Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2S-846-252-2011].doc
Bylos nr.: 2S-846-252/2011
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

                                                                                             Civilinė byla Nr. 2S - 846 - 252- 2011                                                                          

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

                                                                                  110.1; 121.14; 122.4                                                                                       

 

 

PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 23 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Jungtinis dujų centras“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8214-452/2011 pagal ieškovo BUAB „Esveras“ ieškinį atsakovui UAB „Jungtinis dujų centras“ dėl juridinio asmens dalyvio veiksmų pripažinimo nesąžiningais bei prievolės atsakyti kreditoriams savo turtu ir

 

n u s t a t ė:

 

ieškovas BUAB „Esveras“ prašė pripažinti nesąžiningais atsakovo UAB „Jungtinis dujų centras“ veiksmus, t. y. 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutarčių sudarymą, 2009 m. gruodžio 1 d. ieškovo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo parduoti ieškovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmimą, 2009 m. gruodžio 10 d. pagal PVM sąskaitas – faktūras, Serija ESV Nr. 0000484 ir Nr. 0000489 ieškovo beveik viso neįkeisto turto perėmimą už skolą, pripažinti nesąžiningais ir priteisti iš atsakovo 97 442,17 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas 2009 m. lapkričio 17 d. balsavimo teisės perleidimo sutarčių pagrindu įgijo ieškovo visiško valdymo teises, t. y. ieškovo vienintelio dalyvio teises, ir jas panaudojo savo skolos ieškovo turtu padengimui.

Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo esant nepakankamai, ir pinigines lėšas. Nurodė, kad skolos suma yra labai didelė, neteisėti bei nesąžiningi atsakovo veiksmai padarė ieškovui ir ieškovo kreditoriams labai didelę žalą.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Areštavo atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas 97 442,17 Lt sumai, uždrausdamas disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, perduoti turtą kitiems asmenims, vykdyti kitas prievoles, išskyrus piniginių lėšų mokėjimą į valstybės, savivaldybės, VSDFV biudžetus privalomiems mokėjimams apmokėti, išmokoms, susijusioms su darbo teisiniais santykiais, išmokėti bei atsiskaitymą su ieškovu pagal šioje byloje pareikštą ieškinį. Teismas sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo vykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-11-11 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui taikymo, o teismui nepanaikinus skundžiamos nutarties, įpareigoti ieškovą užtikrinti galimus atsakovo nuostolius ir įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt dydžio užstatą.

Nurodo, jog ieškovo ieškinys yra aiškiai nepagrįstas, todėl nebuvo galima taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto manymu, įvertinus UAB „Jungtinis dujų centras“ finansinius rodiklius – nuosavą kapitalą, pajamas, apyvartą, turimą turtą, ieškovo prašoma priteisti suma negali būti laikoma didele, sąlygojančia būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismui pateikti dokumentai eliminuoja abejones dėl atsakovo galimybės įvykdyti teismo sprendimą ieškinio patenkinimo atveju. Šiuo atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo galimai patirta žala viršys net ieškinio sumą. O būtent: atsakovui taikomos laikinosios apsaugos priemonės suteikia teisę atsakovo tiekėjams ir kreditoriams preziumuoti, jog atsakovas tapo nepatikima įmone, ir atitinkamai vienašališkai atšaukti suteiktus prekinius kreditus bei pareikalauti grąžinti anksčiau termino suteiktus kreditus. Kadangi ieškovas yra bankrutavusi įmonė, todėl būtent jis neturės galimybių atlyginti atsakovo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtų nuostolių, dėl ko atitinkamas prašymas akivaizdžiai pažeidžia atsakovo teises. Tačiau jei teismas nuspręstų, jog atsakovui pagrįstai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių užtikrinimą, kurio minimalų dydį, remdamasis preliminariais, vien tiesioginių nuostolių skaičiavimais (dėl vieno iš prekinių kreditų atšaukimo), vertina 100 000 Lt.

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismas 2011-03-29 nutartimi yra patvirtinęs bankrutavusios UAB „Esveras“ kreditorinius reikalavimus viso 1 436 631,64 Lt sumai. Ieškovo neįkeisto turto neužteks patenkinti net pirmos eilės kreditorinių reikalavimų. Ieškovas atsakovui pareiškė didelės sumos turtinio pobūdžio ieškinį, gindamas bankrutavusios įmonės kreditorių teises (viešas interesas), todėl teismas visiškai pagrįstai atsakovo turtui taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, kas be jokios abejonės trukdytų bankroto procedūros eigai ir pažeistų ieškovo kreditorių interesus. Atsakovo prašymas įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt dydžio užstatą yra neįgyvendinamas, nes ieškovas tokios pinigų sumos net neturi.

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti pagrįstas, motyvuotas (CPK 148 str. 2 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo, galimai ieškovui palankaus, teismo sprendimo įvykdymą ir tokiu būdu garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtent šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareikšto reikalavimo ribose.

Priešingai, nei nurodo apeliantas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik priimdamas sprendimą teismas juos įvertina ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str.). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, į tai, kad, kaip nurodė ieškovas, neteisėti bei nesąžiningi atsakovo veiksmai padarė ieškovui ir ieškovo kreditoriams labai didelę žalą, įvertinęs galimą grėsmę dėl turto perleidimo tretiesiems asmenims, pagrįstai sprendė, kad ieškovui galimo palankaus sprendimo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo 2011-11-11 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovui UAB „Jungtinis dujų centras“ priklausančio turto areštas pareikšto reikalavimo ribose yra proporcingos siekiamiems tikslams ir užtikrina tiek ieškovo, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tiek ir atsakovo, kuriam pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Atsižvelgtina į tai, kad UAB „Esveras“ yra bankrutavusi įmonė, todėl atsakovui pareikšto reikalavimo suma ieškovo atžvilgiu, teismo vertinimu, yra pakankamai didelė. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas skundo argumentas, jog teismas tenkindamas ieškovo reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pažeidė ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

Apeliantas taip pat prašo įpareigoti ieškovą įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 100 000 Lt, kaip atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pažymėtina, jog pagal CPK 146 str. 1 d. nuostatą, šalies prašymu teismas gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. CPK 146 str. nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme – užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti atlyginti dėl ieškovo iniciatyva taikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos. Tačiau ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, teismui nenustačius jo taikymui būtinų pagrindų. Paprastai teismas taiko nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojamos objektyvios prielaidos, kad nuostoliai tikrai gali atsirasti, o atsakovo galimų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Teismas ginčijamojoje nutartyje nesprendė atsakovo nuostolių atlyginimo klausimo, todėl apelianto keliamas reikalavimas jas taikyti apeliacinės instancijos teisme yra nepagrįstas.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

  Teisėja                                                                                               Nijolė Danguolė Smetonienė