Administracinė byla Nr. I-130-583/2012 m.

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00711-2010-7 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 14.1; 17.2; 73

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų   Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Deividui Poškai, atsakovo Palangos miesto savivaldybės atstovui Svajūnui Bradūnui, Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui Vytautui Korsakui, atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, trečiojo suinteresuoto asmens savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovui Justinui Kulakauskui, 2012 m. sausio 31 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centras „Energetikas“ prašymą atsakovams Palangos miesto savivaldybei, Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas), trečiajam suinteresuotam asmeniui savivaldybės įmonei „Vilniaus planas“ dėl norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą

n u s t a t ė:

pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir pareiškėjas arba UAB „Energetikas“) 2010 m. balandžio 26 d. prašymu kreipėsi į teismą (b.l. 15-30) prašydamas teismo iniciatyva ištirti, ar Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo T2-317 papildymo“ atitinka:  Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas, TPĮ) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 10 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnio 8 dalį, 9 dalį, 11 dalį, 12 straipsnio 3 dalį; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 14 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 5 dalį;  Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007-03-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), 20.4 punktą, 21 punktą, 27 punktą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-20 buvo priimti grubiai pažeidžiant ABTĮ įtvirtintus teismo sprendimo, nutarimo, nutarties privalomumo principo reikalavimus, todėl šie aktai prieštarauja ABTĮ 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. 2009 m. sausio 10 d. UAB „Energetikas“ iš vietinės spaudos publikacijos (laikraštis „Vakarinė Palanga“, 2009 m. sausio 10-14 d., Nr. 1) atsitiktinai sužinojo, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas Palangos miesto bendrasis planas visa apimtimi ir tokiu būdu buvo grubiai pažeistos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. birželio 3 d. nutartimi atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai pritaikytos reikalavimų užtikrinimo priemonės. Nurodė, jog UAB „Energetikas“ dar 2007 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą dėl teisminės pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos. LVAT 2008 m. birželio 3 d. priėmė nutartį, kuria pakeista Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis ir uždrausta atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai atlikti Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano dalies, apimančios UAB „Energetikas“ 148 433 kv.m. teritoriją, dėl kurios kyla ginčas, teisės aktų nustatytas tvirtinimo (tikrinimo, tvirtinimo, registravimo) procedūras. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo ir LVAT nutartys dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, su įpareigojimais Palangos miesto savivaldybės administracijai ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijai buvo nedelsiant įteiktos per UAB „Energetikas“ pasirinktą antstolį. LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-354 buvo pakeistos Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 „Dėl Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3029) ir išdėstytos nauja redakcija. Vadovaujantis LVAT 2008 m. birželio 3 d. nutartimi, Palangos miesto savivaldybės administracija neturėjo teisės Klaipėdos apskrities viršininko administracijai teikti patikrinti, ar Bendrojo plano visa apimtimi sprendiniai atitinka planavimo sąlygas ir kitų teisės aktų reikalavimus; Klaipėdos apskrities viršininko administracija neturėjo teisės atlikti Bendrojo plano visa apimtimi tikrinimo procedūros; Bendrąjį planą nebuvo galima tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai ir patvirtintą Bendrąjį planą skelbti vietinėje spaudoje, interneto tinklapyje, teikti registruoti savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojam. Pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, Palangos miesto savivaldybės administracija, Palangos miesto savivaldybės taryba ignoravo teismo draudimus ir atliko veiksmus, kurie sąlygojo Bendrojo plano patvirtinimą. 2009 m. vasario 26 d. UAB „Energetikas“ iš Palangos miesto savivaldybės interneto svetainės atsitiktinai sužinojo (informacija Palangos miesto savivaldybės interneto svetainėje patalpinta 2009 m. vasario 23 d.), jog Palangos miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T2-20, kuriuo nusprendė papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, nurodant: „Nustatyti, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų ŠI ir Š2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB sveikatos centras „Energetikas“ 148433 kv.m. teritoriją, negalioja“. Priimant šį sprendimą taip pat buvo pažeistas Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. Dl-354, 58.1 punktas, Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis. Klaipėdos apskrities viršininko administracija pripažino, jog UAB ,,Energetikas“ teritorijos dalies, patenkančios į Bendrojo plano sprendinius, netyrė. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis kalba tik apie savivaldybės teritorijos dalies plano parengimą ir patvirtinimą, tačiau ne teritorijos dalies išskyrimą iš jau rengiamo miesto Bendrojo plano. Savivaldybės teritorijos dalis yra suprantama kaip savivaldybės miestas ir miesteliai. Priešingu atveju, Bendruoju planu numatyti keliai, tramvajaus linijos, infrastruktūra, daugelis kitų sprendinių dirbtinai būtų nutraukiami prie tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos ir toliau tęstųsi už tariamai nesuplanuotos teritorijos ribos - tokiu būdu pažeidžiami tiek tariamai nesuplanuotos teritorijos naudotojo ar savininko teisėti interesai ir teisės, o taip pat ir suplanuotos teritorijos asmenų teisėti interesai ir teisės.

Įvardijamais sprendimais patvirtinto norminio akto sprendiniai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai bei 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu numatytam vienam iš bendrųjų teritorijų planavimo tikslų - „suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų“, o taip pat Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Palangos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 priėmė neatsižvelgusi į pakartotinai teiktus pareiškėjo pasiūlymus ir pastabas dėl Palangos miesto bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nesuderino Palangos miesto bendrojo plano sprendinių su UAB „Energetikas“ interesais. Palangos miesto savivaldybės taryba, nustatydama Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo tikslus, neatsižvelgė į visuomenės poreikius, žemės ir kito nekilnojamojo turto savininkų teises, todėl visas Palangos miesto bendrojo teritorijų planavimo procesas prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 2 daliai. Bendruoju planu numatytos dviejų lygių sankryžos, sankirtos, tiltų, tramvajaus linija ant pajūrio juostos ribos visai šalia jūros, nauji magistraliniai keliai virš sklypo Kuršių takas 1, Palangoje, visai šalia pajūrio juostos ribos (Bendrojo plano brėžinys 3, Susisiekimo sistema), o taip pat Šventosios uosto teritorijos praplėtimas, ypač pagal uosto jūros pakrantės ruožą dešiniajame Šventosios jūros krante, neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktu įtvirtintos optimizavimo užduoties, todėl prieštarauja šiam norminiam reglamentavimui. Tokie bendrojo plano sprendiniai nesuderinami su UAB ,,Energetikas“ veikla, esama infrastruktūra, jos vystymu, o taip pat visos visuomenės interesais, viešuoju interesu. Pažeista Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 9 dalis, nes teigiama išvada dėl Bendrojo plano tvirtinimo visa apimtimi buvo išduota nepatikrinus viso Bendrojo plano sprendinių. Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis pažeista, nes esamas reglamentavimas neleidžia tvirtinti miesto Bendrojo plano iš dalies ar su sąlygomis, išimtimis, ypač išimtimis tokio pobūdžio, kokios buvo įgyvendintos atsakovų. Teritorijų planavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis buvo pažeista, nes Bendrojo plano keitimai turi būti rengiami, derinami ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir Bendrasis planas. Pažeistos LR aplinkos ministro 2005 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. D1-151 įtvirtintos imperatyvios nuostatos, įpareigojančios Bendrojo plano spalvinius žymėjimus ir kitas specifikacijas (kodų sistema ir kita) numatyti įsakymo nustatyta tvarka. Dar 2008 m. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, Bendrasis planas pagal pastabas pataisytas nebuvo, tačiau Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros skyriaus viršininkas M. Mockus jau 2008 m. gruodžio 18 d. pateikė teigiamą išvadą Bendrajam planui, o Klaipėdos apskrities viršininkas patvirtino išvadą. Patvirtinus Bendrąjį planą, savavališkai nustatyta kita sistema, kuri leis savo nuožiūra atsakingoms institucijoms nurodyti žemės naudojimo paskirtis, būdus, pobūdžius, galimai įteisinti ankstesnius pažeidimus, neteisėtai manipuliuoti Bendruoju planu galimai tikslingai sudarytomis spragomis. Pavyzdžiui, šalia UAB ,,Energetikas“ teritorijos esanti teritorija pažymėta apskritai neegzistuojančia (tamsiai ruda), t. y. nenumatyta LR aplinkos ministro įsakymu patvirtintoje sistemoje spalva, įvairios paskirties teritorijos žymimos ta pačia spalva, o taip pat priešingai - skirtingomis spalvomis žymimos tos pačios paskirties teritorijos. Tai vienas iš esmingiausių pažeidimų rengiant ir tvirtinant Bendrąjį planą. Ginčijami norminiai teisės aktai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 daliai. Pažeisti Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatai, patvirtinti 1996 m. rugsėjo 18 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija), Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 40 - 42.5 punktai. 2008 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintame Palangos miesto Bendrojo plano patikrinimo akte buvo pareikšta 14 pastabų, pasiūlyta bendrojo plano projektą pataisyti ir pakartotinai teikti tikrinti. Pakartotinio privalomo svarstymo ir derinimo procedūros buvo pradėtos, tačiau atliekamos pažeidžiant nustatytą tvarką ir nebaigtos. Laikraštyje ,,Vakarinė Palanga“ buvo paskelbta, kad 2008 m. lapkričio 19, 20, 21 dienomis bus eksponuojamas Bendrasis planas, patikslintas pagal LR aplinkos ministerijos ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos pastabas. Tačiau jau 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininkas pasirašė patikrinimo aktą su teigiama išvada Bendrojo plano sprendiniams. Visuomenės supažindinimo procedūra su Bendrojo plano projektu truko mažiau nei mėnesį; Bendrojo plano projektas buvo eksponuojamas tik tris dienas; Bendrojo plano sprendiniai nebuvo pristatyti visuomenei viešame susirinkime, nebuvo surašytas viešo susirinkimo protokolas. Pareiškėjas nurodė, jog viešojo administravimo institucijos dėl nežinomų priežasčių ypatingai skubėjo patvirtinti Bendrąjį planą 2008 m., todėl ir ignoravo aukščiau paminėtas svarstymo su visuomene ir derinimo procedūras. Pažeisti Aprašo normos, Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 44 punktas. Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių 38 punktas nustato, kad Bendrojo plano procedūrinius dokumentus sudaro ne tik sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, tačiau ir visi kiti dokumentai, kurie buvo pateikti į bylą. Bendrasis planas buvo parengtas praleidus vieną Bendrojo plano rengimo etapą - Bendrojo plano sprendinių poveikio vertinimo etapą, o tai yra esminis Bendrojo plano rengimo procedūros pažeidimas (TPĮ 10 str. 4 d., Aprašas).

Pareiškėjo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atstovas prašymą palaiko ir prašo teismą tiriamą norminį aktą pripažinti prieštaraujančiu aukščiau nurodytiems įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams ir laikyti jį panaikintu.

Atsakovai Palangos miesto savivaldybė, Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. I-564-163/2010) b.l. 147 ir 155) nurodė, jog jų argumentai nepasikeitė, kaip buvo nurodyta administracinėje byloje Nr. I-195-163/2009, ir prašė šią administracinę bylą prijungti. Minėtoje byloje šie atsakovai nurodė, jog Palangos bendrasis planas neprieštarauja nei apskrities lygmens, nei specialiojo planavimo dokumentų sprendiniams, taip pat teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatoms. Tai patvirtino ir valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančios institucijos, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teigiama išvada dėl Palangos bendrojo plano tvirtinimo. Atsakovai taip pat nesutiko, jog Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-20 yra keičiamas Palangos bendrasis planas, nes minėtas sprendimas tik sustabdo tam tikrą jo dalies galiojimą, todėl negali būti reikalaujama išlaikyti atitinkamas procedūras. Atstovai teismo posėdžio metu akcentavo, kad ginčo teritorijai Bendrojo plano sprendiniai nėra taikomi, todėl Bendrojo plano patvirtinimas negali pažeisti pareiškėjo teisių, o pareiškėjui nėra suteikti įgalinimai pasiakyti dėl sprendinių, kurie nėra taikytini jo teritorijai. Atsakovo atstovai prašo pareiškėjo prašymo netenkinti ir pareiškėjo prašymą atmesti.

Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas) atsiliepimu (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. I-564/163/2010) b.l. 164-167) prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Inspekcija nurodė jog tam, kad būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, jog šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė realų ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Asmens teisių pažeidimas turi būti siejamas su teisės akte numatytų elgesio taisyklių realiu pritaikomumu, o ne vien su teisės akto buvimu. Pateiktas pareiškėjo reikalavimas tiesiogiai susietas tik su Palangos miesto bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinamas iš jo, todėl nėra pagrindo pradėti norminę administracinę bylą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu, kadangi prašymas ištirti Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktį įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo. Pareiškėjų reiškiami reikalavimai individualioje byloje nėra savarankišku reikalavimai, kurie galėtų būti nagrinėjami teisme. Pareiškėjo individualioje byloje ginčijami atsakymai į jo teiktus pasiūlymus dėl bendrojo plano sprendinių yra procedūrinio pobūdžio ir negali būti savarankišku ginčo nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjas teismui savarankiškų reikalavimų nagrinėtinų individualioje byloje nesuformulavo, todėl šiuo atveju teismas iš esmės atlieka abstraktų norminio akto tyrimą. Atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Trečiojo suinteresuotojo asmens Savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ atstovas prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija konstatuoja.

Norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo byla nutrauktina.

Dėl proceso eigos.

Kad įvertinti norminio akto tyrimo apimtį ir teisinių prielaidų buvimą ar nebuvimą norminio administracinio akto tyrimui pradėti, būtina išsamiau aptarti teismo procesinių veiksmų eigą individualioje administracinėje byloje Nr.I-86-386/2012 iš kurios kildinamos sąlygos norminio akto tyrimo pradėjimui ir 2010 m. gegužės 5 d. bei 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimis nutarta pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.

2009 m. sausio 28 d. pareiškėjas UAB sveikatos centras „Energetikas“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą skundu (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr. I-48/2010, b.l .6-16), reikšdamas reikalavimus dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą (planavimo organizatorių) – Palangos miesto savivaldybės administraciją pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal pareiškėjo UAB „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei teikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai. 2009 m. vasario 27 d. pareiškėjas patikslinęs skundo reikalavimus (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr. I-48/2010, b.l.141-153), papildomai pareiškė reikalavimą panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“. 2009 m. kovo 31 d. patikslintu skundu pareikštas dar vienas reikalavimas – panaikinti 2008 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. PL-589-(14.16).

2009 m. gegužės 5 d. gautas UAB „Energetikas“ prašymas (prijungta administracinė byla 1 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 227-232) ištirti ar 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos  sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

Teismas 2009 m. gegužės 6 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 1 t. (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 241-243) pradėjo norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir 2009 m. spalio 5 d. sprendimu (prijungta administracinė byla 2 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010), b.l.146-153) konstatavo, kad Palangos bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 ir 2009 m. sausio 19 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 sprendiniai prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 8 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs atsakovų Palangos miesto savivaldybės bei Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą, 2010 m. kovo 15 d. sprendimu (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 100-109) panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymą atmetė. Šiame sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra tinkamas subjektas paduoti abstraktų prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 110 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla, todėl pareiškėjas neturėjo teisės pateikti prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Klaipėdos apygardos administraciniam teismui 2010 d. kovo 26 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 111) atnaujinus individualios bylos nagrinėjimą, 2010 m. balandžio 26 d. gautas pareiškėjo UAB „Energetikas“ prašymas (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 113-131) dėl individualios administracinės bylos sustabdymo visa apimtimi bei teismo iniciatyva pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą - ar 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos  sprendimas Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ atitinka Lietuvos Respublikos  teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto  bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo reikalavimams. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 146-147), vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, pradėjo norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ dalies, kiek tai liečia UAB „Energetikas“ naudojamą teritoriją tyrimą, išskirdamas ją į atskirą bylą, suteikiant bylos Nr. I-564-163/2010 (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs bylos Nr. Nr. I-564-163/2010), o individualią administracinę bylą (prijungta administracinė byla 1-3 tomai (buvęs Nr. I-48-163/2010) sustabdė.

Teismas 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 158-162) vėl atnaujino individualios bylos (prijungta administracinė byla 1-3 tomai (buvęs Nr. I-48-163/2010) nagrinėjimą. Tos pačios dienos nutartimi (prijungta administracinė byla 3 t., (buvęs bylos Nr.I-48-163/2010), b.l. 163) minėta byla sujungta su kita administracine byla (prijungta administracinė byla 5-6 tomai (buvęs Nr.I-21-386/2010) pagal UAB „Energetikas“ skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2007 m. spalio 4 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20) panaikinimo bei su administracine byla (prijungta administracinė byla 4 t. (buvęs Nr. I-564-163/2010) dėl norminio akto tyrimo, suteikiant bylai Nr. I-21-386/2010 (prijungta administracinė bylą 1-6 tomai, dabartinis Nr. I-89-386/2012).

Teismas 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartyje motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pradeda norminio administracinio akto – Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d.  Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ sprendinių atitikimo galiojantiems teisės aktams tyrimą bei administracinę bylą (prijungta administracinė byla (buvęs bylos Nr. I-21-386/2010) dalyje dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo išskiria į atskirą bylą, suteikiant jai bylos Nr. I-897-368/2010 (dabartinis bylos numeris I-130-583/2012).

Teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-897-386/2010 dėl norminio administracinio akto teisėtumo, 2010 m. spalio 11 d. sprendimu (b.l.50-69) konstatavo, kad tiriamas norminis administracinis aktas prieštarauja Lietuvos Respublikos  teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 3 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 10 straipsnio 4 dalies, 11 straipsnio 8, 9, 11 dalies, 12 straipsnio 3 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir 71 straipsnio 5 dalies nuostatoms, Lietuvos Respublikos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų 1996 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 (2007 m. kovo 14 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 247 redakcija) 20.4 punkto, 21 punkto, 27 punkto  bei 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 920 patvirtintą Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo nuostatoms. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi (b.l.123-137) Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl tiriamo akto priskyrimo norminių teisės aktų grupei.

Nagrinėjamo ginčo esmė - Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ bei 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 „Dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ patvirtinto Palangos miesto bendrojo plano sprendinių atitiktis įstatymams ir Vyriausybės norminiams aktams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo, ne kartą pasisakė, kad bendrasis teritorijos planas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinės bylos Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009), norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais, ratui. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. Bendrasis planas yra bendrojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijos naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. Teritorijų planavimo įstatymo bendrasis teritorijų planavimas apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Todėl, teismo nuomone, bendrajame plane išreiškiamos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės), juo nustatomas tam tikros teritorijos juridinis statusas, kuris nukreiptas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei.

Norminių administracinių aktų teisėtumo ištyrimą reglamentuoja ABTĮ šešioliktasis skirsnis „Pareiškimai ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą“. Šiame skirsnyje yra išskiriamos dvi norminės kontrolės formos: abstrakčioji ir incidentinė. Apeliacinės instancijos teismui bylą perdavus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas dalyje dėl pradėto proceso eigos yra saistomas procesinių sprendimų, kuriais yra priimtas nagrinėti prašymas dėl norminio akto teisėtumo tyrimo. Dėl norminio akto tyrimo apimties ir ribų pasisakyta 2010 m. gegužės 5 d. ir 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimis. Iš šių teismo procesinių dokumentų, pareiškėjo pateikto prašymo tirti norminį aktą turinio, pareiškėjo atstovo išdėstytos pozicijos teisminio nagrinėjimo metu (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2, 5-6, 15-32, 152-153) akivaizdu, kad teismas administracinę bylą pradėjo abstrakčiąja norminio administracinio akto teisėtumo kontrolės forma.

Abstrakčiąja norminės kontrolės forma su pareiškimu į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę kreiptis Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalis). Pagal šį teisinį reguliavimą, privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims nesuteikta teisė kreiptis į teismą su abstrakčiu prašymu ištirti atitinkamo norminio administracinio akto teisėtumą. Dėl teismo galimybės būti abstrakčiosios norminių administracinių aktų kontrolės subjektu dar vienas žymiausių teisės mokslintininkų M. Romeris, yra pažymėjęs, <...> „kad klausimą dėl valdžios akto teisėtumo ar neteisėtumo gali iškelti pats sprendžiąs bylą teismas (teisėjas ar teisėjų kolegija). Žinoma, teismas tai gali iškelti ne abstrakčiai, bet tik sąryšy su kuriuo nors sprendžiamu esamos (nagrinėjamos) bylos klausimu, kai kuriuo nors būdu atsirado reikalas padaryti iš to valdžios akto kuria nors teisinė išvada arba pritaikyti to akto imperatyvas“  (šaltinis: Römeris M. Konstitucinės ir teismo teisės pasieniuose. Vilnius: Pozicija, 1994. P.42.). Taigi vertinant teisinį reguliavimą, suformuotą tesiminę praktiką norminių aktų teisėtumo tyrimo bylose, akivaizdu, kad teismas negali būti abstrakčios norminės kontrolės subjektu jeigu nėra nagrinėjama individuali byla. Šioje byloje norminio akto tyrimo procedūra 2010 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi pradėta būtent abstrakčiąja forma, vadovaujantis ABTĮ 110 straipsnio 1 dalimi, nurodant, kad teismas savo iniciatyva pradės norminio administracinio akto tyrimą (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 b.l.2). Todėl vertinant šias aplinkybes būtina nustatyti ar buvo teisinės prielaidos norminio akto teisėtumo tyrimui kitu pagrindu, t.y. ryšium su individualia byla (ABTĮ 111 straipsnis).

Incidentine norminės kontrolės forma (norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo ryšium su individualia byla) prašyti administracinio teismo ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, turi teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 111 straipsnis). ABTĮ 111 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra numatyti specialūs reikalavimai, kurių turi būti laikomasi sprendžiant šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų konkrečioje byloje pareikšto prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimą.

ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Nurodyti įstatymo reikalavimai dėl teismo priimamų procesinių sprendimų rūšių bei prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimo nagrinėjimo apimties suponuoja dar vieną išvadą, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pradėjimo atveju lemiamą procesinę reikšmę turi ne atitinkamas suinteresuoto asmens prašymas, o teismo nutartis pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Nors formalus pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą yra suinteresuoto asmens prašymas, tačiau atitinkamo tyrimo pradėjimą ir jo dalyko apibrėžimą lemia teismo nutartis. Būtent teismo nutartyje pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą turi būti konkrečiai apibrėžta, kokio norminio administracinio akto ar jo dalies teisėtumas bus tiriamas; turi būti konkrečiai nurodytos įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatos, kurioms galimai prieštarauja atitinkamas norminis administracinis aktas ar jo dalis; turi būti pateikta konkreti teisinė motyvacija, kurią teismas priėmė domėn ir kuri sudaro pagrindą abejoti norminio administracinio akto ar jo dalies atitikimu tam tikroms įstatymų ar Vyriausybės norminių aktų nuostatoms. Būtent tokio pobūdžio teismo nutartis yra tas procesinis dokumentas, kuris apibrėžia iškeliamos norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas ir pagal kurį ši byla turi būti nagrinėjama (žr.: LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-3065/2011).

Kaip jau minėta norminio akto tyrimo procesas pradėtas 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi nurodant, kad teismas norminio akto tyrimą pradeda abstrakčiąją tyrimo forma. 2010 m. rugsėjo 29 d. nutartimi įvardijamo norminio akto atitikties tyrimas nurodoma pradedamas vadovaujantis ABTĮ 111 straipsnio 3 dalimi, tai reiškia, jog vada pradėti norminio administracinio akto tyrimui yra individuali teisme nagrinėjama administracinė byla. Norminio akto tyrimas pradėtas nurodant jog būtina ištirti norminių administracinių aktų atitikimą galiojantiems teisės aktams, tačiau nebuvo apibrėžtas norminės administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir ribos, todėl teismas nagrinėdamas bylą iš naujo turi nuspręsti ar yra teisinės prielaidos tirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla.

Dėl teisinių prielaidų norminio administracinio akto tyrimui ryšium su individualia byla.

Pareiškėjas individualioje byloje 2010 m. liepos 9 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo siekia, kad būtų panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumentas Patikrinimo aktas Nr. PL-589-(14.16); 2007 m. spalio 4 d.  Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 2-4642-(2.20) bei atsakovas (planavimo organizatorius) įpareigotas pakoreguoti Palangos miesto bendrojo plano sprendinius pagal UAB „Energetikas“ pateiktus pasiūlymus ir pastabas bei pateikti juos tvirtinti Palangos miesto savivaldybės tarybai.

Dėl vieno iš reiškiamų reikalavimų - Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2008 m. gruodžio 18 d. teritorijų planavimo dokumento Patikrinimo akto Nr. PL-589-(14.16) panaikinimo, jau pasisakė ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109). LVAT nurodė, kad Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad bendrojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pagal šio straipsnio 5 dalį baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumentų sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – konsultavimasis ar viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje yra vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl atskiras savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas dėl ginčijamo patikrinimo akto panaikinimo negali būti reiškiamas. Šiuo aktu nėra formuluojamas valdingas ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo administravimo srityje. Be to, pažymėtina, kad nagrinėjamojoje byloje bendrasis planas jau yra patvirtintas, tai yra bendrojo teritorijų planavimo procesas yra pasibaigęs.

Kaip jau minėta, pareiškėjas siekia ir 2007 m. spalio 4 d.  Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimo Nr. (4.17)-D3-3055 bei 2007 m. lapkričio 30 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-4642-(2.20), kuriais atsakyta dėl pateiktų bendrojo plano sprendinių pasiūlymų, panaikinimo. Teritorijų bendrojo plano bei jo rengimo tikslams ir uždaviniams (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnis, 7 straipsnio 2 dalis, 9 straipsnio 2 dalis) suformuoti ir suteikti jiems norminio akto galią skirta pati bendrojo teritorijų planavimo procedūra, kurioje, kaip jau minėta, numatyti atskiri tarpusavyje suderinti ir bendrojo teritorijos planavimo organizatoriui privalomi etapai, kurių eigoje yra pateikiami visų suinteresuotų asmenų pasiūlymai (Teritorijų panavimo įstatymo 10 straipsnis, 32 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apibendrindamas administracinių teismų praktiką bylose, susijusiose su visuomenės dalyvavimu teritorijų planavimo procese Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio 2 dalies pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 7(17), 2009) yra pažymėjęs, kad visuomenės pateikti pasiūlymai planavimo organizatoriui nėra privalomi, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti ar neatsižvelgti. Tačiau ši įstatymo norma planavimo organizatoriui ir valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai nustato privalomo elgesio modelį – laikytis nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu apie tai pranešti pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Taigi, aiškinant tokių pasiūlymų teisinę reikšmę sisteminiu paminėtų Teritorijų planavimo įstatymo nuostatų aiškinimo būdu, darytina išvada, kad bendrojo teritorijų planavimo proceso eigoje pateikti suinteresuotų asmenų pasiūlymai materialiąja prasme neturi privalomojo pobūdžio planavimo organizatoriui ir savaime negali nulemti atitinkamo bendrojo plano sprendinio priėmimą. Pareiškėjui tai sukelia tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo. Taigi akivaizdu, jog pareiškėjo ginčijami sprendimai tėra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, tai yra, tik vieni iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų. Todėl pareiškėjo ginčijami sprendimai yra procedūrinio pobūdžio tarpiniai dokumentai bendrojo plano rengimo metu, kuriais atsakyta į pateiktas pastabas dėl teritorijų planavimo dokumento ir priėmus sprendimus dėl bendrojo plano patvirtinimo, tokie reikalavimai negali būti vertinami kaip savarankiški reikalavimai individualioje byloje, kurių pagrindu gali būti pradedama norminio akto teisėtumo tyrimo procedūra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-1285/2010 (prijungta administracinė byla 3 t. (buvęs bylos Nr. I-48-163/2010) b.l. 100-109) yra konstatavęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20  „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ bei įpareigojimo pakeisti bendrojo plano sprendinius, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pvz. LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007, LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007) iš esmės laikytinas prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, nors toks reikalavimas tiesiogiai ir nebuvo suformuluotas. Tokio reikalavimo pareiškimas reikštų, jog teismas turi pasisakyti dėl bendrojo plano (norminio administracinio akto) teisėtumo, nes tik konstatavus sprendimo neteisėtumą būtų galima jį panaikinti ir įpareigoti pakeisti. Tai reiškia, jog pareiškėjo individualioje byloje reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovus koreguoti Palangos bendrojo plano sprendinius yra išvestinis reikalavimas, taip pat negalintis būti savarankišku reikalavimu individualioje byloje. Šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad išnagrinėjus norminio akto teisėtumo klausimą teismas iš esmės pasisakytų ne tik dėl norminio akto teisėtumo, bet iš esmės išspręstų ginčą individualioje byloje. Todėl akivaizdu, kad vien pagal šį požymį individualioje byloje nėra pareikšta reikalavimų, kurie būtų teisine prielaida ir pagrindu norminio akto tyrimo procesui pradėti.  

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įstatymo nuostatas, teismas konstatuoja, individualioje byloje pareiškėjo keliami reikalavimai negali būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, nes ginčijami sprendimai, nors ir atitinka individualiems teisės aktams keliamus reikalavimus, tačiau pareiškėjui jie nesukelia materialinių teisinių pasekmių iš kurių būtų galima kildinti prašymą dėl norminio akto tyrimo. Kito individualaus ginčo buvimo, išskyrus ginčą dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijos – Palangos miesto bendrojo plano sprendinių, kurie netenkina pareiškėjo, nėra. Šias aplinkybes iš esmės pripažįsta ir pareiškėjo atstovas, teigdamas, kad norminio akto tyrimas pradėtas pačio teismo iniciatyva (abstrakčiąja forma) (norminio akto tyrimo bylos Nr. I-130-583/2012 teismo posėdžio protokolai b.l.41-49, 152-153).

Pažymėtina, kad ABTĮ nuostatos dėl prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla suponuoja situaciją, jog prašomas ištirti norminis administracinis aktas turėtų būti taikomas nagrinėjamojoje byloje (ABTĮ 111 straipsnio 3 dalis, 112 straipsnio 1 dalis). Individualioje byloje nėra pareikšta reikalavimų, susijusių su norminio teisės akto taikymu pareiškėjo atžvilgiu tuo aspektu, kad dėl jo taikymo realiai būtų pažeistos pareiškėjo teisės ar pareiškėjas gintų tariamą teisių pažeidimą. Taigi, galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto galimas pritaikymas ateityje nėra pagrindas konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su pareiškėjo teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir taip, kad būtų nepaisoma kitų ABTĮ 111 straipsnio 1 dalyje keliamų bylos nagrinėjimo administraciniame teisme sąlygų, kurios suponuoja, kad turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikyto norminio administracinio akto teisėtumą (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-05-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1415-2011). Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20 nuspręsta papildyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ 2 punktu, juo nustatant, kad Palangos miesto bendrojo plano kvartalų Š1 ir Š2 reglamentai dalyje, apimančioje UAB Sveikatos centras „Energetikas“ 148 433 kv. m. teritorijoje (LVAT 2008-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-337/2008), negalioja. Taigi bendrojo plano sprendiniai pareiškėjo teritorijai nėra taikomi ir norminis aktas galioja tik su tam tikromis išimtimis.   

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į paminėtus argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nėra pareiškęs reikalavimų individualioje byloje, kurie būtų teisinė prielaida ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla, o pareiškėjo siekiamybė yra per norminio akto teisėtumo tyrimą panaikinti norminį aktą - Palangos miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo individualioje byloje reiškiami reikalavimai tiesiogiai susiję tik su 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-20  „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ (norminio akto) panaikinimu, išsprendus ginčą norminio akto byloje išsprendžiamas ginčas ir individualioje byloje, akivaizdu, kad nebuvo teisinių prielaidų pradėti norminę administracinę bylą, remiantis ABTĮ 111 straipsniu. Kadangi prašymas ištirti ar Palangos miesto bendrojo plano sprendiniai atitinka įstatymams nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia individualia byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo (o tai reiškia, kad nėra tenkinama viena iš būtinų sąlygų reikalingų pradėti norminio administracinio akto patikrą remiantis ABTĮ 111 straipsniu), teismas savo iniciatyva abstrakčiosios norminio akto kontrolės nesant individualios bylos inicijuoti negalėjo, todėl pareiškėjo prašymą ištirti norminio akto teisėtumą teismas turėjo atsisakyta priimti (ABTĮ 111 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi prašymas buvo priimtas ir norminio akto teisėtumo byla buvo pradėta nagrinėti teisme kai prašymas yra nesusijęs su nagrinėjamoje individualioje byloje reiškiamais reikalavimais, norminė administracinė byla nutrauktina kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 str. 1 p., 114 str. 1 d.) (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. I-7-04/2007).

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 101 straipsnio 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

administracinę bylą Nr. I-130-583/2012 dėl norminio administracinio akto - Palangos miesto bendrojo plano, patvirtinto 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-317 „Dėl Palangos miesto bendrojo plano patvirtinimo“ ir 2009 m. sausio 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-20  „Dėl 2008 m. gruodžio 30 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-317 papildymo“ teisėtumo ištyrimo, nutraukti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                                             Remigijus Arminas

                                                                Aušrelė Mažrimienė                                                                                                

                        Vida Stonkuvienė