrodymus) ne tik stokoja pagrįstumo, bet ir prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimams.
22. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimas, vertinant bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dėl to, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti pusę ieškovės prašomų netesybų už paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimą, pasireiškė tuo, kad teismas dalį ieškovės prašomų netesybų priteisė neįvertinęs to, jog atsakovė yra grąžinusi visą paskolą, o ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio.
23. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikęs CK 6.873 straipsnio 4 dalies nuostatą ir netinkamai aiškindamas paskolos sutarties nuostatas, sprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis gauti visas palūkanas, kadangi likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą buvo reikalingas ieškovės sutikimas. Ginčo atveju ieškovė ir atsakovė paskolos sutarties 3.6. p. susitarė, kad mokėjimo palūkanos paskolos grąžinimo anksčiau atveju mokamos tik už faktinį naudojimąsi paskola. Taigi, ieškovė ir atsakovė susitarė dėl CK 6.873 straipsnio 4 dalies netaikymo aiškiai panaikindamos galimybę ieškovei reikalauti mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.).
24. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1936-1019/2022 nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25. Atsakovė tiek savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodo klaidingas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, tariamo žodinio susitarimo egzistavimas, teismo klaidinimas dėl tikrųjų paskolos sutarties sudarymo tikslų, teiginiai apie fiktyvų dalyvavimą varžytinėse ir pan.). Tokie atsakovės teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, o pačios atsakovės paaiškinimai yra prieštaringi, nenuoseklūs. Be to, ieškovė pateikė įrodymus, kurie paneigė šiuos atsakovės teiginius.
26. Pirmosios instancijos teismas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, susiejus jas su šalių atstovų teiktais paaiškinimais ir atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus pagrįstai nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paskolos sutarties 4.1 punkto netaikymo, todėl atsakovė neįkeisdama turto savo veiksmais pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą. Be to, atsakovė savo veiksmais taip pat pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.16 – 5.1.1.18 punktus, kurie taip pat buvo pagrindas nutraukti paskolos sutartį ir taikyti civilinę atsakomybę. Ginčo dėl to, kad atsakovė pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.16 – 5.1.1.18 punktus ir vėlavo vykdyti savo mokėjimo prievoles pagal paskolos sutartį, byloje nebuvo.
27. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau, jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos, tuo tarpu tai nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti mažinamos iki faktinių nuostolių sumos. Pabrėžė, kad teisinis pagrindas atsakovei taikyti baudą atsirado 2021 m. spalio 14 d., tačiau ieškovė prašė priteisti netesybas tik už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki paskolos sutarties nutraukimo. Taigi, pati ieškovė veikdama sąžiningai pateikdama ieškinį reikalavo mažesnės baudos nei turėjo teisę reikalauti pagal paskolos sutartį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti netesybas dar kartą sumažino. Pažymėjo, kad netesybų mokėjimo atsakovė bet kada galėjo išvengti, įkeisdama paskolos sutartyje nurodytą turtą, tačiau sąmoningai to nedarė. Negana to, šį turtą įkeitė trečiajai šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė elgėsi nesąžiningai ir išimtinai tik savo veiksmais sąlygojo netesybų atsiradimą, pirmosios instancijos teismo priteista netesybų suma yra pagrįsta ir protinga.
28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika ieškovė turėjo teisę taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Ieškovė įrodė visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė ginčijo tik paskolos sutarties 4.1 punkto netinkamą vykdymą, tačiau neginčijo to, kad savo veiksmais taip pat pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.16 – 5.1.1.18 punktus, bei pati pripažino, kad vėlavo mokėti palūkanas pagal paskolos sutartį. Taigi, net jeigu ir nebūtų buvę paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimo (nors ieškovė kategoriškai su tuo nesutinka), kitų paskolos sutarties sąlygų pažeidimas vis tiek buvo pakankamas pagrindas nutraukti paskolos sutartį dėl atsakovės kaltės.
29. Netiesa, kad ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. CK 6.246 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
30. Šalys sudarė terminuotą paskolos sutartį. Paskolos sutarties 3.6 punktas nustato, jog paskola gali būti grąžinta anksčiau termino, numatyto šios sutarties 3.1 punkte, gavus išankstinį raštišką paskolos davėjo sutikimą. CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.873 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Paskolos gavėjas paskolą prieš terminą be paskolos davėjo sutikimo gali grąžinti tik neatlygintinės paskolos atveju (CK 6.873 straipsnio 3 dalis). Pati atsakovė savo 2021 m. kovo 3 d. rašte ieškovei pabrėžė, kad: „Bendrovė pareiškia ir patvirtina, kad ir toliau įsipareigojimus vykdys tinkamai, įmokas atliks vadovaudamasi paskolos sutartimis ir įmokų grafikais“. Taigi akivaizdu, kad atsakovė neturėjo jokių ketinimų grąžinti likusios paskolos dalies pagal paskolos sutartį prieš terminą ir tai patvirtino ieškovei. Kadangi paskolos sutartis buvo nutraukta, o atsakovė neginčijo paskolos sutarties nutraukimo teisėtumo, atsakovės teiginiai, kad po paskolos sutarties nutraukimo ji paskolą grąžino prieš terminą yra teisiškai nereikšmingi. Bet kuriuo atveju pažymėtina, kad pagal paskolos sutartį išankstiniam paskolos grąžinimui buvo reikalingas ieškovės sutikimas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
31. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
32. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Faktinės bylos aplinkybės
33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“ su atsakove UAB „Novum situm“ 2020 m. rugsėjo 27 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – paskolos sutartis), kuria ieškovė atsakovei suteikė 225 000 Eur paskolą, 2020 m. rugsėjo 28 d. lėšas pervedant į atsakovės banko sąskaitą. Paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo paskolą grąžinti per 24 mėnesius nuo paskolos pervedimo atsakovei (paskolos sutarties 3.1 punktas); paskolos sutarties 3.2 punkte buvo nustatytos 12 procentų metinės palūkanos, mokėtinos už naudojimąsi paskola. Atsakovė 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, atitinkamai pradinė paskolos suma buvo sumažinta iki 110 000 Eur, nuo kurios toliau buvo skaičiuojamos palūkanos. Pagal paskolos sutarties 4.1 punktą atsakovė visišką paskolos sutarties sąlygų įvykdymą įsipareigojo užtikrinti nekilnojamojo turto hipoteka: negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), turto hipoteka privalėjo būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo paskolos sutarties sudarymo dienos (t. y. iki 2020 m. spalio 13 d.). Atsakovė per nustatytą terminą turto neįkeitė, dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra.
34. Taigi, atsakovei pažeidus paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatas, ieškovė turėjo pagrindą ne tik taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (paskolos sutarties 4.4 punktas), bet ir vienašališkai nutraukti sutartį (paskolos sutarties 4.5 punktas).
35. Bylos duomenimis, ieškovė 2021 m. sausio 27 d. pranešimu pareikalavo atsakovės ne vėliau kaip per 10 dienų įkeisti turtą bei sumokėti 10 600 Eur baudą pagal paskolos sutarties 4.4 punktą. Atsakovė 2021 m. kovo 3 d. atsakyme į pranešimą nurodė, kad įkeisti turtą yra netikslinga, taip pat atsisakė sumokėti baudą. Ieškovė 2021 m. birželio 3 d. pakartotinai pareikalavo atsakovės per 5 dienas įkeisti turtą ir sumokėti 23 300 Eur baudą pagal paskolos sutarties 4.4 punktą; 2021 m. rugsėjo 15 d. raštu informavo atsakovę, kad ieškovė vienašališkai nutrauks paskolos sutartį po 10 dienų nuo pranešimo įteikimo atsakovei dienos, jeigu atsakovė per šį terminą tinkamai neištaisys visų paskolos sutarties pažeidimų; 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė nutraukė paskolos sutartį. Bylos duomenimis, atsakovė grąžino paskolą ir sumokėjo priskaičiuotas mokėjimo palūkanas bei delspinigius.
36. Nustatyta, kad atsakovė 2021 m. kovo 30 d. turtą įkeitė kitam kreditoriui (kredito unijai „Taupa“). Pagal paskolos sutarties 5.1.1.18 punktą, atsakovė įsipareigojo užtikrinti, kad be išankstinio raštiško ieškovės sutikimo nebūtų perleistos ir (ar) apribotos nuosavybės teisės į ieškovei įkeistą ar numatytą įkeisti turtą. Pagal paskolos sutarties 5.1.1.16 ir 5.1.1.17 punktus, atsakovė buvo įsipareigojusi be ieškovės išankstinio raštiško sutikimo neprisiimti skolinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų pagal hipotekos sandorius, jei bendra atsakovės prisiimtų įsipareigojimų suma per kalendorinius metus viršija 100 000 Eur. Bylos duomenimis, atsakovė įkeitė turtą, kad užtikrintų įsipareigojimus pagal kredito sutartį, maksimaliosios hipotekos dydis – 700 400 Eur.
37. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, nurodė, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas netaikyti paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatų dėl hipotekos, taip pat, kad yra pagrindas mažinti netesybas; nėra civilinės atsakomybės sąlygų priteisti negautas pajamas.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
38. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
39. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 8 300 Eur bauda, 10 630,05 Eur negautos pajamos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 18 930,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, tokiu būdu, teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl žodinių susitarimų dėl sutarties sąlygų nevykdymo. Atsakovės vertinimu, teismas dalį ieškovės prašomų netesybų priteisė neįvertinęs to, jog atsakovė yra grąžinusi visą paskolą, o ieškovė neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikęs CK 6.873 straipsnio 4 dalies nuostatą ir netinkamai aiškindamas paskolos sutarties nuostatas, sprendė, kad ieškovė galėjo tikėtis gauti visas palūkanas, kadangi likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą buvo reikalingas ieškovės sutikimas, tačiau ginčo atveju ieškovė ir atsakovė paskolos sutarties 3.6. p. susitarė, kad mokėjimo palūkanos paskolos grąžinimo anksčiau atveju mokamos tik už faktinį naudojimąsi paskola.
40. Tuo tarpu ieškovė teigė, kad atsakovė nurodė klaidingas faktines aplinkybes (pavyzdžiui, tariamo žodinio susitarimo egzistavimas, teismo klaidinimas dėl tikrųjų paskolos sutarties sudarymo tikslų, teiginiai apie fiktyvų dalyvavimą varžytinėse ir pan.), kadangi tokie atsakovės teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, be to, paneigti ieškovės pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tarp šalių nebuvo sudarytas žodinis susitarimas dėl paskolos sutarties 4.1 punkto netaikymo, todėl atsakovė neįkeisdama turto savo veiksmais pažeidė paskolos sutarties 4.1 punktą, 5.1.1.16 – 5.1.1.18 punktus, kurie taip pat buvo pagrindas nutraukti paskolos sutartį ir taikyti civilinę atsakomybę. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad paskolos sutartis buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika ieškovė turėjo teisę taikyti atsakovei civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Taip pat, kad netesybų mokėjimo atsakovė bet kada galėjo išvengti, įkeisdama paskolos sutartyje nurodytą turtą, tačiau sąmoningai to nedarė, ir negana to, šį turtą įkeitė trečiajai šaliai. Pažymėjo, kad pagal paskolos sutartį išankstiniam paskolos grąžinimui buvo reikalingas ieškovės sutikimas.
41. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį iš dalies, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, tačiau netinkamai aiškino netesybų atlyginimą įtvirtinančius šalių sudarytos paskolos sutarties punktus, todėl keistina sprendimo dalis, kuria konstatuota, jog ieškovei iš atsakoves priteistina 8 300 Eur bauda.
Dėl netesybų priteisimo
42. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai nuostolius.
43. Pagal paskolos sutarties 4.1 punktą atsakovė visišką paskolos sutarties sąlygų įvykdymą užtikrina nekilnojamojo turto hipoteka, kuri turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos hipotekos registre ne vėliau kaip per 16 dienų nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos: negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – Administracinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas). Paskolos sutarties 4.4 punktu šalys susitarė, kad jei turto hipoteka nėra įregistruojama per 16 dienų nuo paskolos sutarties sudarymo, atsakovė įsipareigojo mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol turto hipoteka tinkamai įregistruojama Lietuvos Respublikos hipotekos registre. Atsakovė, nesutikdama su reikalavimu priteisti baudą, nurodė, kad atsakovės atstovas ir tuometinis ieškovės (duomenys neskelbtini) D. Š. buvo žodžiu susitarę, jog, atsakovei grąžinus didelę dalį paskolos (ir ketinant anksčiau termino grąžinti visą likusią paskolos dalį), ieškovė nereikalaus įvykdyti paskolos sutarties 4.1 punkte numatyto įsipareigojimo, todėl, atsakovės vertinimu, atsakovei 2020 m. lapkričio 5 d. grąžinus daugiau nei pusę paskolos sumos ir toliau tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, ieškovės reikalavimas įregistruoti hipoteką yra neproporcinga bei perteklinė priemonė, o reikalavimas sumokėti baudą nepagrįstas.
44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog paskolos sutarties 4.4 punktas savo esme atitinka netesybų tikslus ir paskirtį, todėl ieškovės prašoma priteisti suma laikytina netesybomis, nustatytomis konkrečia pinigų suma (CK 6.71 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, šiuo atveju sprendžiant ieškovės reikalavimo priteisti netesybas pagrįstumą, ieškovė turėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas.
45. Pažymėtina, kad už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kreditorius gali reikalauti taikyti skolininkui dviejų formų sutartinę civilinę atsakomybę: netesybų išieškojimą ir (ar) nuostolių atlyginimą (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Šiai susitarimo sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, minėta, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali numatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymų galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, šios nutarties 15, 16 punktai). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas, o kitai šaliai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; kt.).
46. Taigi, šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Šiuo atveju ieškiniu reikalaudama priteisti šalių iš anksto aptartus nuostolius, ieškovė turėjo įrodyti, o pirmosios instancijos teismas nustatyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties nuostatas. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog ieškovė neįrodė, o pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovės veiksmų, kurie būtų pagrindas taikyti sutartinę atsakomybę.
47. Pažymėtina, kad CK 6.871 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą. Sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Šalių sudarytos paskolos sutarties 10.6 punkte nustatyta, kad bet kokie šios sutarties pakeitimai ar papildymai turi būti daromi raštu ir pasirašomi abiejų šalių.
48. Minėta, jog nagrinėjamu atveju šalys sudarė paskolos sutartį. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodomų aplinkybių dėl šalių žodinio susitarimo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimus (CPK 178 straipsnis), tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, atsakovė įsipareigojo per 16 dienų nuo sutarties sudarymo sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti konkretaus nekilnojamojo turto hipoteka, turtas privalėjo būti įkeistas ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 13 d. Ginčo nėra, kad atsakovė sutartyje nurodytam turtui hipotekos neįregistravo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties sąlyga, pagal kurią paskolos sutarties vykdymą atsakovė įsipareigojo užtikrinti hipoteka, yra viena esminių, o šias išvadas patvirtina paskolos sutarties nuostatos, pagal kurias neįvykdžius 4.1 punkto per 60 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį (4.5 punktas), be to, atsakovė įsipareigojo mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol turto hipoteka tinkamai įregistruojama (4.4 punktas). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nustatyta tvarka ir terminais nevykdžiusi paskolos sutarties 4.1 punkto nuostatų, pažeidė sutartį (CPK 178, 185 straipsniai), o paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimas buvo pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (paskolos sutarties 4.4 punktas). Be to, sutiktina su ieškove, jog atsakovė ginčijo tik paskolos sutarties 4.1 punkto netinkamą vykdymą, tačiau neginčijo to, kad savo veiksmais taip pat pažeidė paskolos sutarties 5.1.1.16 – 5.1.1.18 punktus, bei pati pripažino, kad vėlavo mokėti palūkanas pagal paskolos sutartį. Taigi, net jeigu ir nebūtų buvę paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimo, kitų paskolos sutarties sąlygų pažeidimai vis tiek būtų pakankamas pagrindas nutraukti paskolos sutartį dėl atsakovės kaltės.
49. Paskolos sutarties 4.5 punkte nustatyta, kad paskolos gavėjui žinoma, kad tuo atveju, jei turto hipoteka nėra įregistruojama per 60 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, paskolos gavėjas įgyja teisę tuojau pat vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą, t. y. per 5 darbo dienas nuo rašytinio paskolos davėjo pareikalavimo.
50. Paskolos sutartimi šalys susitarė, kad jei turto hipoteka nėra įregistruojama per 16 dienų nuo sutarties sudarymo dienos, paskolos gavėjas įsipareigoja mokėti po 100 Eur už kiekvieną dieną iki kol turto hipoteka tinkamai įregistruojama Lietuvos Respublikos hipotekos registre. (4.4 punktas). Ieškovė prašė priteisti 16 600 Eur dydžio baudą už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 d., t. y. už 166 dienas. Atsakovės teigimu, ginčo atveju buvo pagrindas mažinti ieškovės prašomą priteisti baudą, nes paskolos sutartyje nustatytos ir ieškovės reikalaujamos priteisti netesybos yra akivaizdžiai per didelės ir prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, kadangi atsakovė didžiąją dalį savo įsipareigojimų buvo įvykdžiusi dar 2020 m. lapkričio 5 d., ieškovė reikalavimą įvykdyti paskolos sutarties 4.1. p. įtvirtintą įsipareigojimą pareiškė tik 2021 m. sausio 27 d., taigi, pati ieškovė šio įsipareigojimo nelaikė nei svarbiu, nei esminiu pažeidimu.
51. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paskolos sutarties 4.1 punkto pažeidimas buvo pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę už sutartinių prievolių įvykdymo pažeidimą, t. y. reikalauti sumokėti baudą (paskolos sutarties 4.4 punktas) bei buvo pagrindas mažinti priteistų netesybų dydį (vietoje prašomų 16 600 Eur, priteisė 8 300 Eur), tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybes, jog ieškovė taip pat nebuvo pakankamai aktyvi ir nurodytu terminu atsakovei neįregistravus hipotekos, remiantis 4.5 punktu, nesikreipė į atsakovę per 60 dienų dėl vienašališko sutarties nutraukimo, tokiu būdu, pati prisiimdama atsakomybę ir padidindama skaičiuotiną netesybų sumą. Atsižvelgiant į tai, kad turtas privalėjo būti įkeistas ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 13 d., tuo tarpu ieškovė, jei turto hipoteka nebuvo įregistruota per 60 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (nuo 2020 m. rugsėjo 27 d.), įgijo teisę tuojau pat vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti paskolą prieš terminą nuo sutarties sudarymo dienos, bei į tai, jog abi šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, o tokio pobūdžio sutartys dažnos jų verslo praktikoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės prašomų netesybų dydis negalėtų viršyti 4 400 Eur sumos už 44 dienas (44 d. x 100 Eur), tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 8 300 Eur netesybų priteisimo pakeičia, ir priteisia ieškovei iš atsakovės 4 400 Eur netesybas.
52. Be to, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir šalių paaiškinimus, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė nesilaikė šalių žodinio susitarimo dėl paskolos sutarties 4.1 punkto įtvirtinto įpareigojimo netaikymo.
53. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, visumos pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
54. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės elgesį ir veiksmus pagal paskolos sutartį neįregistravus konkretaus sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto hipotekos. Kaip minėta, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal šalių sudarytą paskolos sutartį, atsakovė įsipareigojo per 16 dienų nuo sutarties sudarymo sutarties sąlygų įvykdymą užtikrinti konkretaus nekilnojamojo turto hipoteka, turtas privalėjo būti įkeistas ne vėliau kaip iki 2020 m. spalio 13 d. Ginčo nėra, kad atsakovė sutartyje nurodytam turtui hipotekos neįregistravo, net ir ieškovei pareikalavus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2021 m. sausio 27 d., 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 15 d. nustatė papildomus terminus įregistruoti hipoteką, ir nors atsakovė 2021 m. kovo 3 d., atsakydama į ieškovės pretenziją, nurodė, jog paskolos sutarties užtikrinimas įkeitimais būtų neproporcinga ir nereikalinga priemonė, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų inicijavusi paskolos sutarties pakeitimą (CPK 178 straipsnis), atsakovė, grąžinusi dalį paskolos 2020 m. lapkričio mėnesį, nesiūlė sumažinti įkeitimo masto ar įkeisti kitą turtą, priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė neketino vykdyti paskolos sutarties 4.1 punkto reikalavimų, nes 2021 m. kovo 30 d. turtą įkeitė kitam kreditoriui – Kredito unijai „Taupa“. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias normas įvertino atsakovės veiksmus ginčo situacijoje ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nurodomų aplinkybių dėl šalių žodinio susitarimo nepagrindžia jokie kiti byloje esantys įrodymai, išskyrus atsakovės paaiškinimus (CPK 178 straipsnis).
Dėl negautų pajamų
55. Ieškiniu ieškovė prašo priteisti laikotarpiu nuo paskolos nutraukimo dienos (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) paskaičiuotas 10 630,05 Eur palūkanas kaip negautas pajamas, kurias ieškovė būtų gavusi per paskolos sutarties galiojimo laikotarpį, jei paskolos sutartis nebūtų buvusi nutraukta. Atsakovė, nesutikdama su šiuo reikalavimu, nurodė, kad pagrindinė priežastis, kodėl paskolos sutartis buvo nutraukta ir ieškovė negavo tam tikros dalies pelno palūkanų sumos, t. y. kad tai buvo ne atsakovės, bet ieškovės neteisėti veiksmai, kadangi ji nesilaikė šalių žodinio susitarimo dėl paskolos sutarties 4.1 punkto įtvirtinto įpareigojimo netaikymo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu atsakovės vertinimu ir pažymi, kad šie atsakovės argumentai yra paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir aptarti 48 – 54 punktuose, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
56. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
57. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
58. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
59. Konkrečiu atveju spręstina, jog ieškovė, už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovei pinigus ir dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nutraukusi sutartį (nuo 2021 m. birželio mėn. atsakovė vėlavo mokėti palūkanas pagal paskolos sutartį, taip pažeisdama prievoles, kurių laikymasis turi esminės reikšmės), tačiau atgavusi paskolą prieš terminą, mokėjimo palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola ir delspinigius, neatgavo negautų pajamų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog atsakovė likusią paskolos sumą sumokėjo ne todėl, kad pasinaudojo teise grąžinti paskolą prieš terminą, o todėl, kad ieškovė 2021 m. rugsėjo 28 d. nutraukė paskolos sutartį dėl atsakovės kaltės.
60. Paskolos sutarties 3.6 punktas nustato, jog paskola gali būti grąžinta anksčiau termino, numatyto šios sutarties 3.1 punkte, gavus išankstinį raštišką paskolos davėjo sutikimą. Jei paskola grąžinama anksčiau sutarties 3.1 punkte nurodyto termino – paskolos gavėjas grąžina paskolą ir sumoka palūkanas už faktinį naudojimąsi paskola. Apeliantės teigimu, ieškovė ir atsakovė paskolos sutarties 3.6 punktu susitarė, kad mokėjimo palūkanos paskolos grąžinimo anksčiau atveju mokamos tik už faktinį naudojimąsi paskola, taigi šalys susitarė dėl CK 6.873 straipsnio 4 dalies netaikymo aiškiai panaikindamos galimybę ieškovei reikalauti mokėjimo palūkanų už laikotarpį nuo paskolos grąžinimo dienos iki paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.). CK 6.873 straipsnio 1 dalis nustato, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. CK 6.873 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog atlygintinės paskolos sumą paskolos gavėjas gali grąžinti prieš terminą tik paskolos davėjui sutikus. Paskolos gavėjas paskolą prieš terminą be paskolos davėjo sutikimo gali grąžinti tik neatlygintinės paskolos atveju (CK 6.873 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys paskolos sutartimi susitarė dėl atlygintinės paskolos. Bylos duomenimis, 2020 m. spalio 27 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. lapkričio 5 d. atsakovė mokėjimo pavedimais dalį paskolos (115 000 Eur) grąžino prieš terminą, ieškovė tokiam daliniam paskolos grąžinimui neprieštaravo, tačiau tai, kad ieškovė leido atsakovei grąžinti dalį paskolos prieš terminą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ir likusiai paskolos sumai grąžinti prieš terminą nereikalingas ieškovės sutikimas.
61. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, paskolos sutartis buvo sudaryta 24 mėnesių laikotarpiui, sutartis vienašališkai buvo nutraukta dėl atsakovės kaltės prieš terminą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog negautos pajamos, skaičiuojant už laikotarpį nuo paskolos nutraukimo dienos (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 28 d.) iki paskolos sutarties termino pabaigos (t. y. iki 2022 m. rugsėjo 25 d.) nuo likusios paskolos sumos, yra 10 630,05 Eur (3.2 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
62. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
63. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateikto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, kad yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, t. y. pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl ieškovei iš atsakovės priteistos baudos nurodant, jog ieškovei iš atsakovės priteistina 4 400 Eur bauda. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
64. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
66. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad buvo patenkinta 70 procentų ieškovės reikalavimų ir priteisė ieškovei iš atsakovės 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. Teisėjų kolegija apeliaciniame procese atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. teisėjų kolegija nusprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės baudą, tik pakeitė skaičiavimo laikotarpį ir vietoje 8 300 Eur priteisė 4 400 Eur baudą. Kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su patenkintų ieškinio reikalavimų dalimi, teisėjų kolegija atmetė kaip nepagrįstus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, patikslina ieškovės ieškinio patenkintų reikalavimų proporcijas ir sprendžia, kad yra patenkinta 55 procentai ieškovės ieškinio reikalavimų (15 030,05 Eur x 100 proc. / 27 230,05 Eur). Atsakovui atitinkamai tenka 45 procentai.
67. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad šalis byloje atstovavo advokatai, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo pateikti įrodymai apie patirtas atstovavimo išlaidas. Tokiu būdu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės priteisė 457,80 Eur bylinėjimosi išlaidų (ieškovė patyrė 654 Eur bylinėjimosi išlaidų už byloje sumokėtą žyminį mokestį). Teisėjų kolegija, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 359,70 Eur (654 Eur x 55 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme.
68. Teisėjų kolegija atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, t. y. patenkinto 23 proc. (4 400 Eur x 100 proc. / 18 930,05 Eur) reikalavimų. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 2 292,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 426 Eur žyminis mokestis ir 1 866,87 Eur išlaidos advokato pagalbai. Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apmokėjo žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai. Tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad apeliaciniame procese turėjo 968 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos detalizuotos ir pagrįstos. Be to, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 527,40 Eur (2 292,87 Eur x 23 proc.), o ieškovei iš atsakovės – 745,36 Eur (968 Eur x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 105,06 Eur ((359,70 Eur (pirmosios instancijos teisme) + 745,36 Eur (apeliaciniame procese)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 527,40 Eur (apeliaciniame procese) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
70. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių, t. y. ieškovės ir atsakovės, viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų sumas bei atlikusi įskaitymą, sprendžia ieškovei iš atsakovės priteisti 577,66 Eur (1 105,06 Eur – 527,40 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
71. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1936-1019/2022 ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, j. a. k. 304407929, iš atsakovės UAB „Novum situm“, j. a. k. 302630463, 4 400 Eur (keturių tūkstančių keturių šimtų eurų) baudą, 10 630,05 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų trisdešimties eurų ir penkių euro centų) negautas pajamas, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą 15 030,05 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.“
Priteisti iš atsakovės UAB „Novum situm“, j. a. k. 302630463, ieškovės UAB „Sutelktinio finansavimo fondas“, j. a. k. 304407929, naudai 577,66 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir šešiasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Asta Jakutytė-Sungailienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė