Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-4469-1015/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02994-2016-4
Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 3-ojo būrio vyriausiasis patrulis P. O. 2016 m. vasario 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 10P-51967482-16, kuriame nurodyta, kad L. T. 2016 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., prekybos centre „Maxima“, esančiame Viršuliškių g. 30, Vilniuje, praėjo pro kasas, nesumokėjusi už vieną 850 g įpakavimą kačių ėdalo „Favorit“, kainuojančio 1,16 eurų, ir vieną 415 g kačių ėdalo „Favorit“, kainuojančio 0,58 eurų, bendrai 1,74 eurų sumai. Tokiais savo veiksmais ji padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. T. teismo posėdyje nurodė, kad protokole nurodytą dieną ji su vyru važiavo iš sodo, kur nemažai dirbo, iškrovė šieno paketus, todėl labai pavargo, jai pakilo kraujospūdis. Važiuodami iš sodo jie užvažiavo į parduotuvę, skaičiavo perkamas prekes, kad jų vertė būtų ne mažesnė, nei 12 eurų, nes tuomet taikoma 10 procentų nuolaida. Jos rankinė kabėjo ir konservai nuriedėjo po rankine. Priėjusi prie kasos, ji ištraukė iš rankinės piniginę, sumokėjo už perkamas prekes ir nepasižiūrėjo, kad po rankine guli nuriedėję konservai. Praėję pro kasą jie sustojo prie staliuko ir tikrino išmuštą čekį, ar kasininkė nesuklydo. Tuo metu prie jų priėjo apsaugos darbuotojas ir liepė užeiti į kambariuką. Ji ramiai nuėjo paskui apsaugos darbuotoją su prekių vėžimėliu. Apsaugos darbuotojas, nieko jiems nesakęs, nuėjo prie savo kompiuterio ir į klausimą, ko jie čia laukia, nieko neatsakė. Jie laukė apie 30 minučių. Dėl padidėjusio kraujospūdžio ji pasijuto blogai, jai pradėjo svaigti galva, vyras ją prilaikė ir pasodino ant kėdės. Tuomet vyras pats paskambino policijai, apsaugos darbuotojas tylėjo bei po to pasakė, kad jis neprivalo atsakinėti į jų klausimus. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji paaiškino susidariusią situaciją, norėjo sumokėti už nuriedėjusius konservus, policininkai tam neprieštaravo, tačiau apsaugos darbuotojas nesutiko bei paėmė prekes. L. T. nurodė, kad ji niekada gyvenime nėra vogusi, šį kartą tyčia vogti prekių taip pat neketino ir dabar visuomet kelia rankinę bei tikrina, ar po ja nėra kokių nors prekių.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu L. T. atsiprašė, kad nepastebėjo neiškrovusi prie kasos kačių ėdalo apmokėjimui, teigė esanti ligota (b.l. 2).
L. T. kaltė, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje, yra grindžiama prekybos centro „Maxima“ 2016 m. vasario 21 d. administracijos pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. vasario 21 d., apie 18.50 val., apsaugos darbuotojo už kasų buvo sulaikyta pilietė, kuri nesumokėjo už dvi pakuotes kačių ėdalo, bendrai 1,74 eurų sumai. Kadangi išimtos iš sulaikyto asmens prekės buvo grąžintos parduotuvei, bendrovė materialinių nuostolių nepatyrė (b.l. 4); policijos pareigūno P. O. 2016 m. vasario 21 d. tarnybiniu pranešimu dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo (b.l. 5).
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
ATPK 50 straipsnis numato atsakomybę už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad svetimo turto pagrobimas gali būti padarytas tik tyčia, todėl šio subjektyviojo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento konstatavimas yra būtinas, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-507/2010, taip pat 2010 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2799/2010).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, L. T. neneigė nustatytų faktinių bylos aplinkybių, t.y. to, jog buvo sulaikyta už kasų, nesumokėjusi už nurodytas prekes - dvi pakuotes kačių ėdalo, kurių bendra suma (be nuolaidų) yra 1,74 eurų. Tačiau vien faktinių aplinkybių nustatymas neabejotinai nepatvirtina fakto, jog L. T. veikė tyčia. Norint atskleisti subjektyviąją veikos pusę, būtina visapusiškai įvertinti administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmus tiek įvykio metu, tiek po įvykio, taip pat įvertinti kitus reikšmingus bylos duomenis.
L. T., tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, tiek teisme teigė, jog tyčia vogti prekių neketino, tiesiog pamiršo už jas sumokėti, nes rastos dvi kačių ėdalo pakuotės gulėjo nuriedėjusios po rankine ir ji, pateikusi kitas prekes apmokėjimui kasoje, jų nepastebėjo bei apie jas pamiršo. Sumokėjusi kasoje už perkamas prekes, L. T. iš karto iš parduotuvės neišėjo, o stovėjo prie staliuko bei tikrino išmuštą čekį. Apsaugos darbuotojui ją sulaikius ir parodžius prekes, už kurias nebuvo sumokėta, ji siūlėsi už jas susimokėti. Šios aplinkybės be abejonės patvirtina faktą, kad L. T. turėjo su savimi pakankamai pinigų atsiskaityti už visas perkamas prekes. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visos prekės, tame tarpe ir tos, už kurias nebuvo sumokėta, gulėjo vienoje vietoje ir niekur specialiai nebuvo slepiamos, o L. T., praėjusi pro kasas, neskubėjo pasišalinti iš parduotuvės, stovėjo prie staliuko bei tikrino čekį. Byloje esanti pažyma apie L. T. baustumą patvirtina, kad anksčiau administracine tvarka ji apskritai nebuvo bausta (b.l. 9).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).
Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, L. T. garbų amžių (67 metai), jos sveikatos būklę bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, jog byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, jog L. T. tyčia pagrobė svetimą turtą, t.y. suprato savo priešingą teisei veikimo pobūdį, numatė žalingas savo veikimo pasekmes ir jų norėjo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo byla L. T. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50 straipsnyje, sudėties (tyčios) (ATPK 250 str. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 250 straipsnio 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Administracinio teisės pažeidimo bylą L. T. atžvilgiu dėl teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 straipsnyje, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties (tyčios).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Mikužytė