Baudžiamoji byla Nr.1-238-859-2011
(Proceso Nr. 1-17-1-01621-2010-3)
(S)
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011-03-23
Vilnius
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
sekretoriaujant Svetlanai Žurienei,
dalyvaujant prokurorei Jūratei Karčinskienei,
nukentėjusiesiems: nepilnamečiui R. R., gim. (duomenys neskelbtini), J. R. (ir nukentėjusiojo nepilnamečio atstovė),
kaltinamajam A. B.,
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2010-01-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
A. B., 2010-06-28 apie 18.30 val. prie (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą kito asmens – M. T. teisę, pasivesdamas į šalį nepilnametį R. R., gim. (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas pastarąjį išvežti į mišką, reikalavo perduoti 400 eurų (1384 Lt), neva priklausančius M. T. po ko paėmė iš nepilnamečio R. R. 419 Lt vertės J. R. mobiliojo ryšio telefoną SAMSUNG GT-S5230 su 1 Lt vertės SIM kortele.
Kaltinamasis A. B. apklausos metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta tik iš matymo. Prie jo priėjo verkianti kaimynė M., kuri yra M. mama, ir paprašė pagalbos, padedant jai susigrąžinti 300 eurų. Pasiūlė jai kreiptis į policiją. Kadangi norėjo sužinoti kaip dingo pinigai, kalbėjosi su visais, kas buvo pas M. namuose. Kai dingo pinigai M. mamos namuose nebuvo, buvo 4 žmonės. Viskas buvo taip, kaip perskaitė prokurorė. E. ir dar vienas jo kaimynas bei kiti jam papasakojo apie nukentėjusįjį, kuris irgi buvo M. namuose kaip apie žmogų, kuris pravardžiuojamas „krysa“, kad jis vogė mokykloje. Nesuprato ką nukentėjusysis darė jų kieme. Jis jo neieškojo, tik ėjau pro šalį ir pamatė jį. Pasikalbėjo su nukentėjusiuoju, panaudojo psichinę prievartą - truputį pagąsdino, pasakydamas, kad laukia žmonės, kurie išvež jį į mišką, ir jis jam prisipažino, kad paėmė 150 eurų. Nusprendė iš jo paimti mobilaus ryšio telefoną, kad jis grąžintų pinigus ar atidirbtų. Norėjo, kad ateitų jo mama, tačiau jis jam nesakė, kaip susisiekti su ja. Pasakė, kad telefonas bus pas M.. Jis iškvietė policiją ir jį surado toje vietoje, kur jis nukentėjusiajam ir sakė, t.y. pas M. namuose. Prisipažįsta, kad panaudojęs psichinę prievartą, paėmė telefoną, norėdamas padėti kaimynei. Gailisi dėl panaudotos prievartos. Nukentėjusiajam padarytu dar geriau, tačiau išėjo taip, kaip išėjo, be muštinių. Ateityje žada gyventi dorai, naujų nusikaltimų nedaryti. Dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Nukentėjusiojo neatsiprašė. Gali atsiprašyti jo mamą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 str. nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Nepilnametis nukentėjusysis R. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-06-28 apie 18.30 val. prie (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo iš matymo pažįstamas vyriškis ir pasakė, kad jis kažką tai apvogė. Jis pasakė, kad nieko neapvogė. Tuomet vyriškis iš jo rankos ištraukė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir pasakė, kad laikys tol, kol neišsiaiškins, ar jis tikrai nieko neapvogė ir nuėjo į (duomenys neskelbtini) namą. Jis žinojo, kad pas tą vaikiną minėtame name gyvena pažįstama mergina. Jis pas savo draugą G. paprašė mobiliojo ryšio telefono ir paskambino į policiją. Atvykus pareigūnams jis nuėjo su jais į (duomenys neskelbtini) butą. Paskambinus į buto duris, atidarė mergina ir tas vaikinas išėjo. Jis iš karto pasakė, kad šis vaikinas atėmė mobiliojo ryšio telefoną. Pareigūnai vaikino paklausė, kur yra telefonas. Vaikinas nuėjo į kambarį ir atnešė jo telefoną „Samsung“, kurį jis iš karto atpažino, nes buvo įdėta jo SIM kortelė. Pareigūnai vaikiną išvežė į 6 PK. Apie įvykį pareigūnai pranešė jo mamai (b.l. 7).
Savo parodymus nepilnametis nukentėjusysis R. R. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą su A. B., patvirtindamas, kad jam A.B. grąsino, sakydamas, kad išveš jį į mišką (b.l. 34-35).
Nukentėjusioji J. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-06-28 apie 18.40 val. jai paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad iš jos sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas ir yra sulaikytas įtariamasis. Ji iš karto atvyko į 6 PK ir jai pasakė, kad tikri iš jos sūnaus buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ GT-S5230 IMEI 353458040192026, kurio vertė 419 Lt, o SIM kortelės vertė 1 Lt, bet jai žala nepadaryta, nes telefonas buvo gražintas (b.l. 10).
2010-06-28 apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), kiemas (b.l. 3-6).
2010-06-28 mobiliojo ryšio telefonas „SAMSUNG“ buvo apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas ir pagal pakvitavimą grąžintas J. R. (b.l. 13-15, 16).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-06-28 jis su A. B. apie 19 val. važiavo namo. Tuo metu A. suskambo mobiliojo ryšio telefonas. P. A. jam pasakė, kad kieme yra R., pasakė, nueisim pašnekėti. Prieš tai kieme jis iš kitų vaikinų girdėjo kaip sakė, kad R. pas kažką tai buvo vakarėlyje ir jį vieną paliko kambaryje. Po to dingo ten kambaryje gulėję pinigai, bet kiek jis nežino. (duomenys neskelbtini) jie pamatė stovint R. su dviem draugais ir mergina. A. priėjo prie R. ir jį pakvietė į šoną ir pradėjo jo klausinėti ar jis paėmė 400 eurų, su kuo buvo. R. vis sakė, kad tų pinigų neėmė, o po kiek tai laiko pasakė, kad jis tik dalį pinigų paėmė. Kiek R. paėmė pinigų jis neišgirdo. Į pokalbį nesikišo, o tiesiog šalia stovėjo ir klausėsi. A. pasakė, kad tuos pinigus reikės atidirbti ir kaip garantą paims iš R. telefoną. R. sutiko ir A. davė savo mobiliojo ryšio telefoną. R. sakė, kad paskambins savo tėčiui ir pasakys, kad telefoną iš jo atėmė. R. prie jų savo tėvui neskambino. Kai A. paėmė iš R. telefoną tai iš karto paskambino M. mamai ir pasakė, kad ateitų greičiau namo. Jis su A. nuėjo pas M. namo ir telefoną R. atidavė. Pasakė, kad palaikytų kol neateis jos mama. Gal po 5 min. pas M. kažkas tai paskambino į buto duris. Kai ji atidarė duris, stovėjo policijos pareigūnai su R.. Paklausė kur telefonas. A. atidavė policijos pareigūnams R. telefoną. Pareigūnai A. nuvežė į 6 PK. R. pravardė yra „Krysa“, nes jis taip pat ankščiau girdėjo gandus, kad jis pavogęs telefoną, todėl jį taip ir pravadino (b.l. 17-19).
Liudytoja M. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. pažįsta apie 3 metus, nes jos jaunesnė sesuo vienoje mokykloje mokėsi, tik skirtingose klasėse. Prieš Naujus metus pas juos namuose buvo draugai E., E., G., R. ir ji su seserimi. Ji su savo sesę N. turi vieną kambarį. Albume pas jas buvo 400 eurų. Gal po poros dienų sesuo pastebėjo, kad albume nėra 400 eurų. Ji su sesę iš karto įtarė R., nes jis mokykloje iš vaikų vogdavo mobiliojo ryšio telefonus, iš vieno klasės draugo net raktus nuo buto buvo pavogęs ir po to butą apvogė. Ji tai girdėjo kieme kai vaikai šnekėjo. Po to R. iš mokyklos išmetė, todėl visi vaikai jam davė pravardę „Krysa“. Ji E., E. ir G. pasitiki, jie to padaryti negalėjo. Ji savo draugų klausė dėl pinigų, bet visi tvirtino, kad neėmė, o pasakė, kad tik R. tai galėjo padaryti. J. R. sakė, kad jokių pinigų neėmė. Po kiek tai laiko ji A. B. pasakė, kad pas juos dingo 400 eurų. Andrejų jį pažįsta senai, jis jų kaimynas. Jis pažadėjo jiems padėti. Ji pasakė jam, kas pas ją namuose buvo. 2010-06-28 apie 19.30 val. pas ją namo atėjo A. su E.. A. jai davė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir pasakė, kad tai yra Ričardo. Jis paėmė telefoną kaip garantą, nes R. prisipažino A., kad paėmė tik 200 eurų iš mūsų namų. A. pasakė, kad R. pats davė jam telefoną. Jai telefonas R. buvo nereikalingas, bet ji norėjo atgauti savo pinigus. Po poros minučių jai kažkas paskambino į buto duris. Ji atidarė, o ten stovėjo policija su R.. Pareigūnai paklausė kur telefonas. Ji nuėjo į kambarį ir atnešė telefoną. R. pasakė, kad tai jo telefonas. Pareigūnai A. nuvežė į 6 PK (b.l. 20-21).
Liudytojas R. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad darbo metu, jam patruliuojant kartu su policininkais E. S. ir A. S. 2010-06-28 apie 18.30 val. gavo pranešimą, iš VPK OVS, kad (duomenys neskelbtini) iš vaikino atimtas mobilaus ryšio telefonas. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi R. R., kuris nurodė, kad iš matymo pažįstamas vaikinas jam iš rankos išplėšė mobilaus ryšio telefoną „SAMSUNG“ ir pasislėpė (duomenys neskelbtini). Kieme buvę paaugliai pasakė, kad vaikinas gali būti bute (duomenys neskelbtini). Nuėjus į nurodytą butą, duris atidarė mergina. Pastarosios jie paklausė ar į butą užėjo vaikinas vilkintis baltu bliuzonu bei šortais, ši atsakė, kad pas ją nėra vaikino. Jai buvo paaiškinta, jog bus kviečiami policijos pareigūnai iš 6 PK ir apžiūrės butą. Tuomet iš kambario išėjo vaikinas vilkintis baltu bliuzonu ir mūvintis šortais. Buvo nustatyta, kad tai A. B.. Kambaryje gulėjo mobilaus ryšio telefono aparatas „Samsung“, kurį R. R. atpažino kaip savo. A. B. buvo pristatytas į 6 PK (b.l. 24).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą kito asmens teisę. Tai, kad kaltinamasis nukentėjusiajam grasino patvirtina tiek pačio kaltinamojo A. B. parodymai, tiek nukentėjusiojo nepilnamečio parodymai. Atsižvelgtina ir į tai, kokiomis aplinkybėmis išreikšti grasinimai – nukentėjęs yra nepilnametis, buvo ne savo rajone, kaltinamasis atėjo su jam nepažįstamu asmeniu, kaltinamasis nepilnametį nukentėjusįjį pasivedė į šoną, atokiau nuo pašalinių žmonių, dėl ko nepilnametis jautėsi nesaugus, pažeidžiamas. Nesaugumo jausmą ir išgąstį padidino kaltinamojo pasisakymas dėl vežimo į mišką. Visos šiuos aplinkybės atitinka psichinės prievartos požymiams. Todėl kaltinamojo A. B. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d.
Nors kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, tačiau tam, jog šią aplinkybę pripažinti lengvinančia būtina nustatyti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi BK 59 str. 1 d. 2 p.). Gi kaltinamojo pozicija dėl padaryto ir teismo posėdžio metu pasakyta frazė, kad – “Nukentėjusiajam padarytu dar geriau, tačiau išėjo taip, kaip išėjo, be muštinių” parodo, kad kaltinamasis visikai nesigaili dėl padaryto ir turi išankstinę nuostatą nukentėjusiojo nepilnamečio atžvilgiu dėl neva jo padarytos vagystės.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, kuris yra baigtas, į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai, kad veika padaryta prieš nepilnametį asmenį, į veikos padarymo pobūdį ir intensyvumą. Į tai, kad turtinė žala nepadaryta. Veika padaryta po to, kai kaltinamasis 2010-01-19 buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 4 d., bausmė neatlikta, niekur nedirba. Į tai, kad nenustatytos A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam trumpalaikio laisvės atėmimo bausmę (areštas).
Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl A. B. skirtinas bausmės – trumpalaikio laisvės atėmimo (arešto) dydis artimas BK 294 str. 2 d. sankcijoje numatytam šios rūšies bausmės vidurkiui.
A. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės - baudos. Todėl BK 64 str. pagrindu, ir įvertinus tai, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme (65 str. 2 d.), 2010-01-19 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 178 str. 4 d., t.y. 15 MGL (1950 L) bauda subendrintina su šiuo nuspendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, žala nepadaryta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pripažinti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir skirti jam 55 (penkiasdešimt penkios) paras arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, subendrinti skirtas bausmes visiškai sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 55 (penkiasdešimt penkios) paras arešto ir 15 MGL (1950 Lt) baudą.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kaltinamajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij