Civilinė byla Nr. e2A-678-253/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04796-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Almanto Padvelskio, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo ir atsakovo V. M. priešieškinį ieškovei A. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą prašydama: pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisti išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis tvarko ieškovė, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka, sudaryta 2007 m. liepos 28 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje nustatyta, jog atsakovas šalių nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės po 500 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė A. M.. Ieškovė teigė, jog po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis, ekonominė situacija, dėl to teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Atsakovas sutiko tik šiek tiek padidinti išlaikymą ir pradėjo teikti 160,00 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Nepilnametis sūnus T. M. lanko (duomenys neskelbtini) progimnaziją, eina į penktą klasę, taip pat lanko šokių būrelį (duomenys neskelbtini) nori lankyti kartingo treniruotes. Vaikui natūraliai augant ir vystantis atitinkamai pasikeitė ir turimos išlaidos, susijusios su sūnaus maitinimu, išaugo turimos išlaidos aprangai, higienos prekėms, vaiko lavinimui. Atsižvelgiant į nepilnamečio sūnaus amžių, sveikatos būklę, poreikius, jo išlaikymui per mėnesį reikia 500–600 Eur. Aptardama savo finansines galimybes prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, nurodo, kad šiuo metu turtinė padėtis yra blogesnė, nei buvo santuokos nutraukimo metu, – po santuokos nutraukimo dirbo, tačiau šiuo metu nedirba, yra registruota darbo biržoje, neturi jokių transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, išskyrus žemės sklypą, kurį įgijo dovanojimo sutarties pagrindu dar iki santuokos sudarymo. Taip pat turi ir išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamo maisto, drabužių, avalynės, kitos asmeninės išlaidos. 

3.       Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „V. M. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui papildomai pervesti 2 896 Eur dydžio išlaikymą, šią išlaikymo dalį išmokant periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į A. M. nurodytą banko sąskaitą“; 2) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi T. M., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, pagal kurią: 1. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 20.00 val. iki sekmadienio 16 val.; 2. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; 3. šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val.; neporiniais metais – nuo gruodžio 28 d. 12.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17.00 val.; 4. atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi šv. Velykų šventes – nuo šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16.00 val. iki antros šv. Velykų dienos pirmadienio 16.00 val.; 5. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 6. visos šalių sūnaus kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka – ieškovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas; 7. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi 1 mėnesį per vaiko vasaros atostogas (iš eilės arba dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 8. savo bendravimo su sūnumi laiku atsakovas turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informavęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 savaites, tokiu atveju atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione; 9. ieškovė privalo nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui apie susidariusią sunkią sūnaus sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas; 10. ieškovė privalo iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš mėnesį, pranešti atsakovui, apie šalių sūnaus gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat nedelsiant pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis; 3) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. 

4.       Atsakovas nurodė, kad šalių pasirašytoje ir teismo patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, be kita ko, buvo susitarta dėl su ieškove liekančio gyventi nepilnamečio sūnaus išlaikymo: atsakovas įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti 500,00 Lt (145,00 Eur) periodinių išmokų nuo teismo sprendimo įsisėjimo dienos, išlaikymo lėšas pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą, taip pat įsipareigojo nepilnamečio sūnaus išlaikymui papildomai pervesti 10 000 Lt (2 896,00 Eur) į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą. Pagal teismo patvirtintos sutarties sąlygas, šios papildomos lėšos į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą turi būti pervestos bet kokiomis atsakovui priimtinomis dalimis ir terminais ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 27 d. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti tik vieną dalį nepilnamečio vaiko tėvų susitarimo dėl išlaikymo vaikui teikimo formos ir tvarkos, taip iš atsakovo reikalaudama gerokai daugiau, nei sutuoktiniai (vaiko tėvai) buvo aptarę ir nusprendę, nutraukiant jų santuoką. Nuo priešieškinio pateikimo teismui momento iki sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatyto termino (2025 m. spalio 25 d.), kada neginčijamai atsiras atsakovo pareiga nepilnamečio sūnaus išlaikymui sumokėti sutartyje numatytą sumą – 2 896 Eur, yra 72 mėnesiai; iki bendro šalių vaiko pilnametystės 84 mėnesiai. 2 896 Eur sumą išskaidžius lygiomis dalimis iki sūnaus T. M. pilnametystės, per vieną mėnesį mokėtina suma sudaro 34,48 Eur (2 896 Eur / 84 mėn.). Kadangi ieškovė renkasi ne taupyti vaiko ateičiai, o visus vaiko išlaikymui skirtinus pinigus turėti galimybę naudoti jau šiuo metu, sutinka, kad tokiu atveju būtų iš esmės pakeista sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarta ir teismo sprendimu patvirtinta nepilnamečio vaiko išlaikymo teikimo forma, t. y. pakeistas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktas, įpareigojant atsakovą šiame sutarties punkte vienkartine pinigų suma numatytą išlaikymo sumą mokėti periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis iki vaiko pilnametystės – po 34,48 Eur per mėnesį, išlaikymo lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Taip pat nurodė, jog sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatytos tik bendravimo su nepilnamečiu vaiku gairės, pamatiniai principai, kuriais šalys turėtų vadovautis: sutartyje šalys susitarė, jog atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė įsipareigojo sudaryti visas sąlygas, nekliudyti atsakovui dalyvauti auklėjant nepilnametį vaiką ir bendrauti su juo, informuoti apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą. Ilgą laiką šalims pavyko gražiuoju laikytis šių gairių ir konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti nebuvo poreikio. Tačiau 2018 m. ieškovė vienašališkai nusprendė su sūnumi išsikraustyti gyventi į Vilnių. Tuo metu šalims pavyko susitarti, kad ieškovė toliau užtikrins tėvo ir sūnaus bendravimą, kas antrą savaitgalį sūnų išleis į Klaipėdą pas atsakovą, tėvams pasidalijant vaiko kelionės išlaidas, t. y. ieškovei apmokant kelionę iš Vilniaus į Klaipėdą, tėvui – iš Klaipėdos atgal į Vilnių. Šio susitarimo šalys kurį laiką laikėsi, tačiau pastaruoju metu ieškovė nebenori mokėti už sūnaus keliones į Klaipėdą ir vis rečiau išleidžia sūnų pas tėvą, todėl tapo būtina pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, nustatant konkrečią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką. Atsakovo nuomone, jo siūlomas bendravimo su vaiku tvarkos variantas visiškai atitiks tiek vaiko interesus, jo teisę ir poreikį matytis su atskirai gyvenančiu tėvu, tiek atsakovo pareigą ir teisę aktyviai ir tinkamai dalyvauti savo augančio vaiko gyvenime, jo auklėjime ir priežiūroje. 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam T. M. dydžio ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiam T. M. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 235,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2019 m. birželio 26 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo nepilnamečiui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę A. M.. Minėtu sprendimu nustatyta atsakovo V. M. bendravimo su šalių nepilnamečiu sūnumi tvarka: 1. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kas antrą savaitgalį nuo penktadienio vakaro 20.00 val. iki sekmadienio 16.00 val.; 2. atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvienų metų Tėvo dieną, t. y. birželio mėn. pirmąjį sekmadienį, nuo Tėvo dienos išvakarėse einančio šeštadienio 16.00 val. iki sekmadienio 16.00 val., nepriklausomai nuo to, jog konkretus sekmadienis pagal bendravimo grafiką turėtų atitekti ieškovei; 3. šv. Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiu atsakovas turi teisę bendrauti su sūnumi tokia tvarka: poriniais metais nuo gruodžio 24 d. 12.00 val. iki gruodžio 27 d. 20.00 val.; neporiniais metais – nuo gruodžio 28 d. 12.00 val. iki kitų metų sausio 1 d. 17.00 val.; 4. atsakovas turi teisę kiekvienais neporiniais metais praleisti su sūnumi šv. Velykų šventes – nuo šv. Velykų išvakarėse esančio šeštadienio 16.00 val. iki antros šv. Velykų dienos pirmadienio 16.00 val.; 5. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę jo pavasario (šv. Velykų) atostogų, apie numatomą bendravimo laiką iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 6. visos šalių sūnaus kelionės susitikti (bendrauti) su tėvu turi būti apmokamos tokia tvarka – ieškovė apmoka vaiko kelionės į atsakovo gyvenamąją vietą išlaidas, o atsakovas apmoka sūnaus grįžimo į vaiko gyvenamąją vietą išlaidas; 7. atsakovas turi teisę praleisti su sūnumi 1 (vieną) mėnesį per vaiko vasaros atostogas (išskaidant šį periodą dalimis po dvi savaites), apie numatomą atostogų laiką iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi savaites, pranešęs ieškovei; 8. savo bendravimo su sūnumi laiku atsakovas turi teisę išsivežti sūnų atostogų į bet kokią turizmui saugią užsienio valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, apie numatomą kelionę į užsienį informavęs ieškovę ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, tokiu atveju atsakovas privalo ieškovei nurodyti kelionės laiką, vietą ir kitus duomenis, susijusius su numatoma kelione; 9. ieškovė turi kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 24 val., pranešti atsakovui apie susidariusią sunkią sūnaus sveikatos būklę, traumas ir pan. ypatingas situacijas; 10. ieškovė turi iš anksto, tačiau ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites, pranešti atsakovui apie šalių sūnaus gyvenamosios vietos Lietuvoje pasikeitimą, taip pat kuo skubiau pranešti apie pasikeitusius vaiko kontaktinius duomenis. Kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos. Priteista iš atsakovo ieškovei 641,47 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 63,00 Eur žyminio mokesčio. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo (padidinimo) vykdytina skubiai. 

6.       Teismas nustatė, jog pareikštu priešieškiniu atsakovas siekia pakeisti išlaikymo formą iš konkrečios pinigų sumos į išlaikymo mokėjimą periodinėmis išmokomis.

7.       Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas, nutraukdamas santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, pats geranoriškai prisiėmė išlaikymo prievolę, ją išskirdamas į dvi dalis – į išlaikymo teikimą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir papildomai konkrečia pinigų suma, susitardamas dėl jos vykdymo sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kurią teismas patvirtino. Nurodė, jog, prieš prisiimdamas nurodytus įsipareigojimus, atsakovas turėjo įvertinti, ar jis bus pajėgus sudaryti būtinas sąlygas vaikui augti ir vystytis, teikdamas kasmėnesines periodines išmokas, ir papildomai iki sūnaus pilnametystės išmokėti konkrečią pinigų sumą. Teismo nuomone, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio pobūdžio išlaikymo prievolei vykdyti.

8.       Teismas nurodė, jog atsakovo siekis yra pakeisti išlaikymo konkrečia pinigų suma formą į išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš kurių būtų tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai, nors pagal šalių susitarimą ši papildomai išmokėtina suma turi būti orientuota į vaiko ateitį. Pabrėžė, jog atsakovas, planuodamas savo ateitį, turi planuoti ją taip, kad nuo to nenukentėtų jo nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai, taip pat ir teisėtas lūkestis gauti išlaikymą konkrečia pinigų suma, kurią galėtų panaudoti investicijai į savo ateitį ir savarankiškam gyvenimui. Konstatavo, kad atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo formos pakeitimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, nes nenustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo formos pakeitimo sąlygos. 

9.       Teismas nusprendė, jog vaiko poreikius tenkina 470,00 Eur suma per mėnesį, ji vertintina kaip protinga ir pakankama tokio amžiaus vaiko poreikiams užtikrinti. 

10.       Teismas vertindamas šalių turtinę padėtį pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė turi stengtis gauti jų išsilavinimą, įgūdžius ir amžių atitinkantį darbą ir savo gaunamomis pajamomis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo.

11.       Teismas, įvertinęs tai, jog išaugo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai ir pasikeitė šalies ekonominė padėtis, ir tai, kad, pagal pateiktus įrodymus, abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo, nusprendė, kad ieškovės ieškinio reikalavimas yra tenkintinas iš dalies, keistinas išlaikymo dydis ir iš atsakovo priteistina po 235,00 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.

12.       Teismas nurodė, kad atsakovo siūloma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra optimali, pakankamai detali ir aiški. Nusprendė, jog ši atsakovo priešieškinio dalis tenkintina pakoreguojant atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovas V. M. (toliau – apeliantas) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo panaikinti, sprendžiant dėl šios dalies tenkinti atsakovo V. M. priešieškinį ir priimti naują sprendimą: 1. atmesti ieškovės A. M. ieškinio reikalavimą pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl periodinėmis išmokomis nustatyto materialinio išlaikymo nepilnamečiam T. M. dydžio pakeitimo ir šią Klaipėdos apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį palikti nepakeistą; 2. pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vienkartine pinigų suma nustatyto materialinio išlaikymo nepilnamečiam T. M. (2014 m. lapkričio 27 d. teismo sprendimo 3 punktą) ir įpareigoti atsakovą V. M. nepilnamečio sūnaus išlaikymui papildomai pervesti 2 896,00 Eur dydžio išlaikymą, šią išlaikymo dalį išmokant periodinėmis išmokomis lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės, išlaikymo lėšas pervedant į A. M. nurodytą banko sąskaitą; priteisti iš ieškovės apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1.                      Nutraukdami santuoką, nepilnamečio vaiko tėvai, ieškovė ir atsakovas, pagal tuo metu buvusią padėtį susitarė dėl nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti teiktino išlaikymo tiek kas mėnesį mokėtinomis periodinėmis išmokomis, tiek vienkartine pinigų suma – 10 000,00 Lt, kuri dėl savo dydžio turėjo būti sumokėta per 11 metų nuo Sutarties sudarymo – iki 2025 m. spalio 27 d. Reikalavimus pakeisti sutuoktinių sudarytą Sutartį pateikė ieškovė. Vienai šaliai teigiant, jog pasikeitė padėtis, ir tuo pagrindu šiai siekiant pakeisti Sutarties sąlygas, negali ir neturi būti ignoruojami visi egzistuojantys šalių susitarimai, susiję su tuo pačiu ginčo dalyku – šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymu. Šalys susitarė, jog atsakovas periodinėmis išmokomis nustatytą išlaikymą – 145,00 Eur mokės iki sūnaus pilnametystės. Sutuoktiniai nenumatė jokių išlygų dėl periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo dydžio, jo periodinio didinimo ar pan., nors suprantama, jog abu tėvai suprato ir turėjo įvertinti, jog šalių sūnus augs ir galbūt ateityje augs jo poreikiai. Pasirašydama sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ieškovė sutiko su Sutartyje numatyta sąlyga, jog tėvų aptartas periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymas bus mokamas iki sūnaus pilnametystės, atitinkamas periodinėmis išmokomis mokamas išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

13.2.                      Tenkinus priešieškinį ir kitokia forma – vienkartine pinigų suma vaiko tėvų susitartą papildomą vaiko išlaikymo sumą – 2 896 Eur išdėsčius periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, taip pat atsižvelgiant į valstybės skiriamą išmoką vaikui, šalių sūnaus poreikiai būtų visiškai patenkinti, kartu nepaneigiant ir nepažeidžiant paties atsakovo V. M. teisėtų interesų. Byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia, jog, pakeitus išlaikymo formą atsakovo prašomu būdu ir visą išlaikymą sūnui teikiant periodinėmis išmokomis, būtų pakenkta vaiko interesams, jie nebūtų maksimaliai patenkinti.

13.3.                      Teismas neišlaikė vaiko ir išlaikymą privalančio teikti tėvo interesų pusiausvyros, priėmė neobjektyvų, šališką, nepagrįstą ir iš esmės neteisėtą sprendimą. Teismas nesigilino į atsakovo išsakytus argumentus, negretino jų su byloje esančiais duomenimis, paviršutiniškai ir galbūt neobjektyviai išnagrinėjo bylą.

13.4.                      Atsakovas dėl savo turtinės padėties, sveikatos būklės neturi galimybių teikti skundžiamu sprendimu padidinto iki 235,00 Eur per mėnesį išlaikymo periodinėmis įmokomis išlaikymo, kartu dar ir paliekant atsakovui pareigą per likusius penkerius metus sukaupti dar papildomai 3 000,00 Eur.

13.5.                      Teismo išvados dėl atsakovo gaunamų ir galimų gauti pajamų yra nepagrįstos. Aplinkybė, jog atsakovas yra savo įsteigtų įmonių savininkas ir vadovas, savaime nereiškia, jog jis pats gali nusistatyti gaunamų pajamų dydį. Atsakovo turtinės padėties neatspindi nei jam motinos padovanotas būstas, reikalingas gyventi atsakovui ir jo šeimai, nei jo turimas 12 metų senumo nusidėvėjęs lengvasis automobilis BMW X5. Atsakovo vardu registruotas motociklas buvo įsigytas su jo (tuo metu būsima) sutuoktine, kuri turi hobį važinėtis motociklu. Taip pat atsakovas pateikė išsamius paaiškinimus ir įrodymus ir apie jo vardu registruotą lengvąjį automobilį „Tesla“.

13.6.                      Teismas ignoravo aplinkybes, jog atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir susilaukė dar vieno vaiko.

13.7.                      Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės turtinės galimybės (išsilavinimas, gyvenamoji vieta, amžius, sveikatos būklė, kitų išlaikytinių nebuvimas) gerokai skiriasi nuo sergančio ir menkas darbo galimybes turinčio atsakovo galimybių užsidirbti, todėl šiuo atveju buvo ir yra neabejotinas pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo, jaunai ir darbingai ieškovei prisiimant didesnę dalį šalių sūnaus išlaikymo išlaidų. 

13.8.                      Teismas nusprendė, jog vaiko poreikius tenkina 470,00 Eur suma per mėnesi, tačiau šiam išlaikymo dydžiui pagrįsti teismas nepateikė nė vieno argumento ir faktinio pagrindimo, pagrįsto objektyviais apskaičiavimais, objektyviais bylos duomenimis. Byloje nebuvo objektyviai įrodyta, jog būtiniausiems 11 (vienuolikos) metų amžiaus šalių sūnaus poreikiams tenkinti yra reikalinga ne mažiau kaip 530 Eur ((235 Eur x 2) + 60 Eur) per mėnesį ir (ar) kad tiek būtiniesiems poreikiams (o ne neracionalioms išlaidoms) yra realiai išleidžiama. Ieškovės dalis į bylą pateiktų duomenų apie išlaidas, pvz., ieškovės pateikti pirkimo čekiai, daugiausiai drabužių parduotuvių, niekaip nepatvirtina išlaidų vaiko poreikiams dydžio, kadangi, ieškovės paaiškinimais, paprastai pirkinius, kurių čekius ieškovė į bylą pateikė kaip savo, apmokėdavo ne ji pati, o jos sugyventinis ir būdavo perkama po keletą skirtingo dydžio drabužių ir pan., juos perkant tiek paties ieškovės sugyventinio, tiek sugyventinio paauglio sūnaus poreikiams, ir byloje nebuvo galimybės atskirti, kuri tokių išlaidų dalis yra neabejotinai susijusi išimtinai su šalių sūnaus poreikių tenkinimu.

13.9.                      Teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, spręsdamas dėl dalies ieškovės gaunamų pajamų ir jų reikšmės paskirstant išlaikymo pareigas tėvams, nors jos sudaro dalį vaiko poreikiams skirtinų lėšų. Į visą šalių sūnaus išlaikymui skiriamą sumą taip pat turi būti įtraukiami ir išmokų vaikams (60,00 Eur) pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – Išmokų vaikams įstatymas) mokami pinigai. Teismui neatsižvelgiant į šią vaikų poreikiams tenkinti faktiškai gaunamų pajamų dalį, sudaromos galimybės būtent ieškovei taupyti savo lėšas ir vienam iš tėvų (šiuo atveju ieškovei) teikti mažesnę dalį vaiko išlaikymui, nei yra nustatyta kitam iš vaikų tėvų (šiuo atveju apeliantui).

14.       Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė A. M. prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1.                      Išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skirtas nepilnamečio vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti – vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatai, vaiko ugdymui, laisvalaikio reikmėms ir kt. Pagal vaiko tėvų susitarimą atsakovo išmokėtina 10 000 Lt (2896,20 Eur) suma skirta ne būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, o vaiko mokslams po mokyklos baigimo ar įvykus nenumatytai situacijai, susijusiai su vaiko sveikata, ir pan. Aplinkybę, jog būtent toks buvo šalių susitarimas, teismo posėdžio metu nurodė ne tik ieškovė, bet ir atsakovas. Atsakovas minėtą susitarimą pasirašė laisva valia, atsakingai įvertinęs savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio pobūdžio išlaikymo prievolei vykdyti. Atsakovo išdėstyti teiginiai apie ieškovę nesudaro pagrindo spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą taikyti kitokią išlaikymo formą, nei numatyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkte. Atsakovo siekis pakeisti išlaikymo konkrečia pinigų suma, kuri skirta vaiko ateičiai, formą į išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš kurių būtų tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai, pažeistų vaiko teises bei teisėtus interesus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti minėtą atsakovo reikalavimą.

14.2.                      Ieškovė turėjo įstatyme numatytą teisinį pagrindą kreiptis dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui pakeitimo. Ieškovė su ieškiniu į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo kreipėsi praėjus daugiau nei 54 mėnesiams. Nuo išlaikymo priteisimo praėjus minėtam laiko tarpui pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, t. y. padidėjo poreikiai maistui, aprangai, mokymuisi. T. M. 2014 m. lapkričio mėnesį buvo 6 metai, o ieškinio dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikimo teismui momentu – 10 metų (nepilnametis vaikas santuokos nutraukimo metu nebuvo moksleivis, o ieškinio pateikimo metu buvo baigęs 4 klases). 

14.3.                      Apeliacinio skundo teiginys, jog teismas netinkamai nustatė pinigų sumą, kuri per mėnesį reikalinga šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, jog yra sudėtinga itin tiksliai nustatyti, kokia konkreti pinigų suma reikalinga nepilnamečio vaiko išlaikymui. Šiuo konkrečiu atveju šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, todėl jai tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą juos slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Be to, gyvenant kartu su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas paprastai neprisideda. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu.

14.4.                      Teismas, priešingai, negu nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai įvertino šalių turtinę padėtį. Nors atsakovas teigia, jog jis neturi jokių galimybių teikti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau byloje esantys duomenys paneigia minėtus apeliacinio skundo teiginius. Atsakovas nuosavybės teise valdo butą ir garažą, po santuokos nutraukimo įsigijo dar vieną garažą, turi keletą transporto priemonių, vertybinių popierių, dirba. Apeliacinio skundo teiginys, kad prabangi transporto priemonė „Tesla” priklauso ne atsakovui, o jo draugui, tačiau buvo užregistruota atsakovo vardu, nepagrįstas. Duomenys, esantys valstybės registruose, yra laikomi teisėtais, kol jie nėra nuginčyti, todėl nėra jokio pagrindo teiginiui, kad minėta transporto priemonė priklauso kitam asmeniui.

14.5.                      Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl sveikatos būklės jis neturi galimybės ieškoti papildomo darbo, gauti daugiau pajamų, būtinas nuolatinis poilsis ir pan. Nutraukiant santuoką atsakovas buvo tik iš dalies darbingas, netektas darbingumas sudarė 70 procentų, todėl minėtos aplinkybės nepasikeitė. Įvertinant tai, kad atsakovo sveikatos būklė leidžia jam su motociklu vykti iki Ukrainos, keliauti po minėtą šalį, vykti į Norvegiją, kitas užsienio valstybes, dalyvauti lenktynėse su automobiliu „Tesla”, važinėti vandens motociklu, kateriu ir pan., manytina, jog atsakovas turi galimybę imtis priemonių ir susirasti geriau mokamą darbą, jei mano, kad šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio nepakanka. 

14.6.                      Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir, atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką ir įvertinęs, kad išaugo šalių nepilnamečio sūnaus poreikiai bei pasikeitė šalies ekonominė padėtis, tai, kad abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo, pagrįstai nusprendė, jog turi būti pakeistas išlaikymo dydis, ir iš atsakovo priteisė po 235,00 Eur kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 

16.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. 

17.       Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, ir sprendimo dalies, kuria atmestas priešieškinio reikalavimas dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo formos pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų teismo sprendimo dalių.

Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos

18.       Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. 

19.       Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus apie atsakovo sveikatos būklę, juos prašo pridėti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos (medicininių dokumentų kopijos).

20.       Apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo nagrinėjimas numatytas 2020 m. gegužės 21 d. 10.30 val. Atsakovo atstovė 2020 m. gegužės 20 d. 15.54 val. per EPP pateikė prašymą dėl naujų įrodymų pridėjimo, kuriuo prašo pridėti prie bylos medžiagos papildomus rašytinius įrodymus apie atsakovui priklausančių įmonių UAB (duomenys neskelbtini) ir MB (duomenys neskelbtini) aktualią finansinę situaciją. Kartu su minėtu prašymu pateikė naujus įrodymus: buhalterinių pažymų kopijas. Teisėjų kolegija šiuos įrodymus priimti atsisako, nes jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą ir juos priimti nenustatyta jokio objektyvaus pagrindo.

Faktinės bylos aplinkybės

21.       Byloje nustatyta, kad T. M., gimęs (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. M. ir atsakovo V. M. sūnus (t. 1, e. b. l. 6).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo

22.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). 

23.       CK 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). 

24.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio būtina įvertinti ne tik abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje: prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). 

25.       Taigi teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

26.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta tarp šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys, be kita ko, 2 punkte susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokėti po 500,00 Lt (144,81 Eur) kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išlaikymo lėšas pervesdamas į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą.

27.       Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto nepilnamečiam vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo antruoju pagrindu – dėl išaugusių nepilnamečio vaiko poreikių. Ieškovė prašė pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo dalį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nustatymo iš atsakovo nepilnamečiam vaikui priteisiant išlaikymą po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo civilinės bylos iškėlimo iki vaiko pilnametystės, taikant CK 3.208 straipsnyje nustatytą indeksavimą. Ieškovė teigė, jog po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir ieškovės turtinė padėtis, ekonominė situacija, dėl to teismo sprendimu nustatyto išlaikymo nepakanka vaiko poreikiams patenkinti. Nurodė, kad sūnui išlaikyti per mėnesį reikalinga 500–600 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad padidėjo šalių sūnaus išlaikymo išlaidos tiek dėl išaugusių nepilnamečio sūnaus poreikių, tiek dėl pasikeitusios šalies ekonominės padėties. Apeliantas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnamečio sūnaus išlaikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padidinti šalių sūnui teiktino išlaikymo dydį ir priteisti iš jo po 235,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

28.       Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nustatytam išlaikymo dydžiui pagrįsti nepateikė nė vieno argumento ir faktinio pagrindimo, pagrįsto objektyviais apskaičiavimais, objektyviais bylos duomenimis. Teigia, kad byloje nebuvo objektyviai įrodyta, jog būtiniausiems vienuolikos metų amžiaus šalių sūnaus poreikiams yra reikalinga ne mažiau kaip 530,00 Eur ((235 Eur x 2) + 60 Eur) per mėnesį ir (ar) kad tiek būtiniesiems poreikiams (o ne neracionalioms išlaidoms) yra realiai išleidžiama. Taip pat teigia, kad ieškovės dalis į bylą pateiktų duomenų apie išlaidas, pvz., ieškovės pateikti pirkimo čekiai, daugiausiai drabužių parduotuvių, niekaip nepatvirtina išlaidų vaiko poreikiams dydžio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.

29.       Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus daugiau nei ketveriems su puse metų po priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymo dydis buvo nustatytas po 144,81 Eur (500,00 Lt) kas mėnesį, šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams ieškovės nurodytas sumas, šalių argumentus dėl vaiko būtinųjų ir kitų poreikių, išvadą teikiančios institucijos atstovo išvadą, ekonominę situaciją šalyje, nuolat augantį pragyvenimo lygį, atsižvelgdamas į vaiko amžių bei tai, kad šalių sūnus neturi specialiųjų poreikių, yra sveikas ir normaliai besivystantis vaikas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, nusprendė, kad tėvų skiriama išlaikymo suma, kuri pakankama tokio amžiaus vaiko poreikiams užtikrinti, yra 470,00 Eur. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nustatė vienodas šalių privalomo teikti vaikui išlaikymo dalis.

30.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog vaikas paaugo, savaime nereiškia, kad šaliai, siekiančiai išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo), išnyksta pareiga įrodinėti pasikeitusius vaiko poreikius, tačiau akivaizdu, kad tam tikrų išlaidų (pvz., mokslui, maistui, rūbams, laisvalaikiui ir pan.) padidėjimą objektyviai lemia augančio ir bręstančio žmogaus savybės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Vertinant vaikui reikalingų išlaidų dydį turėtų būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir jis neturėtų būti susietas išimtinai tik su dokumentais pagrįstų išlaidų buvimu, kurių tam tikrais atvejais nėra galimybės turėti (nors faktiškai išlaidos patiriamos), ypač tais atvejais, kai siekiama pigiau įsigyti tam tikras prekes. Remiantis išdėstytais argumentais, anksčiau aptartas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

31.       Teismas, nustatęs vaiko poreikių dydį, sprendžia, kaip tėvams jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymo neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

32.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Teismas, vertindamas tėvų turtinę padėtį, turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015). 

33.       Minėta, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tėvams pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). 

34.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl išlaikymo vaikui, kurį privalo teikti abu jo tėvai, dydžio keitimo, padarė išvadą, jog abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neišlaikė vaiko ir išlaikymą privalančio teikti tėvo interesų pusiausvyros, atsakovas dėl savo turtinės padėties, sveikatos būklės neturi galimybių teikti skundžiamu sprendimu iš atsakovo padidinto iki 235,00 Eur per mėnesį išlaikymo periodinėmis įmokomis išlaikymo, kartu palikus atsakovui dar ir pareigą per likusius penkerius metus sukaupti dar papildomai 3 000,00 Eur. Teismo išvados dėl atsakovo gaunamų ir galimų gauti pajamų yra nepagrįstos. Teismas ignoravo aplinkybes, jog atsakovas yra sukūręs naują šeimą ir susilaukė dar vieno vaiko. Teigia, jog, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, ieškovės turtinės galimybės (išsilavinimas, gyvenamoji vieta, amžius, sveikatos būklė, kitų išlaikytinių nebuvimas) gerokai skiriasi nuo sergančio ir menkas darbo galimybes turinčio atsakovo galimybių užsidirbti, todėl šiuo atveju buvo ir yra pagrindas nukrypti nuo tėvų lygybės principo, ieškovei prisiimant didesnę dalį šalių sūnaus išlaikymo išlaidų. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais šiuos apeliacinio skundo argumentus.  

35.       Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo ir ieškovės turtinę padėtį, nedetaliai vertino įrodymus. Priešingai, iš sprendimo turinio matyti, jog teismas išsamiai įvertino šalių šeiminę ir turtinę padėtį, nustatė jų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė registruotino kilnojamojo turto neturi. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, ieškovė nuo 2018 m. rugsėjo mėn. nedirba, nuo 2018 m. rugsėjo 27 d. iki 2019 m. birželio 26 d. jai buvo mokama nedarbo draudimo išmoka (t. 1, e. b. l. 15; t. 3, e. b. l. 133–135). Ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi ir sužadėtiniu gyvena Vilniuje nuomojamame būste (t. 1, e. b. l. 18–22). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad jai finansiškai padeda sužadėtinis, motina. Ieškovė nuosavybės teise turi žemės sklypą, registruotino kilnojamojo turto, kitų išlaikytinių neturi. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 49–53). Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, atsakovo vardu registruoti automobiliai (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei motociklas (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, e. b. l. 141–144). Atsakovas taip pat yra MB (duomenys neskelbtini) pajininkas ir UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas (t. 2, e. b. l. 118–122). Atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 29), jo gaunamas pajamas sudaro 60,11 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (t. 1, e. b. l. 54). Atsakovas taip pat gauna 337,87 Eur netekto darbingumo išmoką (t. 1, e. b. l. 71). Kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkui dividendai nuo 2017 metų atsakovui išmokėti nebuvo (t. 2, e. b. l. 140). Kaip MB (duomenys neskelbtini) pajininkui atsakovui nuo 2017 metų pelnas paskirstytas ir išmokėtas nebuvo (t. 2, e. b. l. 136, 145). Taip pat teismas nurodė, jog atsakovas iš papildomos veiklos per mėnesį vidutiniškai gauna 150,00 Eur pajamų. Atsakovas 2019 m. gegužės 31 d. sudarė naują santuoką (t. 1, e. b. l. 74). (duomenys neskelbtini) atsakovui gimė duktė V. M. (t. 1, e. b. l. 75). Atsakovas yra neįgalus, jo darbingumo lygis sudaro 30 procentų (t. 1, e. b. l. 47–48).

36.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, šalių pateiktuose dokumentuose nurodytus argumentus, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir jų vertinimui, jog abu tėvai turi stengtis gauti jų išsilavinimą, įgūdžius ir amžių atitinkantį darbą ir savo gaunamomis pajamomis prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas nenurodo jokių svarių argumentų, kurie leistų teisėjų kolegijai spręsti, kad atsakovui turėtų tekti mažesnė pareigos išlaikyti savo vaiką dalis nei ieškovei. Įvertinus bylos esančius duomenis matyti, kad ir nutraukiant santuoką atsakovas buvo tik iš dalies darbingas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog atsakovas, pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo įvertinti tai, kad būdamas jauno amžiaus ateityje, tikėtina, sudarys naują santuoką, susilauks daugiau vaikų, kuriems taip pat reikės teikti išlaikymą. Kaip ir turėjo įvertinti ir tai, jog, augant šalių sūnui, kuris santuokos nutraukimo metu buvo 6 metų amžiaus, ateityje jo kasdieniai poreikiai tik didės ir 144,81 Eur (500 Lt) teikiamo išlaikymo periodinėmis išmokomis, skirto einamiesiems vaiko poreikiams tenkinti, nebepakaks. Teisėjų kolegija neturi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas, kad esminis atsakovo turtinės padėties pokytis nenustatytas. Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad abu tėvai lygiomis dalimis yra finansiškai pajėgūs prisidėti prie vaiko išlaikymo.

37.       Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). 

38.       Atsakovo apeliaciniame skunde teigiama, jog vaiko pinigai turi būti įskaičiuojami į vaikams išlaikyti skirtiną dydį. Teismo išvados suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, nes ieškovei sudaromos galimybės taupyti savo lėšas ir teikti vaikui mažesnį išlaikymą, negu turi teikti atsakovas. Su šiais atsakovo apeliacinio skundo argumentais sutiktina iš dalies. 

39.       Nagrinėjamoje byloje teismai nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną, dėl to ginčo byloje nėra, tačiau ši aplinkybė nekeičia nurodytų išmokų (vaiko pinigų) naudojimo paskirties – jos turi būti naudojamos vaiko poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems abiem tėvams tam, kad, paskirstydami savo pajamas, tėvai jas galėtų leisti vaiko būtiniesiems ir (ar) kitiems (papildomiems) poreikiams tenkinti, t. y., būtų pasiektas tikslas, kad kuo daugiau vaiko poreikių būtų patenkinta ir būtų palengvinta tėvų, kurie pagal CK 3.192 straipsnį turi lygias pareigas išlaikyti savo vaikus, našta tenkinant šiuos poreikius. Taigi atsakovo pozicija yra klaidinanti, nes šie pinigai skiriami ne ieškovei, o ginčo šalių vaikui. 

40.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka (3 straipsnio 2 punktas) skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti; ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą, jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaikus, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaikų poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų (jei jų yra), o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga tam, kad, uzufrukto teise valdant vaiko išmoką, galima būtų patenkinti visus vaiko poreikius. Toks nurodytų Išmokų vaikams įstatymo nuostatų ir atitinkamai pačios išmokos paskirties aiškinimas atitinka šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tikslą – finansinės paramos šeimoms, auginančioms vaikus ar įvaikius, teikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53 punktas).

41.       Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, turi būti nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis, kuris mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas)..

42.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio priteisimo iš tėvų vertino, jog teikiant vaikams valstybės piniginę paramą išmokos vaikui būdu yra siekiama pagerinti vaikų padėtį, sudaryti jiems geresnes sąlygas, užtikrinti, kad vaikų poreikiai būtų visapusiškiau patenkinti. Konstatavo, kad valstybės skiriama išmoka vaikui nesudaro pagrindo mažinti tėvų išlaikymo prievolės vaikui dydį, o vaiko poreikiams užtikrinti tėvų teikiamo išlaikymo suma yra 470,00 Eur.

43.       Nors pirmosios instancijos teismas aiškiai nenustatė viso ginčo šalių sūnui reikalingo išlaikymo dydžio ir nurodė, kad vaiko pinigai nepriskirtini vaiko (vaikų) išlaikymui ir šios valstybės teikiamos lėšos neįskaitytinos į vaiko išlaikymui skirtinų lėšų dydį, tačiau, teisėjų kolegijos požiūriu, šie pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo trūkumai nagrinėjamos bylos konstatuotų faktų kontekste neteikia pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą.

44.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018), bet ir tai, kad skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

45.       Aptariamame kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau šioje nutartyje aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą tėvų skiriamą išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam sūnui 235,00 Eur sumą laikyti nepagrįsta ar neteisinga. 

Dėl atsakovo reikalavimo dėl išlaikymo formos pakeitimo

46.       Atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė pakeisti 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą ir pakeisti išlaikymo formą iš konkrečios pinigų sumos į išlaikymo mokėjimą periodinėmis išmokomis. 

47.       Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtintoje tarp šalių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte šalys susitarė, kad atsakovas įsipareigoja nepilnamečio sūnaus T. M., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui papildomai pervesti 10 000,00 Lt (2 896,20 Eur) sumą į šalių sūnaus vardu atidarytą banko sąskaitą, kuria disponuoti teisę vaikas įgis sulaukęs pilnametystės arba kuria disponuoti turi teisę tik kartu abu sutuoktiniai šalių sutarimu. Šiame sutarties punkte nurodytos lėšos turi būti pervestos bet kokiomis atsakovui priimtinomis dalimis ir terminais ne vėliau kaip iki 2025 m. spalio 27 d. Sprendimai turi būti priimami, atsižvelgiant į tai, kad būtų maksimaliai užtikrinami nepilnamečio vaiko poreikiai ir interesai (t. 1, e. b. l. 16–17).  

48.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nenustatytos CK 3.201 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje suformuluotos teismo procesiniu sprendimu nustatyto išlaikymo formos pakeitimo sąlygos. Nurodė, jog akivaizdu, kad pasirašydamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį atsakovas įvertino savo turtinę padėtį kaip pakankamą tokio pobūdžio išlaikymo prievolei vykdyti.

49.       Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių sūnui formos pakeitimo, teigia, jog byloje nustatytos aplinkybės nepaneigia, jog, pakeitus išlaikymo formą atsakovo prašomu būdu ir visą išlaikymą sūnui teikiant periodinėmis išmokomis, būtų pakenkta vaiko interesams, jie nebūtų maksimaliai patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apelianto argumentais. 

50.       Įvertinus ginčo šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų turinį matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas išlaikymą sūnui teiks kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt (144,81 Eur) (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir papildomai išmokės konkrečią pinigų sumą (10 000 Lt (2 896,20 Eur) (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal šalių susitarimą atsakovo išmokėtina 10 000 Lt (2 896,20 Eur) suma skirta ne būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, o vaiko mokslams po mokyklos baigimo ar įvykus nenumatytai situacijai, susijusiai su vaiko sveikata, ir pan. Tuo tarpu išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis skirtas nepilnamečio sūnaus kasdieniams poreikiams tenkinti: vaiko maistui, aprangai, būstui, sveikatai, vaiko ugdymui ir kt. 

51.       Įvertinusi nagrinėjamos bylos duomenis, teisėjų kolegija mano, kad atsakovo pateikti argumentai ir įrodymai nėra pakankami pripažinti, jog atsakovas objektyviai negali teikti vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, kad atsakovo siekis pakeisti išlaikymo konkrečia pinigų suma formą į išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš kurių būtų tenkinami kasdieniai vaiko poreikiai, nors pagal šalių susitarimą ši papildomai išmokėtina suma turi būti orientuota į vaiko ateitį, laikytinas nepagrįstu. Atsakovas, planuodamas savo ateitį, turi planuoti ją taip, kad nuo to nenukentėtų jo nepilnamečio sūnaus teisės ir teisėti interesai, taip pat ir teisėtas lūkestis gauti išlaikymą konkrečia pinigų suma, kurią galėtų panaudoti investicijai į savo ateitį ir savarankiškam gyvenimui. 

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

52.       Atsakant į apelianto apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą priėmė neobjektyvų, šališką ir iš esmės neteisėtą sprendimą, pažymėtina, kad, siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Civilinio proceso kodekse įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, turi teisę, remdamasis CPK 65 ir 66 straipsniuose nurodytais pagrindais, teikti motyvuotą pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo (CPK 68 straipsnis). Tačiau visais atvejais teisėjas (teisėjai) gali nusišalinti arba būti nušalinamas nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant jo (jų) arba dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi, taigi, esant tiesioginiam ar netiesioginiam jo (jų) suinteresuotumui bylos baigtimi arba pagrįstų abejonių dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo (CPK 65, 66, 71 straipsniai). Apeliantas neteikė pirmosios instancijos teismui pareiškimo dėl bylą nagrinėjančios teisėjos nušalinimo. Apelianto nesutikimas su bylą nagrinėjančios teisėjos priimtu sprendimu šioje byloje nėra pagrindas abejoti šios teisėjos nešališkumu. Atsižvelgiant į tai, pirmiau aptarti apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. 

Dėl bylos procesinės baigties

53.       Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis ir panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Pažymėtina, jog apeliacinė instancija skirta ne dar kartą pasibylinėti, o įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nenustatyta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.       Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018). 

55.       Atkreiptinas dėmesys, kad, tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaiko poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

56.       CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies. 

57.       Atsakovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (93 straipsnio 1 dalis).

58.       Kasacinio teismo praktikoje aiškinant aktualios bylos atveju CPK 98 straipsnio 1 dalies taikymą nurodoma, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal bendrąją taisyklę šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016). Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) ir pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. 

59.       Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 6 d. sprendimo nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2020 m. gegužės 21 d. 10.30 val. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinė skundą, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, kurias pagrindžiantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Remiantis bylos duomenimis matyti, jog 2020 m. gegužės 21 d. 11.45val. ieškovės atstovas per EPP sistemą pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Bylinėjimosi išlaidų pagrindimas) ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų kopijas. Taigi byloje susiklostė tokia situacija, jog iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos ieškovė nepateikė šias išlaidas ir jų dydį patvirtinančių duomenų, šie dokumentai pateikti per EPP po bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme pabaigos. Ieškovės atstovas aplinkybių, įrodančių, jog neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 98 straipsnis). 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t  a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai    Almantas Padvelskis

                                                                                                                             Albina Pupeikienė

                                                                                                                             Alvydas Žerlauskas