Pirmosios instancijos teismo                                                    Civilinė byla Nr. 2A-773-278/2017

T. A. Švedavičius                                                             Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00928-2016-8

                                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

                                                                                                    2.6.16.8; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-22-500/2017 pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. M. ir R. M. prašė teismą priteisti iš atsakovo A. B. 5 890,86 Eur skolą, 441,81 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. 

2. Ieškovai nurodė, kad 2011-03-20 atsakovas A. B. ir jų tėvai G. M. ir J. M. iki 2016-03-20 sudarė žemės nuomos sutartis, pagal kurias atsakovui A. B. buvo išnuomotas 24,7 ha žemės sklypas, kurio žemės naudmenos sudarė 22,61 ha bei 20,5 ha žemės sklypas, kurio žemės ūkio naudmenos sudarė 16,41 ha, esantys (duomenys neskelbtini) raj., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.. Nurodė, kad  už 1 ha žemės nuomą kasmet atsakovas įsipareigojo mokėti po 150 Lt (43,44 Eur), nuomą sumokant iki kiekvienų metų gruodžio 30 d.. Teigė, jog G. M. ir J. M. 2013-11-26 dovanojimo sutartimis nurodytus žemės sklypus padovanojo jiems, ieškovams ir dovanojimo sutartyse nustatė, kad nuosavybės teisė perduodama kartu su žemės nuomos sutartimis. Ieškovai nurodė, kad apie pasikeitusius žemės sklypų savininkus atsakovas buvo informuotas žodžiu 2013 metais, be to, dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo A. B. bendravo su ieškovu A. M.. 2015-10-30 atsakovui registruotu paštu buvo pranešta dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Teigė, jog žemės nuomos sutartimis prisiimtus įsipareigojimus jie vykdė tinkamai, tačiau žemės nuomos mokesčio pagal nuomos sutartis nuo 2013 m. negavo, o ankstesniems žemės nuomotojams atsakovas žadėjo sumokėti visą nuomos mokestį iki žemės nuomos sutarčių pabaigos, bet nuo 2013 m. į G. M. ir J. M. banko sąskaitas jokie atsakovo mokėjimai nebuvo atlikti. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) J. M. mirė. Teigia, kad atsakovas jiems yra skolingas 5 890,86 Eur nesumokėto žemės nuomos mokesčio už 2013-2015 metus bei 441,81 Eur palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2017-07-05 sprendimu ieškinį visiškai patenkino - priteisė iš atsakovo A. B. ieškovų A. M. ir R. M. naudai kiekvienam po 2 945,43 Eur skolos, 220,90 Eur palūkanų ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-08-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4. Teismas nustatė, kad ieškovai 2013-11-26 dovanojimo sutartimis lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypus, kurie buvo išnuomoti atsakovui A. B.. Konstatavo, jog pasikeitus žemės sklypų savininkams žemės nuomos sutartys nenustojo savo galios ir buvo privalomos tomis pačiomis sąlygomis tiek naujiesiems žemės savininkams, tiek žemės nuomininkui.

5. Nurodė, kad CK 6.560 numato, jog savininkas prieš parduodamas ar kitaip perleisdamas nuomojamą žemės sklypą arba jį įkeisdamas ar kitaip teises į jį suvaržydamas, privalo pranešti žemės sklypo įgijėjui ir būsimam įkaito turėtojui apie nuomos sutartį, o nuomininkui – apie numatomą žemės sklypo perleidimą, įkeitimą ar kitokį teisių į jį suvaržymą. Teismas nurodė, kad minėta įstatymo nuostata, nenumato kokia forma nuomininkas turi būti informuotas apie savininkų pasikeitimą, t. y. nėra įtvirtinta privaloma forma, todėl sprendė, kad buvęs savininkas apie žemės savininkų pasikeitimą galėjo atsakovą informuoti tiek žodžiu, tiek raštu. Be to, teismas nurodė, kad 2013-11-26 dovanojimo sutartyse nurodyta, jog buvę žemės savininkai J. M. ir G. M. informavo nuomininką apie žemės sklypo perleidimą.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovui 2014-03-26 buvo išsiųstas IĮ „Geobaitas“ kvietimas bei 2014-04-14 pranešimas dėl žemės sklypų matavimo, kadangi atsakovo žemės sklypas ribojasi su ieškovams priklausančiu sklypu. Be to, pažymėjo, kad ieškovas A. M. nurodė, jog pradinis žemės sklypo savininkas J. M. apie žemės sklypo perleidimą informavo atsakovą ne kartą žodžiu ir bendraujant telefonu. Teismas sprendė, kad vadovaujantis CK 5.560 straipsniu, toks informavimas laikytinas tinkamu. Kadangi visais žemės nuomos klausimais su atsakovu bendravo ieškovų tėvas J. M., teismas darė išvadą esant tikėtina, kad J. M. informavo atsakovą ne tik apie savo, bet ir apie jo žmonai priklausančio žemės sklypo perleidimą. Teismas įvertino, jog ieškovas A. M. nurodė, kad atsakovas žinojo apie žemės savininkų pasikeitimą, nes jis ne kartą buvo atvykęs pas jį į darbą ir jis  yra prašęs A. B. sumokėti žemės nuomos mokestį. Teismas darė išvadą, kad visuma paminėtų aplinkybių sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovui buvo žinoma apie žemės sklypų savininkų pasikeitimą, t. y. apie tai, kad jiems priklausančius žemės sklypus J. M. ir G. M. perleido ieškovams.

7. Teismas nurodė, jog ginčydamas ieškinį tuo pagrindu, kad už žemės nuomą yra atsiskaitęs su J. M. grynais pinigais, atsakovas originalių pinigų priėmimo kvitų teismui nepateikė, o ieškovai neigia kopijų tikrumą. Konstatavo, jog nesant dokumento originalo, patikrinti jo klastojimo fakto, atliekant ekspertizę neįmanoma ir atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visetą darė išvadą, kad atsakovas byloje nepateikė neginčijamų įrodymų, jog už žemės nuomą 2013-2015 metų laikotarpiu A. B. yra sumokėjęs.

8. Be to, teismas nurodė, kad visuma byloje surinktų ir ištirtų įrodymų leidžia manyti, kad atsakovui žinant apie tai, kad žemės savininkai yra pasikeitę, leidžia abejoti, kad jis būtų mokėjęs žemės nuomos mokestį ankstesniam savininkui, o pastarasis būdamas sąžiningas būtų ėmęs iš atsakovo pinigus už žemės nuomą, raštu tvirtinęs nuomos mokesčio gavimą ir pan.. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Patikslintu apeliaciniu skundu atsakovas A. B. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Be to, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. 

10. Atsakovas A. B. nurodo, kad, spręsdamas ginčą, teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai jam perkėlė įrodinėjimo pareigą, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris yra naikintinas.

11. Teigia, kad jis, nežinodamas apie žemės sklypų savininkų pasikeitimą, savo prievoles vykdė pradiniam žemės savininkui J. M. iki jo mirties. Nurodo, jog ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo pranešta apie nuomojamų žemės sklypų savininkų pasikeitimą. Teigia, jog faktas, kad pirminiai žemės sklypų savininkai informavo jį apie žemės sklypų savininkų keitimąsi nėra preziumuojamas.

12. Pažymi, kad J. M. valia buvo gauti žemės nuomos mokestį grynaisiais pinigais, todėl jis už žemės nuomą kitaip nėra mokėjęs. Pažymi, kad nėra suprantama, kodėl ieškovai prašo žemės nuomos mokesčio už trejus metus, bet ne už tariamai visą nemokėtą laikotarpį. Teigia, jog dėl žemės nuomos mokesčio ieškovai į jį kreipėsi tik 2016 metais, po J. M. mirties, nors žemės sklypų dovanojimo sandoriai su jais sudaryti dar 2013-11-26. Nurodo, kad iki J. M. mirties visi su nuomojama žeme  susiję klausimai buvo sprendžiami tik su J. M..

13. Tvirtina, kad  bendravimo su ieškovais nevengė, jis po J. M. mirties lankėsi pas ieškovą ir derino sąlygas dėl naujos nuomos sutarties sudarymo.

14. Nurodo, kad byloje neatsižvelgta į tą aplinkybę, jog už žemės nuomą buvo mokama ir tai patvirtina rašytiniai įrodymai – pinigų priėmimo kvitai, todėl prievolė buvo vykdoma sąžiningai. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai daugiau nei dvejus metus nekėlė neva nemokamo žemė nuomos mokesčio klausimo.

15.  Mano, kad byloje nėra įrodytos aplinkybės, jog jis žemę naudojo ne pagal paskirtį ir nemokėjo nustatyto žemės nuomos mokesčio, be to, ieškovai nepateikė įrodymų, kurių pagrindu dėl šios aplinkybės būtų galima daryti priešingą išvadą.

16. Nurodo, kad žemės nuomos sutartis ieškovai nutraukė ne  todėl, jog jis nemokėjo žemės nuomos mokesčio, bet dėl to, kad jis atsisakė nuomotis žemę už ženkliai didesnę nuomos kainą.

17. Atsiliepimu į patikslintą apeliacinį skundą ieškovai prašo civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka bei atmesti apeliacinį skundą.

18. Nurodo, kad apeliantas melagingai teigia, jog jis nežinojo apie žemės sklypų savininkų pasikeitimą, nes jie teismui pateikė eilę įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo tinkamai informuotas apie žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimą bei žinojo, kad žemės sklypų savininkai yra ieškovai. Be to, apeliantas A. B. dalyvavo žemės sklypų matavimo darbuose, vykusiuose 2014-04-10, kuriuose dalyvavo ir jie, ieškovai. Teigia, jog A. B. sutuoktinė G. B. siuntė jiems elektroninį laišką dėl nuomos sutarties peržiūrėjimo, kuris patvirtina, kad apeliantas žinojo, kas yra naujieji žemės sklypų savininkai.

19. Teigia, kad apeliantui nuolat buvo primenama, kad jis nėra sumokėjęs žemės nuomos mokesčio, tačiau A. B. nurodydavo, jog žemės nuomos mokesčius sumokės iki nuomos sutarčių pasibaigimo. Pažymi, kad pagal į bylą pateiktas pinigų priėmimo – perdavimo kvitų kopijas jų tėvas J. M. nuomos mokesčio nėra gavęs ir kvitų nepasirašinėjo, nes jam   mokestis nebuvo mokamas.

20. Nurodo, jog jie turi teisę reikalauti žemės nuomos mokesčio nuo 2013-11-26, t. y. nuo tada, kada įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus. Atkreipia dėmesį, kad nei jie, nei ankstesni nuomotojai, A. B. nebuvo leidę įrengti motociklų trasą.

Teismas

               k o n s t a t u o j a :

               Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

22. Civilinio proceso kodekso 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Minėto 322 straipsnio nuostatos numato, kad žodinio proceso tvarka apeliacinis skundas nagrinėjamas teismui pripažinus, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašydami skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą ar pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Apeliantas  A. B. prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau jokių motyvų nenurodo. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė įrodymus, davė paaiškinimus, t.y., šalys aktyviai dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant minėtoms  aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo išsprendimui byloje šalys yra pateikusios turimus įrodymus, todėl kolegija gali įrodymus įvertinti ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka. Dėl paminėto, skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nėra pagrindo.

23. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį ( CK 6.545 straipsnio 1 dalis).

24. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už 2013-2015 metų laikotarpį bei palūkanų. Nustatyta, kad apeliantas A. B., nesutinka su prievole sumokėti ieškovams A. M. ir R. M. žemės nuomos mokestį bei palūkanas ir tvirtina, kad jis prievolę jau yra tinkamai įvykdęs – už naudojimąsi žemės sklypais yra atsiskaitęs su ankstesniu žemės sklypų savininku J. M., kuris yra miręs. Apeliantas teigia, jog žemės nuomos mokestis buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, apie žemės sklypų savininkų pasikeitimą jam nebuvo pranešta, todėl visais klausimais, susijusiais su nuomojamais sklypais, iki J. M. mirties, jis bendravo su ankstesniu žemės sklypų savininku. 

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių procesinius dokumentus, jų pozicijas išsakytas teismo posėdžio metu bei į bylą pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad ieškovų reikalavimas priteisti skolą, susidariusią dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio bei palūkanas, yra pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į  jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir teismo atliktos detalios įrodymų analizes bei argumentų, nekartoja, todėl pasisako tik dėl esminių, teisiškai reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

27. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė konkrečius įrodymus, kurių pagrindu darė išvadą, jog A. B. buvo žinoma, apie žemės sklypų savininkų pasikeitimą (ieškovo A. M., liudytojos V. T. parodymai, dovanojimo sutartys, duomenys apie žemės sklypų atliekamus matavimus). Apeliantas teigia, jog dovanojimo sutartyse esantis įrašas apie tai, jog jis buvo informuotas apie nuomojamų žemės sklypų perleidimą kitiems asmenims  neįrodo, jog jis faktiškai apie tai buvo informuotas. Iš dalies sutiktina su apelianto A. B. teiginiu, jog minėti duomenys notarui galėjo būti nurodyti ir jo neinformavus, tačiau 2013-11-26  ieškovų tėvams G. M., J. M. sudarius  žemės sklypų dovanojimo sutartis,  2014-03-26  IĮ „Geobaitas“ kvietimu dalyvauti 2014-04-10 derinant žemės sklypų ribas, A. B. buvo informuotas, jog sklypai priklauso  A. M. ir R. M. (b. l. 92). Be to, nustatytą dieną, pavėluotai atvykus, A. B. dalyvavo derinant žemės sklypo ribas ir nors jis nepasirašė  Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte, tačiau minėti duomenys nepaneigia, jog  2014 metų pradžioje jam jau buvo žinoma, kad nuomojamų ginčo žemės sklypų savininkai yra pasikeitę. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog  minėtas aktas, kuriame aiškiai nurodyti žemės sklypų savininkai,  apeliantui buvo išsiųstas  2014-04-14  registruotu laišku (b. l. 94-97). Paminėti duomenys leidžia konstatuoti, jog  A. B. buvo informuotas apie  žemės sklypų savininkų pasikeitimą (CK 6.560 str.).

28. Apeliantas teigia, jog  dėl žemės nuomos jis  bendraudavo tik su  J. M., todėl  apie G. M. priklausančio žemės sklypo dovanojimą jam taip pat nebuvo pranešta. Ieškovai teigia, kad apie ketinimą sūnums dovanoti nuomojamus žemės sklypus,  žodžiu  A. B. informavo J. M.. Apeliantas A. B. neneigia, jog bendraudavo su J. M., todėl neatmestina, kad jis su J. M., kaip G. M. sutuoktiniu sprendė klausimus susijusius ir su G. M. priklausančiu žemės sklypu (jo nuoma, nuomos mokesčiu), todėl neabejotinai buvo informuotas ir apie sutuoktinės ketinimą žemės sklypą perleisti ieškovams. 

29.  Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įrašai apie  sklypų savininkų pasikeitimą ir registraciją ieškovų vardu yra padaryti 2013-12-04 (CPK 179 str. 3 d.). Iš minėto registro duomenų nustatyta, kad žemės sklypų nuomos sutartys su A. B. buvo įregistruotos 2006-03-20, o A. B. 2011-03-20 sudarytos rašytinės privačios žemės nuomos sutartys su  G. M. ir J. M. patvirtina, jog nuomos sutartis faktiškai buvo tęsiama (b. l. 22-23). Ta aplinkybė, jog šios 2011-03-20 nuomos sutartys nebuvo pakartotinai įregistruotos, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jos negaliojo sutarties šalims, o vėliau ir ieškovams, nes žemės sklypus ir  pasibaigus 2006 m. nuomos sutarties terminui apeliantas naudojo savo reikmėms, todėl šios sutartys sudarytam terminui bei jose nurodytomis sąlygomis galiojo tiek jam, tiek ir  vėliau naujiems  žemės savininkams  (CK 6.549, 6.559 str.). Dėl paminėto, pasikeitus žemės sklypų savininkams  nuomos mokestį A. B. privalėjo mokėti ieškovams.

30. Byloje nėra jokių duomenų, jog žinodamas apie pasikeitusius žemės sklypų savininkus, A. B. būtų susitaręs su ieškovais nuomos mokestį mokėti jų tėvui J. M. ir savo prievolę  vykdęs jam. Iš teismui duotų paaiškinimų matyti, kad A. M. teismui yra nurodęs, kad jis yra raginęs tėvą nutraukti nuomos sutartis, nes A. B. nemoka nuomos mokesčio ir netinkamai naudoja žemę. Šie duomenys leidžia abejoti apelianto teiginiais, jog ir iki  žemės sklypų dovanojimo sutarties sudarymo nuomos mokestis buvo savalaikiai mokamas ankstesniems savininkams. Kadangi 2011-03-20 išnuomotų žemės sklypų savininkais ieškovai tapo tik  tėvams J. M. ir G. M. 2013-11-26 jiems padovanojus ginčo žemės sklypus, todėl tik nuo 2013 m. jie turi teisę reikalauti įsiskolinimo už žemės sklypų nuomą.

31. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetą bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2006). Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas įrodinėjimo taisykles bei tikslą, įvertinęs įrodymus byloje, sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog A. B. už žemės nuomą 2013-2015 m. yra atsiskaitęs, pinigus sumokėdamas ankstesniam žemės sklypų savininkui J. M. pagal į bylą pateiktus 2013-11-01, 2014-04-26 ir 2015-03-20 pinigų priėmimo kvitus (b. l. 81, 82, 83). Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgęs į visumą duomenų, o būtent į tai, kad A. B. buvo žinoma apie pasikeitusius žemės sklypų savininkus ir susitarimo su jais, jog nuoma bus mokama ankstesniems sklypų savininkams jis neturėjo. Be to, teismui nepateikti nurodytų pinigų priėmimo kvitų originalai, apeliantas jų neturi, o ieškovams neigiant  nuomos mokesčio mokėjimo faktą bei J. M. mirus,  nėra galimybės byloje patikrinti aplinkybės, ar  minėtuose pinigų priėmimo kvituose esantis parašas yra J. M.. Abejonių kelia ir ta aplinkybė, jog  nuoma  už 2014 m. bei 2015 m. yra sumokėta metų pradžioje (2014-04-26, 2015-03-20), nors nuomos sutartyse numatyta, kad nuoma sumokama iki  kiekvienų metų gruodžio 30 d., be to,  jau 2014 m. kovo pabaigoje  žinant apie   savininkų pasikeitimus  bei 2014-04-10   susitikus su A. M. (b. l. 92, 96-97). Sutiktina, jog  nuoma galėjo būti sumokėta ir anksčiau, nes tokio draudimo sutartys nenumatė, tačiau apeliantas savo teiginio, jog jis nuomą sumokėjo J. M., jokiais kitais dokumentais (pvz. deklaracijomis VMI apie gautas pajamas ir išlaidas) neįrodė (CPK 178 str.).   

33. Įvertintina aplinkybė, jog, net ir tuo atveju jeigu pagal nurodytus pinigų priėmimo kvitus apeliantas sumokėjo nuomos mokestį ankstesniam žemės sklypų savininkui J. M., žinant, jog tikrieji žemės sklypų savininkai yra kiti asmenys, A. B. pareigos sumokėti žemės nuomos mokestį ieškovams už 2013 - 2015 metus, nepaneigia, nes, mokėdamas žemės nuomos mokestį netinkamam asmeniui, neturinčiam įgaliojimų veikti ieškovų vardu, veikė neatsakingai ir prisiėmė  ginčo kilimo riziką. Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad ieškovai į jį dėl žemės nuomos kreipėsi tik mirus tėvui, nėra pakankamas  įrodymas, jog  jie elgiasi nesąžiningai.   

34. Nors apeliantas nurodo, kad byloje neįrodyta aplinkybė, jog žemės sklypus jis naudojo ne pagal jų paskirtį, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nagrinėjamame ginče, nes byloje nėra sprendžiamas žemės nuomos sutarčių nutraukimo pagrįstumo, žemės pagerinimo ar   žalos atlyginimo klausimai. 

35. Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija 

                 n u t a r i a :

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2017-07-05 sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                     Laimantas Misiūnas

                                                                                                            Laimutė Sankauskaitė

                  Birutė Valiulienė