(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
3.2.6.1.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 23 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant L. L.,
dalyvaujant ieškovės UAB ,,Buhalterės lt“ atstovui advokatui M. S., vadovui L. J., atsakovės UAB „Jūsų buhalterė“ atstovui advokatui R. Č., vadovei Ž. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB ,,Buhalterės lt“ ieškinį atsakovei UAB ,,Jūsų buhalterė“ dėl baudos už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą priteisimo, išvada teikianti institucija byloje Konkurencijos taryba.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti 2 186,31 Eur baudą už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. sausio 13 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis (toliau - sutartis), kurios pagrindu atsakovė teikė ieškovės klientams buhalterinės apskaitos paslaugas, o ieškovė už suteiktas paslaugas atsakovei sumokėdavo sutartyje nustatyta tvarka. Paaiškino, kad pasirašytos sutarties tikslas buvo šalių bendradarbiavimas nustatytomis sąlygomis atsakovei teikiant buhalterines paslaugas ieškovo klientams, laikantis nekonkuravimo, ieškovo konfidencialios informacijos apsaugos ir kitų reikalavimų, o už suteiktas paslaugas ieškovas apmokėdavo atsakovės pateiktas sąskaitas. Paaiškino, kad sutartį pasirašė ir ją vykdė atsakovės atstovė Ž. P.. Ieškovė akcentavo, kad sutarties 4.1 p. buvo numatytas nekonkuravimo įsipareigojimas atsakovei, su kuriuo atsakovė sutiko ir kurios pagrindu atsakovė ar bet kuris kitas su juo susijęs asmuo, įskaitant bet neapsiribojant jos darbuotojus, įsipareigojo sutarties galiojimo laikotarpiu ir 2 (dvejus) metus po sutarties pasibaigimo (ar bet kokio kito jos nutraukimo dėl bet kokių priežasčių): neteikti ar jokiais būdais nemėginti teikti bet kokia forma buhalterinės apskaitos, darbo užmokesčio skaičiavimo ar kitų susijusių paslaugų klientams ar su jais susijusiems asmenims; taip pat nebendradarbiauti su klientais ar su jais susijusiais asmenimis dėl buhalterinės apskaitos, darbo užmokesčio skaičiavimo ar kitų susijusių paslaugų teikimo ir kt. Ieškovė nurodė, kad ieškovės klientai, be kitų įmonių, buvo VšĮ „Versli mama“ ir UAB „Decem“ su kuriomis ieškovė buvo pasirašiusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartis ir kurių tvarkyti buhalterinę apskaitą ir teikti su jomis susijusias buhalterinės apskaitos paslaugas buvo pavesta atsakovei. Ieškovė paaiškino, kad ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas tęsėsi beveik 5 (penkis) metus, kol 2019 m. vasarą atsakovas pareiškė pageidavimą nutraukti bendradarbiavimą (paslaugų teikimą) ieškovei ir jo klientams. Ieškovei jungiantis prie LR Valstybinės mokesčių inspekcijos (www.vmi.lt) bei Socialinio draudimo fondo valdybos internetinio puslapio (www.sodra.lt) sužinota, kad atsakovė (jo vadovė Ž. P.) teikia buhalterines ir su ja susijusias paslaugas ieškovės klientams VšĮ „Versli mama“. Ieškovei patikrinus Juridinių asmenų registre esančius duomenis apie VšĮ „Versli mama“ sužinota, kad šios įstaigos vardu finansinės atskaitomybės dokumentus už 2018 metus sudarė ir pateikė Juridinių asmenų registrui atsakovė (direktorė Ž. P.). Ieškovei patikrinus Juridinių asmenų registre duomenis apie UAB „Decem“ finansinę atskaitomybę sužinota, kad šio juridinio asmens (buvusio ieškovės kliento) pasirašė ta pati L. V., kuri teigia buvusi atsakovės darbuotoja. Ieškovei papildomai, sužinojus, kad UAB „Decem“ yra bankrutuojanti iš bankroto administratoriaus sužinojo, kad UAB „Decem“ buhalterines paslaugas teikė atsakovė, t.y. Ž. P. (UAB „Jūsų buhalterė“). Ieškovė pažymėjo, kad šie klientai buvo atsakovės aktyviais veiksmais pervilioti ir tą atliko atsakovė, atstovaujama Ž. P.. Ieškovės žiniomis atsakovė atliko du nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimus (perviliojo ieškovės klientus VšĮ „Versli mama“, UAB „Decem“), taigi šiuo ieškiniu ieškovė reiškia reikalavimą atsakovei dėl 2186,31 Eur baudos (364,38 Eur x 3 mėn. = 1093,15 Eur x 2 pažeidimai = 2186,31 Eur) pagal Sutartį priteisimo. Ieškovė pažymėjo, jog sutartyje numatytas baudų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų (sutarties 6.4 p.).
Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jai iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovės žiniomis, VšĮ „Versli mama“ buvo ieškovės klientas ir naudojosi ieškovės paslaugomis iki 2016-07-01, o UAB „Decem“ iki 2018 m. kovo mėnesio. Atsakovės teigimu, ieškovės sutartys su šiais klientais nutrūko dėl jų tarpusavio santykių ir atitinkamų sprendimų, o ne dėl to, kad juos perviliojo atsakovė. Atsakovė pažymėjo, kad šalių sutartis buvo nutraukta 2019-08-29, o atsakovė per ieškovę paslaugas teikė UAB „Decem" iki 2018-01-31. Atsakovė nurodė, kad 2019 metais buhalterines paslaugas teikė pagal sutartį tik ieškovei ir UAB „B. T.“, o UAB „Decem“ yra bankrutuojanti bendrovė, jai bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2020-01-17 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-01-28, t.y. jau bankroto iškėlimo metu ši įmonė nebuvo ir negalėjo būti niekieno klientas, nes nutraukia veiklą dėl bankroto. Atsakovė taip pat nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų „perviliojimo“ ieškovės atžvilgiu neatliko. Atsakovė mano, kad jeigu ir būtų buvęs pagrindas taikyti kokias nors netesybas - baudas, tai joms taikyti yra suėjęs 6 mėnesių ieškinio senaties terminas: VšĮ „Versli mama“ atveju jo pradžia pagal šio atsiliepimo duomenis būtų 2016-07-01 (paskutinė naudojimosi ieškovo paslaugomis diena), o UAB „Decem“ atveju - 2018-03-01, ieškinys pareikštas 2020-06-08, kas parodo, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir vien dėl šios priežasties ieškinys atmestinas. Be to atsakovės teigimu, nuo tada, kai UAB „Decem“ ir VšĮ „Versli mama“ nustojo naudotis ieškovės paslaugomis, konkurencijos teisės normų prasme nebelaikomos ieškovės klientais. Pažymėjo, kad ieškovė nepatyrė jokios žalos, t.y. jai jau nebuvo, ką prarasti, nes patys klientai atsisakė ieškovo paslaugų ir tam momentui ieškovė iš šių klientų negaudavo jokių pajamų. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad iš ieškinio nėra aišku nei kaip ieškovės paskaičiuotos tos vidutinės mėnesio pajamos - jų suma 364,38 Eur (už kokį laikotarpį, kuriam momentui ir kodėl, nuo sumos su ar be pridėtinio vertės mokesčio), nei kodėl ši suma skaičiuojama už pajamas, nesusijusias su „perviliotais“ klientais, kodėl imamas visas sutarties galiojimo laikotarpis, nors ieškovės klientai VšĮ „Versli mama“ ir UAB „Decem“ ieškovės paslaugų atsisakė daug anksčiau. Atsakovė akcentavo, kad atsakovei už jos paslaugas ieškovė mokėdavo tiek, kiek sugalvodavo, esant teisinga, ji pati ir paskaičiuodavo tą įkainį, pagal kurį atsakovė ir išrašydavo PVM sąskaitas- faktūras, kad atlygio dydis nebuvo niekaip diferencijuojamas priklausomai nuo to, yra ar ne nekonkuravimo įsipareigojimas, ieškovė niekada nemokėjo jokio atlygio už nekonkuravimą ar panašius atsakovės veiksmus po sutarties nutraukimo. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovės veiklos nevykdymo ar susilaikymo nuo konkuravimo. Taigi, būtent ieškovė propaguoja nesąžiningą konkurenciją, tokiu būdu atlieka neteisėtus veiksmus.
Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriuo prašo UAB „Jūsų buhalterė“ atsiliepimo į ieškinį argumentus atmesti kaip nepagrįstus ir visiškai tenkinti ieškovės ieškinį dėl baudos už nekonkuravimo įsipareigojimo pažeidimą priteisimo.
Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo su ieškovės dublike nurodytais argumentais nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Išvada teikianti institucija byloje Konkurencijos taryba pateikė išvadą byloje.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas M. S. palaikė ieškovės poziciją.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas R. Č. palaikė atsakovės poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti.
Atsakovės vadovė Ž. P. papildomai paaiškino, jog įmonė UAB „Jūsų buhalterė“ buvo įsteigta tam, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį teiktų buhalterines paslaugas ieškovės klientams. Nurodė, kad prieš tai pas ieškovę dirbo pagal darbo sutartį. Taip pat paaiškino, kad ieškovės įmonėje dirbo pagal darbo sutartį, tačiau ieškovės vadovas, skatindamas dirbančių pagal darbo sutartį buhalterių savarankiškumą, liepdavo steigti įmones ir dirbti civilinių santykių pagrindu. Nurodė, kad apie pas ieškovę atsiradusį naują klientą pranešdavo ieškovės administratorė ir nuo pranešimo gavimo atsakovė teikdavo buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovės klientui. Nurodė, kad naudojosi ieškovės patvirtintais sutarčių šablonais. Patvirtino, kad teikė buhalterinės apskaitos paslaugas VšĮ „Versli mama“ ir UAB „Decem“, UAB „Decem“ nutraukus sutartį su ieškove, atsakovė pradėjo teikti buhalterinės apskaitos paslaugas jai. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Jūsų buhalterė“ vadovė Ž. P. paaiškino, kad nuo 2011 metų dirbo kaip ieškovės darbuotoja, 2015 m. pasirašė su ieškove bendradarbiavimo sutartį. Pažymėjo, kad atskiras procentas dėl nekonkuravimo nebuvo aptartas. Pagal šalių susitarimą atsakovei buvo mokama 50 procentų nuo gaunamų pajamų. Papildomas procentas už nekonkuravimą nebuvo aptartas bei nustatytas sutartyje. Atsakovė paaiškino, kad dėl nekonkuravimo nuostatos suprato, kad tais atvejais kai klientai nutraukia sutartį su ieškove, atsakovė gali teikti jiems paslaugas. Taip pat nurodė, kad teikė paslaugas VšĮ „Versli mama“, pajamų už suteiktas paslaugas negavo.
Teismo posėdžio metu liudytoja L. V. paaiškino, kad pas atsakovę UAB „Jūsų buhalterė“ dirbo apie 3 metus. Su direktore Ž. P. santykiai buvo darbiniai, iš darbo išėjo savo noru. Paaiškino, kad informacija apie atsakovės klientus buvo saugoma serveryje, todėl atsakovės darbuotoja S. C. galėjo apie juos žinoti. Nurodė, kad apie elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) nieko negirdėjo.
Teismo posėdžio metu liudytoja S. C. nurodė, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) jai nėra žinomas, su L. V. susipažino darbovietėje UAB „Jūsų buhalterė“. Taip pat paaiškino, kad įvykdė visas prievoles ieškovei dėl jos neigiamų atsiliepimų „rekvizitai.lt“ apie ieškovę, atsiprašė. Paaiškino, kad UAB „Jūsų buhalterė“ buvo įsteigta tam, kad teiktų buhalterines paslaugas ieškovei.
Teismo posėdžio metu ieškovės UAB ,,Buhalterės lt“ vadovas L. J. paaiškino, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Nurodė, kad ieškovę ir atsakovę ilgą laiką siejo darbiniai santykiai. Atsakovei buvo mokama ne mažiau kaip 50 procentų atlygio nuo visų klientų, tai ieškovė gali patvirtinti faktiniais mokėjimais. Taip pat nurodė, kad liko neužpildyta bendradarbiavimo sutarties 5.2 punkto grafa – nenurodytas procento dydis, tačiau faktiškai atsakovei buvo mokama ne mažiau kaip 50 procentų atlygio nuo visų klientų. Bendradarbiavimo sutartis buvo parengta ieškovės iniciatyva. Į sutartį taip pat buvo įrašyta sąlyga dėl nekonkuravimo, pagal kurią nutraukus santykius dvejus metus atsakovė negalėjo dirbti su ieškovės klientais, būtent su tais klientais (krepšeliu), su kuriais dirbo buhalterė. Ši nuostata galiojo ir klientams nutraukus sutartis su ieškove. L. J. taip pat nurodė, kad konkretus procento dydis už nekonkuravimo sutartį nebuvo nustatytas, į 50 procentų atlygį buvo įtrauktas ir atlygis už nekonkuravimą, atskirai jo nedetalizuojant.
Ieškinys tenkinamas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės:
1. Ieškovas ir atsakovas 2015 m. sausio 13 d. sudarė Bendradarbiavimo sutartį (toliau tekste – ir Sutartis, Bendradarbiavimo sutartis ), kuria susitarė, kad Sutarties galiojimo metu atsakovas UAB „Jūsų buhalterė“ Sutartyje nurodytomis sąlygomis bei tvarka teiks Ieškovo klientams paslaugas, o ieškovas UAB „Bonus socius“ (šiuo metu pavadinimas pakeistas į UAB ,,Buhalterės.lt) įsipareigojo už suteiktas paslaugas Atsakovui apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Sutarties tikslas buvo šalių bendradarbiavimas nustatytomis sąlygomis atsakovui teikiant buhalterines paslaugas ieškovo klientams, laikantis nekonkuravimo, ieškovo konfidencialios informacijos apsaugos ir kitų reikalavimų. Už suteiktas paslaugas atsakovas teikė sąskaitas, kurias ieškovas apmokėjo. Sutartis šalių buvo nutraukta 2019 m. rugpjūčio 28 d.
2. Sutarties 4.1 punktu atsakovas ar bet kuris kitas su juo susijęs asmuo, įskaitant bet neapsiribojant jo darbuotojus, įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu ir 2 (dvejus) metus po Sutarties pasibaigimo (ar bet kokio kito jos nutraukimo dėl bet kokių priežasčių) neteikti ar jokiais būdais nemėginti teikti bet kokia forma buhalterinės apskaitos, darbo užmokesčio skaičiavimo ar kitų susijusių paslaugų klientams ar su jais susijusiems asmenims;taip pat nebendradarbiauti su klientais ar su jais susijusiais asmenimis dėl buhalterinės apskaitos, darbo užmokesčio skaičiavimo ar kitų susijusių paslaugų teikimo ir kt.
3. Sutarties 1.2.1 punkte buvo numatyta, kad ieškovo klientai Sutarties prasme – tai bet kurie fiziniai ar juridiniai asmenys, su kuriais Ieškovas yra pasirašęs buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis ir juos yra perdavęs savo partneriui (t.y. Atsakovui) teikti tokių ieškovo klientų buhalterinę apskaitą.
4. Sutarties 6.5 punkte buvo numatyta, kad jeigu Atsakovas ar jo darbuotojas ar kitas su Atsakovu susijęs asmuo nevykdo ar netinkamai vykdo įsipareigojimus, numatytus Sutarties 4 ir 10 skyriuose dėl nekonkuravimo, atsakovas įsipareigoja visais atvejais nedelsiant bet ne vėliau kaip per protingą terminą sumokėti Atsakovui už kiekvieną tokį pažeidimą 3 (trijų) mėnesinių vidutinių gautų pajamų iš ieškovo dydžio baudą, kuri šalių susitarimu yra laikoma minimaliais ieškovo nuostoliais. Remiantis Sutarties 6.4 punkte šalys taip pat pripažįsta, kad minėtų baudų dydis yra laikomas minimalia neginčijama nukentėjusios šalies patirtų nuostolių suma, kurią kita šalis turi kompensuoti nukentėjusiajai šaliai dėl sutarties pažeidimo (nesilaikymo), nereikalaujant nuostolių dydį patvirtinančių įrodymų.
5. Ieškovo klientai, be kitų įmonių, buvo VšĮ „Versli mama“, UAB „Decem“ (2016-01-13, 2015-12-22 Buhalterinių paslaugų teikimo sutartys).
6. Ieškovas, be kitų klientų, perdavė Atsakovui tvarkyti, prižiūrėti šių ieškovo klientų VšĮ „Versli mama, UAB „Decem“ buhalterinę apskaitą ir teikti su jomis susijusias paslaugas (2016-01-13 priėmimo-perdavimo aktu, taip pat 2015-12-22 ir 2016-01-18 el. laiškais).
7. 2018-03-14 UAB ,,Decem“ pranešė, kad nuo balandžio 16 d. nutraukia sutartį su ieškovu, sutarties nutraukimo priežasčių nedetalizavo.
8. Ieškovas ir VšĮ „Versli mama“ bendru sutarties 2017-03-15 nutraukimu patvirtino, kad jų 2016-01-13 buhalterinių paslaugų teikimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2016-05-31.
9. Ieškovas iš anoniminio asmens, siuntusio elektroninius laiškus iš el. pašto adreso (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 9 d. iki 2020 m. birželio 3 d. sužinojo, kad atsakovas pažeidė sudarytą Sutartį su ieškovu. Elektroniniuose laiškuose nurodoma, esą ,,ponė Ž. P. prieš išeinant iš jūsų vogė įmones, žinau, nes dirbau pas ją apskaitininke, beveik už dyką, VŠĮ Versli mama pavogė, UAB Decem, UAB Baltijos NT turto projektai, buvo ir daugiau bet pavadinimu neprisimenu, supratau, kad iki 5 įmonių kažkur <...>“.
10. Iš ieškovo paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui tikrinant informaciją, jungiantis prie Valstybinės mokesčių inspekcijos (www.vmi.lt) bei Socialinio draudimo fondo valdybos internetinio puslapio (www.sodra.lt) sužinota, kad atsakovas (jo vadovė Ž. P.) teikia buhalterines ir su ja susijusias paslaugas VšĮ „Versli mama“. Patikrinus Juridinių asmenų registre esančius duomenis apie VšĮ „Versli mama“ sužinota, kad šios įstaigos vardu finansinės atskaitomybės dokumentus už 2017-2019 metus sudarė ir pateikė Juridinių asmenų registrui atsakovas (direktorė Ž. P.). Iš UAB „Decem“ nemokumo administratoriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto matyti, kad UAB „Decem“ buhalterines paslaugas atskovė teikė nuo 2018 m. balandžio 12 d.(2020 m. sausio 17 d. Vilniuas apygardos nutartimi šiai įmonei iškelta bankroto byla).
Dėl ginčo šalių sutartinių įsipareigojimų ir jų vykdymo, sutartinių netesybų (baudos) ir senaties termino reikšti reikalavimą priteisti netesybas.
11. Ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių netesybų – baudos priteisimo. Ieškovės teigimu, atsakovė pažeidė šalių 2015 m. sausio 13 d. sudarytos Bendradarbiavimo sutarties nuostatas, susijusias su nekonkuravimo susitarimu (4.1 punktas). Pasak ieškovės, atsakovė pažeidė šiuos sutartinius įsipareigojimus, nes tiesiogiai teikė buhalterinės apskaitos paslaugas ieškovės klientams VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, nors įsipareigojo Sutarties galiojimo laikotarpiu ir 2 metus po jos pasibaigimo (nutraukimo) ieškovės klientams tokių paslaugų neteikti, todėl pagal paminėtos sutarties 6.5 punktą privalo sumokėti nukentėjusiajai šaliai baudą. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog Sutarties nekonkuravimo sąlygos nepažeidė, nes jai teikiant paslaugas VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, šie subjektai jau nebebuvo ieškovės klientais Sutarties prasme, šie klientai galėjo patys susirasti atsakovę ir siūlyti jai bendradarbiauti.
12. Bylos duomenimis, pats atsakovas tiesiogiai teikė paslaugas VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“ pagal ieškovo ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas. Šalių Sutartimi klientą suranda ir suteikia profesinėms paslaugoms teikti ieškovas, o atsakovas buvo paslaugos teikėjas ieškovo klientui, už sutartą atlygį, laikantis Sutarties sąlygų, kurių esminės yra: paslaugos teikėjo profesionalumas buhalterinių paslaugų teikimo srityje, kliento neperviliojimas, nesisavinimas, ieškovės komercinių paslapčių apsauga (kurios sudėtinė dalis yra duomenys apie klientus ir pan.), ieškovės pasitikėjimas (fiduciarumas) atsakove ir jos lojalumas ieškovei bendradarbiaujant, teikiant paslaugas ieškovo klientams. Taigi pagal šalių sudarytą Sutartį, atsakovas įsipareigojo laikytis komerciškai neutraliai ir neteikti paslaugų ieškovo klientams. Nagrinėjamu atveju civiliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp dviejų juridinių asmenų – ūkinės komercinės veiklos subjektų, kuriems kaip profesionaliems verslininkams keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo ir profesionalumo standartai. Nagrinėjamu atveju atsakovo argumentai, jog jis, teikdamas savo paslaugas VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, manė, kad jie jau nebėra ieškovo klientais, nes patys nutraukė savo bendradarbiavimo santykius su ieškovu, atmestini kaip neatitinkantys juridiniam asmeniui, kaip profesionaliam paslaugų teikėjui, keliamų atidumo bei rūpestingumo reikalavimų. Toks atsakovo Sutarties nuostatų, kiek tai susiję su kliento sąvoka, aiškinimas, teismo vertinimu, yra akivaizdžiai ydingas, nes neatitinka Sutarties šalių susitarimo dėl nekonkuravimo esmės. Pažymėtina, kad atsakovas, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas, kad su ieškovu pasirašytoje sutartyje buvo numatyta sąlyga dėl nekonkuravimo (Sutarties 4.1 punktas), gavęs bendradarbiavimo pasiūlymą iš VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, turėjo pareigą pasidomėti, ar toks bendradarbiavimas neprieštaraus minėtai Sutarties sąlygai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų mėginęs gauti tokią informaciją.
13. Atsakovo teiginiai, kad ieškovo klientai patys nutraukė sutartis su ieškovu, po to patys susirado atsakovą vertintini kritiškai. Atsakovo veiksmų teisėtumo vertinimui nekonkuravimo sąlygos pažeidimo kontekste svarbi ieškovo sutarčių su klientais nutraukimo ir jų faktinio bendradarbiavimo su atsakovu pradžios datų chronologinė seka, kuri rodo, kad atsakovas Sutartį pažeidė, nenutraukus santykių su ieškovu pagal Sutartį ir pačiam ieškovui dar nenutraukus santykių su klientais VšĮ Versli mama, UAB „Decem“, kuriems atsakovas paslaugas teikė ieškovo pavedimu (Atsakovas pradėjo teikti paslaugas UAB „Decem“ ir pasirašė su ja sutartį nuo 2018 m. balandžio 12 d., kai UAB „Decem“ pranešė nutraukianti sutartį su ieškovu tik 2018 m. balandžio 16 d. Dėl Všį ,, Versli mama“ atsakovo vadovė teismo posėdyje 2021 m. vasario 9 d. aiškino, kad V. V. mama steigėjai pačiai nepavyko tinkamai tvarkyti įstaigos buhalterijos, jos deklaracijos, pranešimai Sodroje buvo atmetami, o byloje esantys duomenys rodo, kad deklaracijas Sodra priėmė jau nuo 2017-02-23, o vėliau nuo 2017-04-13 deklaracijos buvo teikiamos ir atsakovo vardu). Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą buvus esamų ieškovo klientų perviliojimo, kai, pasinaudojus turinčia komercinę vertę informacija apie paslaugų teikimo sąlygas, klientams VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“ pasiūlytos palankesnės.
14. Atsakovas teisus teigdamas, kad klientų perėmimas pasinaudojant geresnių sąlygų pasiūlymu yra konkurencijos pasireiškimas ir ne tik nėra neteisėtas veiksmas, bet skatintinas ir neišvengiamai būtinas reiškinys laisvoje rinkoje. Tačiau nagrinėjamu atveju Sutarties šalių buvo pasiektas sutartinis įsipareigojimas dėl nekonkuravimo, įstatymas leidžia šalims dėl to susitarti, todėl konkrečiu atveju atliktas klientų perviliojimas vertintinas kaip neteisėtas veiksmas, šalių sutarties pažeidimas, ieškovas atsakovo atsakomybę kildina būtent iš sutartinių nekonkuravimo įsipariegojimų pažeidimų. Atsakovo vadovės paaiškinimus, esą atsakovas, pelno siekiantis subjektas, VŠĮ ,,Versli mama“ paslaugas teikė neatlygintinai, teismas vertina kritiškai, juolab byloje nėra tokius teiginius patvirtinančių rašytinių įrodymų, nors tokie duomenys yra išimtinai atsakovo dispozicijoje (duomenis, kokias pajamas atsakovas faktiškai gavo iš klientų VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, juos perėmęs iš ieškovo). Pripažinus esant įrodytą ieškovo poziciją buvus ieškovo klientų VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“ perviliojimą, atmestini atsakovo atsikirtimų argumentai, esą nėra pagrindo konstatuoti žalos fakto, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaip būtinųjų sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, esą paslaugų bendrais pagrindais teikimas šiems klientams, – VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“ ,– nesukėlė ieškovui jokios žalos, esą jam nebebuvo ką prarasti, nes patys klientai esą atsisakė ieškovo paslaugų.
15. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, taip pat nurodo, kad Sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nes iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ir yra nesąžiningos, ir teismo ex officio turi būti pripažintos niekinėmis – Sutarties sąlygomis šalys nesutarė dėl jokio atlygio, mokėtino už atsakovės nekonkuravimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo reikalauti iš atsakovo atitinkamos veiklos nevykdymo ir netesybų. Bylos duomenimis, Sutarties 4.1. punkte nustatytas konkurencijos ribojimas bei išdėstytas bendro pobūdžio teiginys, kad visos išlaidos (įskaitant kompensacijas ir kita) už įsipareigojimus, nurodytus Sutarties 4.1. punkte yra įskaitytos į atsakovės įkainį, nurodytą 5.2. punkte ir ieškovė neturės jokių papildomų išlaidų ir kompensacijų atsakovei už tinkamą savo įsipareigojimų, numatytų Sutartyje, vykdymą. Sutarties 5.2 punkte nurodyta, kad ieškovė mokės atsakovei už Sutartyje tinkamai suteiktas paslaugas klientui sutarto procentinio dydžio mėnesinį mokestį nuo atitinkamo kliento ieškovei kas mėnesį mokamos sumos be PVM už teikiamas tokias paslaugas. Teismo posėdžio metu šalys (ieškovo ir atsakovo vadovai) patvirtino, kad atsakovė pagal Sutartį faktiškai gaudavo 50 procentų nuo ieškovės sąskaitos konkrečiam klientui, kuriam paslaugas teikė atsakovė. Atsakovo teigimu, buvo mokamas tik atlyginimas už paslaugas pagal Sutartį, tačiau niekada nebuvo mokama atskira kompensacija už konkurencijos draudimą, faktiškai ieškovo mokamas sumas pagal Sutartį atsakovas vertino tik kaip mokamą užmokestį už paslaugas pagal Sutartį, o ne ir kaip dalį kompensacijos už konkurencijos draudimą. Teismo vertinimu, atsakovei abejojant dėl Sutarties sąlygos, nustatančios tam tikrus atsakovės veiklos apribojimus, atlygio už nekonkuravimą , atsakovė galėjo kreiptis į ieškovę, prašydama išaiškinti nekonkuravimo sąlygos turinį arba inicijuoti sutarties pakeitimą, tačiau minėtas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Įvertinusi tai, kas išdėstyta, aplinkybė, kad Sutartyje nebuvo detaliai aptarta, kokio dydžio kompensacija už konkuravimo draudimą įskaičiuota į atsakovui mokėtas sumas pagal Sutartį, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos vykdyti sutartinius įsipareigojimus.
16. Teisėtai sudarytas ir galiojantis nekonkuravimo susitarimas jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti pripažintas negaliojančiu teismine tvarka, CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, vienai iš šalių civilinio proceso įstatymų nustatyta tvarka pareiškus ieškinį (priešieškinį). Kadangi nekonkuravimo susitarimas savaime neprieštarauja įstatymams, tai jis, kaip sandoris, priskirtinas nuginčijamiems sandoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Docpartner“ v. L. V., bylos Nr. 3K-3-415/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595-219/2015). Taigi dėl atsakovo argumentų, susijusių su susitarimų negaliojimu dėl atlyginimo už nekonkuravimą nemokėjimo kaip esminės šalių nelygybę įtvirtinančios sąlygos, teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas byloje neteikė priešieškinio, kuriuo Sutartyje įtvirtintą nekonkuravimo sąlygą prašytų pripažinti negaliojančia, o teismas savo iniciatyva pripažinti negaliojančiu nuginčijamą sandorį neturi pagrindo (CK 1.78 straipsnio 4 ir 5 dalis). Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 2.164 straipsnio nuostatas, iš esmės sutiko su argumentais, jog CK 2.164 straipsnis neriboja šalių teisės nustatyti, kad kompensacija už nekonkuravimą prekybos agentui būtų mokama kartu su atlyginimu už komercinį atstovavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-403/2021). Įstatyme nėra nustatytas draudimas kompensaciją už konkuravimo draudimą įskaičiuoti į atsakovei mokamą atlyginimą (mokestį), todėl teismas nagrinėjamoje byloje negali konstatuoti akivaizdaus sandorio negaliojimo fakto ir taikyti niekinio sandorio teisinius padarinius.
17. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; kt.). Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias konkrečios individualios bylos aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, ar šalys yra vartotojai, į skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus; atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodo tai, kad sutartyje nustatytas baudos dydis yra neprotingai didelis, nes nėra siejamas su pajamomis, kurių galimai ieškovas negavo iš perviliotų klientų. Pažymėtina, kad, kaip minėta pirmiau, konkrečiu atveju tinkamas netesybų dydis yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas šalių sutartyje laisva valia įtvirtinta netesybų dydį, iš esmės remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikdamas jokių esminę šalių nelygybę ar baudos dydžio neprotingumą patvirtinančių konkrečių duomenų (CPK 178 straipsnis). Duomenys, kokias pajamas atsakovas faktiškai gavo iš klientų VŠĮ ,,Versli mama“ ir UAB ,,Decem“, juos perėmęs iš ieškovo yra išimtinai atsakovo dispozicijoje, tačiau į bylą teikiami nebuvo. Nagrinėjamu atveju, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį ir Sutarties tikslus, įvertinęs aplinkybę, jog netesybų dydis buvo aiškus, taip pat tai, kad atsakovas yra aktyviai ūkinė-komercinę veiklą vykdęs ir patyręs subjektas ir turi prisiimti protingą verslo riziką, galop, įvertinęs pažeidimo pobūdį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų konkrečiu atveju kvalifikuoti sutartines netesybas kaip aiškiai neprotingas, pernelyg dideles. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus atsakovo argumentus, kad Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis per se neprotingai didelis.
20. Atsakovui prašant taikyti ieškinio senatį, teismas pažymi, kad reikalavimams dėl netesybų (baudos, delspinigių) taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamoje byloje pateiktas susitarašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad apie savo teisės pažeidimą ieškovas sužinojo, gavęs 2020 m. balandžio 15 d. pranešimą, operatyviai ėmėsi veiksmų įsitikinti šiame pranešime išdėstytų teiginių atitikimą tikrovę, ieškinys teismui pateiktas 2020 m. birželio 8 d., taigi nėra pagrindo išvadai, esą ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Atsakovo procesinių dokumentų teiginiai, esą susirašinėjimas elektroniniu paštu, tikėtina, yra paties ieškovo inicijuotas susirašinėjimas (su savimi), siekiant pateisinti ieškinio senaties praleidimą, tėra prielaidos.
21. CK 6.256 straipsnis, reglamentuojantis sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindą, nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalis numato, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Byloje nustačius sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas (atsakovo neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius atsakovo Sutartyje įtvirtintos nekonkuravimo sąlygos pažeidimu, dėl to atsiradusius nuostolius ir priežastinį jų ryšį (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai), konstatuotina, kad atsakovo kaltės prezumpcija nėra paneigta, taigi ieškovo reikalavimas priteisti iš kaltosios šalies 2186,31 Eur netesybas (baudą) laikytinas pagrįstu.
22. Atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to sprendimą, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas procesines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl tenkintinas ieškinio reikalavimas ir iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos (2186,31 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovo atstovas pateikė prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3395,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 49,00 Eur žyminis mokestis. Teismas, įvertinęs procesinių dokumentų turinio apimtį, teisinio ginčo specifiką, ginčo sumos dydį, taip pat posėdžių skaičių ir trukmę, atkreipdamas dėmesį į tai, kad išrašytose sąskaitose nėra detalizuojama, už kokias konkrečiai teisines paslaugas išrašytos sąskaitos, kad teismas galėtų kokybiškai vertinti, ar prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžių, yra protingos, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimus, mažina prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už advokato atstovavimą iki 2000,00 Eur dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinas iš viso 2049 Eur (2000 Eur + 49 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui UAB ,,Buhalterės.lt“, juridinio asmens kodas 302546905, iš atsakovo UAB „Jūsų buhalterė“, juridinio asmens kodas 303237541, 2186,31 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 31 euro centus) netesybų, 6 (šešis) proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (2186,31 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. birželio 19 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovei UAB ,,Buhalterės.lt“, juridinio asmens kodas 302546905, iš atsakovo UAB „Jūsų buhalterė“, juridinio asmens kodas 303237541, 2049,00 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Rūta Kazlauskienė