Civilinė byla Nr. 3K-3-120/2014

                                           Teisminio proceso Nr.               2-01-3-15641-2010-6

                Procesinio sprendimo kategorija 95.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Finansų rizikos valdymas“ dėl sutarties pripažinimo negaliojančia; tretieji asmenys: AB „Agrowill Group“, AB „ŽIA Valda“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių netinkamos šalies pakeitimo tinkama tvarką ir sąlygas (CPK 45 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia su atsakovu sudarytą  paprastųjų vardinių AB „Agrowill Group“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, taikyti restituciją natūra ir priteisti iš atsakovo už akcijas sumokėtų 50 000 Lt, o atsakovui sugrąžinti nuosavybės teises į AB „Agrowill Group“ 8 620 paprastųjų vardinių akcijų. Jis nurodė, kad išleidžiamų akcijų apibūdinimas ir viešai siūlomų akcijų įsigijimo sąlygos buvo pateiktos Akcijų emisijos prospekte (toliau – Prospektas), kurį 2008 m. rugsėjo 3 d. patvirtino Vertybinių popierių komisija. Prospekte nurodyta, kad neeilinis visuotinis AB „Agrowill Group“ akcininkų susirinkimas 2008 m. liepos 21 d. nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, išleidžiant 4 635 045 paprastąsias vardines vieno lito nominalios vertės akcijas, atšaukiant visų akcininkų pirmumo teisę įsigyti išleidžiamas akcijas ir suteikiant išimtinę teisę UAB „ŽIA valda“ įsigyti 3 090 030 akcijų, o UAB „Finasta“ – 1 545 015 akcijų, skirtų viešai platinti investuotojams. UAB „ŽIA valda“ įsipareigojo ne vėliau kaip 2008 m. rugsėjo 22 d. sudaryti su AB „Agrowill Group“ išleidžiamų akcijų sutartį ir pasirašyti 3 090 030 naujos emisijos akcijų. Ieškovo teigimu, jo pateiktas akcijų pirkimo įsipareigojimas bei akcijų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas buvo išimtinai susijęs su naujos 4 635 045 paprastųjų vardinių AB „Agrowill Group“ akcijų emisijos išleidimu ir atitinkamai šios bendrovės įstatinio kapitalo padidinimu. 2008 m. gruodžio 12 d. paskelbus pranešimą apie UAB „ŽIA valda“ 2008 m. rugsėjo 12 d. su AB „Agrowill Group“ sudarytos akcijų pasirašymo sutarties dėl pasikeitusios padėties finansų rinkoje nutraukimą, nebuvo įvykdyta Prospekte nurodyta esminė sąlyga, todėl, akcijų pirkimo sutartis neteko teisinio pagrindo ir yra negaliojanti. Už 2008 m. rugsėjo 12 d. sumokėtus 50 000 Lt naujos emisijos akcijoms pirkti į ieškovo vardu atidarytą vertybinių popierių sąskaitą buvo įskaitytos su investuotojais atsiskaityti skirtos UAB „Finasta“ bendrovės „Invalda“ paskolintos akcijos. Nepadidinus bendrovės „Agrowill Group“ įstatinio kapitalo, nebuvo pritraukta lėšų, prarasta galimybė siekti Prospekte nurodytų tikslų, sumažėjo bendrovės vertė. Ieškovo teigimu, jam parduotas daiktas (akcijos) neatitinka kokybės reikalavimų, todėl jis, kaip pirkėjas, turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, nes netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

              Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2012 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad Prospekte deklaruojamas įstatinio kapitalo didinimas siekiant pritraukti papildomą kapitalą bendrovės plėtrai užtikrinti buvo ta esminė sąlyga, dėl kurios ieškovas ir siekė įsigyti naujos emisijos bendrovės akcijų, todėl sprendė, jog ieškovo pasirašytas akcijų pirkimo įsipareigojimas, o po to sutartis buvo sąlyginis sandoris su atidedamąja sąlyga. 2008 m. gruodžio 15 d. paskelbus pranešimą apie bendrovės „ŽIA valda“ su AB „Agrowill Group“ sudarytos akcijų pasirašymo sutarties nutraukimą dėl pasikeitusios padėties finansų rinkoje, Prospekte nurodyta esminė sąlyga, susijusi su šios bendrovės įstatinio kapitalo didinimu, nebuvo įvykdyta. Teismas, nustatė, kad UAB „ŽIA valda“, atsisakiusi išpirkti jai skirtas akcijas, Komisijos 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu buvo nubausta už klaidinamos informacijos investuotojams pateikimą, o emitentas – AB „Agrowill Group“ – už pavėluotą atskleidimą informacijos apie esminį įvykį. Teismas pažymėjo, kad pranešimas apie stambaus akcininko UAB „ŽIA valda“ akcijų pasirašymo sutarties nutraukimą buvo paskelbtas 2008 m. gruodžio 15 d., o emitento AB „Agrowill Group” valdybos nutarimas dėl įstatinio kapitalo didinimo tik iki 27 687 747 Lt buvo priimtas kitą dieną, t. y. ieškovas jau nebegalėjo atsisakyti įsipareigojimo pirkti akcijas. Kadangi 2008 m. rugsėjo mėnesį į ieškovo  sąskaitą buvo įskaitytos 8620 bendrovės „Agrowill Group” ankstesnės emisijos skolintų akcijų po 5,80 Lt už vienetą, nors jų ieškovas galėjo nusipirkti rinkos kaina akcijų biržoje, tai teismas sprendė, kad buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai, šalių sudaryta akcijų pirkimo sutartis nebesukėlė teisinių padarinių. Teismas nustatė, kad emtitento akcijas platino, investuotojų įsipareigojimus priiminėjo bei sutartis sudarinėjo atsakovas, todėl ši bendrovė, būdama teisių perėmėja, yra tinkamas atsakovas. AB „Agrowill group” ir jos pagrindinis akcininkas UAB „ŽIA valda” sudarė tikrovės neatitinkantį ir klaidinantį įspūdį, manipuliavo rinka, todėl ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, buvo suklaidintas atsakovo viešai skelbiamos informacijos, reklamos, negalėjo kaip apdairus, atidus žmogus numatyti atsakovo ir trečiųjų asmenų veiksmų, kad bus apgautas, kad bus vykdoma manipuliacija ir apgaulė investuotojų atžvilgiu.

              Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo ir trečiųjų asmenų apeliacinius skundus, 2013 m. birželio 26 d. nutartimi juos iš dalies tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kolegija nurodė, kad ieškovo ginčijamas AB „Agrowill Group“ paprastųjų akcijų pirkimo–pardavimo sandoris buvo bendrovės naujos emisijos akcijų platinimo procedūros sudedamoji dalis. Emitentas AB „Agrowill Group“, siekdamas visas naujai išleidžiamas akcijas iš karto įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir pateikti akcijas viešam siūlymui investuotojams, parengė Akcijų emisijos prospektą, kuriame nurodyta, kad AB „Finasta“ įmonių finansai yra viešai siūlomų akcijų viešo platinimo organizatorius, akcijų platinimą vykdys AB FMIĮ „Finasta“ ir UAB FMĮ „Orion securities“. UAB „Finansų rizikos valdymas“ įsipareigojo pasirašyti 1 545 015 paprastųjų vardinių AB „Agrowill Group“ akcijų paskolos sutartį  ir pavesti platintojams (tarpininkams) juos išplatinti, pateikti akcijas investuotojams, per dvi darbo dienas nuo siūlymo pabaigos pasirašyti su AB „Argowill Group“ akcijų pasirašymo sutartį dėl akcijų įsigijimo bei pilnai apmokėti pasirašytas akcijas ne vėliau nei 2008 m. rugsėjo 24 d. Atsakovas įvykdė savo įsipareigojimus, numatytus Akcijų emisijos prospekte. Po to, kai padidintas AB „Agrowill Group“ kapitalas buvo įregistruotas, atsakovas įgytas naujos emisijos akcijas grąžino AB „Invalda“.  Viešajame Komisijos pranešime apie sprendimą skirti baudą AB „ŽIA valda“ už manipuliavimą informacija Komisija atkreipė investuotojų dėmesį į tai, kad jie turi teisę teismo tvarka siekti restitucijos ir reikalauti grąžinti įnašus už akcijas, jei mano, jog prospekte nurodytos aplinkybės, kurios turėjo įvykti, tačiau neįvyko, buvo reikšmingos jų priimtiems investiciniams sprendimams, t. y. Komisijos vertinimu, investuotojais laikytini asmenys, įsigiję akcijų Bendrovės paprastųjų vardinių akcijų emisijos prospekte nurodytomis sąlygomis. Kolegija pažymėjo, kad akcijų pasirašymo sutartimi viena šalis įsipareigoja pateikti tam tikrą skaičių naujų akcijų, o kita šalis – apmokėti visą pasirašytų akcijų emisijos kainą. Jeigu bendrovė akcijų pasirašymo sutartyje pateikė neteisingus ar ne visus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, akciją pasirašęs asmuo iki bendrovės pakeistų dėl įstatinio kapitalo padidinimo įstatų įregistravimo turi teisę raštu reikalauti grąžinti jo įnašą už pasirašytas akcijas; bendrovė nedelsdama privalo jo įnašą grąžinti be jokių atskaitymų (Akcinių bendrovių įstatymo 44 straipsnio 5 dalis). Kolegija, remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš materialinio teisinio santykio tarp ieškovo, kaip investuotojo, ir emitento – akcinės bendrovės, todėl pagal CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą nagrinėjamoje byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas iš esmės argumentais dėl CPK 45 straipsnio netinkamo taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino materialinį teisinį santykį, iš kurio kilo ginčas. Esminėse akcijų pirkimo įsipareigojimo sąlygose nurodyta, kad akcijų pirkimo įsipareigojimas yra įsipareigojimą pateikusio asmens (ieškovo) pasiūlymas pirkti iš pardavėjo (atsakovo) AB „Agrowill Group“ paprastąsias vardines vieno lito nominaliosios vertės akcijas. Kasatoriaus teigimu, jis, vykdydamas Esmines akcijų pirkimo įsipareigojimo sąlygas, 2008 m. rugsėjo 12 d. pervedė į įsipareigojimą priimančio tarpininko AB FMĮ „Finasta“ atidarytą sąskaitą 50 500 Lt, kurias AB FMĮ „Finasta“ pagal Esmines akcijų pirkimo įsipareigojimo sąlygas pervedė į pardavėjo (atsakovo) sąskaitą, o parduodamas AB „Agrowill Group“ akcijas įskaitė į ieškovo vardu atidarytą vertybinių popierių sąskaitą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas pagal Akcijų pirkimo įsipareigojimą investuotojui perdavė ne naujai išleidžiamas atsakovo pasirašytas AB „Agrowill Group“, bet iš AB „Invalda“ paskolos sutarties pagrindu nuosavybės teise įgytas AB „Agrowill Group“ akcijas. Taigi ieškovas byloje pareiškė reikalavimą atsakovui UAB „Finansų rizikos valdymas“ kaip pardavėjui dėl ieškovo ir atsakovo pasirašytos AB „Agrowill Group“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nuo pat jos sudarymo momento, remdamasis sąlyginio sandorio su atidedamąja sąlyga teisiniu reguliavimu ir įstatyme nustatytais teisiniais padariniais, o atsakovo UAB „Finansų rizikos valdymas“ ir trečiojo asmens AB „Agrowill Group“ tarpusavio santykiai yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčas šioje byloje kilo iš materialinio teisinio santykio tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Finansų rizikos valdymas“, nes būtent šie asmenys 2008 m. rugsėjo 12 d. pasirašė akcijų pirkimo įsipareigojimą dėl AB „Agrowill Group“ 8620 paprastųjų vardinių akcijų įsigijimo ir Esmines akcijų pirkimo įsipareigojimo sąlygas, jos pasirašė rinkoje jau esančių, o ne naujai išleistų akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, akcijų pasirašymo sutartis su AB „Agrowill Group“ sudarė tik du subjektai: atsakovas UAB „Finansų rizikos valdymas“ ir UAB „ŽIA Valda“; atsakovas su ieškovu pasirašytuose dokumentuose yra nurodomas pardavėju, vykdžiusiu pasirašytą sutartį ir perdavusiu ieškovui sutarties dalyką; būtent pardavėjui nuosavybės teise priklausė ieškovui perduotos bendrovės akcijos. Taigi byloje surinkti rašytiniai įrodymai ir ieškinio dalykas patvirtina, kad ginčo dalykas yra akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios šalis – pardavėjas yra atsakovas UAB „Finansų rizikos valdymas“, bet ne akcijas išleidžianti AB „Agrowill Group“, t. y. investuotojo ir AB „Agrowill Group“ nesiejo jokie akcijų pasirašymo santykiai.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą atsakovas UAB ,,Finansų rizikos valdymas“ prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad kasatorius skunde nemini aplinkybės, jog AB „Agrowill Group“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta, kad jei per akcijoms pasirašyti skirtą laiką pasirašomos ne visos naujos emisijos akcijos, tai įstatinis bendrovės kapitalas didinamas pasirašytų akcijų nominalių verčių suma. Prospekete nurodyta, kad už jame pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą yra atsakinga tik AB „Agrowill Group“, atsakovas atliko tik techninius veiksmus, su investuotojais nesudarė sutarčių dėl AB „Agrowill Group“ platinamų akcijų, šias sutartis sudarinėjo platintojai, konkrečiai šiuo atveju – tarpininkas AB FMĮ „Finasta“. Taigi laikytina, kad kasatorius AB „Agrowill Group“ akcijų įsigijimo sandorį sudarė per tarpininką AB FMĮ „Finasta“ tiesiogiai su AB „Agrowill Group“, o ne su atsakovu. Kasatorius, manydamas, kad akcijų platinimas nebuvo įvykdytas ir jis, kaip profesionalus investuotojas, buvo apgautas, pagal ABĮ reikalavimą grąžinti įnašą už įsigytas akcijas gali reikšti akcijų emitentui, todėl apeliacinės instancijos teismas teisingai sprendė, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp ieškovo, kaip investuotojo, ir emitento – akcinės bendrovės.

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo AB „ŽIA valda“ prašo atmesti kasacinį skundą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo šalių teisinius santykius, pagrįstai taikė CPK 45 straipsnį, nenukrypo nuo teismų praktikos. Teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Seesam Lietuva“ v. UAB ,,Yglė“, bylos Nr. 3K-3-448/2011).

Atsiliepimu į ieškovo kasacinį skundą trečiasis asmuo RAB „Agrowill Group“ prašo atmesti kasacinį skundą. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 45 straipsnį. Pagal teismų praktiką teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, kad atsakovu gali būti kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teisę prašyti tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Seesam Lietuva“ v. UAB ,,Yglė“, bylos Nr. 3K-3-448/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Vienas pagrindinių civilinių proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Šis principas yra analogiško principo egzistavimo materialiojoje teisėje egzistavimo padarinys. Pagal civilinio proceso teisės doktriną dispozityvumas reiškia, kad šalys gali disponuoti ir ginčo objektu (materialusis dispozityvumo principo aspektas), ir procesinėmis priemonėmis (procesinis dispozityvumo principo aspektas), taigi turi plačią autonomiją, tačiau, atsižvelgiant į proceso teisės normas, dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Būtent procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Visais atvejais šie proceso dalyviai gali būti pakeičiami tik esant ieškovo sutikimui, taigi, šia procesine priemone gali disponuoti tik ieškovas (CPK 45 straipsnio 2, 3 dalys). Toks proceso teisės normos aiškinimas atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, kad bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“, Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-7-161/2009; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. D. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-436/2012; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-605/2013). Teismo šalių procesinių veiksmų kontrolė pasireiškia tuo, kad teismas, nagrinėdamas bylą ir nustatęs, jog byloje atsakovu gali būti patrauktas kitas asmuo, turi išaiškinti ieškovui teises prašant tokį asmenį patraukti dalyvauti byloje atsakovu (CPK 43 straipsnis) ar jį pakeisti tinkamu atsakovu (CPK 45 straipsnis). Kitu atveju, ieškovui nesutinkant, kad atsakovas būtų pakeistas, teismas bylą nagrinėja iš esmės (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia (T. 1, b. l. 2) reiškė UAB „Finansų rizikos valdymas“, kuri bylos pirmosios instancijos teismo posėdyje metu nurodė, kad ieškinys iš tikrųjų turėtų būti reiškiamas trečiajam asmeniui AB „Agrowill Group“ (T. 1, b. l. 199), šį argumentą dar kartą nurodė apeliaciniame skunde (T. 1, b. l. 217), tačiau ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą argumentavo, jog jo pasirinktas atsakovas yra tinkama proceso šalis šioje byloje atsižvelgiant į akcijų pirkimo–pardavimo sandorio turinį ir sąlygas (T. 1, b. l. 264). Apeliacinės instancijos teismas nutartį grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui motyvavo tuo, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą nagrinėjamoje byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam teismui pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Minėta, kad pagal CPK 45 straipsnio 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu, t. y. teismas turi pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Tai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, nes atsakovui turi būti užtikrintas dalyvavimas byloje ir galimybė naudotis procesinėmis teisėmis nuo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į susidariusią situaciją, jog ieškovas, atstovaujamas advokato, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose nuosekliai laikėsi pozicijos, kad jo pasirinktas ir ieškinyje nurodytas atsakovas yra tinkama proceso šalis ir būtent šis atsakovas turi pareigą atsakyti pagal jo pareikštą ieškinį, t. y. ieškovas aiškiai išreiškė savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutiko atsakovo pakeisti kitu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau aptartas aplinkybes, pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį turėjo nagrinėti bylą iš esmės. Pažymėtina, kad nors teisė esant tam tikroms sąlygoms pakeisti netinkamą šalį tinkama nustatyta ieškovo interesais ir skirta, be kita ko, užtikrinti ekonomiškesnį ir greitesnį bylų nagrinėjimą, kita vertus, bylų grąžinimas nagrinėti iš naujo be pakankamo teisinio pagrindo šiems siekiams prieštarauja. Dėl to apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad ieškovas atsisako pasinaudoti savo teise keisti atsakovą, bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka atitiktų proceso ekonomiškumo bei koncentruotumo principus, įtvirtintus CPK 7 straipsnyje.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus bei į tai, kad kasacinis skundas taip pat grindžiamas argumentais, jog kasatoriaus pasirinktas bei ieškinyje nurodytas asmuo yra tinkamas atsakovas, kurio kasatorius neketina keisti, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui todėl, kad šis teismas nepasiūlė pakeisti atsakovo, pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo atveju panaikino formaliu pagrindu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo priimta nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo tinkamumo sprendė, nenagrinėjęs ginčo iš esmės. Nutartyje pakartotos Akcijų emisijos prospekto nuostatos, konstatuota, kad atsakovas savo įsipareigojimus įvykdė, nors, kita vertus, tiesiogiai nurodyta, jog teismas nepasisako dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujančius byloje asmenis sieja sudėtingi specifiniai santykiai, susiklostę platinant vertybinius popierius. Tam, kad būtų galima nuspręsti, kas atsakingas dėl ieškovui, jo manymu, atsiradusių neigiamų padarinių, būtina įvertinti ne tik šalių sudarytą sutartį bei joje nustatytas sutarties šalių teises ir pareigas, bet ir jų santykius su kitais akcijų emisijos platinime dalyvavusiais subjektais, jų visų tarpusavio įsipareigojimus. Tik ištyrus šias aplinkybes galima nustatyti atsakovo funkcijas ir teisinį statusą akcijų emisijos platinimo procese (tarpininkas, platinamų akcijų savininkas, kito asmens atstovas ir pan.), teisiškai kvalifikuoti šalių santykius ir parinkti taikytinas teisės normas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas  bylą iš naujo ir spręsdamas ginčą iš esmės, turės dar kartą įvertinti, ar ieškovo nurodytas  atsakovas yra ginčijamo materialinio santykio dalyvis ir priklausomai nuo to spręsti ginčą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 30,14 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 8 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, tai dėl teismo ir šalių turėtų išlaidų priteisimo turės pasisakyti teismas, dar kartą išnagrinėjęs bylą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Dangutė Ambrasienė 

Birutė Janavičiūtė

Juozas Šerkšnas