Civilinė byla Nr. 2-1021-241/2016

Proceso Nr. 2-56-3-100231-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.18.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ akcininko ir buvusio direktoriaus A. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštas pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ akcininko ir buvusio direktoriaus A. Š. prašyme dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Timera“ administratoriaus atstatydinimo ar laikino administratoriaus paskyrimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Timera“ akcininkas ir buvęs direktorius pateikė teismui prašymą dėl BUAB „Timera“ bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas“ įgalioto asmens M. K. nušalinimo; jeigu teismas netenkintų nurodyto prašymo, prašė paskirti laikiną bankroto administratorių – D. G. arba paskirti kitą bankroto administratorių jį parenkant automatiniu būdu.

Prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016 – uždrausti atsakovės BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti; sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo. Pareiškėjas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016 jis negali prašyti atitinkamų apsaugos priemonių, nes toks prašymas yra betarpiškai susijęs su UAB „Timera“ bankroto procesu ir apylinkės teismas nekompetentingas spręsti nei dėl Kauno apygardos teismo atliekamų procesinių veiksmų UAB „Timera“ bankroto byloje, nei dėl kreditorių teisių apribojimo, kadangi tokio pobūdžio klausimai priskirtini išimtinai bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Bankroto bylose teismas turi pareigą užtikrinti viešo intereso apsaugą ir šalinti bet kokias kliūtis, pažeidžiančias ar galinčias pažeisti viešąjį interesą. A. M. reikalavimo nepagrįstumas jau yra de facto konstatuotas Šiaulių apygardos teismo nuosprendyje, tai akcentavo ir Kauno apygardos teismas savo nutartyje, todėl preliminariai vertinant, yra didelė tikimybė, jog pareikštas reikalavimas dėl sudaryto sandorio negaliojimo bus patenkintas, o tai reikštų ir lemiamą balsų skaičių BUAB „Timera“ kreditorių susirinkime turinčio kreditoriaus reikalavimo panaikinimą. Yra būtina riboti galimybę A. M. balsuoti kreditorių susirinkime, kadangi jo balsai gali lemti kitus sprendimus dėl tolimesnio BUAB „Timera“ likimo ir dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo ir (ar) pakeitimo. Bankroto byla yra nagrinėjama jau beveik dvejus metus, galimybės patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus neaiškios, todėl tikėtina, kad BUAB „Timera“ artimiausiu metu bus likviduota. Būtina imtis priemonių, kurios užkirstų kelią BUAB „Timera“ išregistravimui iš juridinių asmenų registro, kadangi BUAB „Timera“ išregistravus neliktų subjekto, kurio naudai, teismui priėmus sprendimą A. Š. būtų grąžinamas turtas, kuris turi nemažą realią vertę ir yra likvidus, o civilinės bylos Nr. e2-6566-886/2016 nagrinėjamas nebetektų prasmės. Tokių kreditorių reikalavimų patenkinimas yra viešojo intereso užtikrinamas, draudimas išregistruoti įmonę neužvilkins bankroto proceso, todėl toks laikinas teisių apribojimas yra pateisinamas ir būtinas užtikrinant laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumą ir patį galimo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas pažymėjo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas; laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas; nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar priėmus ieškovui palankų sprendimą, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

Teismas nurodė, jog pareiškėjas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones Kauno apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016 pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Teismas sprendė, kad jos nesusijusios su bankroto byloje prašyme dėl administratoriaus atstatydinimo pareikštais reikalavimais, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų galbūt pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymo, todėl jų taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esmės. Nustatęs tokias aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba klausimą išspręsti iš esmės – uždrausti atsakovės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti; sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus: kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjas turi materialinį teisinį suinteresuotumą ginti savo teises tiek šioje bankroto byloje, tiek ir kitose bylose, kurios turi teisinį sąsajumą su šia byla, kadangi yra  BUAB „Timera“ akcininkas ir yra suinteresuotas bankroto bylos baigtimi. Įmonės bankrotas yra pripažintas tyčiniu, o bankroto administratorius ar kiti kreditoriai gali reikšti ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Būtent šiuo teisiniu pagrindu jo interesas tiesiogiai gali būti paveiktas šio bankroto proceso. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip neužtikrintų galbūt pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

2. Kauno miesto apylinkės teismui panaikinus sandorį civilinėje byloje e2-6566-886/2016 (dėl kurio galimo palankaus A. Š. atžvilgiu priimto sprendimo ir buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), t. y. panaikinus pagrindą didžiausio kreditoriaus reikalavimui ir pritaikius restituciją būtų patenkinti visų kitų kreditorių reikalavimai. Prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra svarbus ne tik pareiškėjui, bet ir kitiems kreditoriams šioje bankroto byloje, kadangi jų kreditoriniai reikalavimai galėtų būti patenkinti.

3. Nepagrįsti teismo argumentai, kad prašomos priteisti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusius su bankroto byloje pareiškėjo pareikšto prašymo dėl administratoriaus atstatydinimo pareikštais reikalavimais. Šios išvados padarytos neįsigilinus į prašymo esmę, jog tai yra savarankiški ir tarpusavyje nesusiję, reikalavimai.

4. Teisinėje valstybėje negali susidaryti tokia situacija, kai Kauno miesto apylinkės teismas atsisako taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvuodamas, jog jos gali būti taikomos tik kitoje (bankroto) byloje, o Kauno apygardos teismas tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikyti negali, nes pareiškėjas bankroto byloje nėra pareiškęs reikalavimo, kurio vykdymas būtų užtikrinimas.

Atsakovės BUAB „Timera“ kreditorius A. M. prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su pareikštais materialiaisiais teisiniais reikalavimais ir dėl to neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo.

2. Teismas neturi faktinio pagrindo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-6566-886/2016. Kartu su prašymu apeliantas nepateikė teismui ieškinio dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o neturėdamas ieškinio, teismas objektyviai neturi galimybių įvertinti, ar išnagrinėjus Kauno apylinkės teismo civilinę bylą Nr.e2-6566-886/2016 iš esmės galėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas.

3. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalavimams, pareikštiems Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-6566- 886/2016, užtikrinti. Pareiškėjo prašymas susijęs su materialinių teisinių reikalavimų, pareikštų Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.e2-6566-886/2016, užtikrinimu buvo atmestas 2016 m. vasario 23 d. teismo nutartimi. Teismas pažymėjo, jog jis neturi kompetencijos spręsti nei dėl Kauno apygardos teismo atliekamų veiksmų atsakovės bankroto byloje, nei dėl kreditorių susirinkimo teisių apribojimo. Dėl šios nutarties A. Š. atskirojo skundo neteikė.

4. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr.B2-1753-657/2014, buvo patvirtintas A. M. 286 626,45 Lt (83 012,76 Eur) kreditorinis reikalavimas, kuris sudaro 99,87 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Šis finansinis reikalavimas galioja, kol nėra nuginčytas, todėl prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai apribotų jo teises ir būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė.

5. Pareiškėjo prašomas draudimas bendrovės kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui juos tvirtinti, nepagrįstai apsunkintų tolesnį bendrovės bankroto procesą, susijusį su įmonės likvidavimo procedūromis. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja bankroto proceso operatyvumo principui. Teismui pritaikius tokias laikinąsias apsaugos priemones, jos lemtų visų bendrovės likvidavimo procedūrų sustabdymą.

6. CPK nenumato laikinųjų apsaugos priemonių – bankrutavusios įmonės kreditoriaus balsavimo teisės kreditorių susirinkimuose apribojimo ir uždraudimo kreditorių susirinkimui priimti tam tikrus sprendimus. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių nenumato ir specialusis įmonių bankroto procesą reglamentuojantis ĮBĮ. Taigi teisinis reguliavimas nesuteikia teisės taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones bankroto procese.

Atsakovės bankroto administratorius prašo palikti nepakeistą teismo nutartį, o apelianto skundo atmesti, kadangi su atskiruoju skundu nesutinka, mano, jog skundas nepagrįstas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą prašydamas panaikinti A. M. ir UAB „Timera“ 2008 m. vasario 22 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sandorį ir taikyti restituciją – grąžinti UAB „Timera“ 3 223,76 Eur, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovės BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti iki įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Kauno miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016, netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodęs, kad ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra susijusi su bankroto procesu UAB „Timera“ bankroto byloje Nr. eB2-419-657/2016; apylinkės teismas neturi kompetencijos spręsti nei dėl Kauno apygardos teismo atliekamų procesinių veiksmų UAB „Timera“ bankroto byloje, nei dėl kreditorių susirinkimo teisių apribojimo.

Pareiškėjas kreipėsi į UAB „Timera“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą prašydamas nušalinti bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį arba paskirti laikiną bankroto administratorių, taip pat prašė iki įsiteisės priimtas procesinis sprendimas Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016 – uždrausti atsakovės BUAB „Timera“ kreditorių susirinkimui priimti sprendimus dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo, o teismui šiuos sprendimus patvirtinti; sustabdyti kreditoriaus A. M. teises, uždraudžiant jam dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir balsuoti priimant nutarimus; kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti informaciją iš administratoriaus apie bankroto bylos eigą; kreiptis į teismą dėl kreditorių priimtų nutarimų ir dėl administratoriaus pakeitimo.

Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjęs, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesusijęs su bankroto byloje pareikštais reikalavimais dėl administratoriaus atstatydinimo, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų galbūt pareiškėjui palankaus sprendimo įvykdymo, todėl jų taikymas neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių esmės.

Apeliantas kvestionuoja šią teismo išvadą, teigdamas, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas privalėjo atsižvelgdamas į viešąjį interesą ir visų bankroto byloje esančių kreditorių interesus, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors ir pateiktas kartu su prašymu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, yra savarankiškas.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais.

UAB „Timera“ bankroto byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl administratoriaus atstatydinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su jo reikalavimo dėl administratoriaus nušalinimo įvykdymo užtikrinimu, todėl atsižvelgiant į CPK 144 straipsnio esmę, į tai, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas užtikrinti tik tų reikalavimų, kurie buvo pareikšti byloje, įvykdymą, ir neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, apsaugodamas galimus reikalavimus, kurie byloje nebuvo pareikšti, teismas turėjo pagrindo atmesti pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Timera“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas“, 2014 m. liepos 24 d.  nutartimi patvirtinti kreditorių reikalavimai, tarp jų ir įmonei bankroto bylą inicijavusio A. M. 286 626,45 Lt (83 012,77 Eur) reikalavimas, kuris sudaro 99 procentus visų patvirtintų kreditorių reikalavimų. Šio kreditoriaus reikalavimo pagrindas yra Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1561-413/2012, priteistas piniginis reikalavimas. Kol šis reikalavimas nėra nuginčytas, uždrausti pagrindiniam kreditoriui dalyvauti kreditorių susirinkimuose būtų neproporcinga laikinoji apsaugos priemonė ir nepagrįstai ribotų kreditoriaus teises skolininko bankroto procese. Aplinkybė, kad kitoje civilinėje byloje pareiškėjas prašo pripažinti negaliojančia pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu A. M. priteistas įsiskolinimas ir bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas, nesudaro pagrindo bankroto byloje pareiškėjo prašomu būdu varžyti kreditoriaus teises ir iš esmės stabdyti bankroto procedūras.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016 ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia pirkimo­–pardavimo sutartį, prašo taikyti restituciją ir priteisti įmonei iš A. M. 3 223,76 Eur. Nėra pagrindo teigti, kad A. M. kaip kreditoriaus bankroto byloje teisių suvaržymas padėtų užtikrinti minėtoje byloje Nr. e2-6566-886/2016 pareikšto turtinio reikalavimo įvykdymą. Tokio reikalavimo įvykdymui užtikrinti šioje byloje prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai nesusijusios su būsimu ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6566-886/2016, įvykdymo užtikrinimu.

Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto byloje šiuo metu nėra sprendžiamas klausimas dėl įmonės pabaigos ir išregistravimo. Nėra priimtų jokių nutarimų, kurie pažeistų pareiškėjo interesus, todėl nesant tokių nutarimų ir nesat pareiškėjo bankroto byloje konkretaus materialinio teisinio reikalavimo, kurio įvykdymui užtikrinti galima būtų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės bankroto procese esant priimtiems konkretiems kreditorių susirinkimo nutarimams, pareiškėjas, manydamas, kad jais jo teisės yra pažeistos, gali jas ginti ĮBĮ nustatyta tvarka.

Išdėstyti argumentai leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimu, todėl pagrįstai atmetė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str., 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Danutė Gasiūnienė