Civilinė byla Nr. 2-916-1040/2020

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01686-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 23 d.

Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Inga Vaišvilienė,

sekretoriaujant Violetai Kavaliauskienei,

dalyvaujant ieškovei Ž. A., jos atstovei advokato padėjėjai Linai Breskuvienei, 

atsakovui G. A., jo atstovei advokatei Daliai Dudėnienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Ritai Grigienei, Audronei Jasionienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. A. ieškinį atsakovui G. A. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė prašo pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1156-675/2014, dalyje dėl išlaikymo nepilnametei G. A., gim. (duomenys neskelbtini), priteisimo ir priteisti iš G. A. išlaikymą nepilnametei G. A. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 250 Eur iki jos pilnametystės nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, išlaikymą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1156-675/2014 nutraukta jos santuoka su atsakovu G. A., kuris įsipareigojo nepilnametei dukrai G. A. teikti išlaikymą po 100 Eur (350 Lt) kas mėnesį iki jos pilnametystės. Atsakovas skiria kas mėnesį išlaikymui nustatytą sumą, tačiau nepakankamai prisideda prie savo nepilnamečio vaiko materialinių poreikių patenkinimo ir jo išlaikymo. Gaunamas išlaikymas dukrai per mažas realiems bei būtiniems vaiko poreikiams tenkinti. G. A. (duomenys neskelbtini) metų, išlaikymui ir jos poreikių tenkinimui šiuo metu į mėnesį yra reikalinga apie 600 Eur suma: uniforma - 32,00 Eur/mėnesiui (kelnės, megztinis, sijonas, marškinėliai, kaklaraištis, batai). Kadangi yra reikalingi du mokyklinių uniformų komplektai per metus, tai atitinkamai dviejų uniformų suma metams yra lygi 384,00 Eur; sportinė apranga -12,50 Eur/mėnesiui (150 Eur/metams); maistas - 300,00 Eur/mėnesiui; kelionė į mokyklą 34,00 Eur/mėnesiui; dienpinigiai - 25,00 Eur/mėnesiui; telefonas - 5,40 Eur/mėnesiui; kinas, pramogos, ekskursijos - 50 Eur/mėnesiui; higiena - 40,00 Eur/mėnesiui. Išlaidas higienai sudaro išlaidos asmens higienos priemonėms: dantų pastai, šampūnams dušo želei, kremams, buities higienos priemonėms (įvairios valymo priemonės kriauklėms, tualetui, voniai, plytelėms ), indų plovimo priemonės, skalbimo priemonės, kirpykla; komunaliniai mokesčiai už vandenį į mėnesį - 24,00 Eur, (mokesčiai už vandenį į mėnesį sudaro 48,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad gyvename dviese, dukrai tenkanti dalis yra 1/2, kas sudaro 24,00 Eur); paslaugos už mobilaus telefono ryšį/internetą/televiziją - 10,00 Eur (mokesčiai už Mobiliojo telefono ryšį/internetą/televiziją sudaro 20 Eur, dukrai tenkanti dalis yra 1/2, kas sudaro 10,00 Eur); paslaugos už elektros energiją per mėnesį - 18 Eur (mokestis per mėnesį 37 Eur, dukrai tenkanti dalis yra V1/2, kas sudaro 18 Eur); drabužiai į mėnesį 50 Eur (striukės, kojinės, kelnaitės, palaidinės marškinėliai, džinsai, šortai, palaidinės, pižamos, apavas), per metus 600 Eur. Atsakovas yra darbingas ir turi galimybę teikti didesnį materialinį išlaikymą dukrai (b. l. 1-3).

Atsakovas G. A. su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, kad nesutinka su prašomu išlaikymo dydžiu, ieškovės nurodytas 600 Eur išlaikymo dydis dukrai yra nepagrįstas, neprotingas. Teigia, kad ieškovė nurodo labai didelę sumą maistui - 300 Eur, pramogoms skiria net 50 Eur mėnesiui, be to, nors dukra mokykloje, kurioje praleidžia didžiąją dalį dienos, dėvi uniformą, jos drabužiams mėnesiui nurodoma 50 Eur suma, nors atskirai yra paskaičiuota uniforma ir sportinė apranga - 44,50 Eur sumai. Atsakovas nurodo, kad jis dirbantis ir neturintis jokių žalingų įpročių asmuo, negali sau leisti pramogoms skirti 50 Eur per mėnesį, ar kas mėnesį leisti rūbams nuo 50 Eur iki 95 Eur. Atsakovas šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, per mėnesį gauna 553,90 Eur dydžio darbo užmokestį, per metus nuo 2018 m. gruodžio iki 2019 m. gruodžio gautas darbo užmokestis buvo 5961,65 Eur. Nuosavybės teise atsakovas turi nekilnojamojo turto: dar būnant santuokoje su Ž. A. iš paskolos įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pasidalijo po 1/2 dalį kiekvienam, šiam butui yra registruota hipoteka, taip pat atsakovui priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), šis butas buvo privatizuotas kartu su tėvais, kurie jame ir faktiškai gyvena, turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat turi dvi transporto priemones: (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos ir (duomenys neskelbtini), 2000 m. gamybos. Ieškovė Ž. A., pateikdama ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, tik iš dalies atskleidė savo turtinę padėtį, ji pateikė duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau neteikė jokių duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą. Kaip ir atsakovui, taip ir ieškovei priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Santuokos nutraukimo metu 2014 metais, ieškovė turėjo nekilnojamąjį turtą Jonavos r. Iš pateiktų prie ieškinio dokumentų - apie paskolų suteikimą - galima daryti išvadą, kad ieškovė yra įgijusi arba siekia įgyti nekilnojamąjį turtą Jungtinėje Karalystėje. Ieškovės pajamas iki 2017 m. balandžio mėnesio per metus laiko sudarė 11413,62 svarų (maždaug 13427 Eur), iki 2018 m. balandžio mėn. ieškovės pajamos per metus buvo 13103,63 svarų (maždaug 15416 Eur). Tai 2-2,5 karto viršija atsakovo gaunamas pajamas: G. A. gautas darbo užmokesti 2019 metais buvo 5961,65 Eur, o ieškovės pajamos vienais metais (iki 2017 m. balandžio mėn.) buvo 11413,62 svarų (maždaug 13427 Eur), o kitais metais (iki 2018 m. balandžio mėn.) buvo 13103,63 svarų (maždaug 15416 Eur). Tad akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio padidinimo dukrai G. A., būtina atsižvelgti į tai, kad atsakovas turi du mažamečius išlaikytinius: dukrą A. A. ir M. A., gimusius (duomenys neskelbtini), kuriems yra (duomenys neskelbtini) metų. Abu vaikai lanko darželį, skirtą specialių poreikių turintiems vaikams, nes vaikai turi raidos sutrikimą - autizmą. Šiems vaikams reikalingas padidintas dėmesys, priežiūra, užsiėmimai, kartą metuose vaikai gydomi Vaikų raidos centre, juos reikėtų reguliariai vežti į sanatoriją, lankyti su jais specialius kursus. Esant tokiai situacijai, ieškovės prašomas priteisti 250 Eur išlaikymas dukrai G. A. yra neprotingas, neatitinkantis nei tėvų materialinės padėties, nei vaiko poreikių. Atsakovas mano, kad dabar mokamas 102 Eur dydžio išlaikymas dukrai G. A., galėtų būti padidintas iki 120 Eur. Nurodo, kad vykdo pareigą išlaikyti dukrą G. A., tačiau nori turėti galimybę nupirkti dukrai kokį nors pirkinį, kartu pagal galimybes pramogauti, kai dukra atostogų metų svečiuojasi pas atsakovą, tenkinti kai kuriuos vaiko poreikius, kuriems reikia materialinių išteklių.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad ieškovės šeimoje nebuvo fiksuoti vaiko teisių pažeidimai. Nurodo, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai. Skyrius, atsižvelgdamas į įstatymines nuostatas mano, kad išlaikymo dydžio pakeitimas (padidinimas) atitinka nepilnametės G. A. teises ir teisėtus interesus, tačiau konkretus išlaikymo dydis nustatytinas bylos nagrinėjimo metu, įvertinus bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, vaiko poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, sprendimą priimant vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo bei sąžiningumo principais.

Teismo posėdžio metu ieškovė Ž. A. paaiškino, kad dukra G. A. yra paauglė ir jos poreikius sudaro: uniformai - 32,00 Eur/mėnesiui. Dukra yra aukšta ir reikia papildomai pirkti drabužius (kelnės kainuoja 27 Eur, švarkas – 35 Eur, balti marškiniai ir kaklaraištis – 12 Eur, reikalingos specialios kojinės, odiniai batai). Vienu kartu išleistų uniformai apie 110 Eur, o kadangi per metus reikia kelių komplektų, tai išleidžia virš 300 Eur. Mokykla nurodo kur ir kokius daiktus nupirkti, nes yra mokyklos taisyklės ir iš bet kur pirkti neleidžiama. Sportinė apranga perkama tiek žiemai, tiek vasarai, nurodoma, kokios reikia avalynės (daug laiko sportuoja lauke, todėl avalynė labai dėvisi), metams išeina 150 Eur. Dukra valgo pietus mokykloje, kol grįžta namo, vėl nori valgyti, namie valgo vakarienę. Kadangi vaikas paauglys, todėl ir maistui reikia skirti daugiau lėšų – 300 Eur mėnesiui. Į mokyklą duoda kasdien apie 2 Eur. Taip pat lanko šokių būrelį, per du mėnesius mokama 37 Eur. Telefonui skiria 5,40 Eur mėnesiui, jame yra internetas, kad galėtų visada susisiekti. Kelionei į mokyklą perka nuolatinį bilietą už 34 Eur, nes mokykla yra užmiestyje. G. A. taip pat reikia skirti lėšų pramogoms, nes ji paauglė ir eina kartais į kiną, teatrą, kavinę – 50 Eur mėnesiui. Dukra turi aknę (spuogus), todėl perkami gydomi veido valikliai, taip pat dušo želė, šampūnai, kaukės ir kitos higienos priemonės, kirpykla ir pan. – 40 Eur. Mokamos išlaidos vandeniui – 24 Eur mėnesiui, žiemos metu gali būti daugiau, interneto, televizijos paslaugos – 20 Eur, už elektrą – 18 Eur, drabužiams reikia skirti 50 Eur, nes dukra auga, drabužiai plyšta ir pan. Ieškovė taip pat moka būsto paskolą ir dalį komunalinių mokesčių (36 Eur) už butą Lietuvoje. Nurodė, kad su dukra gyvena Anglijoje apie 6 metus, ten dirba, metinės pajamos apie 13103 Eur. Anglijoje paskola kainuoja apie 420 svarų per mėnesį, o Lietuvoje paskola apie 20 Eur. Daugiau išlaikytinių ieškovė neturi. Anglijoje turi 2 kambarių butą, kuris įkeistas bankui. 2019 m. metinių pajamų nurodyti negali, nes ten kita mokestinė sistema ir 2019 mokestiniai metai ten dar nesibaigė, pažymą galėtų gauti tik apie 2020 m. gegužės mėn. Pajamos 2019 m. bus panašios kaip 2018 m. Nekilnojamąjį turtą Jonavos r. pardavė ir pinigus investavo būsto įsigijimui Anglijoje. Santuokos metu išvyko pas seserį į Didžiąją Britaniją ir ten pasiliko su dukra gyventi. Bendro buto Lietuvoje nenaudoja, mokama paskola. Neišmokėjus paskolos parduoti buto neapsimoka, nes atsiranda papildomos išlaidos. Parduoti butą neprieštarautų.

Teismo posėdžio metu atsakovas G. A. nurodė, kad vidutiniškai uždirba apie 550 Eur atskaičius mokesčius, be G. A. turi dar du vaikus, kuriuos išlaiko. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi, išsilavinimas – vidurinis. Paaiškino, kad turi kreditą, moka bankui už butą apie 20 Eur bei reikia mokėti kitus komunalinius mokesčius, už karšto vandens cirkuliaciją gyvatuke moka jis vienas. Per mėnesį reikia mokėti apie 50 Eur to buto išlaikymui, tame bute nebegyvena, nes sukūrė kitą šeimą. Kitiems vaikams (duomenys neskelbtini) metų, jie turi specialiųjų poreikių, pripažintas autizmas. Yra daug visokių gydymo būdų – plaukiojimas su delfinais, jodinėjimas arkliais, sanatorijos, tačiau negali to sau leisti. Perka specialius žaislus, vėliau reikės pirkti specialų kompiuterį, kuris išmokys juos kalbėti. Vaikai nekalba, nedaro į puoduką, naudoja sauskelnes. Vaistų nuo autizmo nėra, tačiau per metus vieną kartą veža į raidos centrą. Su nauja partnere santuokos nėra sudaręs, ji dirba, o vaikai būna ugdymo įstaigoje, skirtoje specialiųjų poreikių vaikams. Ten taip pat kainuoja maistas, moka mokestį už darželį, tiksliai pasakyti sumos negali, nes tuo rūpinasi partnerė. Atsakovas buvo patyręs avariją, buvo trečias stuburo kompresinis lūžis, todėl negali stovėti vienoje vietoje, turi pastoviai judėti. Darbo grafikas laisvesnis, turi galimybę atsiprašyti iš darbo ir, pvz., parveža vaikus namo. Darbas pamaininis: savaitę dirba iš ryto nuo 6.30 val. iki 15 val., kitą savaitę – nuo 15 val. iki 23.30 val. Vaikų vienų palikti negalima, turi aprūpinti šeimą maistu, su jais užsiimti, todėl sunku būtų susirasti papildomą darbą. Būtų paprasčiau, jei vienas iš tėvų nedirbtų ir nuolat prižiūrėtų vaikus, tačiau dirba abu su drauge, nes trūksta pinigų. Draugės atlyginimas panašus kaip atsakovo. Nurodo, kad už abiejų vaikų invalidumą gauna apie 400-500 Eur. Be bendro buto su ieškove, dar turi garažą bei 1/3 buto kartu su tėvais (pagal privatizavimą), turi 2 automobilius (vienas visai senas ir nebenaudojamas, bus utilizuojamas kaip metalas, kitas automobilis pirktas, pardavus partnerės butą, nes buvo reikalingas specialus automobilis vaikams, kurie bijo mažų erdvių dėl savo neįgalumo). Atsakovas nurodo, kad pagal savo pajamas galėtų skirti G. A. 120 Eur per mėnesį, sutinka, kad dabar mokamas išlaikymas per mažas. Atsakovas dėl bendro buto pardavimo kol kas negalvoja, nes nežino, kaip klostysis santykiai su drauge ir nori turėti bent pusę buto. Dukra G. A. atvykusi į Lietuvą atostogoms taip pat turėtų kur apsistoti, nes ten, kur atsakovas šiuo metu gyvena, nėra daug vietos.

Skyriaus atstovė Audronė Jasionienė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenims nustatyta, kad ieškovė Ž. A. ir atsakovas G. A. turi nepilnametę dukrą G. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1156-675/2014 šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu, atsakovas įsipareigojo nepilnametei dukrai G. A. teikti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (350 Lt) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 4-5). Iš Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Ž. A. ir G. A. Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi po ½ dalį buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro 2007 m. vasario 28 d. duomenimis yra 8682 Eur (b. l. 44-45). Ieškovės Ž. A. metinės pajamos 2017-2018 metais svyravo nuo 11413,62 svarų sterlingų (12 589,59 Eur) iki 13103,63 svarų sterlingų (14 453,73 Eur) (vidurkis 12 589,59 Eur + 14 453,73 Eur/ 2 = 13 521,66 Eur per metus arba 1126,81 Eur per mėnesį) (b. l. 14-17). G. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinės pajamos yra apie 550 Eur per mėnesį (b. l. 34-37, 62). Išraše apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones nurodyta, kad G. A. turi dvi transporto priemones: (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, ir (duomenys neskelbtini), 2000 m. gamybos (b. l. 38-42). G. A. taip pat nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis buto, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (nepateikti duomenys apie vertę) (b. l. 44-47). Iš susitarimo Nr. 07-017762-FA/07-017771-FA-1 matyti, kad Ž. A. ir G. A. turi kreditorių AB „Swedbank“, kuriam moka kreditą už nekilnojamąjį turtą, t. y. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskolos likutis 2020 m. kovo 15 dienai yra 4173,67 Eur (b. l. 85-90). Pažymoje, išduotoje 2019 m. rugsėjo 6 d. nurodyta, kad G. A. nuo 2018 m. rugsėjo 5 d. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (b. l. 9-10). Byloje esantys čekiai ir sąskaitos patvirtina Ž. A. išlaidas komunaliniams mokesčiams ir dukros G. A. mokyklinei aprangai (batams 55 Eur) (b. l. 18-25, 93-98). Mokėjimo pranešimas patvirtina G. A. išlaidas už šildymą ir karšto vandens cirkuliaciją bute adresu (duomenys neskelbtini) (51,28 Eur) (b. l. 91). Iš gimimo liudijimų matyti, kad G. A. turi dar du vaikus: dukrą A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų M. A., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56). Neįgalumo lygio pažymose NL-3 Nr. 1705, NL-3 Nr. 1703 nurodyta, kad nepilnamečiams M. A. ir A. A. nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b. l. 76, 81). Minėtų vaikų diagnozes patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga (b. l. 77-80, 82-84).

CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį; nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, aiškinant sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009, 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Nagrinėjamu atveju nepilnamečio vaiko išlaikymas buvo nustatytas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1156-675/2014, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuomet šalys konkrečių nepilnamečio vaiko poreikių bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo ir jie nebuvo analizuojami, nes jie geranoriškai susitarė dėl atsakovo teiktino išlaikymo vaikui dydžio. Tuo tarpu nuo susitarimu nustatyto nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio praėjo daugiau nei penkeri metai. Šiuo metu šalių dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų, ji lanko mokyklą, kurioje privaloma uniforma, reikalavimus atitinkanti sportinė apranga. Savaime suprantamomis ir visiems žinomomis aplinkybėmis taip pat laikytina tai, kad vaikai valgo, jų sparčiai augančiam organizmui reikalinga visavertė mityba, vaikams reikalinga apranga ir avalynė, jiems tenka ir dalis komunalinių ir kitų išlaidų, reikalingi higienos reikmenys, lavinimosi priemonės ir kt. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, vaiko poreikiai keičiasi jam augant, didėja išlaidos maistui, aprangai (ji tampa įvairesnė), ugdymui, laisvalaikiui. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sutinka su ieškove, kad minėtu 2014 m. liepos 30 d. sprendimu nustatyto teikiamo išlaikymo nebeužtenka dukros poreikiams patenkinti. Atsakovas sutiko, kad išlaikymo dydis būtų didinamas iki 120 Eur. Ieškovė prašo padidinti nepilnametei dukrai teikiamą išlaikymą iki 250 Eur per mėnesį, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytus vaiko poreikius.

Ieškinyje nurodyta, kad G. A. poreikius mėnesiu sudaro: maistas - 300 Eur; uniforma - 32,00 Eur (metams už du komplektus 384 Eur); sportinė apranga -12,50 Eur (150 Eur/metams); kelionė į mokyklą 34,00 Eur; dienpinigiai - 25,00 Eur; telefonas - 5,40 Eur; kinas, pramogos, ekskursijos - 50 Eur; higiena - 40,00 Eur; komunaliniai mokesčiai už vandenį į mėnesį - 24,00 Eur; paslaugos už mobilaus telefono ryšį/internetą/televiziją - 10,00 Eur; paslaugos už elektros energiją per mėnesį - 18 Eur; drabužiai į mėnesį 50 Eur. Bendra ieškovės nurodama dukters išlaikymo suma mėnesiui sudaro 600,90 Eur, kas sudarytų po 300,45 Eur iš kiekvieno iš tėvų.

Vertinant atsakovo finansinę padėtį ir finansines galimybes, įvertintina tai, kad jo padėtis nuo šalių sutarto atsakovo teiktino išlaikymo dydžio nepilnametei dukrai taipogi pasikeitė. Šiuo metu jis turi iš viso tris nepilnamečius vaikus, kuriuos turi pareigą išlaikyti, t. y. G. A., kuriai šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų, ir mažamečius dvynius, kuriems šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) ir kurie turi sunkų neįgalumą bei specialių poreikių dėl jiems konstatuoto vaikystės autizmo, jiems nustatytas antro lygio nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 75-84). Taigi, nors kiti atsakovo išlaikytiniai yra mažamečiai, tačiau dėl turimų sveikatos sutrikimų jų poreikiai imlūs tiek laikui, tiek finansams. Atsakovas yra vidurinio išsilavinimo, dirba staliumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestį sudaro apie 555 Eur į rankas (b. l. 34-37, 62). Teismas, vertindamas atsakovo galimybes gauti didesnes pajamas, atsižvelgia į atsakovo išsilavinimą, jo mažamečių vaikų sveikatos būklę ir jų nuolatinės slaugos poreikį. Iš atsakovo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad papildomo darbo susirasti jis negali dėl objektyvių priežasčių, nes dviem mažamečiams neįgaliems vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra. Jis pažymėjo, kad įprastai, esant tokiai ligos diagnozei, net ir su vienu vaiku vienas iš tėvų nedirba, tačiau jie su partnere to leisti sau negali, trūksta pajamų, dėl to dirba abu, abiejų pajamos panašios, kartu rūpinasi vaikais, jo pagalba reikalinga šeimai, dabartinė jo darbo vieta užtikrina galimybes, esant poreikiui, trumpam išeiti į namus, pasiimti vaikus iš ugdymo įstaigos ir pan. Taigi, atsakovo galimybės gauti didesnes pajamas esant tokio amžiaus neįgaliems vaikams, nėra labai didelės.

Pažymėtina, jog vieno nepilnamečio vaiko interesai negali paneigti kitų vaikų, kuriuos privalo išlaikyti atsakovas, interesų. Padalinus atsakovo gaunamą uždarbį keturių asmenų poreikių patenkinimui, t. y. atsakovui ir jo trims nepilnamečiams vaikams, kiekvienam iš jų tektų apytikriai po 138 Eur. Kita vertus, atsakovas turi dvi transporto priemones: (duomenys neskelbtini), 2009 m. gamybos, ir (duomenys neskelbtini), 2000 m. gamybos. Sutiktina su atsakovu, kad turint vaikų su specialiais poreikiais, tinkama jų transportavimo priemonė yra būtina dėl kelionių į specialiąsias ugdymo, medicinos įstaigas, nes, kaip matyti iš ligos diagnozės ir atsakovo paaiškinimų, kelionės viešuoju transporto ar itin mažos erdvės automobilyje, esant nepažįstamiems asmenims gali sukelti jiems stresą. Teismas neturi pagrindo netikėti ir atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2000 m. automobilis nėra tinkamas naudoti, tačiau dar neišregistruotas, ruošiamasi jį atiduoti į metalo laužą. Atsakovui taip pat priklauso 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), šis butas buvo privatizuotas kartu su tėvais po nepriklausomybės atkūrimo už investinius čekius. Jis prisidėjo savo turimais, nes tėvams nepakako lėšų. Šiuo metu ten faktiškai gyvena atsakovo garbaus amžiaus tėvai, kuriais jis taip pat turi pareigą rūpintis, dėl to turimo nekilnojamojo turo šiuo metu niekaip negali panaudoti, prisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas turi nuosavybės teise garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 46) ir kartu su ieškove po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

Vertinant dabartinę ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, surinktų įrodymų ir paaiškinimų pagrindu, konstatuotina, kad ieškovės turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovo, t. y. ieškovės pajamos viršija atsakovo pajamas dvigubai. Be to, ji turi tik vieną išlaikytinį, jos pajamos sudaro apie 1126,81 Eur per mėnesį, ji turi ½ buto esančio (duomenys neskelbtini), teigė, kad gavo paskolą ir yra įsigijusi būstą Anglijoje.

Be abejo, vaiku poreikių dydis yra pagrindas nustatant priteistino išlaikymo jiems dydį, tačiau vis dėlto lemiamą reikšmę turi ne vaiko poreikiai, o tėvų galimybė juos patenkinti, t. y. jei tėvai gauna pakankamas pajamas, tai jie gali tenkinti vaikų poreikius platesne apimtimi, jei tėvai gauna minimalias pajamas, tai jie gali tenkinti minimalius vaikų poreikius. Atsakovo turtinė padėtis jau buvo išanalizuota , jo gaunamos pajamos yra žymiai mažesnės nei ieškovės, piktybiškumo ar vengimo dirbti ir gauti didesnes pajamas atsakovo veiksmuose nenustatyta.

Taigi, įvertinus atsakovo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, jo objektyvias galimybes dirbti papildomą darbą ar užsidirbti daugiau, teismas sprendžia, kad išlaidos nepilnamečiui vaikui po 300 Eur mėn. yra aiškiai per didelės, dėl to mažintinos iki 150 Eur mėnesiui. Tokia išvada darytina įvertinus pirmiau minėtą pagal atsakovo gaunamas pajamas kiekvienam išlaikytiniui tenkantį 138 Eur dydį, jo ribotas galimybes gauti didesnes pajamas. Kartu įvertinta ir tai, kad atsakovas turi nenaudojamo nekilnojamojo turto, t. y. ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris gali būti panaudotas, prisidedant prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Minėtas butas nėra gyvenamas, nes atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, o ieškovė gyvena užsienyje, dėl to šis turtas gali būti išnaudotas (šalių sutarimu parduotas, perduotas dukrai kaip išlaikymas ar išnuomotas visas ar atsakovui priklausanti jo dalis (pvz. kambarys), didinant atsakovo galimybes teikti nepilnametei dukrai kuo labiau jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovo argumentai, kad butas yra įkeistas bankui ir dar nėra išmokėta paskola, neriboja atsakovo teisių disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tuo tarpu šalių dukters apsilankymai Lietuvoje reti, dėl to atsakovo argumentai, kad dukra tame bute gyvena atvykusi iš užsienio nesudaro pagrindo manyti kitaip. Juolab, kad atvykusi bendrauti su atsakovu, ji turėtų apsistoti katu su tėvu, bendrauti ir su savo broliu bei seserimi. Be to, ji turi senelius, t. y. atsakovo tėvus, pas kuriuos galėtų laikinai apsistoti atostogų ir vizitų Lietuvoje metu.

Kartu įvertintos ir ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui. Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų poreikius pramogoms, rūbams, higienai, maistui riboja tėvų gaunamos pajamos nepriklausomai nuo to, ar jie gyvena pilnoje šeimoje, ar tėvams gyvenant skyrium. Tokiu atveju, įvertinus byloje esančią medžiagą, teismas sprendžia, kad nepilnametės poreikius ir jos tėvų galimybes atitiks išlaidos: maistui - 140 Eur; uniforma - 16,00 Eur (metams už vieną komplektus 192 Eur); sportinė apranga - 4 Eur (48 Eur/metams); kelionė į mokyklą 34,00 Eur; dienpinigiai - 25,00 Eur; higiena - 10,00 Eur; komunaliniai mokesčiai už vandenį į mėnesį - 24,00 Eur; paslaugos už mobilaus telefono ryšį/internetą/televiziją - 10,00 Eur; paslaugos už elektros energiją per mėnesį - 18 Eur; drabužiai į mėnesį 20 Eur (60 Eur vienam sezonui). Bendra ieškovės nurodama dukters išlaikymo suma mėnesiui sudaro apie 301 Eur. Teismas neįskaičiuoja į bendrą išlaidų sumą atskirai paskaičiuotų 5,4 Eur išlaidas telefonui, nes išlaidos mobilaus ryšio telefonui yra įtrauktos į bendrą išlaidų sumą su televizijos ir interneto ryšiu. Išlaidos rūbams mažintinos iki 20 Eur mėnesiui, kas sudarys 60 Eur vienam sezonui, išlaidos sportiniai aprangai-  iki 4 Eur mėnesiui, kas sudarytų 48 Eur metams, higienai - iki 10 Eur mėnesiui. Nors ieškovė tvirtino, kad vaikui reikalingos dvi mokyklinės uniformos, tačiau rašytiniais įrodymais šių savo teiginių nepagrindė. Dėl to, įvertinus tai, kad įprastai vienam mokslų sezonui tėvai perka vieną vienetą uniformos, atsakovo finansines galimybes, nesant jokių rašytinių įrodymų, spręstina, kad nepilnametei dukrai įprastai tarnauja vienas mokyklinės aprangos komplektas vieneriems mokslo metams. Be to, teismui nepateikti jokie rašytiniai įrodymai apie faktines išlaidas ieškinyje nurodytai sumai sportiniai aprangai, rūbams, higienai ir juolab šokių būreliui ar pramogoms, nurodant jų pobūdį. Teismo vertinimu, išlaidos pramogoms nėra pirmosios būtinybės gyvybiškai svarbus poreikis, dėl to turi būti tenkinamas ypatingai atsižvelgiant į tėvų galimybes, šiuo atveju, įvertinus atsakovo turimų išlaikytinių skaičių, jų sveikatos būklę, atsakovas nepilnametės dukters pramogų poreikių po 50 Eur mėnesiui neturi galimybių tenkinti.

Ieškovės nurodyti argumentai teismo posėdžio metu, kad atsakovas gauna iš valstybės išmokas neįgaliesiems vaikams, neturi įtakos atsakovo turtiniai padėčiai ir jo galimybėms teikti išlaikymą G. A., nes šių lėšų paskirtis yra mažamečių neįgalių vaikų poreikių tenkinimas. Be to, ieškovė nepateikė teismui duomenų, kokio dydžio išmoką vaikui iš Lietuvos Respublikos ar Didžiosios Britanijos gauna ji, nes gaunama suma neabejotinai taipogi prisideda prie dukters poreikių patenkinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė su dukra G. A. gyvena Anglijoje, todėl iš esmės ir dėl gyvenimo vietos nulemtos didesnės vaiko išlaikymo išlaidos turėtų būti ieškovės prisiimtos sau. Be abejo, esant galimybei tėvai gali teikti ir didesnio lygio išlaikymą vaikui, jei tai leidžia jų turtinė padėtis, tačiau ieškovė negali tokio savo sprendimo teikti didesnį nei minimalų išlaikymą vaikui, turėdama tam pakankamas pajamas, primesti atsakovui, kurio turtinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės ir kuris turi dar porą neįgalių su specialiais poreikiais išlaikytinių, kas atima iš jo galimybę skirti tokio pat dydžio išlaikymą dukrai G. A.kaip ieškovė. Tokiu būdu, konstatuotina, kad, esant žymiai geresnei ieškovės turtinei padėčiai, ji privalo prisiimti didesnę išlaikymo dukrai G. A.dalį, nei atsakovas.

Esant tokioms atsakovo realioms pajamoms, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių, padidinti išlaikymą dukrai G. A.iki 250 Eur per mėnesį, kaip to prašo ieškovė,  nėra jokios galimybės, nes toks išlaikymas pažeistų proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principą, pažeistų kitų atsakovo nepilnamečių išlaikytinių interesus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus( CK 1.5 straipsnis) . Tuo labiau, kad atsakovo kaltės ar vengimo bei piktnaudžiavimo vaiko išlaikymo klausimu teismas neįžvelgė. Dėl išvardintų aplinkybių, darytina išvada, kad nors ir nepilnamečio vaiko G. A.poreikiai išaugo, bet išlaikymą privalančio teikti atsakovo turtinė padėtis, gaunamos pajamos, turimų išlaikytinių skaičius neleidžia padidinti iš jo priteisto išlaikymo dydį  iki ieškinyje prašomo dydžio,  tai nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų, nes G. A.gauna  išlaikymą ir iš ieškovės, kuri turi tam didesnes galimybes, taigi, ieškinys tenkintinas iš dalies ir išlaikymas padidintinas iki 150 Eur per mėnesį . Padidintas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos ( CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-4236-20056 G. A. suteikta antrinė teisinė pagalba, atsakovą 100 procentų atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 63-64). 2020 m. kovo 2 d. teisme gauta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 249,28 Eur išlaidos už atsakovui suteiktas advokato teisines paslaugas (b. l. 74).

Ieškovė pateikė teismui įrodymus, pagrindžiančiu 650 Eur dydžio išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (b. l. 99, 100-101).

Ieškinį tenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškininių reikalavimų daliai (ieškiniu prašė padidinti išlaikymą 150 Eur, padidinta - 50 Eur, t. y. ieškinys patenkintas 33 proc., atmestas- 67 proc.) ( CPK   83 straipsnis, 88 straipsnis, 92 straipsnis,  93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis). Išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 įsakymu nustatytos minimalios priteistinos sumos dydžio, todėl ši suma nepriteistina (CPK 92 stripsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1156-675/2014 patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2 punktą ir nustatyti, kad G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui moka 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. lapkričio 29 d. iki dukters G. A. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymą uzufrukto teise pavedant tvarkyti Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214,5 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės Ž. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 167,02 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, įpareigojant įmoką pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėja                                                Inga Vaišvilienė