Administracinė byla Nr. I-5386-789/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04956-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 17 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl žalos atlyginimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas V. B. 2014-11-13 išsiuntė paštu teismui skundą (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, kad nuo 2014-02-03 iki 2014-08-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K perpildytose kamerose, t. y. buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimas. Atkreipė dėmesį, kad ploto trūkumas buvo žymus, nes 8 kv. m. kameroje teko kalėti su dar 2-3 asmenimis. Pareiškėjo teigimu, kameros neatitinka sanitarinių ir higienos reikalavimų, kameroje yra langas nedideliu viengubu rėmu, kurį neįmanoma uždaryti, per kurį nuolat pučia. Žiemos metu, uždengus langą rūbais, kameroje būna tamsu. Minėtomis sąlygomis teko šaltu vandeniu skalbti rūbus. Dėl šių priežasčių ne kartą sirgo. Pareiškėjo teigimu, jis ne kartą raštu kreipėsi Sveikatos priežiūros tarnybą, tačiau medicininė pagalba buvo suteikiama ne visada. Dėl nežmoniškų kalinimo sąlygų teigia patyręs diskomfortą, dvasines kančias, nepatogumus, pažeminimą. Savo reikalavimus grindžia Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 12–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros plotas arba jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Atkreipė dėmesį, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktų numatytas inventorius. Už kamerų valymą ir tvarką yra atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius išduodamas į kameras. Pažymėjo ir tai, kad, siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius, darbo resursus. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) reikalavimus. Kamerose langai yra pritaikyti vėdinimui, tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymo Nr. V-241 1 p. (toliau – ir HN 76:2010), 24 p. reikalavimus. Pabrėžė, kad asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko kameras, neturi problemų dėl pelėsio ar drėgmės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo, nukrypimas nuo įprastinių sąlygų nebuvo ilgalaikis. Pagal CK 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 7–10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjo skundų, kreipimųsi dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde teismui nurodytų aplinkybių nenagrinėjo. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė duomenų, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė jų.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis byloje surinktais rašytiniais duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. vasario 5 d. pareiškėjas pirmą kartą atvyko į Lukiškių TI-K, 2014 m. rugpjūčio 1 d. paleistas į laisvę. 2014 m. spalio 24 d. pareiškėjas antrą kartą atvyko į Lukiškių TI-K (b. l. 12-14, 18, 20).
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K. Pareiškėjas teismo prašo priteisti jam 15 000 Lt neturtinės žalos sumą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Reikalavimą priteisti 15 000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti pareiškėjas grindžia aplinkybe, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m. kameros ploto, aplinkybe, kad kameros neatitiko higienos normų reikalavimų.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas pirmą kartą į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. vasario 5 d. ir buvo kalinamas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Antrą kartą atvyko 2014 m. spalio 24 d. ir kali iki šiol, todėl teismas šioje byloje vertina pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., pagrįstumą.
Pareiškėjas teigia, kad kalinimo Lukiškių TI-K metu kameros neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų, vienoje iš kamerų buvo nesandarus langas, todėl buvo šalta, o tai atsiliepė sveikatai, t. y. dažnai sirgo. Dėl medicininės pagalbos suteikimo ne kartą kreipėsi raštu su prašymais, tačiau pagalba buvo suteikiama ne visada.
Iš byloje pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų aktų (b. l. 22-50) matyti, kad pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu, nebuvo atlikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai, kurie tiesiogiai atspindėtų realią vienos ar kitos kameros, kurioje buvo kalinamas pareiškėjas, būklę ir atitikimą higienos reikalavimams, o byloje nesant jokių rašytinių įrodymų apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, būklę, atitikimą ar neatitikimą higienos normų reikalavimams, teismas negali remtis vien pareiškėjo nuomone apie, jo manymu, antisanitarines sąlygas bei pripažinti, kad Lukiškių TI-K kokiu nors būdu pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl higienos normų laikymosi.
Pareiškėjas skunde nenurodo, kokioje kameroje buvo nesandarus langas. Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas įvairiose kamerose, todėl pareiškėjui nekonkretizavus šio pažeidimo aplinkybių, nėra galimybės nustatyti pažeidimo buvimo fakto. Atkreiptinas dėmesys, kad 2014 m. balandžio 1 d. patikrinimo metu buvo įvertinti nusiskundimai dėl galimai per žemos temperatūros ir netvarkingo lango kameroje Nr. 338, kurioje pareiškėjas kalėjo laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. liepos 1 d. Patikrinimo metu HN 76:2010 26 p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta, kameroje Nr. 338 buvo techniškai tvarkingas langas (b. l. 42-43).
Įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nepatvirtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl sveikatos kilo dėl vienoje iš kamerų esančiu techniškai netvarkingu langu. Teismui nenustačius aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad pareiškėjo sveikata pablogėjo dėl nesandaraus lango, pareiškėjo argumentai dėl sukeltų pasekmių sveikatai laikytini neįrodytais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kalinimo metu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi Lukiškių TI-K administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl medicininių paslaugų neteikimo. Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą patvirtino, kad pareiškėjo skundų dėl netinkamų jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K neturi.
Įvertinus pareiškėjo skundo teismui turinį, matyti, kad iš esmės visus Lukiškių TI-K patirtus nepatogumus pareiškėjas sieja su nepakankamu kamerų plotu.
Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 5 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. Lukiškių TI-K praleido 177 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja HN 76:2010, kurios 6 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, HN 76:2010 nėra nustatytas. Tačiau Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009‑2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pažymėtina, jog šis plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas skirtingo ploto kamerose su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m. plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Lukiškių TI-K buvo laikomas visą ginčo laikotarpį. Lukiškių TI-K pateikti duomenys patvirtina, kad 3,6 kv. m kameros plotas per ginčijamą laikotarpį (177 dienos) pareiškėjui buvo užtikrintas 39,5 dienos, t. y. 2014-02-06 ryte, 2014-02-15 visą dieną, 2014-03-05 visą dieną, 2014-03-14 visą dieną, 2014-03-27 – 2014-03-31 visą dieną, 2014-04-02 visą dieną, 2014-04-18 visą dieną, 2014-04-21 – 2014-04-22 visą dieną, 2014-04-25 – 2014-05-12 visą dieną, 2014-05-14 visą dieną, 2014-05-23 visą dieną, 2014-07-02 visą dieną, 2014-07-08 – 2014-07-10 visą dieną, 2014-07-22 visą dieną, 2014-07-25 – 2014-07-26 visą dieną (b. l. 12-14). Taigi teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas 137,5 dienos. Tai, kad Lukiškių TI-K administracija dėl kamerų stygiaus neturėjo galimybių visą ginčo laikotarpį pareiškėjo patalpinti į kamerą, kurioje jam tenkantis plotas atitiktų teisės aktų reikalavimus, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės, kad 137,5 dienos buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamu kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m. bendro kameros ploto. Nagrinėjamu atveju Lukiškių TI-K nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo sudarytos papildomos sąlygos ilgiau nei 1 val. būti gryname ore, pasivaikščioti, sportuoti. Vadinasi, negali būti pripažinta, kad įstaiga už nepakankamą kameros plotą kompensavo pareiškėjui, suteikdama pakankamą judėjimo laisvę, galimybę dalyvauti užimtumo programose ar pan. Teismo vertinimu, kameros ploto reikalavimų nesilaikymas lemia ir prastesnę gyvenamosios kameros oro kokybę.
Pagal CK 250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 d., yra konstatuota LVAT praktikoje (2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2009 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-734/2009, 2012 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1235/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02), 2011 m. sausio 25 d. sprendimas byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05)) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, būtų pasirūpinta kalinio sveikata.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 137,5 dienos pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad V. B. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis negalima konstatuoti, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjo sveikata galimai pablogėjo ir/ar atsirado kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (137,5 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesio alga nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 Eur) ir naujausią LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose (2015-05-07 nutartys administracinėse bylose A‑821‑442/2015 ir A-1009-442/2015, 2015-07-23 nutartis administracinėje byloje A-1059-858/2015, 2015-08-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1326-575/2015 ir kt.), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kaip minėta, teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamą pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl 500 Eur sumą vertina kaip adekvačią dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 4 344,30 Eur (15 000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą, teismo vertinimu, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 ir 5 p., 127 str. ir 129 str. teisėja
nusprendžia:
pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė