Civilinė byla Nr. e2A-580-781/2020

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00189-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.35

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-529-278/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rasų vaistinė“ ieškinį atsakovei Kupiškio rajono savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Eurovaistinė“ dėl konkurso sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Rasų vaistinė“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti 2019 m. rugpjūčio 2 d. Kupiškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – atsakovė) paskelbtas 73,12 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų poliklinikos pastate, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – patalpos), viešo nuomos konkurso sąlygas negaliojančiomis ir konkursą nutraukti bei iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbė patalpų viešą nuomos konkursą (toliau – konkursas). Ieškovės teigimu, konkurso sąlygos yra neteisėtos, nes jose numatytas patalpų nuomos terminas – ne ilgesnis kaip penkeri metai – yra neaiškus, nekonkretus, neužtikrina vienodų galimybių visiems suinteresuotiems subjektams dalyvauti konkurse. Nurodė, kad minėta sąlyga prieštarauja Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. birželio 20 d. sprendimui Nr. TS-164 „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu savivaldybės poreikiams ir jo nuomos” (toliau – Sprendimas), kuriuo nuspręsta nustatyti pradinį nuompinigių dydį – 1,45 Eur per mėnesį už vieną kv. m. ir ne ilgesnį kaip 10 metų nuomos laikotarpį bei Kupiškio rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 12.8 punkto nuostatoms, kuriose nurodyta, kad savivaldybės turto nuomos konkurso sąlygose turi būti nurodytas turto nuomos terminas. Ieškovės manymu, konkurso sąlyga „ne ilgesnis kaip penkeri metai“ – nėra terminas, nes neišreikštas konkrečiu laikotarpiu. Be to, konkurso sąlygose paskelbta, jog „dėl papildomos informacijos apie konkurso sąlygas ir patalpas kreiptis į Infrastruktūros skyriaus vyresn. specialistę Z. K.”, tačiau ši sąlyga taip pat prieštarauja Aprašo nuostatoms, reikalavimui suformuoti aiškias, tikslias ir nedviprasmiškas konkurso sąlygas. Aprašo 14.8 punktas numato, kad skelbime apie konkursą atsakovė turi nurodyti „adresą, telefono numerį, kuriuo galima gauti papildomą informaciją apie nuomojamą turtą“, o Aprašo 12.13 punkte numatyta, kad pačiose konkurso sąlygose turi būti nurodyta „kita informacija ir papildomi reikalavimai, kuriuos Savivaldybės turto nuomininkas ir konkurso laimėtojas turės įgyvendinti iki sudarant nuomos sutartį.” Ieškovė nurodė, kad Aprašo nuostatos aiškiai numato, kad tik papildoma informacija dėl informacijos apie turtą gali būti gaunama papildomai iš atsakovės specialistų, o konkurso sąlygos privalo būti paskelbtos visoje apimtyje. Aplinkybė, kad papildoma informacija apie konkurso sąlygas disponuoja tik atsakovės darbuotojai, patvirtina, jog konkursas vykdomas pažeidžiant skaidrumo, sąžiningumo, lygiateisiškumo, visuomenės naudos, racionalumo ir viešosios teisės principus.  

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su juo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. konkursas yra sustabdytas, o 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kupiškio rajono savivaldybės taryba priėmė naują sprendimą – pakeisti Sprendimo 3 punktą – nustatė pradinę patalpų nuomos kainą 1,45 Eur per mėnesį už vieną kv. m. ir 5 metų nuomos laikotarpį. Pažymėjo, kad patikslinus viešojo konkurso nuomos sąlygas, bus skelbiamas naujas konkursas, todėl ieškovės ieškinys prarado aktualumą. 

4.       Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Eurovaistinė“ atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Panevėžio apygardos teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino negaliojančiomis atsakovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtas 73,12 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų viešo nuomos konkurso sąlygas, atmetė ieškovės prašymą atsakovei skirti baudą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6.       Atlikęs konkurso sąlygų vertinimą, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė skelbime apie patalpų nuomos konkursą nurodė, jog jame užfiksuotas nuomos terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai. Konstatavo, kad nurodytas nuomojamo turto terminas nėra aiškus ir konkurso dalyvių gali būti vertinamas skirtingai, todėl sutiko su ieškovės teiginiais, kad nustatyta sąlyga reiškia, jog patalpų nuomos terminas gali būti bet koks laiko tarpas, neviršijantis penkerių metų ir konkurso dalyviams nėra aišku, dėl kokio konkretaus nuomos termino jie varžysis. Nurodė, kad Aprašo 12 punkte numatyta, jog Savivaldybės turto nuomos konkurso komisija, vadovaudamasi Savivaldybės tarybos sprendimu, tvirtindama viešo Savivaldybės turto nuomos konkurso sąlygas, turi nurodyti turto nuomos terminą. Vadovaudamasis aukščiau minėtais duomenimis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovei aiškiai konkurso sąlygose nenustačius nuomojamo turto nuomos termino, buvo pažeisti Aprašo 12.8 punkto reikalavimai, o tuo pačiu sudarytos sąlygos konkurso dalyviams skirtingai aiškinti nuomos terminą bei lygiateisiškai dalyvauti konkurse.

7.       Apskųstame sprendime nurodyta, kad atsakovės konkurso sąlygos yra paskelbtos raštu internetinėje svetainėje, todėl bet kokie sąlygų pakeitimai ir paaiškinimai privalo būti paskelbti tokia pat tvarka, tuo užtikrinant visų konkurso dalyvių lygias teises. Iš atsakovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtų konkurso sąlygų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl papildomos informacijos apie konkurso sąlygas ir patalpas, turto apžiūros laiko konkurso dalyviai gali kreiptis į Infrastruktūros skyriaus vyresniąją specialistę. Skelbime nurodyta atsakovės darbuotojos pavardė, darbo vieta, telefono numeris, elektroninis paštas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog papildoma informacija apie konkurso sąlygas žodžiu nėra galima, nes pagal Aprašo 14.8 punktą skelbdama Savivaldybės turto viešą nuomos konkursą, komisija skelbime nurodo ir adresą, telefono numerį, kuriuo galima gauti papildomą informaciją tik apie nuomojamą turtą. Be to, atsakovės darbuotojos informacija apie konkurso sąlygas konkurso dalyvių gali būti suprasta, kaip sąlygų keitimas ir juos suklaidinti teikiant pasiūlymus bei sukelti abejonių, jog konkurso dalyviams yra sudaromos vienodos ir lygios sąlygos rungtis konkurse, jog galimai sudaromos realios prielaidos, kad konkursą laimės pretendentas, gavęs išsamesnę informaciją ir kt. Dėl minėtų motyvų teismas sprendė, kad atsakovės paskelbtos nuomojamo nekilnojamojo turto sąlygos nebuvo aiškios ir prieštaravo Sprendimo bei Aprašo nuostatoms, todėl negali būti laikomos teisėtomis.

8.       Įvertinęs aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.948 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia konkurso organizatoriams keisti konkurso sąlygų, be to, atsakovės Aprašo 38 punktas suteikia teisę Savivaldybės turto valdytojui nutraukti konkursų procedūras, teismas padarė išvadą, kad diskrecijos teisė nutraukti konkursą yra suteikta turto valdytojui. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino egzistuojant pagrindui atmesti ieškovės reikalavimą dėl konkurso nutraukimo. 

9.       Nagrinėdamas ieškovės reikalavimą dėl baudos atsakovei skyrimo Kupiškio rajono savivaldybės tarybai 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmus naują sprendimą dėl dalies konkurso sąlygų pakeitimo, teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismui taikius laikinąsias apsaugos priemones, 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės paskelbtas nuomos konkursas buvo sustabdytas. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 22 d. priėmė naują sprendimą dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu savivaldybei ir jo nuomos bei pakeitė Sprendimo 3 punktą, kuriuo nustatoma pradinė turto nuomos kaina 1,45 Eur per mėnesį už vieną kv. m ir 5 metų nuomos laikotarpis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeistos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, Kupiškio rajono savivaldybės tarybai nebuvo uždrausta keisti ar priimti naujus sprendimus, susijusius su Savivaldybei priklausančiu turtu, todėl nėra pagrindo skirti atsakovei baudą. 

10.       Pasisakydamas dėl atsakovės prašymo ieškinį palikti nenagrinėtu, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog atsakovė ketina keisti konkurso sąlygas ir skelbti naują nuomos konkursą nesudaro pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu. Teismo manymu, nors ieškovė paskelbtam konkursui neteikė pasiūlymo, tai nėra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė neketino dalyvauti konkurse ir neturi teisės ginčyti minėtų sąlygų.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą ar dalį Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo ir bylą nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtu. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Atsakovei 2019 m. rugpjūčio 19 d. sustabdžius konkurso procedūras, neliko ginčo objekto.  

11.2. Ieškovė neįrodė realaus intereso, nes nedalyvavo skelbtame konkurse, neteikė dokumentų, konkursu nesidomėjo. Ieškovė neįrodė savo teisėtų interesų pažeidimo. Konkurse dalyvavusiems asmenims konkurso sąlygos buvo aiškios ir suprantamos.

11.3. Ieškovė atsakovei nereiškė pretenzijų dėl konkurso sąlygų, t. y. nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

12.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Po teismo priimtos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsakovė negalėjo ir neturėjo teisės atlikti jokių veiksmų konkurse.

12.2. Ne konkurso procedūrų vykdymas, o pačių konkurso sąlygų neteisėtumas yra nagrinėjamo ginčo objektas.

12.3. Ginčui, susijusiam su viešu konkursu, gali būti taikomos ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad skųsti pirkimo sąlygas gali ir pirkime nedalyvavęs subjektas, kadangi bet kuris tiekėjas gali būti suinteresuotas pirkimu.

12.4. Viešas konkursas yra reguliuojamas pagal CK XLIX skyriuje įtvirtintas teisės normas. Vadovaujantis CK XLIX skyriaus teisės normomis, viešam konkursui nėra taikoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

14.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis nustatė, kad Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 20 d. priėmė sprendimą Nr. TS-164 „Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo nereikalingu savivaldybės poreikiams ir jo nuomos” (Sprendimas), kuriuo nusprendė skelbti patalpų viešą nuomos konkursą ir nustatė pradinį nuompinigių dydį – 1,45 Eur/mėn. už 1 kv.m – ir ne ilgesnį kaip 10 metų nuomos laikotarpį. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 2 d. viešojoje erdvėje paskelbtame skelbime apie konkursą buvo nurodyta, kad patalpų nuomos terminas yra ne ilgesnis kaip penkeri metai, naudojimo paskirtis – vaistinių veikla, pradinis nuompinigių dydis – 1,45 Eur/mėn. už vieną kv. m., taip pat pažymėta, kad dėl papildomos informacijos apie konkurso sąlygas ir patalpas konkurso dalyviai gali kreiptis į Infrastruktūros skyriaus vyresn. specialistę Z. K. (213 kab.) arba tel. (8 459) 35 520, el. p. (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu priėmė sprendimą stabdyti patalpų viešą konkursą ir šią informaciją tą pačią dieną paskelbė viešoje erdvėje. Kupiškio rajono savivaldybės taryba 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. TS-214 pakeitė Sprendimo 3 punktą ir jį išdėstė taip: nustatyti pradinį nuompinigių dydį – 1,45 Eur/mėn. už vieną kv.m ir 5 metų nuomos laikotarpį.

    Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą

15.       Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl viešo valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkurso 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbtų sąlygų.

16.       Aktualu pažymėti, kad viešosios nuosavybės objektas įstatymų leidėjo valia valdomas, naudojamas ir juo disponuojama viešosios teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK nuostatos taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialieji įstatymai (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešasis konkursas vykdomas vadovaujantis Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, kuriame įtvirtinti visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principai, apibrėžti šio įstatymo 9 straipsnyje. Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso vykdymo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtintas Valstybės ilgalaikio materialiojo turto, valstybės ir savivaldybių nekilnojamojo turto nuomos aprašas.

17.       Valstybės (savivaldybės) turto perleidimo santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2011).

18.       Valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos viešojo konkurso atveju nuomotojas suteikia teisę išsinuomoti konkretų turtą konkurso nugalėtojui už šio pasiūlytas geriausias sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant šalių ginčo dėl viešo konkurso aplinkybes, reikia atsižvelgti į viešo konkurso procedūros esmę, paskirtį ir tikslus. Kai viešas asmuo skelbia ir vykdo viešą konkursą dėl ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties sudarymo, šio konkurso pagrindinis tikslas yra išrinkti pasiūlymą, kuris labiausiai atitiktų racionalų išnuomojamo turto panaudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677/2006).

19.       Pažymėtina, kad viešą konkursą reglamentuoja CK šeštosios knygos 49 (XLIX) skyriaus 6.947–6.952 straipsniai. Įstatymas viešą konkursą apibrėžia kaip asmens viešą pažadėjimą sumokėti specialų atlyginimą (premiją) už geriausią tam tikro darbo atlikimą arba kitokį rezultatą, įpareigoja šį asmenį sumokėti pažadėtą atlyginimą asmeniui, kurio darbas ar kitoks rezultatas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju. Konkursu taip pat yra pripažįstamas asmens viešas pažadėjimas suteikti specialią teisę už geriausią tam tikros teisės įgyvendinimo projektą. Toks viešas pažadėjimas įpareigoja šį asmenį suteikti specialią teisę asmeniui, kurio projektas pagal konkurso sąlygas pripažintas konkurso nugalėtoju (CK 6.947 straipsnio 1 dalis).

20.       Pirmosios instancijos teismui pripažinus pagrįstais ieškovės argumentus dėl ginčijamų konkurso sąlygų neaiškumo, jų prieštaravimo Aprašo nuostatoms, atsakovės teigimu, ieškovė, nedalyvavusi ir neketinusi dalyvauti konkurse, t. y. neturinti teisinio suinteresuotumo, negalėjo kreiptis į teismą su prašymu ginti savo pažeistas teises.

21.       Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CPK 5 straipsnyje teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta kaip vienas iš civilinio proceso principų. Pagal šią proceso teisės normą teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Tačiau jeigu jie neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

22.       Byloje ieškovė neginčija nedalyvavusi konkurse, o savo suinteresuotumą argumentuoja būtinybe apginti pažeistą teisę skaidriai, lygiateisiškai su kitais konkurso dalyviais dalyvauti konkurse ir sudaryti teisės aktų reikalavimus atitinkančią nuomos sutartį, kadangi iš paskelbtų konkurso sąlygų nebuvo aišku, dėl kokio nuomos termino yra varžomasi. Apibendrinant anksčiau išdėstytus kasacinio teismo išaiškinimus dėl asmens teisinio suinteresuotumo kreiptis į teismą egzistavimo, darytina išvada, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad jos ketinimas sudaryti nuomos sutartį turint tikslą vykdyti joje vaistinės veiklą yra realus, jog ji iš tiesų užsiima vaistinės veikla arba yra pasirengusi tokią veiklą vykdyti ir šiam tikslui jai reikalingos ginčo patalpos. Taigi, teisinis ieškovės suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu nesiejamas su formaliu dalyvio statusu. Iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad ieškovės veiklos rūšis – vaistų pramonės gaminių gamyba ir didmeninė bei mažmeninė prekyba, kita su tuo susijusi veikla ir paslaugų teikimas; kita veikla, nedraudžiama Lietuvos Respublikos įstatymų (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vadinasi, ieškovė realiai galėtų tapti potencialia konkurso dalyve, tačiau dėl konkurso sąlygų nekonkretumo savo paraiškos ji nebuvo pateikusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindui spręsti dėl ieškovės materialinio teisinio suinteresuotumo ir jos teisės kreiptis į teismą su prašymu apginti pažeistas teises egzistavimo.

Dėl priimto teismo sprendimo teisinių pasekmių

23.       Atsakovės teigimu, šios bylos nagrinėjimas neturėjo teisinės prasmės, kadangi 2019 m. rugpjūčio 19 d. sustabdžius konkurso procedūras neliko ginčo objekto, dėl kurio ieškovė buvo inicijavusi šį procesą, o tai sąlygoja bylos nutraukimą.   

24.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nagrinėjimo dalyko aiškinimo ir taikymo klausimais, ne kartą yra nurodęs, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, be kita ko, turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

25.       Minėta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama 2019 m. rugpjūčio 2 d. atsakovės paskelbtas patalpų viešo nuomos konkurso sąlygas pripažinti negaliojančiomis ir konkursą nutraukti. 2019 m. rugpjūčio 19 d. atsakovei sustabdžius konkurso procedūrą, 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbto konkurso sąlygos liko nepasikeitusios. Net ir 2019 m. rugpjūčio 22 d. Kupiškio rajono savivaldybės tarybai priėmus sprendimą pakeisti Sprendimo 3 punktą ir sukonkretinti nuomos laikotarpį numatant 5 metų nuomos terminą, ši nuostata galiotų tik po šios datos skelbiamiems viešiesiems konkursams, tačiau ne 2019 m. rugpjūčio 2 d. konkursui, kuris turi būti vykdomas viešoje erdvėje paskelbtomis sąlygomis. Sprendimas sustabdyti konkursą neturi įtakos ginčo dalykui – 2019 m. rugpjūčio 2 d. paskelbto konkurso sąlygoms. Pagal CK 6.948 straipsnio 2 dalį apie konkurso sąlygų pakeitimą turi būti pranešama konkurso dalyviams ta pačia tvarka, kuria buvo paskelbtas konkursas. Atsakovė teismui nepateikė duomenų, kad po Kupiškio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo priėmimo atsakovė viešoje erdvėje konkurso dalyviams būtų pranešusi apie konkurso sąlygų pakeitimą. Atsakovės 2019 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu, patalpintu Kupiškio rajono savivaldybės internetiniame puslapyje, buvo informuota tik apie konkurso sustabdymą, bet ne apie sąlygų pakeitimą, kurios realiai liko tapačios paskelbtoms 2019 m. rugpjūčio 2 d. Priimto teismo procesinio sprendimo esmė ta, kad atsakovė, vadovaudamasi teisės normomis, turi pakeisti konkurso, kuris yra tik sustabdytas, sąlygas. Nustačius tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad nagrinėjamu atveju teismo priimtas procesinis sprendimas niekaip neįtakoja šalių teisių ir pareigų, nesukelia joms teisinių pasekmių, todėl ši byla turi būti nutraukta. 

Dėl privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos

26.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia ieškovei nesilaikius šiai bylų kategorijai nustatytos išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.

27.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančių atsakovės teiktų procesinių dokumentų turiniu, atsakovės pozicija, nustatė, kad minėtas argumentas nebuvo atsakovės nurodytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu nėra pasisakyta ir apskųstame sprendime. Esant nustatytoms aplinkybėms, akcentuotina, kad apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Teisminės bylos esminis nagrinėjimas vyksta pirmojoje teismo instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Kaip minėta, atsakovė aptariamu apeliacinio skundo argumentu pirmosios instancijos teisme savo atsikirtimų negrindė, jo pagrindu reikalavimų nereiškė. Todėl bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, dėl šio argumento plačiau nepasisakoma.

Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio 

28.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų suma, atsakovė apeliuoja į jų nepagrįstumą.

29.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo 113 Eur žyminio mokesčio už ieškinį bei patyrė 2 117,50 Eur procesinių dokumentų paruošimo išlaidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinęs ieškovės į bylą pateiktų procesinių dokumentų pobūdį bei jų skaičių, bylos nagrinėjimo rezultatą, vadovaudamasis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos), 2.1, 8.2, 8.3 punktais, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, todėl konstatavo esant pagrindui priteisti jas pilna apimtimi, t. y. 2 230,5 Eur.  

30.       Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – VDU). Teisinės pagalbos išlaidos ieškovės buvo patirtos 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. spalio 16 d., todėl Rekomendacijose nustatyto koeficiento pagrindu nagrinėjamu atveju imamas 2019 m. I ir II ketvirčio VDU, kuris pagal viešai skelbiamus statistikos duomenis buvo 1 262,7 Eur ir 1 289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2., 8.3. punktus už ieškinio surašymą maksimalus atlygis yra 3 156,8 Eur, dubliką – 1 933,5 Eur. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo iš atsakovės ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų suma yra du kartus mažesnė, nei galima pagal Rekomendaciją, kas suteikia pagrindą teigti, jog teismas buvo atsižvelgęs į bylos sudėtingumą, protingumo kriterijų spręsdamas ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumą.  

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės, procesinės teisės normas, pagrįstai įvertino šalių paaiškinimus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

32.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 363 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra faktiškai patirtos ir pagrįstos įrodymais, už suteiktas atstovavimo išlaidas prašoma atlyginti suma atitinka Rekomendacijų (2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, todėl 363 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ieškovei priteistina atlyginti iš atsakovės (CPK 93 straipsnis,  98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rasų vaistinė“, juridinio asmens kodas 304401901, iš atsakovės Kupiškio rajono savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188774975, 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                Marius Bajoras

                                                        Vilija Mikuckienė

                                                        Jūratė Varanauskaitė