Civilinė byla Nr. 2-307-772/2016

       Teisminio proceso Nr. 2-70-3-08619-2015-4

                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4.4.2.; 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1.

(S)

  ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

    LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

        2016 m. kovo 21 d.

     Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas  Jonas Stubrys,

posėdžių sekretorė Ona Baronienė,

dalyvaujant ieškovui A. V. ir jos atstovei adv. G. Striaukienei, atsakovės I. N. atstovui adv. Z. Burbai bei Institucijos atstovei E. Lazdauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei I. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir jo gyvenamosios vietos nustatymo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - ŠVTAS).

           Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškovas 2015-10-29 pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. N. nepilnamečio vaiko: G. V. išlaikymui periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 130 Eur iki vaiko pilnametystės. Tuo pačiu prašė teismo nustatyti, kad vaiko išlaikymui priteistas iš atsakovės išmokas ieškovas tvarkys uzufrukto teise. Be to prašė teismo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad su atsakove I. N. kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį apie 14 metų. (duomenys neskelbtini) jiems gimė duktė G. V.. Kol gyveno kartu, atsakovė dar šiek tiek rūpinosi dukra, tačiau 2015 m. pavasarį jam grįžus iš užsienio, kur periodiškai vykdavo uždirbti šeimai lėšų, bendras gyvenimas su atsakove pasibaigė, nes atsakovė jau buvo susiradusi kitą gyvenimo partnerį. Dukra liko gyventi su atsakove, o jis išsikėlė gyventi kitur.

2015 m. rugsėjo mėn. viduryje su ieškovu susisiekė Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai dėl dukters perdavimo jo priežiūrai, nes atsakovė mergaite nesirūpino. Ieškovas nuvyko į (duomenys neskelbtini) mokyklą ir dukrą pasiėmė (mergaitė buvo sukandžiota blusų, jai nustatyta pedikuliozė), nes atsakovė neužtikrino vaikui gyvenimui reikalingų sąlygų. Šiuo metu atsakovė vaiku visiškai nesirūpina, dukters auklėjime nedalyvauja, auginti nepadeda, jos gyvenimu nesidomi, išlaikymo dukrai neteikia. Dėl to ieškovas kreipėsi į teismą ieškinio teisenos tvarka, kad dukters G. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, o iš atsakovės priteistas išlaikymas dukrai.

Ieškovas teigė, kad atsakovė veda asocialų gyvenimo būdą, nuolat girtauja, nedirba, veltėdžiauja (atsakovės dukra iš jos pirmosios santuokos irgi šiuo metu laikinai gyvena pas ieškovą iki baigs profesinę mokyklą). Dukrą G. ieškovas pageidauja auginti ir auklėti pats, neketina jos atiduoti auginti į vaikų globos namus. Teigė, jog savo dukra gali pasirūpinti tinkamai - jo ir dukters gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui augti ir harmoningai vystytis, gali užtikrinti savo dukrai saugią ir sveiką aplinką, šiuo metu jiedu gyvename išsinuomotame bute, dukra mokosi „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje, IV klasėje. Mergaitė šiuo metu sveika, prižiūrėta, turi visas reikalingas priemones mokyklai, jos poreikiai yra užtikrinti.

Ieškovas mano, kad atsakovė kaip dukters motina privalo prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo, nes mergaitės reikmėms per mėnesį šiuo metu yra reikalingi maždaug 260 eurų per mėnesį: maistui yra reikalinga apie 100 eurų suma, gydymo išlaidoms vidutiniškai reikia apie 15 eurų, rūbams ir avalynei reikalinga suma sudaro apie 30-40 eurų, nes dukra greit juos išauga, taipogi nudėvi, reikalingos lėšos taipogi lavinimui ir edukacijai (pratybų sąsiuvinių, mokymosi priemonių įsigijimui, rinkliavoms į klasės fondą, ekskursijoms, kurias mokiniams organizuoja mokykla ir kt.) yra 15 eurų, laisvalaikio poreikių tenkinimui (šventėms, gimtadieniams, apsilankymams kino teatre ir kt.) apie 20 eurų per mėnesį. Taip pat kainuoja nuomojamo būsto išlaikymas (komunaliniai mokesčiai: elektra, dujos, vanduo, šildymas bei būsto nuomos mokestis) - vidutiniškai būsto išlaidos per mėnesį sudaro apie 100 eurų, tad dukrai tenkanti dalis sudaro 1/2 dalį visų būsto išlaidų - apie 50 eurų, dukters higienos priemonėms (muilui, šampūnui, skalbimo priemonėms, dantų pastai ir šepetėliams, asmens higienos priemonėms ir kt.) reikia maždaug po 15 eurų per mėnesį, transporto išlaidos per mėnesį dukters reikmėms sudaro apie 6 eurus, mobiliojo ryšio išlaidoms reikia apie 3 eurus per mėnesį. Įvertinus tai, kad vaikui augant išlaidos tik didės dėl jo didėjančių poreikių, per mėnesį reikalinga pragyvenimui suma yra 260 eurų.

Atsakovei nevykdant įstatyme numatytos pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą, ieškovas prašė teismo priteisti jai išlaikymas iš atsakovės (LR CK 3.194 str.).

Ieškovas mano, jog atsakovė turi prisidėti prie dukters poreikių tenkinimo ir teikti jai išlaikymą po 130 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės (kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį laikytina LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą). Nors atsakovė nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, jo žiniomis, neturi, tačiau yra darbingo amžiaus, gali dirbti ir užsidirbti lėšų pragyvenimui bei dukters išlaikymui, todėl ieškovas mano, kad prašoma iš atsakovės priteisti išlaikymo suma atitinka jos galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovas dukters poreikiams taip pat skirs po 130 eurų per mėnesį, nors jo darbo užmokestį sudaro tik minimali alga, o jokio turto jis nėra įgijęs.

Remiantis aukščiau išdėstytu ir vadovaujantis LR CK 3.174 str., LR CPK 30 str. 4 d., 83 str. 1 d. 14 p., 123 str. 3 d., 130 str., LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 d., ieškovas teismo prašė:

1. nustatyti nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su ieškovu - jos tėvu A. V.;

2. priteisti iš atsakovės I. N. išlaikymą dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, paskiriant ieškovą dukters išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi.

Ieškovas ieškinio reikalavimus atsakovei grindė į bylą pateiktais rašytiniais ir šiais įrodymais.

Liudytoja G. N. duodama parodymus nurodė, kad motina šiuo metu nei su ja, nei su mažesne seserimi beveik nebendrauja, o tik retkarčiais paskambina mobiliu telefonu ir pasidomi kaip sekasi. Teigė, kad pastaruoju metu motina dažnai būna išgėrusi, tokią išvadą ji daro kada jos kalbasi mobiliu telefonu. Jai yra žinoma, kad motina turi kitą draugą. Be to mano, kad to draugo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini) dėl ko ir jaunesnioji sesuo ten buvo išvežta. Žino, kad tėvui padeda abu vaikai iš ankstesnės santuokos ir kiti artimieji. Teigė, kad jiems gyvenant kartu motina irgi dirbo, tačiau labai trumpai. Nurodė, kad motinai yra žinoma apie teisme iškeltą bylą, tačiau ji sakė, kad į posėdį neatvyks. Parodė, kad sesuo G. irgi nenori bendrauti su motina. Šiuo metu ji gyvena atskirai nuo tėvo, tačiau dažnai lanko tėvą ir mažesnę seserį. 

Ieškovas ir jos atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad savo prašymą dėl išlaikymo dydžio skirto ieškovo ir atsakovės vaiko išlaikymui, jis laiko nedideliu, atsakovei mokant po 130 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teigė, kad šis jo prašymas paremtas realiomis išlaidomis vaiko išlaikymui, nes vaikas auga ir ateityje išlaidos jo išlaikymui tik didės. Ieškovas nori, jog vaikas ne tik būtų sveikas, nors šiuo metu irgi turi sveikatos problemų, bet ir, kad ateityje galėtų sėkmingai vystytis, todėl jam reikalinga ir didesnė motinos parama. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovė nors šiuo metu Lietuvoje nedirba, jis norėtų, jog ji būtų teismo įpareigota vaiko išlaikymui mokėti tik po 130 Eur per mėnesį. Nurodė, jog dėl vaiko poreikių jis patiria ir papildomų išlaidų. Be to ieškovas ateityje patirs ir išlaidų kuomet dukra pradės lankyti kitą mokymo įstaigą. Ieškovas teigė, jog norėdamas sudaryti vaikui palankias sąlygas ugdymui, poilsiui ir normaliam vystymuisi, jis kaip tėvas šiuo metu vienas negali teikti vaikui viso reikalingo išlaikymo. Kadangi kol kas oficialiai nedirba ir gauna tik nedideles pajamas iš neapmokestinamų darbų bei paramą iš savo artimųjų, todėl jam pastoviai trūksta lėšų vaiko išlaikymui. Taip pat ieškovas nurodė teismui, kad visas savo pajamas, kurias gauna, įskaitant ir jo artimųjų teikiama, jis išleidžia ne tik vaikui išlaikyti, bet ir dalį lėšų skiria jų gyvenamosios vietos išlaikymui. Be to atsižvelgiant į jo ir vaiko buities poreikius jiems dar reikia įsigyti ir kitų namų apyvokos daiktų. Nurodė, kad vaikui augant motinos parama yra būtina, o pastaroji kol kas jos nuolat neteikia ir geranoriškai nebendrauja su ieškovu, kiek tai susiję su vaiko išlaikymu. Mano, kad toks motinos elgesys laikytinas neatitinkančių šių dienų vaiko poreikių ir nesudaro normalių galimybių vaiko egzistencijai. Neneigia, kad vaikas neturi gyventi geriau už motiną, tačiau motina esant sunkiai vaiko tėvo padėčiai irgi privalo teikti vaikui išlaikymą bent jau ne mažesnį už pusę minimalios mėnesio algos. Teigė, jog vaiko motina turi visas galimybes dirbti ir uždirbti, todėl privalo teikti vaikui tokį išlaikymą, kuris nebūtų kaip išmalda. Dėl to mano, jog jo reikalavimas vaiko motinai atsižvelgiant į šių dienų realijas ir jos socialinį statusą, amžių bei sveikatą, nėra nei per didelis, nei neatitinkantis vaiko poreikių ar atsakovės galimybių.

Ieškovo atstovė papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius duomenis yra teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti jos kliento ieškinį. Teigė, kad ieškovo nurodytos išlaidos yra pagrįstos realiai ir atitinka tokio amžiaus vaiko poreikius.

              Atsakovė nepateikė į bylą atsiliepimo ir nurodė jokių atsikirtimų, o su jai paskirtu atstovu bendravo labai trumpai.

Atsakovės atstovas savo žodinius atsikirtimus ieškovui grindė į bylą teismo išsireikalautais rašytiniais įrodymais.

Papildomai nurodė, kad jam bendraujant su atsakove pastaroji teigė, jog nesutinka su ieškiniu ir jame nurodytomis aplinkybėmis. Atsakovė atstovui sakiusi, kad neprieštarautų, jog dukra šiuo metu gyventu su tėvu, tačiau mano, kad ieškovo prašomas iš jos priteisti vaiko išlaikymui išmokos dydis esąs per didelis. Atsakovė galbūt ir galėtų sutiktų su ieškovo prašomu išlaikymo dydžiu skirtu dukrai, tačiau šiandien ji nedirba, o jos gaunamos pajamos iš valstybės kaip išmokos yra nedidelės. Atstovas teigė, kad atsakovė nesutiktu ir su vaiko poreikiais atsižvelgiant į jos finansines galimybes. Be to atsakovė neturi jokio turto ar kitų pajamų šaltinių, todėl mano, kad nėra reikalo auginti jos skolą vaikui, kurios ji ir ateityje negalės sumokėti.  

Teismas remdamasis CPK 376 str. 1d. nuostata, išsireikalavo iš atitinkamų įstaigų registrų įrodymus, susijusius su ieškovės ir atsakovo turtine padėtimi, bei jų vaikui valstybės teikiamu išlaikymu.

ŠVTAS pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad A. V. ir I. N. šeimos nėra įrašytos į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, tačiau Skyrius turi informacijos apie I. N. šeimą.

2015-07-01 Skyrius gavo anoniminį pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuolat girtaujama, neprižiūrima nepilnametė G. V., gim. (duomenys neskelbtini) . Skyrius apsilankė I. N. šeimoje. Gauta informacija nepasitvirtino. Skyrius raštu užklausė Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centrą dėl tikslingumo įrašyti I. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2015-09-10 Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centras raštu Nr. S-447, nurodė, jog 2015-09-04 I. N. lankėsi Socialinės priežiūros socialinės rizikos šeimoms tarnyboje. Moteris teigė, kad nurodytame būste nebegyvena. I. N. nurodė, jog ji su nepilnamete dukterimi G. gyvena pas giminaičius (duomenys neskelbtini) km., Šiaulių rajone. G., I. N. teigimu, pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pagrindinę mokyklą. Anot I. N., ji su dukters tėvu A. V. kartu negyvena nuo 2015 m. kovo mėnesio. Atsižvelgiant į esamą situaciją, socialiniai darbuotojai neturi galimybės pateikti išvados dėl tikslingumo įrašyti I. N. šeimą į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

2015-09-28 E. J., gyv. (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, telefonu informavo Skyrių, jog ji visą savaitę prižiūri G. V., gim. (duomenys neskelbtini) . Taip pat nurodė, jog vaiko motinos žino tik vardą I. Kur šiuo metu yra vaiko motina pranešėja nurodė, jog nežino. Pranešėjos teigimu, ji vaiko daugiau nebežiūrės, kadangi neturi nei lėšų, nei laiko. Vaiko motina I. N. buvo rasta bare „M.“ neblaivi. Parašė paaiškinimą, kad yra neblaivi ir šiuo metu vaiku pasirūpinti negali. Nurodė, jog vaiku pasirūpinti galėtų jos biologinis tėvas A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Į Skyrių atvykęs A. V. parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog dukterimi pasirūpins bei kreipsis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo. Apie situaciją buvo informuota E. J., (duomenys neskelbtini) mokyklos direktorė ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2015-09-28 G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , buvo perduota tėvui A. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas savo ieškinyje nurodo, jog su atsakove I. N. susilaukė dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini) . Ieškovo teigimu, kol jis gyveno kartu su atsakove I. N., ji rūpinosi jų dukterimi, tačiau jam išvykus dirbti į užsienį atsakovė dukterimi G. tinkamai nesirūpino, jos neprižiūrėjo (buvo nustatytas pedikuliozės faktas). Todėl jis prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu; priteisti iš I. N. išlaikymą dukrai G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 130 eurų kas mėnesį iki dukters pilnametystės, paskiriant A. V. dukters išlaikymui skirtų lėšų uzufruktoriumi.

Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga nustatyti nepilnametės G. V., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su tėvu A. V..

Atsižvelgiant į nepilnametės G. V. teises ir teisėtus interesus, į ieškovo ieškinyje nurodytas aplinkybes, Skyrius mano, jog tikslinga priteisti iš atsakovės I. N. jos nepilnametei dukteriai G. V. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 130 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Skyrius vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 1 dalimi, savo galutinę išvadą šioje civilinėje byloje pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovo reikalavimą atsakovei, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 350 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko tėvai dabartiniu metu gyvena skyrium, vaikas liko gyventi su tėvu, o motina kartu negyvena, dėl to motinos padėtis tik palengvėja, tačiau tėvo pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Be to ieškovas kol kas neturi pakankamai pajamų reikalingų abiejų tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymui. Todėl atstovė siūlė teismui, atsižvelgiant į atsakovės amžių, sveikatą ir jos pasiruošimą dirbti ir uždirbti, bei į vaiko interesus, patenkinti ieškovo prašymą ir kitus jo ieškinio reikalavimus. Papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrintos normalios sąlygos jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir už tai atsakomybė tenka jo tėvams.

Taip pat teismo iniciatyva buvo atlikta nepilnametės G. V. apklausa dalyvaujant ŠVTAS atstovei ir Šiaulių apygardos teismo vyr. specialistei (psichologei) V. Š. (57 b.l.).

Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. yra ieškovo A. V. ir atsakovės I. N. dukra (4 b.l.). Šį civilinės būklės aktų įrašų tikrumo teisinė prezumpcija reiškia, kad pripažįstamas tikru atsakovės motinystės faktas, kol nėra įrodyta kitaip (CK 3. 289 str. 1d.). Vaiko tėvai nuo 2015 m. pavasario gyvena skyrium ir santuokos jie nėra nesudarę (32 b.l.). Kaip jau minėta ieškovas šiuo metu nedirba, tačiau anksčiau dirbo ir gaudavo su darbo santykiais susijusias pajamas (54-56 b.l.). Taip pat ieškovas nurodė, kad gali dirbti prie statybų ir artimiausiu laiku įsidarbins. Jo ir atsakovės vaikui kol kas yra teikiama tik ieškovo ir jo artimųjų parama (1-3 b.l.). Kaip teismas jau yra nurodęs, atsakovė kol kas oficialiai nedirba. Bylos duomenimis yra nustatyta, jog atsakovė turi profesinių įgūdžių, tačiau turi ir sveikatos problemų (11 b.l.). Todėl atmestinas atsakovės atstovo argumentas, kaip nepagrįstas, kad šiuo metu ji negali tikėtis didesnio darbo užmokesčio nei MMA. Pastebėtina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl vaikui reikalingo išlaikymo iš motinos priteisimo yra mažesnis nei pusė minimalaus darbo užmokesčio ir tai laikytina tokia mėnesine periodine išmoka kuri tik iš dalies atitinka realius vaiko poreikius ir interesus.

Pirmiausia, ieškovas ir atsakovė gali dirbti, o šalių dukra jau lanko mokyklą, todėl atsakovės noras mokėti vaiko išlaikymui dar mažesnio dydžio išmoką yra nepagrįstas. Šalių vaikui išlaikymą teikia tik valstybė ir ieškovas bei jo artimieji. Antra, nors atsakovė kol kas geranoriškai neteikė vaikui išlaikymo, tačiau tai neatleidžia jos nuo šios prievolės pagal ieškovo reikalavimą dėl nepilnamečiam vaikui reikalingo realaus išlaikymo, net ir atsižvelgiant į jos sveikatos būseną. Be to neaišku kodėl ji ir iki ieškinio priėmimo byloje neteikė vaikui reikalingo išlaikymo nors ir mažesnio dydžio (1-3 b.l.). Todėl atsižvelgiant į ieškovo prašymą, spręstinas klausimas ar priteistina jo nurodyto dydžio išmoką iš atsakovės, kadangi abu tėvai privalo vaikui teikti išlaikymą kiekvieną mėnesį, o kiekvieno iš tėvų teikiamo vaikui išlaikymo dydis nustatomas, atsižvelgiant ne tik į tėvų gaunamas pajamas ar turimą turtą, bet ir į vaiko poreikius. Atsakovė nei anksčiau kuomet gyveno su ieškovu, nei dabartiniu metu kuomet jau negyvena su ieškove, neteikė realaus išlaikymo vaikui reguliariai. Remiantis paminėtu, pripažintina, jog atsakovė savo pareigą dėl vaiko išlaikymui reikalingų realių išmokų privalo vykdyti nuolat, o ieškovas turi būti garantuotas, kad tokia parama vaikui bus teikiama.

Tėvų pareiga rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti jiems normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas, kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikams sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Jei tėvai savo noru neteikia vaikui protingo išlaikymo, išlaikymas priteisiamas ir išieškomas priverstine tvarka. Jau minėta, kad atsakovė šiuo metu dėl nenustatytų priežasčių, neteikė vaikui reikalingo realaus išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Toks atsakovės vengimas vykdyti įstatyminę pareigą, neleidžia ieškovui patenkinti bent minimalių jo ir atsakovės vaiko poreikių, atsižvelgiant į jo poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Be to individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sąlygoja nustatyti ir jam reikalingą realų išlaikymo dydį. Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių patenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus (68-73 b.l.). Pirmiausia, tik abu tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Ieškovo ir atsakovės vaikas kaip jau minėta pastoviai siekia realizuoti savo sugebėjimus bei yra ruošiamas savarankiškam gyvenimui. Be to kaip ir bet kuris vaikas, ji turi būti sveika siekdama realizuoti savo gebėjimus, o tai irgi yra susiję su papildomomis išlaidomis (74 b.l.). Taip pat šalių vaikui vystantis gali išryškėti ir kiti jo pomėgiai, kurie galėtų būti realizuoti. Dėl to materialios tėvų pareigos vaikui atlikimo išraiška yra jų teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą vaikui, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiko, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams ar vienam iš tėvų. Ieškovas kaip vaiko tėvas ne tik pagal išgales materialiai remia savo vaiką, bet ir siekia sudaryti geras sąlygas jo fiziniam bei socialiniam vystymuisi, ko negalima pasakyti apie atsakovę, nes jos atsisakymas teikti vaikui reguliariai realaus dydžio išmokas dėl jam reikalingo išlaikymo, šiandien nėra šalių aiškiai apibrėžtas. Be to atsakovė negali paneigti ir nepripažinti, kad ieškovo nurodytas išlaikymas reikalingas vaikui esąs nerealus. Jos siūlymas vaikui teikti tokį išlaikymą, kokį ji yra pajėgi, tuo pačiu nenurodant jo dydžio laikytinas neįrodytu. Teismas laiko, kad ieškovo prašomas išlaikymo dydis, skirtas dukrai šiandien nėra didelis ar viršijantis minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Vertinant tokią padėtį, kuomet tėvo, jo artimųjų ir valstybės parama vaiko išlaikymui yra aiškiai didesnė nei vaiko motinos, tai pripažintina vaiko teisių pažeidimu ir toks šio pažeidimo tęstinis pobūdis negali būti toleruojamas. Vaikui neatidėliotinai ir jam gyvybiškai svarbus nuolatinis poreikis būti išlaikomam, sąlygoja tai, jog byloje spręstinas klausimas dėl šalių vaikui reikalingo konkretaus išlaikymo dydžio priteisimo iš atsakovės. CK 3. 194 str. 2 d. numato, kad išlaikymas vaikui priteisiamas, jeigu tėvai pradeda gyventi skyrium ir nesusitarė dėl vaikui reikalingo išlaikymo. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir vaiko interesų apsaugą, atsiranda būtinumas priteisti vaikui reikalingą išlaikymą, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Vaiko poreikiai taip pat savo ruožtu sudaro savarankišką pagrindą spręsti dėl išlaikymo dydžio. Todėl teismas laiko, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikytina CK 6. 461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Šioje byloje toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaikui.

Teismas sutinka su ŠVTAS atstovės argumentu, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, kad kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą, pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijoje 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra asmeninė turtinė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims, o taip pat ir valstybei (CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami augančio ir auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas sąlygas vaikui vystytis. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl remiantis byloje pateiktais dokumentais darytina išvada, kad šiandien ieškovo prašomas priteisti iš atsakovės 130 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymas, kuris jo manymu reikalingas šalių vaikui, nėra per didelis. Todėl tenkintinas ieškovo prašymas ir nurodytas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas išlaikymas mėnesinėmis periodinėmis išmokomis priteistinas iš atsakovės. Toks teismo nustatytas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis išlaikymo dydis nebus ypač pabloginantis atsakovės padėtį, atsižvelgiant į jos amžių, sveikatą būklę bei galimus profesinius įgūdžius ir tai, jog ji gali šiuo metu teikti nurodyto dydžio išmokas. Taip pat teismas nagrinėdamas šį ieškovo prašymą, privalo atsižvelgti į tai, jog atsakovė turi nuolat teikti nepilnamečiam vaikui reikalingą išlaikymą, o ne siekti, kad jos vaiko išlaikymo našta atitektų, pavyzdžiui, valstybei ar vaiko tėvo artimiesiems. Todėl teismas laiko, jog atsakovės dabartinė padėtis (amžius, sveikata, profesiniai gebėjimai ir kt.) objektyviai leidžia priteisti iš jos ieškovo nurodyto dydžio išlaikymą vaikui, kuris jam būtinas, sudarant normalias sąlygas jo vystymuisi. Pažymėtina, kad nors atsakovė šiuo metu nedirba, tačiau tai nereiškia, kad ji apskritai negali dirbti. Pripažintina, kad atsakovė nenurodė teismui priežasčių kodėl ji negauna darbo ir pan., kas irgi laikytina jos vengimu teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Be to pasikeitus ateityje ieškovo finansinei padėčiai, ji turės galimybę reikalauti peržiūrėti iš jos priteistą vaikui išlaikymo dydį. Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaiko išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovo dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko motinos, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (1-2 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovui visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaikų gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovė nesutinka kompensuoti. Remiantis aukščiau paminėtu ne tik tenkintinas ieškovo prašymas dėl ieškinyje nurodyto išlaikymo dydžio skirto jo ir atsakovės vaiko išlaikymui priteisimo. Šios išmokos priteistinos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (CK 3.200 str.).

Tuo pačiu atmestini atsakovės atsikirtimai, kad sumokėjus vaikui priteistą išlaikymą jai pačiai neliks pinigų pragyvenimui, kadangi išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų yra vykdomas pagal CPK nuostatas. Pastebėtina, jog atsakovei nesumokėjus vaikui skirto išlaikymo iki jo pilnametystės, ji liks jam skolinga ir toliau, iki visiškai sumokės skolą.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jos įstatyminiam atstovui (ieškovui), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovas pagal įstatymą yra įpareigojamas tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) nepilnamečio vaiko išlaikymui iš atsakovės I. N. priteistas pinigines lėšas.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečio vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaiko tėvo pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Teismas irgi tenkina ieškovo prašymą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu A. V., nes šiandien tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek tėvo interesus. Be to vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jos dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatyminiu atstovu, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis jis šiuo metu turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Atsakovė dėl šio ieškovo reikalavimo prieštaravimo irgi nereiškė.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo skirto nepilnamečio vaiko išlaikymui nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1p.).

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 d. numato principinę nuostatą, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams. Tėvas ar motina, negyvenanti kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, o kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1 ir 4 d.).

Šioje byloje atsakovė tokio klausimo nekėlė dėl jos teisės bendrauti su vaikau, o ieškovas dėl to savo pasiūlymo irgi nepateikė. Todėl teismas atsižvelgiant į CPK 376 str. 3d. nuostatą bendrais bruožais pasisako dėl atsakovės bendravimo su vaiku tvarkos, kadangi tarp vaiko tėvų dėl to gali kilti konfliktų ateityje. Pirmiausia, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad ieškovas turi būti geranoriškas atsakovei siekiant bendravimo su vaiku, kadangi vaiko tėvai gyvena skirtingose vietose, todėl atsakovės bendravimas su vaiku gali būti apsunkintas. Antra, akivaizdu, kad motinos bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, o kai kada pavyzdžiui, ir dėl vaiko ligos bei kitais atskirais atvejais, taip pat gali kilti motinai problemų siekiant bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, todėl ir atsakovė irgi turi būti geranoriška siekdama bendravimo su vaiku.

Trečia, teismas atkreipia atsakovės dėmesį, kad jos bendravimui su vaiku įtakos turi vaiko amžius, jo psichofizinės savybės ir kiti faktoriai, turintys įtakos vaiko bendravimui su motina. Šiuo metu konstatuotina, kad nėra jokių aplinkybių, jog būtų būtina riboti atsakovės bendravimo su vaiku laiką, tačiau ir tokiu atveju pripažintina, kad didesnę buvimo su vaiku laiko dalis tenka ieškovui, nes vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su tėvu. Tokiu atveju kalbėti apie šalių bendravimo su vaikais laiko atžvilgiu tolygią trukmę nėra prasmės.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovui išaiškintina, kad jis turi sudaryti atsakovei sąlygas pastoviai dalyvauti vaiko auklėjime, jo ugdyme ir kartu atsižvelgiant į vaiko interesus. Tuo pačiu nustatytina, kad ieškovas negali daryti kliūčių atsakovei siekiant gauti informaciją apie vaiką iš visų auklėjimo, ugdymo (mokymo), gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų bei institucijų, kurios turi ryšį su vaiku. Taip pat pažymint, jog pats ieškovas irgi turi pateikti atsakovei visą turimą informaciją apie vaiką.

Kadangi kaip jau minėta įtakos motinos bendravimui su vaiku turi pastarosios amžius, vaiko psichofizinės savybės, todėl teismas mano, kad vaiko ir motinos bendravimui įtakos turi dukros amžius,  kuria tėra virš dešimt metų. O tokiu atveju labai svarbi ir vaiko nuomonė. Todėl tėvas turi atsižvelgti ir į vaiko norą bei pageidavimą, motinai siekiant bendravimo su vaiku ar kartu jų išvykimui iš vaiko gyvenamosios vietos. 

Be to šalys įpareigotinos nedaryti kliūčių viena kitai, siekiant vaiko bendravimo atskirai su kiekvienu iš tėvų ir kitais atvejais, pvz. su tėvų artimaisiais giminaičiais.

Pastebėtina, kad tėvų bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos nustatymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jo auklėjime būdai ar sąlygos, kurios neatitiktų vaiko interesų, leidžia kiekvienam iš tėvų kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to valstybės patirtos išlaidos iš jų nepriteistinos (CPK 92 str. 1d., 93 str.). Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apylinkės prokuratūrai baudžiamąją bylą.

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3. 169, 3. 185, 3.190, 3.192, 3.194, 3.196, 3. 200 str., LR CPK  150 str. 5d.; 259- 270 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo A. V. ieškinį atsakovei I. N. tenkinti visiškai.

1. Priteisti iš atsakovės I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko (dukters) G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį nuo 2015-11-01 iki vaiko pilnametystės.

2. Įpareigoti nepilnamečio vaiko įstatyminį atstovą A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) tvarkyti uzufrukto teise dukros G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui vaiko motinos I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) mokamas periodines mėnesines išmokas.

3.  Sprendimą dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo nukreipti vykdyti skubiai.

4. Nustatyti nepilnametės G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)

5. Nustatyti, kad ieškovas A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) neturi trukdyti atsakovei I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su nepilnamečiu vaiku G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į vaiko interesus.

6. Išaiškinti šalims, kad jeigu atsakovė I. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) nevykdys šiuo sprendimu nustatytų įsipareigojimų dėl nepilnamečiam vaikui G. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo daugiau kaip 1 (vieną) mėnesį, tokiu atveju ieškovas A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) be atskiro įspėjimo, remiantis šiuo sprendimu, turi teisę gauti teisme vykdomąjį raštą (ar kitą tarptautinį procesinį su išlaikymo išieškojimu susijusį dokumentą) ir jį perduoti antstoliui, atlikti priverstinius su skolos išieškojimu susijusius veiksmus.

7. Atskirai pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymo dydis turi būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo sprendimu patvirtinta sutartimi nustatytos periodinės išmokos indeksavimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. darbdavys) arba pats skolininkas. Indeksavimas vykdomas, neatsižvelgiant į vykdomojo rašto išdavimą. 

8.  Išaiškinti šalims, kad teismui net ir patenkinus ieškovo ieškinį atsakovei visiškai, joms vis tiek išlieka teisė vėl kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ar papildomo išlaikymo vaikui priteisimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms (CK 3. 201 str. 1d.). Taip pat ieškovui išlieka teisė reikalauti iš atsakovės turėtų papildomų išlaidų dalies atlyginimo, kurios būtų susijusios su nepilnamečio vaiko liga, sužalojimu, slauga ar nuolatine priežiūra (CK 3. 201 str. 2d.). 

9. Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apylinkės prokuratūrai baudžiamąją bylą Nr. 01-1-53825-15.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                                                    Jonas Stubrys