Baudžiamoji byla Nr.
2K-75/2006
Procesinio sprendimo kategorija
2.4.2.1.; 2.4.6.2.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
Valerijaus Čiučiulkos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Prano Kuconio,
sekretoriaujant E. Jasionienei,
dalyvaujant prokurorui I.
Mikelioniui,
gynėjams advokatams S. Juodeliui,
L. Karvelienei,
išteisintajam V. B.,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 1 d. nutarties,
kuria baudžiamasis procesas dėl V. S. ir V. B. nutrauktas suėjus baudžiamosios
atsakomybės senaties terminui.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti,
išteisintojo ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos
teismo 2004 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu:
V. S. ir V.
B. išteisinti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nepadarius veikos, turinčios
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; prokuroro civilinis ieškinys
paliktas nenagrinėtas.
V. S. buvo kaltinama
tuo, kad veikdama bendrininkų grupe padarė kontrabandą: 1993-1994 metais A. T.
suklastojus Lietuvos Respublikos piliečio pasą, pamestame R. L. Lietuvos
Respublikos piliečio pase perklijavus fotonuotrauką bei pakeitus pase gimimo
datą ir asmens kodą, 1994 m. rugsėjo 28 d. Skuodo rajono savivaldybėje A. T.,
panaudojus suklastotą pasą ir įregistravus R. L. personalinę įmonę, veikdama
bendrininkų grupe kartu su J. P., A. T., V. B. ir ikiteisminio tyrimo
nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandą, tai yra pergabeno per Lietuvos
Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, nepateikdama
jų muitinės kontrolei. 1994 m. pabaigoje V. S. J. P. pavedimu susitarė su
Latvijos piliečiu I. L. dėl benzino pirkimo; 1994 m. gruodžio – 1995 m. sausio
mėn. laikotarpiu gavusi iš Lietuvos ūkio subjektų avansu už benziną pinigus, J.
P. pavedimu dalį šių pinigų – apie 1 800 000 Lt - perdavė Latvijos Respublikos
gyventojui I. L. ir nurodė jam, kad į Lietuvą benzinas būtų atgabentas
fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, taip išvengiant muitinės kontrolės.
1994 m. gruodžio – 1995 m. sausio mėn. pradžioje perdavusi I. L. pinigus ir
žinomai neteisingus benzino gavėjo rekvizitus, iš anksto susitarusi, veikdama
bendrininkų grupe su J. P., V. B. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais
asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d.–1995 m. sausio 10 d. laikotarpiu pergabeno
geležinkelio transportu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Zarasų
muitinės Turmanto geležinkelio postą, į Lietuvą, Vaidotų geležinkelio stotį,
esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 100, ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“,
kurios direktoriaus J. P. įgaliota veikė ir kurios vardu benzinas buvo
perkamas, o fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, privalomą pateikti
muitinei 19 cisternų, 924 784 kg, neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio
vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 696 362 Lt, panaudodama
suklastotus kelio žiniaraščius su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais; 1995
m. sausio 11 d.–vasario 1 d. laikotarpiu pergabeno per Lietuvos Respublikos
valstybės sieną, Rokiškio muitinės Obelių geležinkelio postą ir Zarasų muitinės
Turmanto geležinkelio postą, 20 cisternų, 972 869 kg, neetiliuoto benzino A-76
krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 732 570
Lt, panaudodama suklastotus kelio žiniaraščius su žinomai melagingais gavėjo
rekvizitais, šių daiktų (39 cisternų benzino) nepateikė muitinės kontrolei.
1995 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui pateikus VĮ
,,Lietuvos geležinkeliai“, esančios Vilniuje, Mindaugo g. 12/14, darbuotojams
suklastotą R. L. personalinės įmonės 1995 m. sausio 10 d. prašymą Nr. 012 R. L.
įmonės krovinį peradresuoti kitiems ūkio subjektams ir gavus sutikimą, 1995 m.
sausio 12 d. V. B. Vaidotų geležinkelio stotyje, esančioje Vilniuje, Eišiškių
pl. 100, panaudojus pamestą J. I. Lietuvos Respublikos piliečio pasą,
ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens suklastotą įgaliojimą J. I. vardu Nr.
895786, išduotą fiktyvios R. L. įmonės, minėtą suklastotą R. L. personalinės
įmonės prašymą Nr. 012, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims suklastojus
kelio žiniaraščiuose muitinės pareigūno spaudo atspaudus ir žymas apie muitinės
formalumų atlikimą, V. B. už J. I. šiuose važtaraščiuose patvirtintus, kad R.
L. personalinė įmonė gavo krovinį, V. B. šiuos suklastotus kelio žiniaraščius
pateikus Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams, ji kartu su J. P. ir V. B.,
naudodama suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, 19 cisternų
benzino krovinio nepateikė muitinės kontrolei, nesumokėjo privalomų mokesčių,
taip padarydama 480 888 Lt žalą valstybei. Vaidotų geležinkelio stoties
darbuotojams gavus iš V. B. suklastotus dokumentus, fiktyvios R. L. personalinės
įmonės vardu atgabentą benziną peradresavo I. Š. firmai ,,(duomenys
neskelbtini)“, P. R. įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, V. B.
gamybinei – komercinei įmonei, G. A. įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“,
S. B. individualiai įmonei ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“. 1995 m.
sausio 13 d.–vasario 7 d. laikotarpiu į Lietuvą atgabentas, panaudojant
suklastotus kelio žiniaraščius su žinomai melagingais gavėjo rekvizitais, 20
cisternų, 972 869 kg, benzino krovinys, jai, J. P. ir V. B. šio krovinio
nepateikus muitinės kontrolei, 1995 m. sausio 18 d. Vilniaus m. vyriausiojo
policijos komisariato ekonominės policijos pareigūnų nurodymu buvo sulaikytas,
nespėjus V. S., J. P., A. T. ir V. B. realizuoti kontrabanda atgabento
krovinio.
V. B. buvo kaltinamas
tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe padėjo padaryti kontrabandą: 1993 – 1994
metų laikotarpiu, A. T. Lietuvos Respublikoje suklastojus Lietuvos Respublikos
piliečio pasą, pamestame R. L. Lietuvos Respublikos piliečio pase perklijavus
fotonuotrauką bei pakeitus pase gimimo datą ir asmens kodą, 1994 m. rugsėjo 28
d. Skuodo rajono savivaldybėje A. T., panaudojus suklastotą pasą ir
įregistravus R. L. personalinę įmonę, veikdamas bendrininkų grupe su V. S., J.
P., A. T. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padėjo padaryti
kontrabandą, tai yra padėjo pergabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną
privalomus pateikti muitinei daiktus nepateikiant jų muitinės kontrolei. 1994
m. pabaigoje V. S. J. P. pavedimu susitarus su Latvijos Respublikos gyventoju
I. L. dėl benzino pirkimo, 1994 m. gruodžio–1995 m. sausio mėn. laikotarpiu V.
S. gavus iš Lietuvos ūkio subjektų avansu už benziną pinigus ir dalį šių pinigų
– apie 1 800 000 Lt – J. P. pavedimu perdavus I. L. ir nurodžius I. L., kad į
Lietuvą benzinas būtų atgabentas fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, tai
yra jai nurodžius žinomai neteisingus benzino gavėjo rekvizitus, V. B., iš
anksto susitaręs, bendrininkų grupe kartu su A. T., V. S., J. P. ir
ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, 1994 m. gruodžio 30 d.–1995 m.
sausio 10 d. laikotarpiu padėjo pergabenti geležinkelio transportu per Lietuvos
Respublikos valstybės sieną, Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą, į
Lietuvą, Vaidotų geležinkelio stotį, esančią Vilniuje, Eišiškių pl. 100, ne UAB
,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vardu benzinas buvo perkamas, o
fiktyvios R. L. personalinės įmonės vardu, privalomą pateikti muitinei 19
cisternų, 924 784 kg, neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė
didmeninė rinkos vertė (be PVM ir akcizo) apie 696 362 Lt, panaudojant
suklastotus kelio žiniaraščius su žinomai melagingais krovinio gavėjo
rekvizitais; 1995 m. sausio 11 d.–vasario 1 d. laikotarpiu padėjo pergabenti
per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Rokiškio muitinės Obelių geležinkelio
postą ir Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio postą, 20 cisternų, 972 869 kg,
neetiliuoto benzino A-76 krovinį, kurio vidutinė didmeninė rinkos vertė (be PVM
ir akcizo) apie 732 570 Lt, panaudojant suklastotus kelio žiniaraščius su
žinomai melagingais krovinio gavėjo rekvizitais, šių daiktų (39 cisternų
benzino) nepateikė muitinės kontrolei. 1995 m. sausio 11 d. ikiteisminio tyrimo
nenustatytam asmeniui pateikus VĮ ,,Lietuvos geležinkeliai“, esančios Vilniuje,
Mindaugo g. 12/14, darbuotojams suklastotą R. L. personalinės įmonės 1995 m.
sausio 10 d. prašymą Nr. 012 R. L. personalinės įmonės krovinį peradresuoti
kitiems ūkio subjektams ir gavus sutikimą, 1995 m. sausio 12 d. jis Vaidotų
geležinkelio stotyje, esančioje Vilniuje, Eišiškių pl. 100, panaudojo pamestą
J. I. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, ikiteisminio tyrimo nenustatyto
asmens suklastotą įgaliojimą J. I. vardu, išduotą fiktyvios R. L. įmonės,
minėtą suklastotą R. L. personalinės įmonės prašymą Nr. 012, ikiteisminio
tyrimo nenustatytiems asmenims 1995 m. sausio 12 d. suklastojus kelio
žiniaraščiuose muitinės pareigūno spaudo atspaudus ir žymas apie muitinės
formalumų atlikimą, jis už J. I. šiuose žiniaraščiuose patvirtino, kad R. L.
personalinė įmonė gavo krovinį, ir šiuos suklastotus kelio žiniaraščius pateikė
Vaidotų geležinkelio stoties darbuotojams. Taip jis kartu su V. S. ir J. P.,
naudodami suklastotus dokumentus, išvengė muitinės kontrolės, 19 cisternų
benzino krovinio nepateikė muitinės kontrolei, nesumokėjo privalomų mokesčių,
padarydamas 480 888 Lt žalą valstybei. 1995 m. sausio 12 d. Vaidotų
geležinkelio stoties darbuotojams gavus iš jo suklastotus dokumentus, fiktyvios
R. L. personalinės įmonės vardu atgabentą benziną peradresavo I. Š. firmai ,,(duomenys
neskelbtini)“, P. R. įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“, V. B.
gamybinei – komercinei įmonei, G. A. įmonei ,,(duomenys neskelbtini)“,
V. B. individualiai įmonei ir AB ,,(duomenys neskelbtini)“. 1995 m.
sausio 11 d.–vasario 1 d. laikotarpiu į Lietuvą atgabentas, panaudojant
suklastotus dokumentus – kelio žiniaraščius su žinomai melagingais gavėjo
rekvizitais – 20 cisternų, 972 869 kg, benzino krovinys, jam, J. P. ir V. S.
šio krovinio nepateikus muitinės kontrolei, 1995 m. sausio 18 d. Vilniaus m.
vyriausiojo policijos komisariato ekonominės policijos pareigūnų nurodymu buvo
sulaikytas, nespėjus jam, J. P., V. S. ir A. T. realizuoti kontrabanda
atgabento krovinio.
Pirmosios instancijos
teismas V. S. ir V. B. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisino padaręs išvadą,
kad jie nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių. Nuosprendyje nurodoma, kad gabenant benziną į Lietuvą geležinkeliu per
Lietuvos Respublikos valstybės sieną Zarasų muitinės Turmanto geležinkelio
posto Rokiškio muitinės Obelių postą, šis krovinys buvo užfiksuotas
personalinės R. L. įmonės vardu, tai patvirtina muitinės spaudas. Iš to teismas
padarė išvadą, kad vieno iš kontrabandos požymių – benzino nepateikimo muitinės
kontrolei – šiuo atveju nebuvo. Nuosprendyje pripažįstama, kad nustatytas kitas
kontrabandos požymis – kitoks muitinės kontrolės išvengimas. Tačiau, teismo
nuomone, byloje nebuvo surinkta duomenų apie tai, kad V. S. ir V. B. suvokė,
jog R. L. personalinė įmonė buvo fiktyvi. Priešingai, tos įmonės įregistravimas
Mažeikių rajono savivaldybėje patvirtino tos įmonės realumą. Teismas nenustatė
pagrindo suabejoti kaltinamųjų parodymais ir padarė išvadą, kad V. S. ir V. B.
veikose nebuvo tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą. J. P., dėl kurio byla
išskirta, prieštaringi ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teismui nedavė
pagrindo tvirtinti, jog kaltinamieji žinojo apie R. L. įmonės fiktyvumą ir apie
benzino gabenimą per valstybės sieną kontrabandos būdu. Be to, J. P. parodymų
teismas nevertino kaip įrodymo, nes šis asmuo byloje pats yra kaltinamasis, nuo
teismo pasislėpė ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojų P. R., V. B.
ir kitų asmenų parodymus dėl V. S. padėties UAB ,,(duomenys neskelbtini)“
teismas įvertino tik kaip spėjamojo pobūdžio asmeninius vertinimus. Teismo
nuomone, nepasitvirtino ir kaltinimai, kad V. S. ir V. B. padarė kontrabandą
veikdami bendrininkų grupe. Tai, kad V. B. anksčiau V. S. buvo matęs, jų
tarpusavio susitarimo padaryti kontrabandą nepatvirtina.
Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 1 d.
nutartimi baudžiamasis procesas dėl V. S. ir V. B. veikų nutrauktas suėjus
baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Kolegija konstatavo, kad neturi
procesinių galimybių išnagrinėti prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų
vertinimo, teismo išvadų atitikimo bylos aplinkybėms, išteisintųjų kaltės ir
baudžiamųjų įstatymų taikymo, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties
terminai. Kolegijos nuomone, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminui, tolesnis bylos nagrinėjimas netenka prasmės, nes asmenims, dėl kurių
paduotas apeliacinis skundas, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas,
be to, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pradėtas baudžiamasis
procesas turi būti nutrauktas. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios baudžiamasis
procesas turi būti nutrauktas, jokie tolesni procesiniai veiksmai negali būti
atliekami, taip pat negali būti ir tiriami įrodymai bylą nagrinėjant apeliacine
tvarka. Nesant procesinės galimybės atlikti įrodymų tyrimą, kolegija negali
išnagrinėti paduoto apeliacinio skundo argumentų, o neišsprendus išteisintųjų
kaltės klausimo, nėra ir pagrindo panaikinti išteisinamąjį nuosprendį. Be to,
BPK XXIV skyrius ir konkrečiai BPK 326 straipsnis nereglamentuoja atvejo, kai,
pradėjus nagrinėti apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, sueina
baudžiamosios atsakomybės senaties terminai.
Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro pavaduotojas kasaciniu skundu prašo apeliacinės
instancijos teismo nutartį panaikinti dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius
nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo visų prokuroro
apeliacinio skundo argumentų ir motyvų, o tai sukliudė teismui išsamiai
išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą. Teismas, atsisakydamas
nagrinėti prokuroro skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, teismo išvadų
atitikimo bylos aplinkybėms, kaltės klausimo išsprendimo ir baudžiamųjų
įstatymų taikymo, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes BPK
nenumato, kad baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo faktas būtų
pagrindas palikti apeliacinį skundą nenagrinėtą ar jį atmesti. Lietuvos
apeliacinis teismas, neišnagrinėjęs prokuroro apeliacinio skundo, neišsprendęs
apeliacinio skundo pagrįstumo klausimo, pažeidė BPK 1 straipsnyje numatytus
reikalavimus. V. S. ir V. B. kaltės klausimas jau negali būti sprendžiamas
baudžiamojo proceso tvarka (BK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 95 straipsnis),
tačiau pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimais yra atimta
teisė valstybei reikalauti žalos atlyginimo ir civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos
Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pateikė teismams
konsultaciją B3-348 išaiškindamas, kad apeliacinio proceso paskirtis yra
užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos
teismų nuosprendžiai, todėl nepagrįstas išteisinamasis nuosprendis negali būti paliktas
galioti vien todėl, kad iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme
suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Kasatoriaus manymu, šioje
baudžiamojoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, neišnagrinėjęs prokuroro
apeliacinio skundo, paliko galioti iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą Vilniaus
apygardos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Lietuvos Respublikos
generalinio prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas tenkintinas.
BPK normų,
reglamentuojančių bylų procesą apeliacinės instancijos teisme, taikymas
Apeliacinės
instancijos teismo išvada apie tai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės
senaties terminui jis neturįs procesinių galimybių išnagrinėti prokuroro
apeliacinio skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo, teismo išvadų atitikimo bylos
aplinkybėms, išteisintųjų kaltės ir baudžiamųjų įstatymų taikymo, yra
nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąjį procesą nutraukė
konstatavęs, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas suėjo po
išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, ir padaręs išvadą, kad suėjus šiam
terminui tolesnis procesas neturi prasmės ir iš viso negalimas. Tokia teismo
nuostata yra klaidinga.
Baudžiamosios
atsakomybės senaties terminų suėjimas yra viena aplinkybių, dėl kurių
baudžiamasis procesas negalimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši
aplinkybė iš tikrųjų yra viena baudžiamojo proceso bendrųjų nuostatų, taikomų
ir apeliaciniame procese. Tačiau BPK 3 straipsnis yra bendroji baudžiamojo
proceso nuostata tiktai tiek, kiek jis numato proceso nutraukimo pagrindus. Šis
straipsnis nereglamentuoja baudžiamojo proceso nutraukimo formos, kuri nėra
bendroji baudžiamojo proceso nuostata, o priklauso nuo proceso stadijos. Taip
ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja BPK 212–216
straipsniai, bylos nutraukimą jos parengimo nagrinėti teisme metu – BPK 235
straipsnis, bylos nutraukimą teisminio nagrinėjimo metu – BPK 254 straipsnis.
Priklausomai nuo baudžiamojo proceso stadijos, nors ir nežymiai, tačiau
skiriasi tiek baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindai, tiek nutraukimo forma.
Bylos nutraukimą
nagrinėjant ją apeliacinės instancijos teisme reglamentuoja BPK 326, 327, 331,
332 straipsniai. BPK 327 straipsnio 1 punktas, kaip teisingai pažymėjo
apeliacinės instancijos teismas, numato tik apkaltinamojo nuosprendžio
panaikinimo ir bylos nutraukimo galimybę, kai nustatoma BPK 3 straipsnio 1
dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas,
ir tiesiogiai nenumato galimybės esant šiai aplinkybei panaikinti išteisinamąjį
nuosprendį. Tokia situacija gali būti įvardyta kaip įstatymo spraga, tačiau ji
nereiškia, kad turi būti paliekami galioti neteisėti ir nepagrįsti pirmosios
instancijos teismo išteisinamieji nuosprendžiai. Tokia išvada daroma įvertinus
šias aplinkybes.
Pirma, bylų proceso
apeliacinės instancijos teisme paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų
neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys).
Pirmosios instancijos teismų sprendimai, priimami išnagrinėjus bylą iš esmės,
yra teisingumo vykdymo aktai. Šie aktai priimami Lietuvos Respublikos vardu ir
yra vienos iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje
išvardytų valdžios rūšių – teisminės valdžios – įgyvendinimo forma.
Neatsitiktinai pirmosios instancijos teismo priimtiems teisingumo vykdymo
aktams keliami aukšti teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai, ir šie aktai nuo
priėmimo momento neįsiteisėja. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir
lemia, ar pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis (nutartis) įsiteisėja
ir pradedamas vykdyti, ar ne. Dėl šių priežasčių teisingumo vykdymo akto
teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas visada turi prasmę, nekalbant apie tai,
kad samprotavimai apie bylos nagrinėjimo prasmę nesant galimybės priimti
apkaltinamąjį nuosprendį nėra korektiški teisingumo vykdymo ir nekaltumo
prezumpcijos požiūriu.
Antra, baudžiamosios
atsakomybės senaties terminų suėjimas nėra tokia aplinkybė, dėl kurios
baudžiamasis procesas fiziškai neįmanomas, kaip tai yra, pavyzdžiui, tuo
atveju, kai nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro ar
nukentėjusiojo apeliacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo ir
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo miršta išteisintasis.
Trečia, BPK normos,
reglamentuojančios apeliacinės instancijos teismo sprendimų rūšis ir jų
priėmimą, nenumato galimybės priimti sprendimą, nepasisakius dėl apeliacinio
skundo argumentų pagrįstumo ir šiuo skundu apskųsto teismo nuosprendžio
(nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo.
Ketvirta, kalbėti
apie baudžiamosios atsakomybės terminų suėjimą ir baudžiamojo proceso ar bylos
nutraukimą šiuo pagrindu galima tik tada, kai yra procesinė galimybė priimti
apkaltinamąjį nuosprendį. Tuo tarpu, nepanaikinus išteisinamojo nuosprendžio,
nėra procesinės galimybės priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Nurodytos aplinkybės
leidžia daryti išvadą, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas
po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nėra
aplinkybė, trukdanti tikrinti šio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą apeliacine
tvarka ir leidžianti apeliacinės instancijos teismui nutraukti procesą
nepasisakius dėl apeliacinio skundo pagrįstumo bei apskųsto nuosprendžio
teisėtumo ir pagrįstumo. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi
nagrinėti byloje paduotą apeliacinį skundą ir, nustatęs, kad pirmosios
instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį
galioti, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas – jį
panaikinti bei nutraukti bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties
terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo
Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas,
reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 15 punktas).
Apeliacinės instancijos
teismas neišnagrinėjo visų Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo
prokuroro apeliacinio skundo argumentų, todėl pažeidė BPK 320 straipsnio 3
dalyje numatytus reikalavimus, be to, priėmė sprendimą, nenumatytą BPK 326
straipsnyje. Šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti
bylą ir priimti teisingą nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis
naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 1 d.
nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Valerijus
Čiučiulka
Josifas
Tomaševičius
Pranas
Kuconis