Administracinė byla Nr. AS-131-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00018-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apylinkės prokuratūros, dėl neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. sausio 3 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame prašė: 1) konstatuoti, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2017 m. gruodžio 1 d., neleisdama susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20–9–00183 medžiaga, elgėsi neteisėtai ir pažeidė jo teises gauti informaciją; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II.

Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas pažymėjo, kad proceso dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta teisė prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, per septynias dienas nuo jo nuorašo gavimo dienos apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 17 straipsniu, sprendė, kad prašymų leisti (neleisti) susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nagrinėjimas yra reglamentuojamas BPK normomis, todėl toks ginčas nėra viešojo administravimo srities ginčas ir nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti neturtinę žalą, teismas akcentavo, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, todėl pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, o ne prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

III.

Pareiškėjas V. V. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminiame tyrime, kuris jo atžvilgiu buvo nutrauktas dekriminalizavus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 290 straipsnį, turėjo specialaus liudytojo statusą, tačiau nežinojo, kodėl jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas. Pažymi, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą, jis nebegali pasinaudoti teise susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, todėl teismo padarytos išvados skundžiamoje nutartyje yra neteisingos. Pareiškėjo teigimu, skunde keliamas ginčas patenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, kadangi Kauno apylinkės prokuratūra veikia kaip viešojo administravimo subjektas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas konstatuoti, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra 2017 m. gruodžio 1 d., neleisdama susipažinti su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 20–9–00183 medžiaga, elgėsi neteisėtai ir pažeidė jo teises gauti informaciją bei priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis priimta vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nurodyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 straipsnio 1 dalis). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą, matyti, jog bylos, kylančios iš veiklos baudžiamojo proceso srityje, yra nepriskirtinos administracinių teismų kompetencijai. Kita vertus, sutiktina, kad skundo reikalavimai, susiję su prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija, gali būti nagrinėjami administraciniuose teismuose, tačiau tai turi būti veikla viešojo administravimo, o ne baudžiamojo proceso srityje.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nei skunde, nei atskirajame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, jog ginčas dėl pažeistos teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, priskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundo priėmimo medžiagą, akcentuoja, kad pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimas nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su prokuroro veiksmais ikiteisminio tyrimo metu. Taigi šiuo atveju ginčas susijęs su prokuratūros veikla baudžiamojo proceso srityje, o ne jos, kaip viešojo administravimo subjekto, funkcija ir administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti jų teisėtumo.

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T–90/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T–109/2016).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašomą priteisti žalos atlyginimą kildina iš prokuroro atsisakymo leisti jam susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Taigi pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš esmės yra siejamas su jo siekiu, kad būtų atlikti baudžiamosios teisinės prigimties proceso veiksmai. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir nurodytus veiksmus, su kuriais siejama jam padaryta žala, daro išvadą, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo taip pat nėra kildinamas iš prokuratūros, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog ginčas nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, todėl teisingai taikė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo priėmimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, paliktina nepakeista.

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                           Stasys Gagys

                                                                                                           Veslava Ruskan

                                                                                                          Arūnas Sutkevičius