Civilinė byla Nr. 2A-873-221/2016
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-01986-2015-1
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.2.4; 2.6.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.21.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. birželio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. Ž. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2341-736/2015 pagal ieškovų R. Ž. ir M. Ž. ieškinį atsakovui S. Ž., trečiajam asmeniui R. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo ir išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė padidinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu iki sūnaus G. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės mėnesinėmis periodinėmis išmokomis jam priteistą išlaikymą iki 115 Eur per mėnesį sumos, priteisti iš atsakovo 811,1 Eur už sūnaus G. Ž. ortodontinį gydymą, priteisti iš atsakovo M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 115 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jis įgis vidurinį išsilavinimą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo nutraukta ieškovės R. Ž. ir atsakovo S. Ž. santuoka. Santuokoje gimę ieškovės ir atsakovo sūnūs G. Ž. ir M. Ž. gyvena su ieškove. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sūnų išlaikymui iš atsakovo priteisdamas po 300 Lt (86,89 Eur) mėnesinių periodinių išmokų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Po teismo sprendimo priėmimo, kuriuo buvo nustatytas nepilnamečių vaikų išlaikymas, aplinkybės pasikeitė iš esmės, kadangi išaugo vaikų poreikiai, sūnūs sparčiai auga, bręsta. Nepilnamečio sūnaus G. Ž. poreikiams vis didėjant, ieškovės turimų pajamų ir atsakovo skiriamų lėšų nepakanka G. Ž. išlaikyti, be to, G. Ž. nuo 2013 m. vasario 9 d. pradėtas ortodontinis gydymas breketais, kuris nuo 2013 metų iki dabar kainavo 1 574 Eur. Šis gydymas ilgas, planuojamas tęsti iki 2016 metų, kartą į mėnesį privalomi apsilankymai, kainuojantys iki 50 Eur. Ieškovas M. Ž. nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. mokosi (duomenys neskelbtini) 4 c klasėje (12 klasėje), todėl, nors ir sulaukęs pilnametystės, negali užsidirbti lėšų pragyvenimui, jam, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, reikalinga atsakovo parama. Pagal pateiktą ieškovės paskaičiavimą abiejų sūnų pagrindiniams poreikiams patenkinti reikia apie 1 013 Eur (M. Ž. – 399 Eur, G. Ž. – 614 Eur) per mėnesį sumos. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki, jos turtą sudaro 1/2 dalis 2 kambarių buto, kuriame ji gyvena kartu su sūnumis, 1/2 dalis 5,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir 1/2 dalis 21,7200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurį nuo 2013 m. sausio 2 d. ji nuomoja UAB „Aristavos ūkis“. Vidutines ieškovės mėnesines pajamas sudaro 333,88 Eur darbo užmokestis, 93,62 Eur netekto darbingumo pensija ir 54,67 Eur pajamos iš žemės nuomos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui G. Ž. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė iš atsakovo išlaikymą pilnamečiam sūnui M. Ž. po 86,89 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. rugpjūčio 5 d. iki jis įgys vidurinį išsilavinimą (2016 m. liepos 23 d.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, priteisė ieškovei iš atsakovo 811,1 Eur dydžio išlaidas už nepilnamečio sūnaus G. Ž. ortodontinį gydymą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš atsakovo ieškovei 258,35 Eur advokato pagalbai apmokėti, valstybei 92 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Padarė išvadą, kad nuo 2013 metų šalių turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, šalys šiuo metu gauna panašaus dydžio pajamas (ieškovė apie 482,15 Eur per mėnesį, atsakovas apie 570,31 Eur per mėnesį), ieškovė turi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, atsakovas neturi tokio turto. Nustatė, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę bei specialybę turi didesnes galimybes susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą nei ieškovė, kuriai nustatytas netektas darbingumas. Pažymėjo, kad šalių vaikai gyvena su ieškove, kuri užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi ir poilsiui, jai tenka pareiga kiekvieną dieną tiesiogiai rūpintis vaikų auklėjimu ir priežiūra, kai tuo tarpu atsakovas su savo sūnumis visiškai nebendrauja. Konstatavo, kad šalių nepilnametis sūnus G. Ž. šiuo metu turi specialių poreikių – jam nuo 2013 m. vasario 9 d. pradėtas ortodontinis gydymas breketais, diagnozuotas atviras arterinis latakas, 2015 m. gruodžio 1 d. atlikta intervencinė operacija. Nors ieškovė teigė, kad būtiniausių G. Ž. poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga apie 614 Eur suma, tačiau teismas vertino, jog byloje pateikti ieškovės skaičiavimai yra tik orientaciniai, prekių ir buitinių paslaugų apmokėjimo kvitai neįrodo realiai vaiko išlaikymui patiriamų išlaidų. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir jų galimybes patenkinti vaiko poreikius, manė, kad būtiniausius G. Ž. poreikius galima būtų patenkinti ir už mažesnę sumą nei nurodoma ieškovės pateiktame paskaičiavime. Atsižvelgęs į pasikeitusias aplinkybes (vaiko amžių, dabartinę sveikatos būklę), įvertinęs tai, kad atsakovas dalį išlaikymo teikė turtu, sprendė, kad iš atsakovo G. Ž. priteistas 86,89 Eur išlaikymas periodinėmis išmokomis didintinas iki 100 Eur per mėnesį sumos. Laikė, kad ši suma kartu su atsakovo vaikams kaip išlaikymas perduotu turtu ir ieškovės teikiamu išlaikymu yra pakankama minimaliai patenkinti būtiniausius vaiko poreikius, atitinka protingumo kriterijų ir yra proporcinga dabartinei tėvų turtinei padėčiai (įvertinus ir tai, kad atsakovas augina specialių poreikių turintį mažametį vaiką). Atsižvelgdamas į liudytojos V. V., IĮ „VaivaDens“ savininkės, parodymus, kad, išduodant dokumentus apie apmokėjimo gavimą, remiamasi įmonės turimais duomenimis, o juose esantys netikslumai gali būti rašybos ar apsirikimo klaidos, atmetė atsakovo, jo atstovės ir trečiojo asmens teiginius, kad byloje esantys dokumentai neįrodo visos už G. Ž. ortodontinį gydymą prašomos priteisti sumos sumokėjimo fakto. Vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad nurodytas 1 622,2 Eur išlaidų dydis nėra per didelis, jis atitinka normalias tokiam gydymui reikalingas išlaidas. Atsižvelgęs į liudytojos V. V. nurodytas aplinkybes, pažymėjęs, kad netvarkomi kreivi dantys gali paveikti paauglio psichologinį vystymąsi, vaikas gali patirti diskomfortą bendraudamas su bendraamžiais, atmetė atsakovo prieštaravimus dėl ortodontinio gydymo reikalingumo ir patenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 811,1 Eur sūnaus G. Ž. ortodontinio gydymo išlaidas. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovas M. Ž. neturi sveikatos problemų, jam nėra nustatyti specialieji poreikiai, būdamas pilnametis yra pakankamai savarankiškas, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovui M. Ž. priteisė 86,89 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jis įgis vidurinį išsilavinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio G. Ž. pakeitimo, išlaidų už nepilnamečio sūnaus G. Ž. ortodontinį gydymą priteisimo ir atmesti ieškovės R. Ž. ieškinį.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Neįvertinta, kad atsakovo turtinė padėtis nuo 2013 metų yra pablogėjusi, nes jis turi išlaikyti vaiką su specialiais poreikiais (atsakovo mažametei dukteriai yra diagnozuotas kalbos išraiškos sutrikimas, mišrus raidos sutrikimas), o ieškovės turtinė padėtis nepasikeitė (nepablogėjo). Ieškovė nuolat keliauja, ieško galimybių įsigyti nekilnojamojo turto, todėl jos pajamos yra didesnės nei ji nurodo. Atsakovas dirba nuo 8 val. iki 17 val., augina mažametę neįgalią dukterį, todėl jo galimybės uždirbti iš papildomo darbo yra labai ribotos. Pastarąją aplinkybę konstatavo ir Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1287-527/2013, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės apeliacinis skundas dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo. Atsakovas, mokėdamas įmokas bankui, nepagerina savo turtinės padėties, nepagausina turimo turto, nes namas, kurio remontui yra paimtas kreditas, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovo sutuoktinei. Atsakovo sutuoktinei nedirbant ir neturint pajamų, atsakovui tenka pareiga mokėti bankui 359,13 Eur įmokas. Namas yra įkeistas bankui, todėl kredito sutarties pažeidimas sudaro galimybę prarasti įkeistą turtą. Ieškovės neslegia kreditoriniai įsipareigojimai, po santuokos nutraukimo jai liko pusė buto, kita pusė buto atiteko ieškovės ir atsakovo vaikams. 2016 m. sausio 7 d. atsakovas patyrė traumą, buvo atlikta kelio sąnario operacija – pašalintas meniskas ir kremzlė. Gydymas ir reabilitacija tęsis apie 3 mėnesius, atsakovo pajamos dėl šios priežasties sumažės, nes teks išgyventi tik iš gaunamos ligos pašalpos. Taigi dabartinė atsakovo turtinė padėtis negali būti pagrindas didinti išlaikymą sūnui G. Ž., nes atsakovas nuo 2013 metų negauna kur kas daugiau pajamų, nesumažėjo ir išlaikomų asmenų skaičius, kadangi su ieškiniu dėl išlaikymo priteisimo kreipėsi ir pilnametystės sulaukęs sūnus M. Ž.
2. Neatsižvelgta, kad ieškovės nurodyta 1 013 Eur suma būtiniausių vaikų poreikių tenkinimui yra aiškiai padidinta ir nepagrįsta. Vien išlaidos važinėjimui tarpmiestiniais autobusais, išlaidos laisvalaikiui (pramoginiams renginiams, koncertams), žinant, kad moksleiviams yra taikomos lengvatos, kelia abejonių jų pagrįstumu, taip pat nurodytos didelės išlaidos vaistams (sūnus M. Ž. yra nurodęs, kad jis neturi sveikatos problemų). Be to, iš ieškovų pateiktų įrodymų (kvitų) matyti, jog lėšos maistui naudojamos labai neracionaliai: per rugsėjo mėnesį nupirkta saldumynų (šokolado, ledinukų, glaistytų sūrelių, saldainių) už 19,45 Eur. Į išlaidas sūnaus G. Ž. išlaikymui yra įtrauktos ir išlaidos sporto klubui, taigi darytina išvada, kad po 2015 m. gruodžio 1 d. atliktos intervencinės operacijos jo sveikatos būklė yra pagerėjusi ir jis nebeturi specialių poreikių. Mokėdamas G. Ž. išlaikymui po 86,89 Eur, atsakovas, įskaičius perduoto turto vertę, teikia G. Ž. 124,57 Eur dydžio išlaikymą. Jei tokia pačia suma prie išlaikymo prisidėtų ir ieškovė, šias lėšas naudojant racionaliai, jų pakaktų patenkinti būtiniausius vaiko poreikius ir ši suma būtų proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
3. Priteisiant ieškovei 811,1 Eur dydžio išlaidas už nepilnamečio sūnaus G. Ž. ortodontinį gydymą, neatsižvelgta, kad ieškovė neinformavo atsakovo, jog sūnui G. Ž. reikalingas ortodontinis gydymas, ji kreipėsi į IĮ „VaivaDens“ dėl gydymo, kokie to gydymo įkainiai, ar atsakovas turės galimybę kompensuoti ieškovei pusę šio gydymo sumos.
4. Nevertinta, kad ieškovė nepateikė nė vieno patikimo dokumento, leidžiančio teigti, jog ji mokėjo pinigus už sūnaus G. Ž. ortodontinį gydymą (toks dokumentas turėjo būti kasos čekis). Jei ieškovės pateikti dokumentai yra tikri, neaišku, kodėl juose nurodytos skirtingos ieškovės sumokėtos sumos: vienuose dokumentuose fiksuojama, kad R. Ž. sumokėjo 4 600 Lt (1 332,25 Eur), kituose fiksuojama sumokėta 1 574 Eur suma, o šios sumos sumokėjimas grindžiamas IĮ „VaivaDens“ 2015 m. liepos 17 d. kasos pajamų orderiu, tačiau šis dokumentas tokio fakto negali patvirtinti, nes jis patvirtina tik tai, jog IĮ „Vaivadens“ 2015 m. liepos 17 d. surinko 1 574 Eur pajamų, tačiau šią sumą galėjo sumokėti ne vienas tą dieną apsilankęs pacientas. Dėl to nėra pagrindo tikėti liudytojos V. V. parodymais apie jos išduotų pažymų teisingumą.
5. Ieškovė nurodė, kad už sūnaus gydymą mokėjo skolintais pinigais, tačiau ji nepateikė rašytinės sutarties (CK 6.871 straipsnio l dalis), įrodančios pinigų skolinimosi faktą.
6. Iš atsakovo priteista per didelė žyminio mokesčio suma, t. y. iš atsakovo turėjo būti priteista 60 Eur (157,32 +811,1+1042,68), o ne 92 Eur (1200+811,1+1042,68) suma.
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovas, skųsdamas teismo sprendimą dėl 13,11 Eur išlaikymo padidinimo, vadovaujasi ne vaiko interesais ir faktine padėtimi, o nenoru, jog jo vaikas būtų bent minimaliai aprūpintas. Pagal CK 3.201 straipsnio ir CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas, išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiams. G. Ž. pilnametystės sulauks 2017 m. birželio 27 d., jo poreikiai didėjo, padidinto išlaikymo mokėjimo terminas neilgas, nežymus ir neturės esminės įtakos atsakovo šeimai. Atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo įstatymais nustatytos pareigos auklėti savo nepilnametį sūnų, rūpintis jo dvasiniu ugdymu, asmenybės formavimu. Atsakovas turėtų stengtis padidinti savo pajamas, nes yra įgijęs šiuo metu itin paklausią specialybę (kompiuterių srities specialistas). Atsakovas, žinodamas savo pareigas vaikams ir prisiimdamas kreditorinius įsipareigojimus, sudarydamas naują santuoką, prisiėmė atitinkamą riziką. Atsakovo sutuoktinė R. Ž. teisme pripažino, kad atleista iš darbo ji už tris mėnesius gavo po 500 Eur išeitinę išmoką, o kadangi ji turi finansinį išsilavinimą (įmonėje dirbo vyr. buhaltere), trijų mėnesių laikotarpis įsidarbinti yra pakankamas. Patirta trauma neturės tiesioginės įtakos atsakovo darbingumui, nes jis dirba ne fizinį darbą. Kadangi atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo ir abiejų sūnų auklėjimo, todėl jis šiuo metu negali spręsti dėl atitinkamo G. Ž. gydymo būtinumo. Ieškovė negali pakeisti ar nustatyti IĮ „VaivaDens“ buhalterinės apskaitos tvarkos, kvitai šioje įmonėje neišduodami, todėl ji gavo kitos rūšies įrodymus. 1 622,2 Eur G. Ž. ortodontinio gydymo išlaidos yra tik dalis turėtų, turimų ir ateityje turėtinų išlaidų, kadangi vien gydytojo konsultacija (kas 2–3 mėnesius) kainuoja 40–50 Eur. Ieškovė skolinosi sūnaus ortodontiniam gydymui reikalingas lėšas.
Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo prie bylos
Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: 2016 m. sausio 13 d. medicinos dokumentų išrašų/siuntimų kopijas, kurie, kaip nurodo apeliantas, patvirtina operacijos atlikimą. CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti įrodymai yra vėlesni nei priimtas teismo sprendimas, į tai, kad ieškovai su jais susipažinę, apeliacinės instancijos teismas šiuos įrodymus priima.
Byloje kilo ginčas dėl šalių nepilnamečiam sūnui D. Ž. priteisto išlaikymo padidinimo ir dėl išlaidų ortodontiniam gydymui priteisimo.
Dėl išlaikymo dydžio padidinimo
Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Konstitucinė tėvų pareiga reiškia nepilnamečių vaikų konstitucinę teisę gauti iš tėvų šį išlaikymą. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. CK 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis toks asmuo disponuoja, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-209/2013).
Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas įvertino abiejų šalių turtinę padėtį (ieškovė nuosavybės teise turi ½ dalį buto, ½ dalį 5,26 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir ½ dalį 21,70200 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, jos vardu registruotų transporto priemonių nėra, mėnesio pajamos apie 482,15 Eur; atsakovas dirba UAB (duomenys neskelbtini) IT administratoriumi, jo mėnesio darbo užmokestis apie 570,31 Eur, nekilnojamojo turto neturi, turi automobilį „Audi A4 Avant“, gyvena sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, kartu su sutuoktine turi kreditorinių įsipareigojimų bankui), pripažino, kad šalių padėtis nuo 2013 metų, kuomet buvo pakeistas išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydis, iš esmės nepasikeitė. Pirmosios instancijos teismas įvertino šalių darbingumą, pagrįstai nustatė, kad atsakovas pagal savo sveikatos būklę bei specialybę turi didesnes galimybes įsidarbinti nei ieškovė, kuriai nustatytas neįgalumas, todėl jos galimybės papildomai įsidarbinti ribotos.
Pažymėtina, kad, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko amžių, sveikatos būklę, tinkamai nustatė ir įvertino akivaizdžius vaiko poreikius, todėl atmestini apelianto argumentai dėl nepagrįstai padidinto išlaikymo priteisimo (nuo 86,89 Eur iki 100 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad vaikai gyvena su ieškove, lemia, jog jai tenka didesnė rūpesčių bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką G. Ž. ir besimokantį pilnametį vaiką M. Ž.
Byloje nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti nepilnamečiam sūnui kas mėnesį 100 Eur dydžio išlaikymą.
Apelianto teigimu, jis dirba nuo 8 val. iki 17 val., augina mažametę dukrą, kuri turi sveikatos problemų, todėl galimybės užsidirbti iš papildomo darbo yra labai ribotos. Be to, turi kreditorinių įsipareigojimų bankui (paimtas kreditas naudojamas žmonai asmeninės nuosavybės teise priklausančio namo remontui), žmona bedarbė, todėl jam vienam lieka pareiga mokėti bankui įmokas.
Teisėjų kolegija pastebi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas sūnaus išlaikymui, ar kad jis ėmėsi kokių nors pastangų užsitikrinti pakankamą pajamų šaltinį. Atsakovas yra darbingo amžiaus vyras ir, jei jo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti kuo geriau apmokamą darbą ir taip garantuoti savo nepilnamečiams vaikams būtiną aprūpinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, kad sutuoktinė nedirba, leidžia manyti, jog ji gali skirti daugiau laiko jų dukros priežiūrai, o apeliantas – darbo paieškoms. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-32/2010). Be to, išlaikymo pareiga yra imperatyvi. Nors apelianto sutuoktinė nedirba, registruota darbo biržoje, tačiau vien šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, jog atsakovas neturi pajamų ar kad jis bei jo sutuoktinė yra išnaudoję visas galimybes pajamoms gauti.
Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vaiko išlaikymas yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, išvykimu, kitomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
Kritiškai vertintini ir apelianto teiginiai dėl jo sveikatos būklės (atliktos kelio sąnario operacijos, stuburo išvaržos, padidėjusio kraujospūdžio), dėl ko sumažės jo pajamos. Su apeliaciniu skundu pateikti medicininiai išrašai nepatvirtina apelianto teiginių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovas nepagrindė aplinkybės, jog neturi galimybių teikti priteisto išlaikymo dėl patirtos traumos (CPK 178 straipsnis).
Pažymėtina, kad orientaciniu priteistino išlaikymo dydžio nustatymo kriterijumi laikytina nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju, minimali mėnesinė alga (MMA) šiuo metu yra 350 Eur (2015 m. gruodžio 2 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1240), o išlaikymas iš atsakovo padidintas iki 100 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, kad nuo teismo išlaikymo priteisimo (2015 m. rugpjūčio 5 d.) iki G. Ž. pilnametystės (duomenys neskelbtini) padidinto išlaikymo (13,11 Eur) suma susidarytų apie 300 Eur. Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad atsakovas yra pajėgus mokėti sūnaus išlaikymui 100 Eur dydžio išlaikymą.
Dėl lėšų ortodontiniam gydymui priteisimo
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių sūnui G. Ž. buvo reikalingas ortodontinis gydymas, už kurį ieškovė sumokėjo 1 622,20 Eur, iš atsakovo priteisė 811,10 Eur. Su sprendimu nesutinka atsakovas, motyvuodamas tuo, kad šios išlaidos priteistos nepagrįstai, nes ieškovė apie tai, jog sūnui reikalingas ortodontinis gydymas neinformavo atsakovo; ieškovė pateikė kelias skirtingas pažymas, pagrindžiančias turėtas išlaidas; nepateikė įrodymų, kad ji sumokėjo už gydymą; nepateikė rašytinės sutarties dėl skolintų pinigų nurodytoms išlaidoms apmokėti.
Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, su apelianto argumentais sutikti negali. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojos odontologės V. V. parodymais dėl ortodontinio gydymo būtinumo, tokiu būdu atmesdamas atsakovo argumentus, jog tai tik estetinė procedūra. Pažymėtina, kad tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Apelianto teigimu, ko neginčija ir ieškovė, ieškovė sprendimą dėl ortodontinio gydymo priėmė nepasitarusi su atsakovu. Ieškovės aiškinimu, ji augina sūnus, nuo kurių auklėjimo tėvas nusišalinęs, su sūnumis mažai bendrauja, todėl, būdama įsitikinusi gydymo reikalingumu, ieškovė į atsakovą nesikreipė. Teisėjų kolegijos manymu, ši apelianto nurodyta aplinkybė neatleidžia jo nuo pareigos atlyginti atsiradusias būtinas papildomas išlaidas. Pažymėtina, kad tėvų pareigos vaikams yra lygios, abu tėvai turi dalyvauti vaikų ugdyme, auklėjime, sudaryti nepilnamečiams vaikams tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, tame tarpe ir sąlygas sveikatai.
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas turėtų išlaidų už ortodontinį gydymą dydį, rėmėsi visuma byloje esančių įrodymų – susitarimu dėl gydymo apmokėjimo dalimis (susitarime nurodyta ortodontinio gydymo suma 4 600 Lt, pradinis įnašas – 2 300 Lt), kainoraščiu, sąskaita faktūra, kasos pajamų orderiu, IĮ „VivaDens“ raštu, liudytojos V. V. parodymais. 290 Eur sumokėjimą patvirtina į bylą pateiktas šių pinigų sumokėjimo kvitas. Teisėjų kolegijos nuomone, minėtų įrodymų visuma, atkreipiant dėmesį į tai, kad gydanti įstaiga pretenzijų dėl apmokėjimo ieškovei neturi, yra pakankama išvadai, jog už G. Ž. ortodontinį gydymą ieškovė yra sumokėjusi 1 622,20 Eur. Iš kokių pinigų (skolintų, nuosavų) buvo sumokėta gydymo įstaigai, teisėjų kolegijos nuomone, ieškinio reikalavimui patenkinti nėra reikšminga.
Dėl žyminio mokesčio
Apelianto teigimu, iš priteista per didelė žyminio mokesčio suma. Pasak apelianto, turėjo būti priteista ne 92 Eur, brt 60 Eur.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu. Kadangi G. Ž. išlaikymo suma buvo ankstesniu teismo sprendimu priteista 83,89 Eur, ginčijamu – 100 Eur, todėl žyminio mokesčio suma skaičiuotina nuo sumos, kuria išlaikymas padidinamas, t. y. 13,11 Eur, o ne nuo 100 Eur (13,11 Eur x 12 + 811,10 Eur + 1042,68 Eur). Todėl sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo patikslintina.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstyti, nes neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės bei materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistu, patikslinant bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 100 Eur. Išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte nustatytos maksimalios sumos (1,3), kas sudarytų 955,63 Eur (735,1 Eur x 1,3).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2341-736/2015 palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo – iš atsakovo S. Ž. valstybei priteistą 92 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 60 Eur.
Priteisti ieškovei R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), iš apelianto S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini), 100 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese.
Teisėjai Evaldas Burzdikas
Nijolia Indreikienė
Virginija Lozoraitytė