Civilinė byla Nr. e2YT-10778-867/2022
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02235-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.5; 3.4.5.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 14 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų L. Ž. ir R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybės įmonė Turto bankas.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjai prašo nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas B. P., miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo mirusios sutuoktinės E. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu, nes po sutuoktinės mirties liko gyventi bendruose namuose ir juos prižiūrėjo bei valdė kaip savus. Pareiškimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad palikimą sudaro tėvų bendras ūkis, esantis (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po tėvo mirties jie kreipėsi pas notarą dėl palikimo priėmimo ir paaiškėjo, kad jų tėvas nėra priėmęs palikimo po savo sutuoktinės E. P. mirties. Nurodo, kad fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių įgyvendinimui ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palieka pareiškimą spręsti teismo nuožiūra ir nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kad jei teismas nustatytas, kad yra visos sąlygos palikimo fakto nustatymui, neprieštarauja pareiškimui ir prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), ir B. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų L. Ž. (duomenys neskelbtini) ir R. P. tėvai. Byloje esantis pareiškėjų tėvų santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrų centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad pareiškėjų tėvo vardu, pagal 1994-08-03 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. KIAK-7165, yra įregistruotos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir kitus inžinierinius statinius, esančius (duomenys neskelbtini)Šis nekilnojamas turtas įgytas E. P. ir B. P. gyvenant santuokoje, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.82 straipsnis, 3.87-3.88straipsniai). 2022-05-27 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad po E. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, nes nei testamentiniai, nei įstatyminiai mirusiosios įpėdiniai pareiškimų dėl palikimo priėmimo nepateikė notarų biuru. Šiame liudijime taip pat nurodyta, kad palikimui priimti yra praleistas terminas, todėl pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo arba dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. 2022-05-27 Klaipėdos rajono antrojo notarų biuro liudijimas patvirtina, kad pareiškėjai po savo tėvo mirties priėmė palikimą ir yra užvesta paveldėjimo byla Nr. 193/2022.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, po E. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir šiai dienai yra praleistas terminas jos plikimui priimti, todėl todėl būtina nustatyti faktinio palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą.
CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjai nurodo, kad po motinos mirties jų tėvas liko gyventi jų tėvams priklausančiame name ir rūpinosi tuo turtu, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo šį turtą iki pat savo mirties. Pareiškėjų tėvas kaip pergyvenęs savo sutuoktinę turėjo teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis).
Duomenų, kad E. P. būtų sudariusi testamentą nėra. Todėl palikimą po jos mirties pagal įstatymą turėjo teisę priimti jos sutuoktinis ir jos vaikai, tai yra pareiškėjai.
Nagrinėjamu atveju byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjų tėvas po savo sutuoktinės mirties liko gyventi santuokos metu įgytame nekilnojamajame ture ir juo rūpinosi kaip savu. Tai, kad pareiškėjų tėvas po sutuoktinės mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą patvirtina ir Klaipėdos rajono savivaldybės adminsitracijos Endriejavo seniūnijos 2022-11-07 raštas Nr.V4-26, kuriame nurodyta, kad E. P. nuo 1988 metų iki savo mirties (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini)., ((duomenys neskelbtini)suteiktas 2018 m.) kartu su vyru B. P. nuosavame name ir vedė bendrą namų ūkį kartu su savo sūnumi R. P. ir dukra L. Ž. bei į bylą pateikti mokėjimo kvitai už elektrą.
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjų tėvas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė pas notarą dėl palikimo primėmimo po savo sutuoktinės mirties, tačiau jis iš karto po savo sutuoktinės mirties faktiškai pradėdamas valdyti priėmė savo sutuoktinės palikimą (Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.
Teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Respublikos CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a :
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė