Civilinė byla Nr. e2A-159-302/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00022-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.

                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,AXIS Tech“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-899-638/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo arka“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AXIS Tech“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia ir skolos bei netesybų priteisimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo arka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „AXIS Tech“, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2019 m. spalio 28 d. subrangos darbų sutarties Nr. 50999_1901143G2JUKA bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą, pagal kurią atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už darbus su sąlyga, kad užsakovė yra gavusi apmokėjimą už atitinkamus darbus iš kliento; 2) priteisti iš atsakovės 45 779,52 Eur, t. y. 39 311,29 Eur skolą ir 6 468,23 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodo, kad su atsakove 2019 m. spalio 28 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 50999_1901143G2JUKA (toliau – Sutartis). Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkte numatyta, kad atsakovė su ieškove atsiskaito su sąlyga, jog atsakovė yra gavusi apmokėjimą už atitinkamus darbus iš užsakovo. Ieškovė sutartį vykdė tinkamai, darbus vykdė laiku ir kokybiškai, pateikė atsakovei darbų priėmimo – perdavimo aktus Nr. 2020/05/25 bei Nr. 2020/09/09, taip pat šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. ARKA 2020117 ir Nr. ARKA 2020295. Atsakovė darbus ir PVM sąskaitas faktūras priėmė. Atsakovė 2020 m. rugsėjo 8 d. raštu informavo ieškovę, jog yra stabdomas darbų vykdymas. Nors atsakovė darbus priėmė, tačiau už juos neatsiskaitė. Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlyga suteikia teisę atsakovei piktnaudžiauti savo teisėmis, kadangi atsakovė gali neatsiskaityti su ieškove už atliktus subrangos darbus, jeigu atsakovė negaus pinigų iš užsakovo. Vienos iš Sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties. Ieškovės teigimu, Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkte numatyta sąlyga pripažintina negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio nuostatas, kadangi šia Sutarties sąlyga pažeistas imperatyvus teisės akte įtvirtintas reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti.

3.       Ieškovė pažymi, kad 2019 m. spalio 28 d. subrangos darbų sutarties Nr. 50999_1901143G2JUKA sąlygas pasiūlė atsakovė, todėl pripažinus minėtą sąlygą negaliojančia laikytina, jog atsakovė už darbus turėjo atsiskaityti per 35 kalendorines dienas nuo darbų perdavimo, tačiau tokią savo prievolę pažeidė.

4.       Atsakovės skola už atliktus darbus sudaro 39 311,29 Eur, šalys yra pasirašiusios skolų suderinimo aktą. Atsakovės skola pagal 2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARKA 2020295 ir atliktų darbų aktą Nr. Nr. 2020/09/09 sudaro 6 397,80 Eur. Vadovaujantis Sutarties specialiųjų sąlygų 2 punktu už darbus turėjo būti atsiskaityta per 35 kalendorines dienas, t. y. šiuo atveju iki 2020 m. spalio 14 d. Taigi, netesybos skaičiuotinos nuo 2020 m. spalio 15 d. iki 2021 m. sausio 8 d. ir sudaro 543,81 Eur (6 397,80 Eur x 0,1 proc. x 85 d.). Atsakovės skola pagal 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARKA 2020117 ir atliktų darbų aktą Nr. 2020/05/25 sudaro 32 913,49 Eur (39 311,29 Eur – 6 397,80 Eur). Ši sąskaita turėjo būti apmokėta per 35 kalendorines dienas, t. y. iki 2020 m. birželio 29 d. Netesybos skaičiuotinos už 180 dienų, kadangi laikotarpis nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2021 m. sausio 8 d. apima daugiau nei pusę metų, todėl netesybos sudaro 5 924,42 Eur (32 913,49 Eur x 0,1 proc. x 180 d.). Taigi, bendra netesybų suma pagal abi PVM sąskaitas faktūras sudaro 6 468,23 Eur, o bendra ieškinio suma sudaro 45 779,52 Eur (39 311,29 Eur + 6 468,23 Eur).

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. spalio 28 d. subrangos darbų sutarties Nr. 50999_1901143G2JUKA bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą, kad atsakovė atsiskaitys už darbus su sąlyga, jog yra gavusi apmokėjimą už atitinkamus darbus iš kliento, priteisė ieškovei iš atsakovės 39 311,29 Eur skolą, 6 468,23 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (45 779,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

6.       Teismo vertinimu, Sutarties nuostata, apibrėžiančia terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeistas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlyga pripažinta negaliojančia.

7.       Teismas konstatavo, kad pripažinus negaliojančia sąlygą, jog užsakovė atsiskaitys tik gavusi apmokėjimą iš kliento, lieka galioti Sutarties nuostata, kad atsakovė įsipareigojo už darbus atsiskaityti per 35 kalendorines dienas nuo atitinkamos sąskaitos patvirtinimo.

8.       Teismo vertinimu, iš šalių tarpusavio skolų suderinimo akto matyti, kad dalies sumos sulaikymas jau yra įvertintas, nes bendra pagal abi sąskaitas mokėtina suma yra 59 247,30 Eur, 5 procentų sulaikoma dalis sudarytų 2 962,36 Eur (59 247,30 x 0,05), o ieškovė prašo priteisti tik 39 311,29 Eur, todėl konstatuota, kad tarpusavio skolų suderinimo akte įvertinta ir pritaikyta sulaikymo sąlyga.

9.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bendra netesybų suma pagal abi PVM sąskaitas faktūras sudaro 6 468,23 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „AXIS Tech“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais grindžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkto teisėtumas, t. y. teismo sprendimas nemotyvuotas, o tai sudaro pagrindą jį panaikinti.

10.2.                      Ieškovė prisiėmė galimą kliento neatsiskaitymo riziką, tai aiškiai bei vienareikšmiškai įtvirtinant šalių sudarytoje Sutartyje. Kliento atsiskaitymas su atsakove yra objektyviai įmanoma aplinkybė, todėl jos nustatymas imperatyvių teisės normų nepažeidžia.

10.3.                      Teismo sprendime nurodytos kasacinio teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, faktinės aplinkybės ir / ar teisės taikymo aspektai nėra tapatūs nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas atidedamosios sąlygos, tačiau ne sąlyginės prievolės taikymas, kam yra taikomos skirtingos teisinės normos bei taisyklės.

10.4.                      Tik šalims išsprendus negaliojančia pripažintos nuostatos pakeitimo klausimą pagal Sutarties bendrosios dalies 19.2 punktą, ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo. Vien Sutarties nuostatos pripažinimas negaliojančia nesudaro pagrindo priteisti ieškovei skolą.

10.5.                      Teismas nepagrįstai priteisė Sutartyje numatytą mokėjimo sulaikymą, kurio mokėjimo sąlygos nėra įvykdytos, t. y. nėra pasirašytas galutinis atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas. Sumų skirtumas (bendra į bylą pateiktų sąskaitų suma yra 59 247,30 Eur, ieškovės prašoma priteisti suma yra 39 311,29 Eur) aiškiai pagrindžia, jog skirtumas niekaip nesusijęs su sulaikymu.

10.6.                      Atsakovė tiksliai laikėsi Sutarties nuostatų ir nustatytų mokėjimo terminų, nėra praleidusi mokėjimo termino, todėl nepagrįstai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo.

11.       Ieškovė UAB „Verslo arka“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Tai, kad apeliantė nesutinka su jai nepalankiu teismo sprendimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog priimtas teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas ar nepagrįstas.

11.2.                      Ieškovės atliktų darbų apmokėjimą sieti su užsakovės atsiskaitymu buvo galima tik tuo atveju, jeigu sudarytoje Sutartyje ieškovei būtų numatyta teisė kreiptis į užsakovę tiesiogiai ir prašyti apmokėti už atliktus darbus. Sutartyje nėra numatyta teisė ieškovei kreiptis tiesiogiai į užsakovę, todėl atsiskaitymo sąlyga, kuri iš esmės nepriklauso nuo Sutarties šalių valios, nes priklauso nuo užsakovės, kuri nėra Sutarties šalis, nepagrįstai išplečia ieškovės riziką ir yra nesąžininga.

11.3.                      2021 m. gegužės 12 d. paskelbtas viešasis pirkimas dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro deginimo įrenginio ir biokuro ruošos ūkio pastatų ir statinių rangos darbų. Taigi, akivaizdu, kad Sutarties tolimesnis vykdymas yra neįmanomas ir darbų pagal Sutartį ieškovė netęs, todėl už atliktus darbus turi būti atsiskaityta.

11.4.                      Šalys tarėsi dėl atsiskaitymo, reiškė pretenzijas ir, neradus palankaus sprendimo būdo, buvo kreiptasi į teismą, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai dėl Sutarties bendrosios dalies 19.2 punkto nuostatų taikymo.

11.5.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, pateiktais išaiškinimais.

11.6.                      Įvertinus tai, kad dėl ginčo darbų yra paskelbtas viešasis pirkimas ir ieškovė negalės užbaigti darbų, todėl nebus pasirašomas galutinis darbų priėmimo – perdavimo aktas, dalies sumos sulaikymas netenka savo prasmės ir prieštarauja proporcingumo bei sąžiningumo principams. Be to, šalys sudarydamos tarpusavio skolų suderinimo aktą atsižvelgė į dalies sumos sulaikymo sąlygą.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13.       Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė pažymos apie 2020 m. gegužės – rugsėjo mėn. nesumokėtas ieškovei sumas, 2020 m. liepos 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 28 d. mokėjimo nurodymų, 2020 m. gegužės 31 d. akto kopijas. Ieškovė kartu su atsiliepimu į ieškinį teismui pateikė skelbimo apie viešąjį pirkimą kopiją ir duomenis apie atsakovės darbuotojų skaičių.

14.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

15.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau atsakovė nenurodė svarių priežasčių, leidžiančių spręsti, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo tik po bylos išnagrinėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bei paskelbimo. Be to, ieškovės pateikti įrodymai nėra susiję su ginčo objektu, t. y. jais nėra grindžiamos aplinkybės dėl įsipareigojimų atsiskaityti pagal Sutartį bei skolos fakto ar dydžio. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir naujų įrodymų į bylą nepriima. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

16.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepasisakė dėl atsakovės argumentų, kuriais grindžiamas Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkto teisėtumas, o tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

17.       Teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas (CPK 263 straipsnis). Šie reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai). CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi būti išdėstytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai bei teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas išvadas. Motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl jei sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

18.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.).

19.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo procesinio sprendimo turinį ir atsižvelgdama į ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir (ar) vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų bei argumentuotai pasisakė dėl pagrindinių (esminių) bylos faktinių ir teisinių aspektų, ištyrė visas faktines aplinkybes, reikšmingas nagrinėjamai bylai, skundžiamame teismo sprendime yra argumentuotai pateiktos pagrindinės išvados dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų yra atskleista, o teismo sprendimas motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus. Atsakovė apeliaciniame skunde tiesiog nurodo kitokį įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimą, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino visus ieškinio reikalavimus bei atsiliepime išdėstytus atsikirtimus į ieškinį, taip pat tyrė ir vertino įrodymus, susijusius su Sutarties  bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkte numatytos sąlygos (ne)teisėtumu, skolos fakto ir dydžio pagrįstumu.

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, sprendžia, kad teismas, remdamasis byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas, todėl atsakovės teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą, yra teisiškai nepagrįsti.

21.       Apeliantė kvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, kaip teismo precedento, reikšmę nagrinėjamai bylai, t. y. teigia, kad faktinės aplinkybės ir / ar teisės taikymo aspektai nėra tapatūs nagrinėjamai bylai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.

22.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

23.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012 pateiktais išaiškinimais, nes šioje byloje, kaip ir nagrinėjamu atveju, ieškovė ginčijo subrangos sutarties sąlygą, pagal kurią su subrangovu rangovas turi atsiskaityti ne anksčiau, nei su rangovu atsiskaito užsakovas, bei reikalavo pripažinti minėtą nuostatą negaliojančia nuo jos sudarymo kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms, taip pat priteisti skolą už atliktus darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylų faktinės teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, iš esmės analogiškos, tarp abiejų bylų nėra tokio reikšmingo faktinių aplinkybių nesutapimo, kuris neleistų vadovautis minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuota praktika šalių ginčui spręsti. 

24.       Apeliantės teigimu, ieškovė prisiėmė galimą kliento neatsiskaitymo riziką, tai aiškiai bei vienareikšmiškai įtvirtinant šalių sudarytoje Sutartyje. Be to, kliento atsiskaitymas su atsakove yra objektyviai įmanoma aplinkybė, todėl jos nustatymas imperatyvių teisės normų nepažeidžia. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.

25.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. spalio 28 d. sudarė subrangos darbų sutartį Nr. 50999_1901143G2JUKA. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkte šalys susitarė, kad atsakovė su ieškove atsiskaito su sąlyga, jog atsakovė yra gavusi apmokėjimą už atitinkamus darbus iš užsakovo. Ieškovė pateikė atsakovei darbų priėmimo – perdavimo aktus Nr. 2020/05/25 bei Nr. 2020/09/09, taip pat šių aktų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. ARKA 2020117 ir Nr. ARKA 2020295, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškovė, motyvuodama, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkto sąlyga nėra įvykusi, t. y. užsakovas nėra atsiskaitęs su atsakove. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties nuostata, apibrėžiančia terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeistas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą pripažino negaliojančia.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustačius terminuotos prievolės įvykdymą priklausomą ne nuo darbų perdavimo, o nuo sutarties sąlygos, jog generalinis rangovas atsiskaitys su subrangovu ne anksčiau nei generaliniam rangovui sumokės užsakovas, paneigiama generalinio rangovo subrangovui atsiskaitymo prievolė, nes tokia sąlyga gali ir neatsirasti. Sutartis, kuria nustatytų šalių teisių ir pareigų pabaiga siejama su tam tikru įvykiu, įvyksiančiu ateityje, laikoma sudaryta nustatant terminą, jeigu jis neišvengiamai įvyks (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.117 straipsnio 1, 2 dalys). Neišvengiamumas reiškia tai, kad įvykis turi įvykti objektyviai, o nustačius sutarties sąlygą, jog generalinis rangovas atsiskaitys su subrangovu ne anksčiau, nei generaliniam rangovui sumokės užsakovas, neaišku, kada jis įvyks, turint omenyje, kad prievolės įvykdymas priklauso nuo skolininko (generalinio rangovo) veiksmų (subjektyvus veiksnys), t. y. ar jis įdės pastangų gauti atsiskaitymą iš užsakovo, ar šis bus mokus ir geranoriškai atsiskaitys su generaliniu rangovu, taip pat nėra aišku, ar gavęs atsiskaitymą generalinis rangovas iš karto atsiskaitys su subrangovu ir kita. Subrangovas neturi sutartinių priemonių, neįgijo teisių pagal sutartį daryti įtaką šiam atsiskaitymo procesui. Subrangos sutarties nuostata, apibrėžianti terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti, pažeidžiamas imperatyvusis teisės normos reikalavimas apibrėžti terminą įvykiu, kuris neišvengiamai turi įvykti, todėl tokia sutarties sąlyga yra negaliojanti (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012).

27.       Nagrinėjamu atveju, šalių Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkte sulygta, kad atsakovė (generalinė rangovė) įsipareigojo su ieškove (subrangove) atsiskaityti su sąlyga, jog atsakovė yra gavusi apmokėjimą už atitinkamus darbus iš užsakovo. Taigi, Sutartyje šalys terminuotos prievolės įvykdymą susiejo ne su subrangos darbų atlikimu ir perdavimu, o su užsakovo atsiskaitymu su generaline rangove, t. y. apibrėžė prievolės atsiskaityti su subrangove terminą įvykiu, kuris gali ir neįvykti. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlyga pažeidžia imperatyvų teisės normos reikalavimą nustatyti šalių teisių ir pareigų pabaigos terminą, siejamą su įvykiu, įvyksiančiu ateityje neišvengiamai, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą pripažino negaliojančia (CK 1.117 straipsnio 2 dalis, 1.80 straipsnis). Kaip minėta, užsakovo atsiskaitymas su generaline rangove yra subjektyvus veiksnys, priklausantis nuo šių asmenų veiksmų, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad ši aplinkybė atitinka objektyvumo ir neišvengiamumo kriterijus.

28.       Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad tik šalims išsprendus negaliojančia pripažintos nuostatos pakeitimo klausimą pagal Sutarties bendrosios dalies 19.2 punktą, ieškovė galėtų reikšti reikalavimą dėl skolos priteisimo. Iš Sutarties 19.2 punkto nustatyta, kad, pripažinus negaliojančia kurią nors Sutarties nuostatą, likusi Sutarties dalis šalims lieka galioti ir turi būti vykdoma. Sutarties specialiosios dalies 2 punkte šalys susitarė, kad PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus apmokėjimo terminas 35 kalendorinės dienos. Akcentuotina, kad prie minėtos sąlygos yra nuoroda į Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punktą. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pripažinus negaliojančia Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą šalys turi vadovautis likusiomis galiojančiomis Sutarties nuostatomis, todėl atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus per 35 kalendorines dienas pagal Sutarties specialiosios dalies 2 punktą.

29.       Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįstai priteistas Sutartyje numatytas mokėjimo sulaikymas, t. y. sumų skirtumas (bendra sąskaitų suma yra 59 247,30 Eur, ieškovės prašoma priteisti suma yra 39 311,29 Eur) aiškiai pagrindžia, jog skirtumas niekaip nesusijęs su sulaikymu.

30.       Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą praktiką).

31.       Iš į bylą pateikto 2020 m. spalio 26 d. ieškovės ir atsakovės pasirašyto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad ieškovės UAB „Verslo arka“ reikalavimas (debetas), o atsakovės UAB „AXIS Tech“ skola (kreditas) sudaro 39 311,29 Eur. Kaip matyti, 2020 m. spalio 26 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas sudarytas po 2020 m. rugsėjo 9 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ARKA 2020295 ir 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ARKA 2020117, pagal kurias atsakovės mokėtina suma sudaro 59 247,20 Eur, išrašymo, be to minėtas aktas pasirašytas abiejų šalių atstovų. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2020 m. spalio 26 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto turinį, taip pat sumų, nurodytų PVM sąskaitose faktūrose ir minėtame akte skirtumą, sprendžia, kad šalys, sudarydamos 2020 m. spalio 26 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir jį pasirašydamos, įvertino ir taikė Sutarties specialiosios dalies 2 punkte nustatytą 5 procentų sulaikymo sąlygą (CPK 178 straipsnis).

32.       Apeliantės teigimu, ji laikėsi Sutarties nuostatų ir nustatytų mokėjimo terminų, nėra praleidusi mokėjimo termino, todėl nepagrįstai tenkintas ieškinio reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Teisėjų kolegiją šį argumentą pripažįsta pagrįstu.

33.       Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-248/2015).

34.       Bylos duomenys patvirtina, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte ir specialiosios dalies 3 punkte šalys susitarė, jog rangovė laiku neatsiskaičiusi su subrangove moka 0,1 procento netesybas už kiekvieną uždelstą dieną, bet ne daugiau kaip 5 procentus Sutarties kainos. Bendra ieškovės apskaičiuota delspinigių sumą sudaro 6 468,23 Eur.

35.       Nagrinėjamoje byloje Sutarties bendrųjų sąlygų 10.2 punkte ir specialiosios dalies 3 punkte nustatyti 0,1 procento delspinigiai už kiekvieną uždelstą apmokėti už darbus dieną yra susieti ir skaičiuojami pagal pirmiau teisiškai įvertintą ir pripažinta negaliojančia Sutarties bendrosios dalies 6.2.1 punkto sąlygą, pagal kurią atsakovei (generalinei rangovei) atsiranda pareiga atsiskaityti su darbus atlikusia ieškove (subrangove) tik po to, kai su generaline rangove atsiskaito užsakovas. Byloje atsakovė pripažino, kad su ja užsakovas nėra atsiskaitęs už darbus, taigi delspinigiai už pradelstą mokėjimą pagal Sutartį nepradedami skaičiuoti. Akcentuotina, kad analogiškos praktikos laikomasi ir kasacinio teismo jurisprudencijoje, t. y. byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl rangos sutarties sąlygos, pagal kurią su subrangovu rangovas turi atsiskaityti ne anksčiau, negu su rangovu atsiskaito užsakovas, pripažinimo negaliojančia, rangovo pareigos atsiskaityti su ieškovu ir mokėti delspinigius, išaiškinta, kad pripažinus sutarties sąlygą, kuria numatyta rangovo atsiskaitymo su subrangovu tvarka, negaliojančia, delspinigiai, siejami su minėta sutarties sąlyga, už pradelstą mokėjimą pagal sutartį nepradedami skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė esant pagrindui priteisti 6 468,23 Eur delspinigius, susietus ir apskaičiuotus pagal pripažintą negaliojančia Sutarties nuostatą.

Dėl procesinės bylos baigties

36.       Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo. Apeliacinio bylos proceso metu nustatyta, kad pripažinus Sutarties sąlygą, kuria numatyta rangovo atsiskaitymo su subrangovu tvarka, negaliojančia, delspinigiai, siejami su minėta Sutarties sąlyga, už pradelstą mokėjimą pagal Sutartį nepradedami skaičiuoti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2.1 punkto sąlygos pripažinimu negaliojančia, atsakovės skolos faktu ir dydžiu, bei pagrįstai pripažino Sutarties sąlygą negaliojančia ir priteisė ieškovei skolą, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Dėl šalių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme perskirstymo

37.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jei apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamos ir pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos.

38.       Ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 912 Eur sumokėtas žyminis mokestis bei 150 Eur atstovavimo išlaidos. Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidos). Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinami 90 procentų (apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą), todėl ieškovė įgyja teisę į 955,80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (1 062 Eur x 90 procentų). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės UAB „AXIS Tech“ ieškovei priteistina 955,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Šiuo atveju ieškovės ieškinio reikalavimas atsakovei atmetamas 10 procentų (apeliacinės instancijos teismui pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą), atsakovei UAB „AXIS Tech“ iš ieškovės priteistina 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės UAB „AXIS Tech“ priteistina 834,80 Eur (955,80 Eur – 121 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 ir 302 straipsniai).

40.       Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 1 815 Eur (už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodė apeliacinės instancijos teisme patyrusi 912 Eur (žyminis mokestis už apeliacinį skundą) bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad nurodytos ieškovės patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių.

41.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės UAB „AXIS Tech“ apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – 10 procentų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 91,20 Eur (912 Eur x 10 procentų) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės priteistina 1 633,50 Eur (1 815 Eur x 90 procentų) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 1 542,30 Eur (1 633,50 Eur – 91,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo dalis, kuriomis tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti netesybas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „AXIS Tech“ bei tarp ieškovės ir atsakovės paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir šiose dalyse išdėstyti rezoliucinę dalį taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AXIS Tech“, juridinio asmens kodas 135110361, 39 311,29 Eur (trisdešimt devynis tūkstančius tris šimtus vienuolika eurų ir 29 centus) skolą bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (39 311,29 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo arka“, juridinio asmens kodas 301798629.

Atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo arka“ ieškinio reikalavimą dėl netesybų priteisimo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AXIS Tech“, juridinio asmens kodas 135110361, 834,80 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 80 centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo arka“, juridinio asmens kodas 301798629.“

Kitą Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AXIS Tech“, juridinio asmens kodas 135110361, 1 542,30 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 30 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo arka“, juridinio asmens kodas 301798629.

Teisėjos                                                     Romualda Janovičienė

                                                     Laima Ribokaitė

                                                     Aldona Tilindienė