Nr. DOK-131
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07926-2024-1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2026 m. sausio 12 d. paduotu ieškovo G. K. (G. K.) kasaciniu skundu
dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. K.
(G. K.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BankingLab Operations“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BankingLab Operations“ priešieškinį ieškovui G. K. (G. K.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „EDS Invest“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino, atsakovės priešieškinį atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovės 36309 Eur skolą, 1307,12 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (37616,12 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. gegužės 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimu tenkino apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo. Tenkino apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 7 d. papildomo sprendimo. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą tarp G. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „EDS Invest“, kuria perleistos reikalavimo teisės į tariamą įsiskolinimą pagal 2023 m. liepos 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. GK2023/01. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio
17 d. sprendimą ir 2025 m. gegužės 7 d. papildomą sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino. Priteisė atsakovei iš ieškovo 8515 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Ieškovas kasaciniu skundu prašo priimti kasacinį skundą nagrinėjimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują nutartį ir 2025 m. gegužės 19 d. atsakovės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo atmesti; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas kasacijos procese.
Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai peržengė apeliacinio skundo ribas, pažeidžiant CPK 320 straipsnio 2 dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir prieštaraujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotiems išaiškinimams dėl CPK 320 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo pagrįsti CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų abiejų sąlygų egzistavimą, tam, kad apeliacinio skundo ribų peržengimas galėtų būti laikomas teisėtu. Tokio pagrindimo apeliacinės instancijos teismas nepateikė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai išskiria apeliacinio skundo ribų peržengimo pagrindus, kaip išimtinai susijusius su saugomomis pamatinėmis vertybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-311-415/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-969/2020, 26 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-87-823/2022; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-823/2022). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika aiškiai atskleidžia būtinybę apeliacinės instancijos teismams pagrįsti egzistuojant ginamą viešąjį interesą civilinėje byloje ar bent būtinumą civilinėje byloje apsaugoti, apginti asmens (šiuo atveju atsakovo), kaip silpnesniosios ginčo šalies teises, teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius. Tokios viešojo intereso gynybos ir (ar) silpnesniosios šalies interesų gynybos sąlygos nagrinėjamoje civilinėje byloje neegzistuoja. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 320 straipsnio 2 dalį, nes apeliacinio skundo ribos buvo peržengtos neatskleidus jokio viešojo intereso egzistavimo ir neįvardijus asmens, kurio interesai būtų pažeidžiami neperžengus apeliacinio skundo ribu. Apeliacinės instancijos teismas negalėjo konstatuoti, jog šioje civilinėje byloje egzistuoja CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas, siekiant ginti neįvardintą viešąjį interesą ar patį atsakovą (kaip komercinių santykių dalyvį).
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-20-701/2020, kadangi išaiškinimai šioje byloje buvo skirti visiškai skirtingoms faktinėmis ir procesinėms aplinkybėmis.
3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį, CPK 177 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo suformuotos išvados, tiesiogiai prieštarauja civilinėje byloje surinktiems faktiniams duomenims ir įrodymams. Nepašalinus civilinėje byloje surinktų įrodymų ir duomenų prieštaravimo su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas, laikytinas pažeidžiančiu CPK 176 straipsnio 1 dalį, CPK 177 straipsnio 1 dalį ir CPK 185 straipsnio 1 dalį. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovo ir atsakovo sudarytos tos pačios datos automobilio panaudos sutarties pasibaigimo, kai šalys laisva valia dėl to paties objekto sudarė naują (pakeičiantį) sutartinį teisinį santykį – tos pačios datos automobilio nuomos sutartį. Antra, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamos automobilio nuomos sutarties sąlygos (konkrečiai dėl atidėto nuomos mokesčio mokėjimo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo metu) neatitinka atsakovo verslo praktikos. Trečia, apeliacinės instancijos teismas nepagrindė ir nepaneigė byloje liudijusių fizinių asmenų parodymų neteisingumo. Taip pat nėra jokių įrodymų ar aplinkybių, dėl kurių liudytojų parodymai galėtų būti laikomi nepatikimais.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti G. K. (G. K.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 790 (septynis šimtus devyniasdešimt) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 10 d. Swedbank banke, mokėjimo nurodymo Nr. 394, kodas ZP07662.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Donatas Šernas
Agnė Tikniūtė
Jūratė Varanauskaitė