Baudžiamoji byla Nr. 1 -53-266/2012

                Proceso Nr. 1-53-1-00055-2012

                                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                         1.2.4.8.1;1.2.6.1;1.2.28.4;2.3.6.4.2;

                                 ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                                                       N U O S P R E N D I S

                               LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                     2012 m. lapkričio 16 d.

                                                             Anykščiai

            Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Zita Gavėnienė,

sekretoriaujant Nijolei Kriauzienei, J. K. ,

dalyvaujant prokurorui  G. Č.,

nukentėjusiajai I. S., 

kaltinamųjų A. M. ir A. M. advokatei  A. B., kaltinamojo J. U. advokatei R. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1946 m. gegužės 29 d. Anykščiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, senatvės pensininkas, išsituokęs,  gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1965 02 17 Vilniaus m. Lenino rajono teismo pagal LR BK 146 str.2d.,16str.147 str.2d.,42 str. – 2m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 1984 02 28 Vilniaus m. Spalio rajono teismo pagal LR BK 16str.93str.1d.- 2 m. 20 proc. pataisos darbais; teistumai išnykę, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso  140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį , ir

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1980 m. lapkričio 12d. Vilniuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2004 11 15 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 135 str. 1d., 180 str. 1 d. – trims metams laisvės atėmimo bausme, 2005 10 19 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 1m.10 mėn.; 2007m. rugsėjo 17d., išbrauktas iš Vilniaus  m pataisos inspekcijos kaip atlikęs bausmę , kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį  , ir

J. U. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1960 m. liepos 21 d. Rusijoje Rostove, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas aukštasis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis , neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. 146 straipsnio 2 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, ir-

n u s t a t ė:

            Kaltinamieji A. M., A. M. ir J. U., veikdami kartu,  2006 m. liepos 1 d., atvažiavę pas I. S. ( nusikalstamos veikos  padarymo metu –O. M. ) į namus, esančius Jurgėnų kaime, Anykščių rajone, konflikto metu, panaudodami fizinę prievartą A. M. ir J. U. suėmus nukentėjusiąją I. S. už rankų , išvedus ją iš sodybos patalpų į lauką , pargriovus ant žemės, (A. M.) lipnia juosta surišo nukentėjusiajai rankas ir kojas, atvykusių policijos pareigūnų reikalavimu ją atrišo, pareigūnams išvykus,  A. M. ir J. U. vėl už rankų išsitempė nukentėjusiąją į lauką, pargriovė ant žemės, lipnia juosta surišo jai rankas ir kojas ir taip surištą ją paėmę už pažastų nutempė prie kieme esančio medžio, ir pririšę ją prie medžio virve paliko. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai padarė daugybinius odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas visame kūne, viršugalvio pakaušio sumušimą, pasireiškusiu patinimu, tuo nežymiai sutrikdydami I. S. sveikatą bei suvaržė jos laisvę, nes laikė I. S. pririštą prie medžio.

              Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusioji I. S. yra jo buvusi žmona. 2006 m. liepos 1 dieną jų santuoką dar nebuvo nutraukta. Vyko skyrybų procesas. Turtas dar nebuvo padalintas. Jis tuo metu gyveno pas dukrą, o nukentėjusioji jų sodyboje Jurgėnų kaime Anykščių rajone. Ankščiau šioje sodyboje gyveno jo sūnus A. M. ir buvo palikęs savo daiktų. Tą liepos 1 dieną  jis atvyko į sodybą kartu su sūnumi A. M. ir žentu J. U.. Jo tikslas buvo pasiimti daiktus, kuriuos išsivežė I. S. iš Maišiagalos, kur jie kartu gyveno.  S. A. norėjo pasiimti savo daiktus, be to norėjo ir ten esančius daiktus nufotografuoti, jei I. S. daiktų neatiduotų.  Atvykę prie sodybos , sustojo prie vartelių. Nukentėjusioji juos pasitiko . Jai pasakė, jog atvažiavo daiktų ir nori kai kuriuos daiktus nufotografuoti. Iš pradžių ji nenorėjo jų įsileisti, norėjo užpjudyti šunimis, bet šunys juos pažino ir nepuolė. Paskui sutiko ir jie visi įėjo į namo vidų. J. U. pradėjo fotografuoti. Nukentėjusioji pradėjo pykti, trukdė (duomenys neskelbtini) fotografuoti. Kai jis nuėjo į saloną, nukentėjusioji sekė jam iš paskos ir su kažkokiu daiktu buvo užsimojusi jam smogti, bet laiku pastebėjo sūnus ar žentas ir jai sutrukdė. Nukentėjusioji, matydama, jog jis nori pasiimti daiktus, supyko, pradėjo draskytis, kandžiotis, tai liudija pateiktos jų nuotraukos. Jam sudraskė nugarą pečių srityje. Jie bandė išeiti iš namo, tačiau ji neleido. Jos agresija stiprėjo, vyrai, taip pat susinervavo ir jis juos  ramino. Todėl jie ją išvedė į lauką ir rankas surišę lipnia juosta, paguldė  ją kieme ant žolės. Po to jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Pareigūnai atvyko po 15-20 minučių. Kol atvyko pareigūnai, nukentėjusioji visą laiką buvo surišta . Pareigūnams atvykus, jis nukentėjusiajai atrišo rankas  . S. A. buvo sužalotas į pirštą, nes nukentėjusioji jam įkando. Kraujavo J. U., jam buvo iškąsti rankos audiniai, tai pareigūnai prieš ją atrišant pasiteiravo ar ji daugiau nesikandžios.  Atrišus nukentėjusiąją , ji pradėjo šaukti, jog nėra jos telefono, tačiau jis buvo namo viduje. Susiradusi telefoną ,I. S. skambino dukrai. Nukentėjusioji pareigūnams nieko nesakė , nerašė jokio pareiškimo ir pareigūnai išvažiavo. Tuomet jie tvarkėsi žaizdas, kai nukentėjusioji su plyta puolė jį, o po to  (duomenys neskelbtini) Suduoti ji nesuspėjo, nes A. M. atėmė iš jos plytą. Ji vėl suagresyvėjo, tai jie vėl jai surišo rankas , tačiau ji , būdama surišta straksėjo ant keliuko, kur jie  turėjo važiuoti. Norėdama išvengti tolesnių konfliktų, jie  nukentėjusiąją pririšo prie kiemo buvusio medžio ir vėl paskambino į policiją, tačiau pareigūnai nebeatvažiavo. Jie žinojo, jog atvažiuoja nukentėjusiosios dukra, todėl stengėsi kuo greičiau išvažiuoti. Iš sodybos jis pasiėmė benzininę, elektrinę žoliapjovę, televizorių, dujinę viryklę, dujų balioną, vandens šildytuvą,  diktofoną, du ar tris kibirus, vieną laikrodį, buitines svarstykles, metalines kopėtėles. Jis neėmė visų kaltinime išvardintų daiktų. Šiuo metu jis nebepamena ką tiksliai paėmė. Kada buvo apklausiamas Rokiškio prokuratūroje, tai tada tiksliai išvardino pasiimtus daiktus. Jis pasiėmė savo daiktus, pirktus už jo pinigus. Tai įrodo pateikti daiktų dokumentai. Kaltinamasis nurodė, jog nukentėjusiosios nemušė ir jos nežalojo, tai ji juos sužalojo , apdraskė, sukandžiojo, todėl jie buvo priversti gintis ir ją surišo. Ir surišta ji nerimo tampėsi, voliojosi, todėl pati ir susižalojo.   Jie neturėjo tikslo jos sumušti ar suvaržyti jos laisvę. Jis atvažiavo pasiimti savo daiktų, tačiau nukentėjusioji jų gera valia nesutiko atiduoti.

             Kaltinamasis A. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis Anykščių rajone Jurgėnų kaime  iki nurodytos  įvykio datos gyveno apie pusantrų metų, todėl turėjo raktus. 2006 m. liepos  1d., visi trys- jis , tėvas bei J. U. atvyko į sodybą pasiimti daiktų. Juos pasitiko nukentėjusioji. Iš pradžių pjudė šunimis, tačiau šunys juos pažino ir jų nepuolė. Tėvas jai pasakė, jog atvyko pasiimti savo daiktų.  Buvo likę ir jo daiktai, nes palikdamas sodybą, jis daiktų neišsivežė. Įėjus į namo vidų, greitai išsiplieskė konfliktas. Nukentėjusioji juos puolė su puodais, draskė, kandžiojo . Kad apsigintų nuo jos smūgių , laikė jos rankas, tačiau buvo sunku ją išlaikyti, ji kandžiojosi ir jam įkando į pirštą. Tuomet tėvo pasiūlymu, jie surišo jai rankas. Rankas rišo tėvas o jis ir (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąją laikė. Nukentėjusiąją surišo kieme ir paguldė ant žolės. Kieme nebuvo jokių žabų ar skruzdėlynų. Surišus nukentėjusiąją, tėvas paskambino į policiją. Iki atvyko pareigūnai, nukentėjusioji buvo surišta. Pareigūnai liepė ją atrišti. Jis parodė sukandžiotą pirštą ir atsisakė ją atrišti. Nukentėjusiąją atrišo tėvas. Nukentėjusioji pareigūnams nieko nesakė ir pareigūnai išvažiavo. Kada išvažiavo policijos pareigūnai, I. S. vėl ėmė triukšmauti, norėjo smogti (duomenys neskelbtini) su plyta. Tada jie vėl surišo nukentėjusiajai rankas ir pririšo prie kieme buvusio medžio, kad ji nesusižalotų . Mano, jog apie pusę valandos galėjo būti pririšta prie medžio, iki jie susikrovė daiktus. Jis nukentėjusios nemušė, o nukentėjo nuo jos buvo apkandžiotas apdraskytas, tai liudija pateiktos nuotraukos.  Kai antrą kartą nukentėjusiąją surišo, tai vėl skambino policijai. Skambino kelis kartus, tačiau pareigūnai neatvažiavo. Nepripažįsta nei vieno kaltinimo, nepripažįsta ir nukentėjusiosios ieškinio.

            J. U. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis savo kaltės nepripažino nuo pat pradžių , nes nepadarė nei vieno nusikaltimo . Tą 2006 m. liepos 1 d., paprašytas A. M. dukters, jo žmonos, kartu su A. M. ir jo sūnumi A. M. atvažiavo į Jurgėnų kaimą , esantį  Anykščių rajone, paimti A. M. daiktų. Dar jo prašė pafotografuoti sodyboje, todėl jis pasiėmė fotoaparatą. Atvykus į sodybą, jis nustebo ten pamatęs I. S., nes jis žinojo, jog ten gyveno A. M.. I. S. juos pasitiko su šunimi, tačiau šuo savus pažino. Jie suėjo į namo visų, o A. M. paprašė jo viduje viską fotografuoti. Nukentėjusioji susierzino, pradėjo jam trukdyti  , tačiau jis ėjo į kambarius ir viską fotografavo. Virtuvėje nukentėjusioji supyko , griebė puodus, bandė smogti A. M., tai jis atėmė iš jos puodą. Tuomet ji griebė kitą. Tada jis ir A. M. sugriebė jai už rankų ir laikė, kad ji nesidaužytų. Nukentėjusioji spardėsi kojomis. Jis ją laikė už riešo, tai ji nagais apdraskė jam veidą. Jie nukentėjusiąją išvedė į lauką ir A. M. atnešė lipnią juostą, kuria ir surišo jai rankas. Rišant ji įkando A. M. į pirštą, o jam staigiu judesiu per marškinius įkando į kairę ranką ir iškando gabalą audinių.  Būdama surišta , nukentėjusioji dantimis bandė perkąsti juostą. Surišus nukentėjusiąją, A. M. paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Iki atvyko pareigūnai, nukentėjusioji buvo surišta. Atvykę jie pamatė kruvinus jį ir A. M.. Pareigūnai išsiaiškinę situaciją, išvažiavo. Jiems išvažiavus, nukentėjusioji vėl pradėjo juo pulti. Jis matė kaip ji su plyta rankoje bėgo link jo. Ją sustabdė A. M., kuris ir atėmė plytą. Tuomet jie  vėl jai surišo rankas, tačiau ji sėdėjo ant keliuko ir jie negalėjo išvažiuoti. Jie atitraukė ją nuo kelio, tačiau ji šokinėjo ir jiems trukdė išvažiuoti. Tada jie ją  atitraukė į kiemą ir pririšo prie kieme buvusio medžio. Tai padarė vėl skambino į policiją, tačiau pareigūnai neatvažiavo. Jie susikrovė daiktus į mašinas, išvažiavo  ant kelio ir tuomet nukentėjusiąją atrišo.  Prie medžio pririšta buvo apie pusę valandos. Jis nemušė nukentėjusiosios ir nesudavė nei vieno smūgio, nes neturėjo jokios tyčios ją sužaloti. Ji pati save sužalojo, kai nenurimo būdama surišta. Tai ji juos sužalojo . Nepadarė nei vieno jam inkriminuoto nusikaltimo, nes jis neturėjo tyčios nei ją sumušti, nei atimti jai laisvę. Jie gynėsi nuo jos agresyvių veiksmų, todėl buvo priversti ją surišti.

Nukentėjusioji I. S. parodė, jog A. M. buvęs jos sutuoktinis. Jiedu gyveno Maišiagaloje, buvo nusipirkę namą, tačiau 2005metais jų santykiai pašlijo. Prasidėjo jų skyrybų procesas, kuris užsitęsė ilgai.  Ji išsikraustė gyventi pas dukrą, išsivežė iš namų daiktus. Pagyvenusi pas dukrą , ji 2006 metų pavasarį atsikraustė gyventi į Anykščių rajone Jurgėnų kaime esančią jų sodybą. Ten atsivežė visus daiktus, kuriuos buvo pasiėmusi iš namo Maišiagaloje. 2006 m. liepos 1 d., apie 18:50 val. į sodybą atvažiavo A. M., A. M. ir J. U.. Atvažiavo su dviem mašinom. Ji suprato, jog gali būti blogai, tai paskambino kaimynui (duomenys neskelbtini) ir paprašė kad iškviestų policiją. Atvykę jie pasakė, jog atvažiavo daiktų. J. U. namo viduje pradėjo fotografuoti , nors tai nebuvo jokios būtinybės. (duomenys neskelbtini) pradėjo nešti daiktus, kraustyti šaldytuvą. Ji pradėjo jiems trukdyti, mojavo su puodai ir priešinosi daiktų  išnešimui. T. U. ir A. M., sugriebė ją už rankų ir užlaužę rankas, išvedė ją į lauką ir nutrenkė prie šulinio. J. U. ir A. M. ją laikė, o A. M. lipnia juosta surišo jai rankas. Ji priešinosi ir jiems įkando. Surišę lipnia juosta paliko ją gulėti ant nugenėtų šakų . Ten buvo priaugusių dilgėlių, mažų skruzdėlių, jai skaudėjo. Šaukėsi pagalbos. Atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų reikalavimu, ją atrišo. Pareigūnai palaikė tai šeimyniniu konfliktu ir išvažiavo.  Kaltinamieji toliau nešė iš namo daiktus. Ji priešinosi, tai jie vėl ją ištempė į lauką, surišo rankas ir nutrenkė įvažiavimo  keliuko. Ji bandė nušliaužti iki vieškelio. Tai pamatę kaltinamieji ją atvilko į kiemą ir pririšo prie obels.   Kai susikrovė daiktus, jie  ją atrišo ir išvažiavo. Tuomet ji pamatė, jog išsivežė visus daiktus, tame tarpe ir jos asmeninius, kurie nurodyti kaltinime. Dalis daiktų, kurie buvo nurodyti kaltinime, buvo įsigyti santuokoje ir nebuvo teismo padalinti. Civilinėje byloje dėl skyrybų buvo priimtas teismo sprendimas. Jis yra įsiteisėjęs, tačiau ji mano, jog  teismo sprendimas nėra teisingas. Nukentėjusioji pateikė ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 25 630 litų turtinės ir neturtinės žalos. Nukentėjusioji pripažino, jog įkando A. M. į pirštą, o J. U. į ranką ir iškando dalį audinių. Tai ji darė gindamasis nuo kaltinamųjų. Surišta ji prabuvo apie pusantros valandos.

Liudytojas M. K. parodė, jog jis tuo metu dirbo Anykščių rajono policijos komisariate . Iš policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, jog Jurgėnų km,  vyksta šeimyninis konfliktas. Atvykę į vietą, kieme rado surištą moterį. Ji rėkė , buvo isterijoje, reikalavo telefono. Pareigūnų nurodymu moteris buvo atrišta. Jie išsiaiškino, jog tai vyras ir žmona, kad konfliktas kilo dėl daiktų. Vyrai buvo padorūs žmonės. Jie pareigūnams parodė  įkandimus, jog juos sukandžiojo moteris. Moteris niekuo nesiskundė, tik reikalavo telefono. Telefonui atsiradus ji nurimo.  Ant jos kūno sužalojimų nepastebėjo. Jis nematė kieme nei žabų, nei skruzdėlyno, buvo graži pievelė. 

Liudytojas A. B. parodė, jog šiuo metu menkai prisimena įvykius. Tuo metu jis dirbo Anykščių rajono policijos komisariate. Buvo gautas pranešimas telefonu, jog Jurgėnų kaime vyksta konfliktas. Skambino vyras.. Buvo išsiųsti policijos pareigūnai. Grįžę policijos pareigūnai nurodė, jog rado surištą moterį ir tris vyrus. Vyrai paaiškino, jog moteris trukdo jiems pasiimti jų daiktus, todėl ją surišo. Pareigūnai nurodė išlaisvinti moterį. Po to skambino dar skambino vyras, šiuo metu pavardės nepamena, skambino ir moteris. Liudytojas prašė vadovautis jo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nes šiuo metu jis aplinkybių nebepamena. Nurodė, jog tuo metu pareigūnai veikė pagal galiojančias instrukcijas.

Liudytojas L. R. parodė, jog jis gyvena Jurgėnų kaime. Nukentėjusiąją pažįsta , ji jo kaimynė. Dabar jis nepamena datos, kai jam paskambino telefonu nukentėjusioji ir prašė pagalbos, sakė ją užpuolė. Tada jis ėjo pas kaimynus, kad iškviestų policiją ir matė prie  nukentėjusios namų du automobilius. Matė tris vyrus , o moteris tupėjo. Vienas vyras skambino telefonu.  Į kiemą jis nebuvo atėjęs, buvo priėjęs prie tvoros . Matė ant žabų gulinčią nukentėjusiąją, kuri buvo surišta . Matė kai atvažiavo policija. Jis nėjo į kiemą , nes nenorėjo kištis. Kitą dieną matė nukentėjusiąją . Ant jos rankų buvo mėlynės , namuose nebuvo daiktų.

Liudytoja E. S. parodė, jog nukentėjusioji yra jos mama, o kaltinamasis A. M. buvęs mamos vyras. Jie kartu gyveno Maišiagaloje, tačiau 2005 metais jie pradėjo pyktis ir A. M. paliko motiną vieną Maišiagaloje, jai visaip kenkė. Tuomet motina visus daiktus iš namo išvežė į išnuomotą garažą . Po to ji daiktus parsivežė į Jurgėnų kaimą, kur buvo sodyba ir joje apsigyveno. Tuo metu vyko jų skyrybų procesas. Motina kilnojamus daiktus buvo įtraukus į dalintino turto sąrašą, tačiau A. M. jų atsisakė. 2006 m. liepos 1 d. apie 18 - 19 val. jai paskambino motina ir pasakė, jog į sodybą su krovinine mašina atvažiavo (duomenys neskelbtini) ir prašė pas ją atvažiuoti. Ji su vyru iš karto važiavo pas motiną. Pakeliui skambino motinai, ji neatsiliepė. Tuomet paskambino į Anykščių policiją. Jai atsakė, jog pareigūnai buvo atvykę, rado motiną surištą , ją paleido ir išvažiavo. Tuomet ji skambino A. M. ir šis patvirtino, jog jie  motina surišo, nes ji priešinosi ir neleido krauti daiktų. Pakeliui pas motiną, Kavarsko mieste, jie susitiko J. U. vairuojamą krovininį automobilį. Atvykę į sodybą, rado motiną   namo viduje, ji buvo strese. Jos veidas buvo nubrozdintas, kūnas sukandžiotas skruzdėlių , ji negalėjo ištarti žodžio. Paskui motina paaiškino, kad išvežė daiktus, iš jos tyčiojosi, jai grasino, buvo surišę, rodė vietą  kur gulėjo surišta – kieme ant nupjautų medžio šakų, obelį, prie kurios buvo pririšta.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojas A. S. .

Iš byloje esančios 2006 07 03 specialisto išvados Nr. G 3995/06(01) matyti, kad nukentėjusiajai I. S. ( sužalojimo metu O. M.) padaryti daugybiniai  odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos visame kūne, viršugalvio pakaušio sumušimas, pasireiškęs patinimu. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotą paviršių bei pailgos formos daiktais, prieš 1- 3 paras iki apžiūros . Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, .b.l. l.17)

Iš byloje esančios 2006m. liepos 3d., specialisto išvados matyti, jog apžiūrint J. U. nustatyta poodinės kraujosruvos dešiniame petyje ir dešiniame žaste, odos nubrozdinimai kakle, abiejose rankose, juosmens kairėje, kastiniai odos defektai kairio dilbio priekiniame ir užpakaliniame paviršiuose . Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kietais bukais daiktais , turinčiais ribotą paviršių- kuo galėjo būti pirštų nagai bei  dantys . Sužalojimai vertintini nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b.l. 23)

Iš byloje esančios 2006m. liepos 27d specialisto išvados matyti, jog apžiūrint A. M. nustatyti odos spalviniai pakitimai dešinės plaštakos pirštuose ( galimai po šašo nukritimo) Pasakyti apie šių pakitimų mechanizmą  , padarymo laiką negalima, nes tie pakitimai nėra informatyvūs. (t.1, b.l. 41)

Iš byloje esančio 2008 m. kovo 18 d. nukentėjusiosios I. S. ( ikiteisminio  tyrimo metu O. M.) parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti jog nukentėjusioji patvirtino savo parodymus duotus apklausos metu (t.2, l. 65-70)     

Iš byloje esančio 2008 m. kovo 20 d. įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. M. parodė sodyboje vietą, kurioje surišo O. M., pririšo prie obels ir kokius veiksmus atliko. (t .2., b.l.141-146)

Iš byloje esančių įtariamojo A. M. pateiktų fotonuotraukų matyti  sužalota J. U. ranka , bei matyti kaip buvo pririšta prie obels nukentėjusioji, bei matyti kiemo bendras vaizdas .(t.2,b.l. 148 )

Iš byloje esančio 2008 m. kovo 20 d. įtariamojo J. U. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog J. U. patvirtino savo parodymus dėl atliktų veiksmų sodyboje ir parodė sodyboje vietą, kurioje surišo nukentėjusiąją , kur buvo pririšta prie obels ir kitus veiksmus , kuriuos jis atliko. (t.2., b.l.157-161)

Iš byloje esančio 2008 m. kovo 20 d. įtariamojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. M. patvirtino duotus parodymus ir parodė sodyboje vietą, kur buvo surišta nukentėjusioji, bei kokius kitus veiksmus jis atliko. (.t.2., b.l.171-175)

Iš byloje esančių J. U. pateiktų fotonuotraukų matyti 2006-07-01 jam padaryti kūno sužalojimai. (t.3,b.l. 111, t.4,b.l. 2)

Iš byloje esančios Anykščių rajono policijos komisariato registruotų pranešimų kopijų matyti, jog 2006-07-01 , 18.57 val. skambino neprisistatęs asmuo ir pranešė, jog Jurgėnų kaime  vyrai užpuolė moterį , 19,01 val. skambino A. M., kad atvykus į Jurgėnų kaimą  pasiimti savo daiktų kilo konfliktas su žmona. (t.3,b.l. 122)

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti kokie 2006-07-01 buvo padaryti sužalojimai A. M.. (t.4,b.l.3)

Iš byloje esančios nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog pastatais ir sodyba Jurgėnų kaime Anykščių rajone 2006-07-01 buvo A. M. ir nukentėjusiosios I. S. bendroji  jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (t.4,b.l. 12-15)

              Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamieji A. M., A. M. ir J. U., buvo kaltinami tuo, kad jie veikdami kartu,  2006 m. liepos 1 d., atvažiavę pas I. S. ( nusikalstamos veikos  padarymo metu –O. M. ) į namus, esančius Jurgėnų kaime, Anykščių rajone, panaudodami fizinę prievartą A. M. ir J. U. suėmus nukentėjusiąją I. S. už rankų , išvedus ją iš sodybos patalpų į lauką , pargriovus nukentėjusiąją ant žemės, (A. M.) lipnia juosta surišo nukentėjusiajai rankas ir kojas ir nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, padarė didelės žalos nukentėjusiosios I. S. teisėms ir teisėtiems interesams, nes  panaudoję fizinę prievartą, savavališkai vykdė savo tariamą  teisę į A. M. ir I. S. skyrybų proceso metu nepadalintą turtą: iš sodybos užvaldė  benzininę žoliapjovę STIHA -490 Lt vertės, elektrinę žoliapjovę – 118 Lt vertės, televizorių „Samsung“- 300Lt vertės, dujinę viryklę MORA – 500 Lt vertės, dujų balioną-50 Lt vertės, vandens šildytuvą – 800 Lt vertės, dvi knygas apie taro kortas- 38 Lt vertės, fotoaparatą MINOLTA- 120 Lt vertės, diktofoną – 232 Lt vertės, grandinėlę durims- 4,80Lt vertės, dvi lipnios juostos rites, bendros 3,30Lt vertės, du pjūklus – bendros 236,60Lt vertės, tepalą pjūklui – 21,50Lt vertės, lygintuvą – 49Lt vertės, žirkles skardai kirpti- 11,50Lt vertės, kaplį bulvėms kąsti – 13,20Lt vertės, kotą grėbliui- 3,20 Lt vertės, keturis laikiklius lentynoms- bendros 15,60Lt vertės, ritinį – 4,30Lt vertės, du teptukus bendros 2,10Lt vertės, laistytuvą – 11Lt vertės, tris cinkuotus kibirus- bendros 30 Lt vertės, arbatinuką 30Lt vertės, dvi kaitinimo spirales- bendros 2 Lt vertės, dvi keptuves – bendros 60 Lt vertės, du puodus- bendros 30 Lt vertės,  butelį alaus- 4,90Lt vertės, mėsmalę – 25Lt vertės, automobilinę šaltdėžę -40 Lt vertės, tepalą dyzeliniam varikliui – 25Lt vertės, spintelę voniai – 300Lt vertės, sodo purkštuvą – 80Lt vertės, du laikrodžius – bendros 80 Lt vertės, dvi buitines svarstykles- bendros 110 Lt vertės, dvejas metalines kopėtėles –bendros 80Lt vertės, du lankstus sofai – lovai- bendros 120Lt vertės, elektrinę mėsmalę Boch“ – 90 Lt vertės, prožektorių – 7 Lt vertės, keturias akumuliatorines baterijas- bendros 24 Lt vertės ir baterijų įkroviklį – 15 Lt vertės, t.y. turto už 4229,50Lt 

Teismas išanalizavęs visus šioje byloje surinktus įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos, daro išvadą, jog šis kaltinimas kaltinamiesiems  nepasitvirtino . Pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalį savavaldžiavimas- tai savavališkas , nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. LR Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Inkriminuojant savavaldžiavimą būtina nustatyti ir tai, kad asmuo suvokė savo veiksmų neteisėtą ir savavališką pobūdį, numatė , kad dėl to bus padaryta didelės žalos kito asmens teisėms ir interesams, ir šių padarinių norėjo(tiesioginė tyčia) , arba jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti ( netiesioginė tyčia) Šioje byloje yra svarbus baudžiamosios ir kitų rūšių teisinės atsakomybės atribojimo klausimas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo  jurisprudencijoje pažymėta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms  veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą , kai reikia spręsti, pripažinti veiką  nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų  galima pasiekti kitoms, nesusijusioms su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomeninio poveikio priemonėmis ir pan.)“ (Konstitucinio teismo 1997m. lapkričio 13d., 2005m. lapkričio 10d., nutarimai) Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taip pat pasisakyta , kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai , įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių  jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas teisinės praktikos  formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinė nutartis Nr. 2K-49/2011) Šios nuostatos yra aktualios aiškinant ir nustatant nusikalstamo savavaldžiavimo požymius. Baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 1 dalies dispozicija yra pakankamai abstrakti , pagrindiniai savavaldžiavimo objektyvieji požymiai ( kaltininko vykdomos teisės rūšis, tvarka, kurios nesilaikoma, didelės žalos kriterijai ) nesukonkretinti. Savavaldžiavimo bylose ypatingą reikšmę turi didelės žalos požymio motyvavimas, taip atskleidžiant padarytos nusikalstamos veikos  pavojingumą ir atribojant baudžiamąją ir kitų teisines atsakomybes. Nepriimtina praktika , kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai  ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami . Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Nagrinėjamos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą , jog tarp kaltinamojo A. M. ir nukentėjusiosios  I. S. ( veikos padarymo metu O. M.) – buvusios kaltinamojo A. M. žmonos, tuo metu- 2006m.liepos 1d., - santykiai  ir konfliktas buvo civilinio pobūdžio.  Byloje nustatyta, jog 2006m. vasario 14d., prasidėjo jų skyrybų procesas, kuri baigiasi tik 2010m. balandžio 21d. Jo metu sutuoktiniai  dalinosi santuokoje įsigytą turtą. 2006 metų pavasarį nukentėjusioji I. S. palikusi namus Maišiagaloje , iš jų išsivežė visus kilnojamuosius daiktus, kurie nurodyti kaltinime. Tą pripažino ji pati  bei liudytoja  E. S. . Nukentėjusioji I. S. tai pat nurodė , jog kaltinime nurodyti daiktai buvo įsigyti  iš bendrų sutuoktinių lėšų. Ji šiuos daiktus buvo įtraukusi į dalintino turto sąrašą ir buvo pateikusi į skyrybų bylą . Įvykio dieną turtas nebuvo padalintas, sodybą Jurgėnų kaime buvo bendroji  jungtinė sutuoktinių nuosavybė. (t. 8, b.l. 20 -21 , 105 ) Tą 2006m. liepos 1 dieną kaltinamasis A. M. atvyko į savo namus Jurgėnų kaime Anykščių rajone, kur tuo metu gyveno nukentėjusioji pasiimti savo  daiktų, kuriuos išsivežė nukentėjusioji. Kartu su juo atvyko jo sūnus A. M. ir žentas J. U., kuris buvo pakviestas pafotografuoti sodybą ir joje buvusius daiktus . Fotografuojant daiktus, kilo konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiosios. Ji priešinosi tokiems veiksmams, buvo paėmusi į rankas puodus ir jais mojavo. Kaltinamieji surišo jai rankas . Šių veiksmų metu nukentėjusioji apkandžiojo kaltinamąjį A. M. ir J. U..  Iš namų A. M. pasiėmė daiktus, tačiau ne visus nurodytus kaltinime. Teigia pasiėmęs dvi žoliapjoves, televizorių, dujinę viryklę, dujų balioną, vandens šildytuvą, fotoaparatą, diktofoną,  3 kibirus , elektrinį virdulį, 2 puodus, vonios spintelę, sodo purkštuvą, laikrodį, kopėtėles ir betono maišyklę , viso daiktų už 3130Lt  . Kitų daiktų nurodytų kaltinime teigia neėmęs. Nukentėjusioji I. S. kategoriškai teisme tvirtino, jog tą dieną iš sodybos buvo išvežti visi kaltinime nurodyti daiktai. Iš to matyti, jog kaltinamasis A. M. ir nukentėjusioji I. S. nesutaria dėl daiktų kiekio . Atsakyti kiek viso buvo daiktų, kuriuos nukentėjusioji I. S. atsivežė į sodybą Jurgėnų kaime  šio byloje nėra galimybių. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir nagrinėjant byla teisme nebuvo surinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių visų daiktų, išvardintų kaltinime  buvimo faktą sodyboje, kai atvyko kaltinamieji.  Kaltinamasis A. M. nurodė kokius daiktus pasiėmė. Kad buvo paimti ir kiti kaltinime nurodyti daiktai, byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, išskyrus tik nukentėjusiosios I. S. ir jos dukters parodymus. Esant tokiems prieštaravimams, teismas negali remtis vien tik  nukentėjusiosios ar jos dukters E. S. , gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes yra priešiškuose santykiuose su kaltinamaisiais. Kaltinamiesiems pareikšti kaltinimai, jog jie savavaldžiaudami  padarė didelę žalą nukentėjusios teisėms ir teisėtiems interesams , tačiau esminis nusikalstamos veikos požymis – didelės žalos padarymas nei kaltinamajame akte , nei bylos medžiagoje nebuvo atskleistas.  Šis požymis tik  konstatuotas formaliai , be motyvų.  Teismas konstatuoja, jog 2006m. liepos 1d., kaltinamąjį A. M. ir nukentėjusiąją – buvusią  žmoną, siejo civiliniai teisiniai santykiai. Jis atvyko į sodybą pasiimti daiktų, kurie buvo įsigyti  gyvenant santuokoje  ir kuriuos nukentėjusioji buvo išsivežusi . Skyrybų ir turo padalinimo procesas buvo tik prasidėjęs , turtas nebuvo padalintas. Kiti du kaltinamieji – A. M. ir J. U. vyko į sodybą tik padėti A. M. parsivežti daiktus , nufotografuoti sodybą. Byloje nėra nustatyta, jog tarp jų buvo susitarimas padaryti nusikalstamą veiką , jog jie tam ruošėsi. Esant tokioms aplinkybės kaltinamieji A. M. , A. M. ir J. U. dėl šio kaltinimo išteisintini, nes nepadarė nusikalstamos  veikos , numatytos LR BK 294 straipsnio 2 dalyje. (LR BPK 303str.5d., 1p.)

Dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R.Juozainio priimto 2008m. vasario 29 d. priimto nutarimo šioje byloje.

           Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, kaltinamųjų advokatės ne kartą kėlė klausimą dėl Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R.Juozainio 2008m. vasario 29d. nutarimo  panaikinti 2006 m.rygpjūčio 30d., nutarimą nutraukti  ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje  teisėtumo .  Jų manymu vyriausiasis prokuroras neturėjo teisė priimti tokio nutarimo, nes baudžiamoji byla ikiteisminiam tyrimui atlikti tuo laiku jau buvo perduota Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai. Byloje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas  2006m. liepos 10d., pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.  Atlikus ikiteisminį tyrimą Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras R.Juozainis 2006m. rugpjūčio 30d., priėmė nutarimą, kuriuo ikiteisminį tyrimą  baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00366-06 nutraukė, konstatuodamas, jog  nepadaryta veika turinti nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių. Nutarime nurodyta, jog konflikto metu abu pusės patyrė sužalojimus, kurie nežymiai sutrikdė sveikatą ir , kad pagal LR BPK 407 straipsnio nuostatas asmenys dėl patirtų sužalojimų gali kreipti į teismą privataus kaltinimo tvarka. (t.1,b.l. 53) Po to, tiek kaltinamieji , tiek ir nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl jiems padarytų sužalojimų privataus kaltinimo tvarka. Jų skundai buvo perduoti tirti prokuratūrai ir prokuratūroje 2006-10-31 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr.53-2-00042-06 pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį . 2007m. sausio 3d., vyriausiasis prokuroras R.Juozainis priėmė nutarimą nutrauktoje baudžiamojoje byloje Nr.53-1-00366-06 dėl veikos numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje , atnaujinti .  (t.1 ,b.l. 106) Tą pačią dieną abi baudžiamosios bylos buvo sujungtos į vieną bylą, paliekant bylos Nr. 53-1-00366-06 (t.1,b.l. 107) Atlikus tyrimą, 2007 m. gegužės 31d. prokuratūros prokuroras priima nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, konstatuodamas, jog A. M., A. M. ir J. U. veiksmuose nėra nusikaltimų, numatytų  LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje. (t.1, b.l. 141-142 )  Prokuroras A. B. , priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą nieko nepasisakė  dėl veikos , numatytos LR BK 294 straipsnio 2 dalyje dėl kurios buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas . Kadangi buvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl priimto nutarimo, tai 2008m. sausio 17d. Anykščių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras  priėmė nutarimą, kuriuo  panaikino 2007-05-31 prokuroro A. B. nutarimą  nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr.53-1-00366-06 atnaujino. ( t.2,b.l. 9-10)  Byloje atlikus tyrimą, baudžiamoji byla buvo perduota į teismą ir teisme išnagrinėjus bylą 2009 m. liepos 31d., buvo priimtas teismo nuosprendis, kuriuo visi trys kaltinamieji buvo pripažinti kaltais pagal LR BK  140 straipsnio 2 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir nuteisti. (t. 4, b.l. 125-132) Dėl priimto teismo nuosprendžio  buvo gauti apeliaciniai skundai, todėl byla buvo nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009m. spalio 23d., priėmė nutartį , kuria panaikino teismo priimtą nuosprendį ir bylą perdavė Kupiškio rajono apylinkės prokuratūrai . ( t.4,b.l. 230-237)  Nutartyje teisėjų kolegija nurodė, jog nukentėjusioji I. S. teisminio nagrinėjimo metu prašė kaltinamųjų veiksmus kvalifikuoti ir pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį, tačiau to padaryta nebuvo ir teismo nuosprendyje  dėl šio prašymo pasisakyta nebuvo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, toliau ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas Rokiškio rajono apylinkės prokuratūroje. 2010m. kovo 3d. Rokiškio  rajono apylinkės prokuratūros prokurorė  D. S. – Makšimienė  priėmė nutarimą, kuriuo ji ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukė konstatuodama, jog kaltinamųjų veiksmuose  nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 d dalyje numatytų požymių , dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140straipsnio 2 dalyje pasiūlė nukentėjusiajai I. S. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka  . Dėl veikos , numatytos LR BK 146 straipsnio 2 dalyje nutarė nepradėti ikiteisminio tyrimo, nes kaltinamieji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. ( t.5, b.l. 42-46) Šis prokurorės  priimtas nutarimas buvo skundžiamas  vyriausiajam prokurorui, ikiteisminio tyrimo teisėjui . Po skundų, 2010m birželio 4d., tos pačios prokurorės nutarimu   ikiteisminis tyrimas byloje buvo atnaujintas. (t.5,b.l. 70.)  Per tą laiką  Panevėžio apygardos teisme buvo nagrinėjamas nukentėjusiosios I. S. skundas dėl ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartis .  2010m. liepos 20d., Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.Šukaitis priėmė nutartį, kurioje konstatavo, jog  baudžiamasis procesas negalimas, nes yra priimtas ir nepanaikintas prokuroro nutarimas nutraukti procesą. (t5, b.l. 127-128)  Tai buvo turima  omenyje 2006 m. rugpjūčio 30d., vyriausiojo prokuroro R.Juozainio nutarimas, kuriuo jis pirmą kartą nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje  , jog nepadaryta veika, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje.  Pasivadovaudama minėta Panevėžio apygardos teismo teisėjo nutartimi,   Rokiškio rajono apylinkės  prokuratūros prokurorė D. S. - Makšimienė  2010m. liepos 29d., priėmė nutarimą , kuriuo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 53-1-00366-06 pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį nutraukė , nurodydama, jog baudžiamasis procesas negali būti  pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo  teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis  ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. (t.5, b.l. 130-131) Po to ,   Rokiškio rajono apylinkės  vyriausiasis prokuroras  R. B. panaikino  prokurorės D. S. – Makšimienės  2010-07-29 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą  ir tyrimą atnaujino. (t.5,b.l. 136-139 ) Jame konstatavo, jog  paaiškėjo, kad  200 6m. rugpjūčio 30 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R.Juozainio nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje  pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį,  2008m. vasario 29d., to paties prokuroro nutarimu yra panaikintas. ( t.5, b.l.  133- 134)  Toliau ikiteisminis tyrimas vyko  Molėtų rajono apylinkės prokuratūroje ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota į teismą. Per tą laiką kaltinamieji ir jų gynėjai skundė Generalinei prokuratūrai vyriausiojo prokuroro R.Juozainio veiksmus dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir atlikimo, dėl jo priimto 2008-02-29 nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kuomet jo žinioje šios baudžiamosios bylos nebuvo, o tyrimas buvo atliekamas Kupiškio rajono apylinkės prokuratūroje. Dėl skundo buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. (t.7, b.l. 78-215 )  Jo metu  nebuvo nustatyta, jog Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiais prokuroras R.Juozainis , neturėdamas savo žinioje baudžiamosios bylos, priėmęs 2008-02-29  nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje , pažeidė baudžiamojo proceso įstatymų nuostatas.  Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamieji ir jų advokatės   nesutiko su tokia  Generalinės prokuratūros patikrinimo išvadą, teigdami, jog vyriausiasis  prokuroras  negalėjo priimti tokio nutarimo ir jo teisėtumas yra svarbus kaltinamiesiems, nes priešingu atveju jie nepagrįstai patraukti kaltais pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.  Teismas išnagrinėjęs byloje surinktą visą medžiagą, įvertinęs priimtus nutarimus, bei Generalinės prokuratūros patikrinimo medžiagą, daro išvadą, jog  2008m. vasario 29d., Anykščių rajono  apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro R.Juozainio  nutarimas panaikinti  2006-08-30 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą  baudžiamojoje byloje pagal BK 294 straipsnio 2 dalį , neturi  jokios įtakos teismui  ir kaltinamieji buvo pagrįstai atiduoti į teismą pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį. Visų pirma, tai yra nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį . 2006-08-30 tyrimas  šioje baudžiamojoje byloje  vyriausiojo  prokuroro R.Juozainis nutarimu buvo nutrauktas.  To paties prokuroro 2007-01-03 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį buvo atnaujintas, nes buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį  kitoje baudžiamojoje byloje. Bylos buvo sujungtos. Kuomet prokuratūros prokuroras A. B. 2007-05-31 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, tai pasisakė tik veikų, numatytų LR BK 140straipnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, tačiau nieko nepasisakė dėl veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje. 2008-01-17 nutarime vyriausiasis prokuroras R.Juozainis, atnaujindamas ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, taip pat nieko nepasisakė dėl veikos , numatytos LR BK 294 straipsnio 2 dalyje. Tačiau , nustatyta, jog vyriausiasis prokuroras 2007-01-03 d., nutarime atnaujinti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 294 straipsnio 2 dalį  yra atnaujintas. Ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos  vėliau nebuvo panaikintas prokuroro A. B. nutarimu.  Tą pripažino ir Panevėžio apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo skundus dėl priimto teismo nuosprendžio ir pažymėjo, jog „Tai, kad ikiteisminis tyrimas , pradėtas pagal BK  294straipsnio 2 dalį  buvo nutrauktas, nesant veikoje nusikaltimo , numatyto BK 294 straipsnio 2 dalyje požymių , nėra kliūtis teisingai pagal faktines aplinkybes kvalifikuoti padarytų nusikalstamų veikų  , juo labiau, kad 2006-08-20 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimas nutraukti  ikiteisminį tyrimą byloje, to paties prokuroro  2007-01-03 nutarimu buvo panaikintas  atnaujinant ikiteisminį tyrimą. Prokuroras nei pirmos , nei apeliacinės instancijos teisme nepasinaudojo BPK įtvirtintomis galimybėmis keisti ir tikslinti kaltinimą, todėl procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas“ . Įvertinus visą tuo klausimu byloje surinkta medžiagą, teismas daro išvadą, jog 2010-07-20 Panevėžio apygardos teismo teisėjas A.Šukaitis , priimdamas nutartį,  nebuvo išanalizavęs visos baudžiamosios bylos, visų priimtų vyriausiojo prokuroro nutarimų, teisėjų kolegijos nutarties, todėl  jo nutartis prieštarauja aukščiau išvardintiems dokumentams. Teismas visa tai įvertinęs konstatuoja, jog 2008-02-29 vyriausiojo prokuroro nutarimas, dėl kurio kaltinamieji ir jų advokatai teikė skundus  , priimtas šioje byloje , jo atsiradimas šioje baudžiamojoje byloje  , jokios reikšmės  ikiteisminiam tyrimui neturėjo, neturi ir šią bylą nagrinėjant teisme ir netrukdo teismui priimti nuosprendį. 

              Dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje .

           Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamieji A. M., A. M. ir J. U. 2006 m. liepos 1 d., atvažiavę pas I. S. ( nusikalstamos veikos  padarymo metu –O. M. ) į namus, esančius Jurgėnų kaime, Anykščių rajone, konflikto metu , panaudodami fizinę prievartą ją sužalojo, tuo nežymiai sutrikdydami I. S. sveikatą , bei neteisėtai atėmė jos laisvę, nes laikė I. S. pririštą prie medžio. Jų  kaltė visiškai įrodyta.  Kaltinamieji neprisipažįsta padarę nusikalstamas veikas, tačiau teismas tokius jų parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jie prieštarauja nukentėjusiosios I. S. parodymams, liudytojų parodymams , specialisto išvadai. Teismui nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. S. parodymais, kurie nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylą nagrinėjant  teisme nesikeitė. Nukentėjusios parodymus patvirtino liudytojai L. K., U. B., S. Š., N. P., kurie buvo apklausti pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme  bei M. K., L. R., E. S. ir A. S., kurie patvirtino jog matė nukentėjusiąją kieme surištą, kraujosruvas ant rankų, kojų, nubrozdintą veidą. Tokius parodymus jie davė tiek bylą nagrinėjant pirmą kartą tiek ir dabar.  Nukentėjusios ir liudytojų parodymai sutampa ir jais abejoti teismui nėra pagrindo. Nukentėjusios I. S. parodymus patvirtino specialisto išvada, bei teisme apklaustas ekspertas, kuris patvirtino, jog nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti, suimant rankomis, suspaudžiant, surišant, kūnui kontaktuojant į daiktus, turinčius ribotą paviršių bei pailgos formos daiktus .Nors kaltinamieji kaltais dėl šių veikų padarymo neprisipažino, tačiau jie pripažino, kad, kada nukentėjusioji  neleido jiems išsinešti daiktų, kada ji mojavo puodais, juos puolė , todėl jie, paėmę nukentėjusiąją už rankų, išstūmė į lauką. Ji priešinosi, bandė ištrūkti, tuomet ją pargriovė ant žemės lipnia juosta surišo rankas ir kojas. Kai atvyko policijos pareigūnai ir pareikalavo atrišti, tą padarė, tačiau jiems išvykus , kaltinamieji vėl surišo rankas ir kojas nukentėjusiajai ir kada ji nenurimo, nenorėjo būti surišta, jie ją atvilko prie obels ir  su virve  nukentėjusiąją pririšo prie  jos. Teismo visiškai neįtikino  kaltinamųjų paaiškinimai , jog jie , trys vyrai , negalėjo apsiginti nuo  įniršusios nukentėjusiosios , kaip tik ją surišdami  išvengė sužalojimų ir apsaugojo pačios nukentėjusios sveikatą nuo galimo susižalojimo, jog jie nuo jos gynėsi.  Jėgos buvo visiškai nelygios ir nebuvo jokios būtinybės kaltinamiesiems naudoti prievartą prieš nukentėjusiąją. Buvo galima surasti kitų būdų kaip išvengti konflikto ir  fizinio smurto, tačiau buvo pasielgta priešingai. Kaltinamieji teisme tvirtino, jog nukentėjusiosios buvo sužaloti daugiau  negu nukentėjusioji , o jie nukentėjusiajai smūgių nesudavė. Iš tikrųjų nukentėjusioji įkando A. M. į pirštą, apdraskė J. U. ir jam įkando į ranką, tačiau  nukentėjusioji tai padarė gindamasi nuo jų , kai šie asmenys ją mėgino surišti. Taigi kaltinamieji  tyčiniais veiksmais smurtaudami - suimdami nukentėjusiąją už rankų, ją tempdami, pargriaudami ant žemės , rišdami rankas ir kojas, rišdami prie medžio, - sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir  nežymiai ją sužalojo. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veiksmai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo buvo kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį , t.y. , kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas kankinant , jog tokie kaltinamųjų veiksmai  sukėlė nukentėjusiajai dideles  fizines kančias  . Teismo posėdžių metu išklausius kaltinamuosius , nukentėjusiąją , teismas daro išvadą, jog šis kaltinimas kaltinamiesiems nepasitvirtino . Nesurinkta objektyvių ir nenuginčytinų įrodymų, jog kaltinamieji savo veiksmais ją kankino,  ir kad sukėlė jai dideles fizines kančias. Kaltinamieji nukentėjusiąją tik suėmę už rankų išvedė į lauką, ją pargriovė ant žemės ir lipnia juosta surišo rankas ir kojas, bei pririšo prie medžio. Pati nukentėjusioji  nenurodė jokių jos kankinimo požymi ų, nenurėdė, jog ji patyrė dideles fizines kančias, nes jo patirtų sužalojimų ji į medikus nesikreipė. Tokie veiksmai nelaikytini kankinimu ir jie nesukėlė didelių fizinių kančių. Todėl kaltinamųjų veiksmai  šioje kaltinimo dalyje perkvalifikuotini iš LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies į LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. 

            Kaltinamieji neigia padarę veiką , numatytą LR baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje , tačiau teismas jų parodymais netiki ir vertina kaip jų pasirinktą gynybos būdą. Jų parodymais prieštarauja nukentėjusiosios parodymams , liudytojų parodymams. Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio saugoma vertybė yra fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma : žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę( uždarant patalpoje  ir pan.) fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant ir pan), žmogų pagrobiant. Nusikaltimas padaromas  tiek panaudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia . Šioje byloje teismas išsamiai ištyręs visus surinktus įrodymus konstatuoja, jog nukentėjusiajai I. S. tą dieną buvo neteisėtai atimta laisvė. Nustatyta, jog kaltinamieji, demonstruodami akivaizdžią jėgų persvarą, nukentėjusiajai rankas ir kojas lipnia juosta surišo  ir laikė ją surištą sodybos kieme, o po to dar virve pririšo ir prie medžio. Tokiu būdu buvo suvaržyta nukentėjusiosios laisvė laisvai judėti sodyboje. Nukentėjusioji nurodo, jog jos laisvė viso  buvo suvaržytą apie 1,5 valandos. Kaltinamieji teigia, jog apie 15-20 minučių, tačiau įvertinus visą jos surišo laiką, policijos pareigūnų atvykimą , jog ji buvo surišta du kartus, nėra pagrindo tikėti, jog ji surišta buvo tik 20 minučių. Be to, kvalifikuojant šią veiką  laisvės atėmimo trukmė neturi reikšmės. Veika buvo padaryta  panaudojant smurtą, todėl kaltinamųjų  veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

            Kaltinamasis A. M. padarė dvi tyčines smurtines nusikalstamas veikas - vieną priskirtą prie nesunkių, o kitą – prie apysunkių (BK 11 str.) Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai , kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, yra senatvės pensininkas, buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, nusikalstamos veikas padarytos seniai, po to daugiau jokių teisės pažeidimų nėra padaręs. Todėl visa tai įvertinus , yra pagrindas kaltinamajam  skirti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą , o BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytą švelniausią bausmę- areštą . Bausmes subendrinus , jam skirtinas areštas.

            Kaltinamasis A. M. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas - vieną priskiriamą prie nesunkių, o kitą – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.) Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai , kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. A. M. praeityje teistas, 2005 m. spalio 19 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai neatlikus 1 metų, 10 mėnesių 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl nusikalstamas veikas  padarė esant neišnykusiam teistumui , administracine tvarka nebaustas, šiuo metu gyvena ir dirba Londone.  Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, jis daugiau nėra padaręs jokių teisės pažeidimų. Todėl visa tai įvertinus jam skirtina pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį- laisvės apribojimas , o pagal LR BK 146 straipsnio 2 dalį – areštas . Bausmes subendrinus, skirtinas areštas. Paskirta bausmė nebesubendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2004 11 15 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme , nes kaltinamasis jau yra atlikęs bausmę ir yra išrašytas 2007-09-17 iš pataisos inspekcijos  įskaitos. (t.2, b.l. 186)

            Kaltinamasis J. U. taip pat padarė dvi  tyčines veikas- vieną priskiriamą prie nesunkių, o kitą – prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str.) Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai , kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Jis praeityje neteistas. Administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinus nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes , jam skirtina laisvės apribojimo bausmė už veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir areštas už veiką, numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje . Bausmes subendrinus skirtinas areštas .

          Nukentėjusioji I. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį  ir prašė priteisti iš kaltinamųjų 5630 Lt turtinės žalos už išvežtus iš sodybos daiktus ir 20 000 litų neturtinės žalos. ( t. 8, b.l.6-7) Teisiamojo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.  Ieškinys , dalyje dėl turtinės žalos priteisimo, atmestinas, nes kaltinamieji dėl savavaldžiavimo yra išteisinti.  Dėl prašomos neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai  išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas  savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos  tiksliai  įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos  atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala  yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas  nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas  neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusiojo I. S. buvo sužalotas be jokios priežasties, buvo suvaržyta jos laisvė laisvai judėti . Dėl jos atžvilgiu atliekamų smurtinių veiksmų ji kentė skausmus, nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios I. S. prašymą  tenkina iš dalies ir priteisia jai iš kaltinamųjų   1200 litų neturtinei žalai atlyginti, iš kiekvieno po 400 litų . Kitoje dalyje ieškinys atmestinas .

          Iš kaltinamųjų  į valstybės biudžetą  priteistinos  išmokėtos liudytojams A. B. ir M. K. atvykimo į teismo posėdžius kelionės išlaidos . ( LR BPK 150str.) (t.3, b.l. 185, 186 , t.  7, b.l. 40 , 71 ) Išnagrinėjus bylą teisme ir rašant teismo nuosprendį buvo gautas  liudytojų A. S. ir E. S. prašymas apmokėti jiems kelionės išlaidas už atvykimą  pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir į teismą. Šis prašymas atmestinas, nes baudžiamoji byla išnagrinėta ir tokie prašymai nebegali būti sprendžiami. Dėl išlaidų atlyginimo šie asmenys gali kreiptis į teismo civilinio proceso tvarka .

           Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 303 str. 304 str. 307 str.,

n u s p r e n d ė:

             A. M., pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nubausti :

              - pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį - paskirti šešerius mėnesiams laisvės apribojimo;

              -  pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį  - paskirti areštą 30 parų. 

            Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis,   paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 30 parų.

              Bausmę atlikti areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

              A. M. pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes jis nepadarė šios veikos.

              A. M., pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nubausti:

              - pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – paskirti šešerius mėnesius laisvės apribojimo;

              -  pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį  - areštą 30 parų .

          .  Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi  ir 5 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. M. paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 30 parų.

              Bausmę atlikti areštinėje. Arešto pradžią skaičiuoti nuo A. M. sulaikymo dienos.

              A. M. pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes jis nepadarė šios veikos.

             J. U., pripažinti kaltu, pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir nubausti :

              - pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – paskirti šešerius mėnesius laisvės apribojimo;

              -  pagal Lietuvos Respublikos  baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį  -  areštą 30 parų.

             Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi ir 5 dalimi   paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. U. paskirti galutinę subendrintą bausmę areštą 30 parų .

             Bausmę atlikti areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo J. U. sulaikymo dienos.

              J. U. pagal LR baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes  jis nepadarė šios veikos.

            I. S. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jai  iš A. M., A. M. ir J. U. 1200 litų , o iš kiekvieno po 400 litų neturtinei žalai atlyginti.  Kitoje dalyje ieškinį atmesti.            

             Priteisti iš kaltinamųjų A. M., A. M. ir J. U. į valstybės biudžetą liudytojams apmokėtas kelionės išlaidas -  302.21 Lt , o iš kiekvieno priteisti po 100,73 litus.

            Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti  kaltinamojo A. M. turtui 2009m. gegužės 6d., teismo nutartimi taikytas  laikinąsias apsaugos priemones.

            Kompaktinį diską su nuotraukomis, fotonuotraukas, daiktų įsigijimo dokumentus, medžiagą iš policijos, sąskaitos išrašus- palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.

          Teisėja                                                             Zita Gavėnienė