Civilinė byla Nr. 2S-1690-866/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11993-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (ieškovės) G. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria ieškovei G. P. atsisakyta iškelti bankroto bylą, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, A. N., M. T.,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. pareiškėja G. P. pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad 2008 m. balandžio 17 d. su AB DNB banku sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2400-2008-40536, kurios pagrindu jai buvo suteiktas 11 584,80 Eur vartojimo kreditas. Iš banko gauti pinigai buvo panaudoti finansuojant pareiškėjai priklaususios įmonės – UAB „GMS Verslo grupė“ veiklą. 2009-2010 metais kilus finansų ir nekilnojamojo turto rinkose krizei, siekdama išsaugoti įmonės veiklos tęstinumą bei užtikrinti pajamų ir pelno gavimą bei pašalinti apyvartinių lėšų trūkumą, iš fizinių asmenų – A. N. ir M. T. pasiskolino 8 600,56 Eur, kuriuos taip pat skyrė UAB „GMS Verslo grupė“ vykdomai veiklai finansuoti. 2012 m. liepos 24 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „GMS Verslo grupė“ iškelta bankroto byla, dėl ko neteko pajamų ir nebesugebėjo įvykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų bankui bei A. N. ir M. T.. Pažymėjo, jog šiuo metu neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais, o sunki finansinė būklė iš esmės susidarė dėl verslo žlugimo. Taip pat nurodė, jog šiuo metu dirba Glow International, UAB pardavimų vadybininkės (konsultantės) pareigose. Gaunamą darbo užmokestį per mėnesį sudaro 130 Eur, jokių papildomų pajamų ar išmokų negauna, jokio nekilnojamojo ar registruoto kilnojamojo turto neturi.

2. Suinteresuotas asmuo AB DNB bankas atsiliepime į pareiškimą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

3. Suinteresuotas asmuo A. N. pateiktu atsiliepimu nurodė, kad neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų iškelta bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjos G. P. prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo netenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų suma sudaro 26 070, 25 Eur, tuo tarpu, pareiškėjos gaunamos pajamos sudaro 130 Eur per mėnesį.

6. Teismas, atsisakydamas iškelti bankroto bylą, sprendė, jog pareiškėja yra nesąžininga dėl šių priežasčių: turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą bei trijų metų darbo patirtį makiažo mokykloje pareiškėja negauna net pusės minimalios algos be to pareiškėją išlaiko jos vyras, t. y. pareiškėja gauna kitas pajamas nei darbo užmokestis, be to, turi galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas bei atsisakyti su kreditoriais be bankroto bylos iškėlimo.

7. Teismas vertino, jog nors pareiškėjos darbo užmokestis sudaro tik 130 Eur per mėnesį, jos finansinė padėtis nėra kritinė ir ji nėra pajėgi įvykdyti skolinius įsipareigojimus. 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskiruoju skundu apeliantė G. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos fizinio asmens bankroto  bylos iškėlimo grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
9. Apeliantė nurodo, kad per paskutinius kelerius metus ji nesudarė apskritai jokių sandorių ir neatliko jokių veiksmų, kurie būtų nesąžiningi kreditorių atžvilgiu ar pažeistų jų teises. Pareiškėjos nemokumą nulėmė 2009 – 2010 metų ekonominė krizė.
10. Nurodo, kad pareiškėjos nemokumą lėmė ne jos nesąžiningi veiksmai. Pažymi, kad pareiškėjos įsipareigojimai atsirado 2009 – 2010 metais, t.y. per ekonominę krizę, vėliau naujų įsipareigojimų pareiškėja neprisiėmė.
11. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių dėl ko pareiškėjos gaunamas darbo užmokestis yra toks mažas,  t. y. ar tai lėmė pareiškėjos asmeninės savybės, ar darbdavių keliami reikalavimai, ar ji sąmoningai nedirbo.
12. Teigia, kad nuo 2012 metų ji augina mažamečius vaikus, o tai riboja galimybes gauti gerai apmokamą darbą pagal išsilavinimą ir poreikius. Nurodo, kad pareiškėjos pajamos didės. Pažymi, jog nepagrįstos teismo išvados, jog pareiškėja yra pajėgi įvykdyti skolinius įsipareigojimus.
13. Kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Nurodo, kad apeliantė nesiekia gauti didesnes pajamas. Mano, kad apeliantė neatskleidžia visų duomenų apie gaunamas pajamas, kadangi apeliantė yra ne tik tarptautinės makiažo mokyklos UAB „Glow International“ pardavimų vadybininkė, bet ir makiažo kursų dėstytoja/asistentė, profesionali vizažistė.
15. Pažymi, kad suma būtiniesiems poreikiams didesnė už pareiškėjos gaunamas pajamas, o tai, kad pareiškėja neketina skirti lėšų kreditoriniams įsipareigojimams dengti yra nesąžininga kreditorių atžvilgiu.
16. Nurodo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, jog per paskutinius trejus metus ji siekė atsikaityti su kreditoriais.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

18. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2-4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

19. Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti ieškovei G. P. bankroto bylą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų pagrindu, t. y. nurodęs, jog ieškovės būklė nėra kritinė bei pareiškėjai nesant sąžiningai.

Dėl ieškovės nemokumo.

20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės atitikimą  FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams nurodė, kad ieškovės skolinių įsipareigojimų suma sudaro – 26 070, 25 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovės darbo užmokestis sudaro 130 Eur, pareiškėja neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto ir atsisakydamas iškelti bankroto bylą vertino, jog pareiškėjos G. P. būklė neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų nemokumo kriterijų.

21. Pažymėtina, kad FABĮ nenustatyta, jog asmuo laikomas nemokiu tik tuo atveju kai skolos viršija priklausančio turto vertę, taip pat įstatymo formuluotė nesuponuoja ir išvados, kad tuo atveju kai asmens skolos neviršija jam priklausančio turto vertės jis laikytinas mokiu. FABĮ nustato, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25MMA, ir jis jų negali įvykdyti.

22. Kasacinės instancijos teismas aiškindamas šį teisinį reglamentavimą yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas, ar fizinis asmuo yra pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, be kita ko, turi įvertinti skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyvą tokio asmens turimo turto ir jo gaunamų pajamų kontekste. Teismas, spręsdamas dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis), buvimo, turi ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015).

23. Pažymėtina, kad vertinant asmens mokumą/nemokumą svarbu nustatyti, ar asmuo per protingą terminą yra pajėgus įvykdyti skolinius įsipareigojimus, o nustačius, kad tokių galimybių nėra, sąžiningas fizinis asmuo turi teisę pasinaudoti fizinio asmens bankroto institutu, mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015). 

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė neatitinka nemokumo būklės, neteisingai vertino objektyvias ieškovės galimybes padengti skolinius įsipareigojimus, kadangi nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Šiuo atveju, gi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės finansinę būklę, padarė prieštaringas išvadas, viena vertus nurodė, jog ieškovė prašo nustatyti 365 Eur sumą būtiniesiems poreikiams tenkinti ir negalės skirti lėšų kreditoriniams reikalavimams dengti, kita vertus, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės finansinė padėtis yra kritinė ir ji negalėtų įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų per protingą terminą.

25. Teismas be pagrindo savo išvadas grindė ieškovės sutuoktinio turtine padėtimi, nurodydamas, jog ieškovė išlaikoma vyro, galėtų dirbti už 130 Eur, nesiekdama gerinti savo finansinės būklės. Pažymėtina, kad byloje yra sprendžiamas pareiškėjos, o ne jo sutuoktinio nemokumo klausimas, todėl argumentai dėl pareiškėjos sutuoktinio turtinės padėties, t. y. galimybės išlaikyti ieškovę, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjos turtinės padėties, juolab, kad teismas nustatė, jog pareiškėja yra sudariusiu su sutuoktiniu povedybinę sutartį. (žr.pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-269-219/2015).

Dėl ieškovės sąžiningumo.

26. Teismas, atsisakydamas iškelti ieškovei bankroto bylą taip pat konstatavo ieškovės nesąžiningumą, apeliuodamas į tai, jog pareiškėja nesiekia gauti didesnių pajamų. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

27. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į tai, jog civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nesąžiningumas turi būti nustatytas.

28. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

29. Minėta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė yra nesąžininga, kadangi ieškovė nedėjo pakankamai pastangų mokumui pagerinti.

30. Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinio asmens pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

31. FABĮ nenustatyta, kokius veiksmus turi atlikti fizinis asmuo siekdamas pagerinti finansinę būklę. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas, turi būti vykdoma viso bankroto proceso metu. Apeliacinės instancijos teismo manymu, negalima daryti išvados, jog vien tik mažas pareiškėjos darbo užmokestis patvirtina pareiškėjos nesąžiningumą. Tokiai išvadai padaryti turi būti surinkta pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių sąmoningą elgesį nukreiptą į mažų pajamų gavimą. Pažymėtina, kad asmens gebėjimas realizuoti save darbo rinkoje siejamas su daugeliu aspektų – t. y. priklauso tiek nuo išorinių veiksnių – profesijos paklausa, rinkos pokyčiai ir k.t., tiek  nuo asmeninių savybių - išsilavinimo, gebėjimų, papildomų įgūdžių ir kt. Todėl asmens gaunamas darbo užmokestis negali būti tiesiogiai siejamas su jo sąžiningumu.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės nesąžiningumo deklaratyvios, nepagrįstos ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad minėti veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai nulėmė ieškovės finansinę būklę, todėl konstatuoti ieškovės nesąžiningumo, deklaratyviai nurodant, kad ieškovė nesiekė didinti pajamas, minėtais pagrindais negalima. 

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo nenustatė reikšmingų aplinkybių, sprendžiant dėl asmens mokumo bei sąžiningumo, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. 

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovės  G. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                                                                                        Asta Pikelienė