Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2015-11-26][nuasmenintas sprendimas byloje][I-4705-281-2015].docx
Bylos nr.: I-4705-281/2015
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 188601464 atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 188601464 atsakovas
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 288719620 trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Socialinė apsauga
Bylos dėl išmokų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
Bylos dėl valstybinių pensijų
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

Administracinė byla Nr. I-4705-281/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03984-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 1.6.6.1; 3.21.

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

             

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjui Č. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Č. B. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,                     

                                                                n u s t a t ė :

 

pareiškėjas Č. B. 2014-08-28 teismui padavė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2014-08-18 sprendimą Nr. ID-5911(11); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 15 str. neišmokėtą pensijos dalį – 1196 Lt; 3) priteisti Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM,  nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas neišmokėtą pensijos dalį – 4161,43 Lt; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-14).

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dydžio sumažinimu taikant Laikinojo įstatymo 4-5 str. nuostatas. Mano, kad teisinis reglamentavimas pažeidė konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos, teisėtų lūkesčių, teisingumo principus; Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatos, kuriomis pratęstas Laikinojo įstatymo galiojimas iki 2013 m., prieštarauja Konstitucijai. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą  civilinei valstybės atsakomybei kilti.

Per teismo posėdį pareiškėjas prašė skundą tenkinti.

 

Atsakovės Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 82, 104).

Nurodė, kad VRM sprendimo priėmimo metu veikė pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui nepriemokos. Be to, Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. neprieštarauja Konstitucijai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti pensijos nepriemoką dėl šių nuostatų taikymo yra nepagrįstas.

Teismo posėdyje atsakovės nedalyvavo.

 

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.

 

Skundas tenkintinas iš dalies.

 

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjui paskirta valstybinė pareigūnų ir karių pensija, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 ir 5 str. nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama perskaičiuota (b. l. 94-95).

2012-02-06 Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo prieštaraujančiomis Konstitucijai pripažintos Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, kuriomis dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Nutarimas įsigaliojo 2012-09-21.

2014-07-28 pareiškėjas kreipėsi į VRM dėl neišmokėtos valstybinės pareigūnų ir karių pensijos grąžinimo (b. l. 99). VRM 2014-08-18 sprendimu Nr. 1D-5911(11) nurodė, kad išmokėti pensijos nepriemoką nėra teisinio pagrindo (b. l. 96-97).

 

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio ribojimo pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4-5 str. nuostatas teisėtumo.

 

1994 m. gruodžio 13 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija <...>.

2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kuris, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą <...>.

Laikinojo įstatymo (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) 15 str. nustatė, jog šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011 m. gruodžio 28 d. paskelbtu Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 str., kurio 1 d. 2 p. nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 (t. y. valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą) 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2012 m. gruodžio 31 d. Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymo (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija) 1 str. Lietuvos Respublikos Seimas dar kartą pakeitė Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. 2 p., išdėstydamas jį taip: „šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p. nurodytoms išmokoms <...> – iki 2013 m. gruodžio 31 d.“

Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad pagal pirminę Laikinojo įstatymo redakciją, Laikinojo įstatymo 4 str. nustatyta valstybinių pensijų perskaičiavimo tvarka pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjams turėjo būti taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, tačiau vėlesniais įstatymo pakeitimais šių nuostatų galiojimas buvo du kartus pratęstas – nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) ir nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 (2012 m. gruodžio 20 d. redakcija).

Nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui buvo sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., o nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir vėliau iki 2013-12-31 valstybinė pensija pareiškėjui mažinta taikant Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymais pakeisto Laikinojo įstatymo 15 str. nuostatas, kuriomis, kaip minėta, Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų galiojimas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2012-12-31, vėliau – iki 2013-12-31.

              Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai.

Taigi, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimas minėtu laikotarpiu remiantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis buvo pagrįstas ir teisėtas. Kaip jau buvo minėta, 2011 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 bei 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 Laikinojo įstatymo galiojimo terminai valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, pratęsti 2012–2013 metams.

Konstitucinis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2011 m. gruodžio 20 d. redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012 m. gruodžio 31 d., neprieštaravo Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat pripažino, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Konstitucijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad VRM, mokėdama valstybinę pensiją pareiškėjui, pagrįstai ir teisėtai taikė Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ne tik nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31, bet ir iki 2013-12-31, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmetamas. Pažymėtina, jog analogiškos pozicijos laikomasi ir LVAT suformuotoje praktikoje (administracinės bylos Nr. A- 416-520/2015, Nr. A-1567-520/2015, Nr. A-1288-520/2015 ir kt.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui valstybinė pensija laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 buvo mažinama ir pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 101-102).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja Konstitucijos 48 str. 1 d. Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d.

Remiantis Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str., 107 str., Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos. Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis adm. byloje Nr. A-575-1831/2011).

Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjui, taikant šias nuostatas, susidarė 1205,23 € (4161,43 Lt) nepriemoka, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, nes pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-23 nutartis adm. byloje Nr. A552-2747/2012).

Pareiškėjas taip pat prašė panaikinti VRM 2014-08-18 sprendimą Nr. 1D-5911(11), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl esą praleisto termino, o dėl kitos dalies paaiškinta, kad nepriemokos išmokėti pagrindo nėra. Kaip nurodyta anksčiau, vadovaujantis LVAT 2013-03-12 nutartyje pateiktais išaiškinimais, ginčo atveju taikytinos ne Viešojo administravimo įstatymo, o pensijos mokėjimo metu galiojusios Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijos nuostatos. Taigi šiame sprendime nurodyti pagrindai yra visiškai nesusiję su Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatų taikymu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus šiuo klausimu, teismas daro išvadą, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymo dalį dėl Valstybinių pensijų įstatymo taikymo, todėl VRM ši sprendimo dalis yra neteisėta ir naikintina.

Pažymėtina, kad 2014-11-28 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti patenkintas ir terminas atnaujintas (b. l. 78).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos, redakcija, galiojusi iki 2015-03-20). Rekomendacijų 7 p. nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Nustatyta, kad pareiškėjo skundą parengė advokatas Algimantas Medelis; byloje pateikta 2014-08-28 sąskaita apie suteiktas teisines paslaugas patvirtina, kad pareiškėjas už jam suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė – sumokėjo 400 Lt (115,85 Eur).

Rekomendacijų 8 punkte yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs užmokesčio dydžiai už atitinkamas (konkrečiai įvardytas) advokato teisinių paslaugų rūšis. Rekomendacijų 8.2 p. numato maksimalų taikytiną koeficientą už skundą surašymą – 3, taigi maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma yra 868,86 Eur (289,62 x 3). Pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalaus Rekomendacijų 8.2 punkte numatyto galimos priteisti sumos dydžio ir yra pagrįstos jų apmokėjimą patvirtinančiais dokumentais, tačiau, atsižvelgiant į tenkintų reikalavimų dalį, mažintinos 50 proc. iki 58 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1-2 p., 127 str.,                                                       

                                                          n u s p r e n d ė:

 

pareiškėjo Č. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-08-18 sprendimo Nr. 1D-5911(11) dalį, kuria buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies paskaičiavimo bei išmokėjimo taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas.

Priteisti Č. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 – 1 205,23 €  (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus ir 23 euro centus).

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti Č. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 58 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

Teisėjai                                                                                                          Rytis Krasauskas

 

                                                                                                         Mefodija Povilaitienė

 

                                                                                                    Jūra Marija Strumskienė 


Paminėta tekste:
  • A-1567-520/2015
  • A-1288-520/2015
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas