PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-35-1086/2021 pagal ieškovo K. K. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB „SEB bankas“, trečiajam asmeniui R. K. dėl kredito sutarties nesąžiningų sąlygų pripažinimo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės, 

Teismas 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad 2008-09-17 kredito sutartyje Nr. 1050818030347 individualiai nenustatant civilinės atsakomybės sąlygų yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai ir prašė atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės vykdant 2008-09-17 sudarytą vartojamojo kredito sutartį Nr. 1050818030347 ir nutraukti šią sutartį.

2.       Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2008-09-17 su AB „SEB bankas“ sudarė vartojimo kredito sutartį ir paėmė 48454,91 Eur paskolą už kurią įsigijo gyvenamąjį namą ir kitus statinius, bei žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini). Namas ir žemės sklypas yra netinkami naudotis dėl nenugalimos jėgos (karstinių įgriuvų (smegduobių). CK 6.127 str. 1 d. numato, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, nenugalimos jėgos pagrindu. Kredito sutartyje Nr. 1050818030347 nėra individualiai aptarta dėl civilinės atsakomybės sąlygų taikymo ir šių sąlygų nebuvimas pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

3.       Bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į ieškovą. Būsto kredito sutartis yra nenutraukta. UAB „Būsto paskolų draudimas“ AB „SEB bankui“ išmokėjo draudimo išmoką, o bankas jiems perleido reikalavimo teises į ieškovą. Pradinis kreditorius šios sutarties nenutraukė, o tik perleido savo teises. Namas dėl karstinių įgriuvų tapo nenaudojamas. Šių aplinkybių kai pirko būstą ieškovas nežinojo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas. Teismas priteisė iš ieškovo valstybei 61,25 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nustatė, kad 2008-09-17 ieškovas ir trečiasis asmuo R. K. su AB „SEB bankas“ (toliau – bankas) sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 1050818030347-09 pagal kurią bankas suteikė ieškovui ir R. K. 46454,91 Eur žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini)., pirkimui. 2008-10-22 ieškovas kredito grąžinimą bankui apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (Draudimo liudijimas Nr. BPD 045909). Kredito grąžinimo bei kitų būsto kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui nupirktas turtas buvo įkeistas hipoteka. Kadangi ieškovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2012-11-22 bankas nutraukė būsto kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. 2013-02-05 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 41717,98 Eur draudimo išmokos mokėjimo naudos gavėjui - bankui. UAB „Būsto paskolų draudimui“ išmokėjus draudimo išmoką, 2018-02-21 buvo pasirašyta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią bankas perleido atsakovei ieškovo ir trečiojo asmens visas reikalavimo teises kylančias dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymo.

6.       Teismas pažymėjo, jog sprendžiant ginčą turi būti taikomi sutarties sudarymo metu galioję CK 1.39 straipsnio 1 dalis, 6.188 straipsnis, reglamentavę vartojimo sutarties santykius, nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse draudimą. Teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti šių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.188 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Pripažino, jog ginčo sutartis yra vartojimo. 

7.       Teismas vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis sutartinės atsakomybės sąlygas, kasacinio teismo išaiškinimais. Nurodė, kad civilinė atsakomybė yra papildoma prievolė, atsirandanti dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo, tik kredito gavėjui nevykdant prievolės grąžinti kredito įstaigai gautos sumos su palūkanomis, atsiranda kredito sutarties pagrindu nauja prievolė sutartinė civilinė atsakomybė kredito gavėjui. Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2012-11-22 tinkamai nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nemokėjo kredito įmokų, palūkanų ir delspinigių), bankas 2012-11-22 nutraukė būsto kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. Todėl atsakovui nutraukus pagrindinę kredito sutartį dėl nemokėtų kredito įmokų, palūkanų ir delspinigių atsirado civilinė atsakomybė atlyginti patirtus nuostolius kredito davėjui. Nesutiko, kad kredito sutartis nėra nutraukta, kadangi šį faktą patvirtina aplinkybė, jog kredito sutartis tarp ieškovo, trečiojo asmens ir atsakovės AB „SEB“ banko vienašališkai nutraukta 2012-11-22.

8.       Nors ieškovas prašė pripažinti, kad 2008-09-17 kredito sutartyje individualiai nenustatant civilinės atsakomybės sąlygų yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, teismas pažymėjo, kad ieškovas ir jo atstovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio nenurodė, kokių konkrečiai civilinės atsakomybės sąlygų sutartyje individualiai nėra nustatyta. Pažymėjo, jog sudarant sutartis nėra įtraukiamos į sutartį ir individualiai aptariamos civilinės atsakomybės sąlygos, nes jos yra nustatinėjamos teismo priimant sprendimą sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės kilimo. Vertino, kad sutarties 4.1, 4.6, 4.16 punktuose šalys susitarė dėl civilinės atsakomybės atsiradimo kredito gavėjų atžvilgiu, jei kredito gavėjai nevykdys pagrindinės prievolės, t. y. sutartyje nustatytu grafiku nemokės nustatytų kredito grąžinimo įmokų bei palūkanų. Sprendė, jog šios sutarties sąlygos yra aiškios suprantamos ir individualiai aptartos bei nepažeidžiančios ar kitaip pabloginančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojų nenaudai. Byloje nėra duomenų bei šalys tokių neteikė, jog šalys būtų ketinusios sutarties sudarymo metu derėtis ir keisti minėtas sutarties sąlygas. Nors kredito sutartis yra paruošta banko bei joje nustatytos standartinės sutarties sąlygos, tačiau sutarties 19.1 ir 19.2 punktu kredito gavėjai patvirtino, kad susipažino su sutarties sąlygomis prieš pasirašydamas sutartį ir jas suprato bei kredito gavėjams visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos individualiai ir jam paaiškintos prieš pasirašant sutartį. Šalys tai patvirtino savo parašais pasirašydamos kredito sutartį.

9.       Pažymėjo, kad ieškovas aiškiai neįvardija, kurios konkrečiai ginčo sutarties sąlygos jų atžvilgiu yra nesąžiningos, kokios civilinės atsakomybės sąlygos nenurodytos, nenurodė dėl ko jų nesant pažeidžiamos ieškovo kaip vartotojo teisės, nepateikia argumentų dėl šių sąlygų neaiškumo, nesuprantamumo, nesugebėjimo suprasti tikrojo jų turinio ar minėtų sąlygų nulemto esminio vartotojo teisių ir interesų pažeidimo. Atlikus kitų sutarties sąlygų vertinimą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų, teismas nenustatė, jog kitos ginčo sutarties sąlygos būtų neaiškios, nesuprantamos, nesąžiningos bei pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

10.       Teismas vadovavosi CK nuostatomis, numatančiomis atleidimą nuo civilinės atsakomybės, nustatė, jog šalys, sudarydamos sutartį, neaptarė bei neįtraukė į kredito sutartį sąlygos dėl nenugalimos jėgos atvejo, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šios sąlygos nebuvimas kredito sutartyje bei jos individualus aptarimas daro sutartį nesąžiningą bei pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Nurodė, kad ši sąlyga nėra būtina ir imperatyviai privaloma kredito sutarties sąlyga. Šalys sudarydamos sutarti privalo susitarti dėl esminių sutarties sąlygų bei imperatyviai įstatyme nurodytų tam tikros sutarties sąlygų. Nenugalimos sutarties sąlyga yra numatyta įstatyme ir jos taikymas dėl civilinės atsakomybės atleidimo neįtakoja fakto, ar ši sąlyga aptarta ir nurodyta sudaromoje sutartyje, ar ne, nes nenugalimos jėgos taikymo sąlygos yra reglamentuotos įstatymu. Sprendė, kad šios sąlygos nebuvimas ir neaptarimas sutartyje sutarties nedaro nesąžininga bei nepablogina vartotojo padėties lyginant su banko padėtimi. Pažymėjo, jog šalys sutarties 2.5.3. punktu susitarė, kad turtas turi būti draudžiamas nuo sunaikinimo ar sugadinimo dėl ugnies, kurios priežastis buvo gaisras, žaibas, sprogimas, poveikio, vandens poveikio (vandentiekio, šildymo sistemos, kanalizacijos avarijos ir pan.), trečiųjų asmenų neteisėtos veikos (padegimo, sprogimo ir kt., stichinių nelaimių (potvynio, audros, liūties, krušos, gausaus prisnigimo, grunto nusėdimo ir pan.). Kredito gavėjai draudė savo turtą nuo nenugalimos jėgos aplinkybių, tačiau ieškovas neteikė įrodymų bei paaiškinimų, dėl ko nesikreipė į draudimo bendrovę dėl draudimo išmokos, jei, ieškovo nuomone, ieškovas nevykdė kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių. 

11.       Kadangi teismas nepripažino, jog nesant sutartyje aptartos nenugalimos jėgos aplinkybės, sutartis ar jos dalis yra nesąžininga bei pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, sprendė, jog  nėra pagrindo taikyti CK 6.2284 straipsnio 8 dalyje nustatytas teisines pasekmes bei atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės prievolės vykdymo.

12.       Pažymėjo, jog bankas vienašališkai 2012-11-22 nutraukė kredito sutarti pagal sutarties 5.2 ir 5.2.1 punktus, nes kredito gavėjai, t. y ieškovas ir trečiasis asmuo padarė esminius sutarties pažeidimus, t. y. nemokėjo tam tikrą laikotarpį kredito įmokų bei palūkanų, todėl nėra pagrindo pakartotinai reikalauti kredito sutartį nutraukti. Nėra duomenų, jog ieškovas būtų nesutikęs su šia aplinkybe dėl sutarties vienašališko nutraukimo ar ją ginčijęs.

13.       Nurodė, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą. Nenugalimos jėgos faktą privalo įrodyti skolininkas (ieškovas). Taip pat turi įrodyti, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės.

14.       Nustatė, jog namas esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) yra netinkamas naudotis dėl žemės sklype atsiradusių (karstinių įgriuvų (smegduobių), kas konstatuota Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2016-04-26. Tik 2019-07-08 (b. l. 10) surašytas statinio apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad statinį eksploatuoti ir jame gyventi draudžiama. Šalių sudaryta kredito sutartis nutraukta 2012-11-22 dėl esminių sutarties pažeidimų. Aplinkybių, kad kredito sutartis neįvykdyta AB „SEB“ bankui dėl aplinkybių, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) ieškovas neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Pripažino, jog kredito sutartis nutraukta dėl įmokų bei palūkanų nemokėjimo, t. y. ieškovo nemokumo, o ne dėl aplinkybių, kurių ieškovas negalėjo kontroliuoti, t. y. nenugalimos jėgos (force majeure), nes karstinės įgriovos nustatytos tik 2016-04-26. Negalima pripažinti, jog ieškovas atsakovei AB „SEB“ bankui neįvykdė pagrindinės prievolės dėl nenugalimos jėgos ir atleisti ieškovą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Sutarties nutraukimo metu teismas nenugalimos jėgos aplinkybių nenustatė. Be to, ieškovas neįrodė, koks yra ryšys tarp jo prievolės vykdyti įsipareigojimus pagal būsto kredito sutartį ir jo nupirktame sklype atsiradusių karstinių įgriuvų. Ieškovas kreipėsi į teismą tik kai UAB „Būsto paskolų draudimui“ su ieškiniu atsakovui K. K. 2019-05-08 kreipėsi į teismą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo (actio Pauliana), t. y daugiau nei praėjus 10 metų nuo kredito sutarties sudarymo bei 7 metams nuo kredito sutarties nutraukimo, kas rodo, jog ieškovui sudaryta kredito sutartis ir jos sąlygos tenkino.

15.       Kadangi ginčo sutartis bei jos sąlygos yra teisėtos, teismas sprendė, kad atsižvelgiant į CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus požymius nėra pagrindo ieškovo argumentus dėl ginčo sutarties nesąžiningumo pripažinti pagrįstais, o vien ta aplinkybė, kad sutartyje nėra numatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir nenugalimos jėgos aplinkybė bei jos individualiai neaptartos, nedaro sutarties, sudarytos tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, sąlygų nesąžiningų ir negaliojančių.

16.       Teismas nesutiko su argumentais, kad bankas reikalavimo perleidimo sutartimi perleido atsakovui UAB „Būsto paskolų draudimas“ reikalavimo teises į ieškovą ir būsto kredito sutartis yra nenutraukta. Sprendė, jog banko sudaryta sutartis su ieškovu ir trečiuoju asmeniu yra nutraukta 2012-11-22 dėl esminių sutarties pažeidimų. 2018-02-21 tarp pradinio kreditoriaus AB „SEB“ banko ir draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios 1.1 ir 1.2 punktu bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, o naujasis kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises K. K. ir R. K. atžvilgiu, kylančias pagal 2008-09-17 Kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir K. K. ir R. K., t. y. reikalavimo teises dėl 41717,98 Eur draudimo išmokos bei reikalavimo teises į sutarties 1.4 punkte nurodytą skolininkų skolą pradiniam kreditoriui įsiskolinimo padengimo dieną. Naujajam kreditoriui kaip reikalavimo teisių perėmėjui, perėjo visos teisės pagal Kredito sutartį ir hipotekos lakštą, taip pat teisė į palūkanas bei kitas įstatymų ar kredito sutartyje nustatytas teises. 

17.       Nurodė, kad draudėjas K. K. ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, todėl draudikas UAB „Būsto paskolų draudimas įgyja regresinę prievolę. Kadangi atsakovas UAB „Būsto paskolų draudimas“ iš atsakovo AB SEB banko perėmė reikalavimo teises dėl draudimo išmokų bei palūkanų bei pagrindinės sutarties nesudarinėjo, teismas atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti, kad 2008-09-17 kredito sutartyje individualiai nenustatant civilinės atsakomybės sąlygų yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai bei atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės vykdant sutartį, nutraukti šią sutartį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pripažinti, kad 2008-09-17 kredito sutartyje Nr. 1050818030347 pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai ir atleisti ieškovą nuo civilinės atsakomybės vykdant 2008-09-17 sudarytą vartojamojo kredito sutartį Nr. 1050818030347 ir 2015-12-09 atliktą notaro vykdomąjį įrašą.

19.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK 6.127 straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad prievolę baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu. Ginčo namas dėl nenugalimos jėgos – karstinių įgriuvų – netinkamas naudoti, todėl prievolė grąžinti pasiimtą kreditą turi būti pasibaigusi ir apeliantas turi būti atleistas nuo kredito grąžinimo.

20.       Nurodo, kad teismas netinkamai taikė CK XVIII 1 skyriaus nuostatas. Vartojamojo kredito sutartyje nebuvo individualiai aptartos sąlygos, kaip reikėtų vykdyti sutartį, jeigu daiktas žūtų arba taptų netinkamas naudoti dėl nenugalimos jėgos. Teismas netinkamai kvalifikavo civilinius santykius, kurie atsirado iš vartojimo sutarties.

21.       Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje vadovaujamasi vartotojo, kaip silpnesnės šalies, gynimo principu, ginamas vartotojas nuo stipresnės šalies primetamų nesąžiningų sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą patikrinti, ar vartojimo sutarties sąlygos yra sąžiningos.

22.       Atsakovė AB SEB bankas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. 

23.       Nurodo, kad 2008-09-17 buvo sudaryta būsto kredito sutartis, kuri yra vartojimo sutartis, bet ne vartojimo kredito sutartis. Būsto kredito sutartys, kurios užtikrinamos nekilnojamojo turto hipoteka yra aiškiai reglamentuotos tiek specialiais įstatymais, tiek CK normomis, saugančiomis kredito gavėjus (vartotojus) ir užtikrinančiomis jų visapusišką interesų apsaugą ir šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Ieškovui bankas reikalavimo teisės dėl paskolos grąžinimo nėra perleidęs. Nors prašoma pripažinti, jog sutartyje pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, tačiau jokių argumentų apeliantas nepateikia, nenurodo, kokios sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Teisme ieškovas teigė, jog į sutartį nėra įtrauktos nuostatos, numatančios atsakomybės netaikymą dėl nenugalimos jėgos, dėl to sutartis nesąžininga, o ne, kad kažkurios sąlygos yra nesąžiningos. Ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio dalyko ir pagrindo.

24.       Vien tai, kad dalis šalių teisių ir pareigų nėra įtraukiamos į kredito sutartį, jokiu būdu nepaneigia jas ir jų gynybos būdus įtvirtinančių teisės aktų nuostatų galiojimo. Visos apelianto kaip vartotojo, teisės buvo ginamos pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir kitus teisės aktus. Kredito sutarties nuostatos nesuvaržė apelianto teisės naudotis jo teises įgyvendinančiomis teisės normomis. Tam tikrų teisės aktuose numatytų sąlygų neįtraukimas į sutarties tekstą negali būti laikomas sutarties sąlygos nesąžiningumu, nes nesąžininga gali būti pripažinta tik sutartyje egzistuojanti, t.y. į sutartį įtraukta ir teisės aktams prieštaraujanti nuostata.

25.       Apeliantas nekonkretizuoja, kodėl teismas netinkamai taikė CK 6.127 straipsnio 1 dalį, nurodo nepilną jos tekstą, kadangi joje numatyta, jog prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Apeliantas prievolės bankui neįvykdė žymiai anksčiau (sutartis nutraukta 2012 m.) nei atsirado menamai nenugalimos jėgos aplinkybės (2016-04-26 raštas) ir jos niekaip negalėjo sąlygoti netinkamo prievolės vykdymo. Turto įkeitimas tėra tik pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, kuri neturi įtakos pagrindinės prievolės galiojimui, todėl aplinkybė, kad turtas galimai tapo netinkamas naudoti, nesudaro kliūčių prievolę bankui vykdyti tinkamai.

26.       Pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką reikalavimas taikyti civilinę atsakomybę yra savarankiška, nauja prievolė, kylanti dėl sutarties ar įstatymo pažeidimo bei negali būti tapatinama su pagrindine prievole atlikti tam tikrus veiksmus, pvz. grąžinti paskolintas lėšas. Civilinė atsakomybė, nuo kurios apeliantas prašo jį atleisti, apima nuostolių ir netesybų atlyginimą, o ne atleidimą nuo pagrindinės prievolės vykdymo.

27.       Apeliantas neįrodė, kad nenugalimos jėgos aplinkybės egzistavo, taip pat neįrodė, kad jos egzistavo iki jam pažeidžiant kredito sutarties sąlygas (iki vėlavimo atlikti kredito grąžinimo įmokas), taip pat neįrodė ir net nenurodė, dėl kokių priežasčių kredito sutartis turėtų būti pripažinta kaip pažeidžianti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai.

Teismas         

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis). 

29.       Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškinys dėl reikalavimų pripažinti, kad kredito sutartyje individualiai nenustatant civilinės atsakomybės sąlygų yra pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, ieškovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės vykdant 2008-09-17 sudarytą vartojamojo kredito sutartį Nr. 1050818030347 ir sutarties nutraukimo, dalies teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pastebėtina, kad apeliaciniu skundu nėra prašoma panaikinus sprendimą patenkinti ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nepateikia jokių su šia teismo sprendimo dalimi susijusių argumentų.

30.       Byloje nustatyta, kad 2008-09-17 ieškovas ir trečiasis asmuo R. K. su AB „SEB bankas“ sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. 1050818030347-09 pagal kurią bankas suteikė ieškovui ir R. K. 46454,91 Eur žemės sklypo ir gyvenamojo namo su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimui. 2008-10-22 ieškovas kredito grąžinimą bankui apdraudė UAB „Būsto paskolų draudimas“ (Draudimo liudijimas Nr. BPD 045909). Kredito grąžinimo bei kitų būsto kredito sutartyje numatytų prievolių įvykdymo užtikrinimui nupirktas turtas buvo įkeistas hipoteka. Kadangi ieškovas tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2012-11-22 bankas nutraukė būsto kredito sutartį ir kreipėsi į atsakovą su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir paraiška draudimo išmokai gauti. 2013-02-05 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą dėl 41717,98 Eur draudimo išmokos mokėjimo naudos gavėjui - bankui. UAB „Būsto paskolų draudimui“ išmokėjus draudimo išmoką 2018-02-21 tarp pradinio kreditoriaus AB „SEB“ banko ir draudiko UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasirašyta Reikalavimo perleidimo sutartis, kurios 1.1 ir 1.2 punktu bankas perleido naujajam kreditoriui UAB „Būsto paskolų draudimas“, o naujasis kreditorius perėmė iš pradinio kreditoriaus visas reikalavimo teises K.K. ir R. K. atžvilgiu, kylančias pagal 2008-09-17 Kredito sutartį, sudarytą tarp banko ir K. K. ir R. K., t. y. reikalavimo teises dėl 41717,98 Eur draudimo išmokos bei reikalavimo teises į sutarties 1.4 punkte nurodytą skolininkų skolą pradiniam kreditoriui įsiskolinimo padengimo dieną. Taip pat naujajam kreditoriui kaip reikalavimo teisių perėmėjui, perėjo visos teisės pagal Kredito sutartį ir hipotekos lakštą, taip pat teisė į palūkanas bei kitas įstatymų ar kredito sutartyje nustatytas teises.

31.       Nustatyta, kad namas, esantis žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini)  yra netinkamas naudotis dėl žemės sklype atsiradusių (karstinių įgriuvų (smegduobių), kas konstatuota Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos 2016-04-26. 2019-07-08 surašytas statinio apžiūros aktas, pagal kurį statinį eksploatuoti ir jame gyventi draudžiama.

32.       Apeliantas nurodo, kad teismas turi pareigą atlikti visų ginčo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolę. Ieškovas mano, jog sutartyje turėjo būti įtvirtintos nuostatos, numatančios galimybę atleisti skolininką nuo prievolės vykdymo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, kas nebuvo padaryta. Apeliantas pažymi, jog sutartyje nebuvo individualiai aptartos sąlygos, kaip reikėtų vykdyti sutartį, jeigu daiktas žūtų arba taptų netinkamas naudoti dėl nenugalimos jėgos. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikia jokių argumentų, kad kažkuri sutartyje numatyta sąlyga yra nesąžininga.

33.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (LAT 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008 ir kt.). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokioje teisminėje procedūroje teisėjas priima su tokių sąlygų vertinimu susijusius procesinius sprendimus. Taigi, teismas turi pareigą vertinti tik tas ginčo sutarties sąlygas, su kurių taikymu ir vertinimu yra susijęs ginčas ir jame priimami procesiniai sprendimai. Prašoma atlikti visų kitų kredito sutarties nuostatų sąžiningumo kontrolė nėra savitikslis dalykas, ieškovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kurios konkrečiai sutarties nuostatos yra nesąžiningos, todėl visų numatytų sutartinių nuostatų vertinimas nėra aktualus kilusiam ginčui. Sutartinės nuostatos šiuo atveju nėra susijusios su kilusiu ginču ar reikšmingos jam išnagrinėti, todėl vertinti kiekvieną sutarties sąlygą sąžiningumo aspektu nėra siekiama jokio teisinio rezultato, kuris galėtų sukelti teisinius padarinius ieškovui (LAT 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas atliko sutarties sąlygų vertinimą pagal bendrąjį sąžiningumo kriterijų ir nenustatė, jog kitos ginčo sutarties sąlygos būtų neaiškios, nesuprantamos, nesąžiningos bei pažeidžiančios šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, o apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl teismo išvados yra padarytos netinkamai.

34.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad vien ta aplinkybė, jog sutartyje nėra numatytos civilinės atsakomybės sąlygos ir nenugalimos jėgos aplinkybė bei jos individualiai neaptartos, nedaro sutarties, sudarytos tuo metu galiojusių teisės aktų pagrindu, sąlygų nesąžininga ir negaliojančia. Nenugalimos jėgos sutarties sąlyga yra numatyta įstatyme ir jos taikymas dėl civilinės atsakomybės atleidimo neįtakoja fakto, ar ši sąlyga aptarta ir nurodyta sudaromoje sutartyje, ar ne, nes nenugalimos jėgos taikymo sąlygos yra reglamentuotos įstatymu. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, tokios sąlygos nebuvimas ir neaptarimas sutartyje sutarties nedaro nesąžininga bei nepablogina vartotojo padėties lyginant su banko padėtimi.

35.       Apeliantas teigia, jog turėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės nenugalimos jėgos pagrindu, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi CK 6.127, CK 6.253 straipsnių nuostatomis. Kadangi namas yra netinkamas naudoti, mano, jog prievolė grąžinti pasiimtą kreditą turi būti pasibaigusi ir apeliantas turi būti atleistas nuo kredito grąžinimo.

36.       CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Remiantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės ir nenugalimos jėgos pagrindu. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis, 6.253 straipsnio 2 dalis). CK 6.212 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Nenugalimos jėgos atveju šalies atleidimas nuo atsakomybės už sutarties nevykdymą reiškia, kad sutartinių prievolių nevykdymas yra pateisinamas ir negali sutartį pažeidusiai šaliai sukelti įprastinių sutarties nevykdymo padarinių, nustatytų CK 6.205–6.216 straipsniuose, jai negali būti taikoma sutartinė civilinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius), atitinkamai apribojama kreditoriaus (nukentėjusios sutarties šalies) teisė į sutarties nevykdymu pažeistų teisių gynimą.

37.       Pažymėtina, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2012-11-22 tinkamai nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nemokėjo kredito įmokų, palūkanų ir delspinigių). Bankas vienašališkai 2012-11-22 nutraukė kredito sutartį pagal sutarties 5.2 ir 5.2.1 punktus, nes kredito gavėjai, t. y ieškovas ir trečiasis asmuo padarė esminius sutarties pažeidimus, nemokėjo tam tikrą laikotarpį kredito įmokų bei palūkanų. Bankas kreipėsi į atsakovą UAB „Būsto paskolų draudimas“ su pranešimu apie draudžiamąjį įvykį ir su paraiška draudimo išmokai gauti. 

38.       Byloje buvo reikalinga įrodyti, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ieškovas negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų padarinių atsiradimui, t. y. kad sutartis neįvykdyta dėl nenugalimos jėgos (force majeure). Šiuo pagrindu prievolė baigiasi tik tuo atveju, jeigu nenugalima jėga atsirado iki tol, kol skolininkas nepažeidė prievolės. Tuo tarpu aplinkybė, kad ginčo namas yra netinkamas naudotis dėl žemės sklype atsiradusių (karstinių įgriuvų (smegduobių) konstatuota Lietuvos Geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos konstatuota tik 2016 m. balandžio 26 d., kai šalių sudaryta kredito sutartis jau buvo nutraukta 2012-11-22 dėl esminių sutarties pažeidimų. Kredito davėjas neatsako už tai, kad ieškovas įsigijo netinkamą daiktą, nes tą daiktą jis pasirinko pats. Todėl šiuo atveju apie nenugalimą jėgą kredito santykiuose negalima spręsti. Kadangi kredito sutartis nutraukta dėl įmokų bei palūkanų nemokėjimo, t. y. ieškovo nemokumo, o ne dėl nenugalimos jėgos (force majeure), nebuvo pagrindo pripažinti, jog ieškovas atsakovei AB „SEB“ bankui neįvykdė pagrindinės prievolės dėl nenugalimos jėgos ir atleisti ieškovą nuo pagrindinės prievolės įvykdymo.

39.       Apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai nustatė faktinės bylos aplinkybės, tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Teisėjai                                           Ramunė Čeknienė          

Laimantas Misiūnas    

                                                                                                                             Laimutė Sankauskaitė