Civilinė byla Nr. 2A-33-555/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21866-2015-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.2.3.6.1.3; 3.3.1.21;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-237-638/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

ieškovas L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos 2015 m. rugsėjo 30 d. generalinio direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti į ankstesnį darbą, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-11).

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 20 d. dirbo Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos sargu, darbo diena buvo nuo 8 iki 17 valandos, vėliau grafikas buvo nustatytas dirbti kas ketvirtą parą, vienas augina mažametį vaiką. 2015 m. sausio 30 d. atsakovės generalinio direktoriaus įsakymu Kauno klinikų apsaugos tarnybą buvo nuspręsta reorganizuoti, naikinti sargo pareigybę. Ieškovas buvo įspėtas, kad galės būti perkeltas iš sargo pareigybės dirbti apsaugos darbuotoju, tačiau turėjo gauti apsaugos darbuotojo pažymėjimą, ir dėl to savo lėšomis lankė specialius apsaugos darbuotojams skirtus kursus, gavo apsaugos darbuotojo pažymėjimą. Ieškovas pažymėjo, kad jam negalėjo būti išduotas leidimas naudoti ginklą, nes jis buvo nubaustas už netinkamą ginklo naudojimą ir nuobauda galios metus laiko. Jam buvo siūlomi įvairūs darbai, tačiau buvo netinkamas atlyginimas arba netinkamas darbo grafikas. Be to, siūlyti darbai buvo nekvalifikuoto darbininko, nors jis turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigęs V. A. G. aukštąją vadybos mokyklą, turi tarptautinio verslo vadybos diplomą. Įrodinėjo, jog galėjo būti priimtas dirbti sandėlininku.

Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiliepimu į ieškovo ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas dirbo sargu. Duomenų apie ieškovo turimą aukštąjį išsilavinimą atsakovė neturėjo. Nors asmens kortelėje yra įrašyta, kad ieškovas mokėsi A. G. verslo mokykloje, tačiau ieškovas nepateikė diplomo ar kito dokumento, kuris įrodytų jį įgijus minėtą išsilavinimą. Ieškovui buvo siūlomi įvairūs darbai, pagal savo sudėtingumą atitinkančius sargo pareigybę, tačiau ieškovas visus pasiūlymus atmetė arba į keletą pasiūlymų nieko neatsakė. Ieškovas išklausė apsaugos darbuotojo mokymų kursus, tačiau negavo apsaugos darbuotojo pažymėjimo, nes jam yra apribota teisė gauti ir naudoti ginklą. Neturėdamas apsaugos darbuotojo pažymėjimo, ieškovas negalėjo būti perkeltas dirbti apsaugos darbuotoju, nes neatitiko reikalavimų, todėl ieškovas buvo atleistas iš darbo (b. l. 35-38).

Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė (b. l. 85-88).

Ieškovas L. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (b. l. 91-92).

Atsakovė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą (b. l. 99-102).

Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi ginčą civilinėje byloje Nr. 2A-33-555/2017 perdavė teisminei mediacijai, teismo mediatoriumi paskyrė Kauno apygardos teismo teisėją Žibutę Budžienę.

2017 m. kovo 27 d. pranešimu teismo mediatorė Žibutė Budžienė pranešė, kad teisminės mediacijos procesas baigtas, nes šalys sudarė taikos sutartį.

Šalys prašo patvirtinti mediacijos proceso metu šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnis numato šalių procesines teises ir pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Rašytinis šalių taikos sutarties tekstas yra prijungtas prie bylos. Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Tokia sutartimi realizuojamas šalių dispozityvumo principas, teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialinėmis ir procesinėmis teisėmis. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesui. Teismas, nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant prieštaravimų įstatymui, teismas taikos sutartį patvirtina ir bylą nutraukia.

Nagrinėjamoje byloje šalys pateikė teismui tvirtinti 2017 m. kovo 22 d. taikos sutartį, kurioje patvirtino, jog jų valia yra taikiai baigti kilusius civilinius ginčus, joms žinomos tokios sutarties patvirtinimo pasekmės (CPK 294 straipsnis 2 dalis), taip pat yra žinoma, jog patvirtinta taikos sutartis turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 294 straipsnio 2 dalis, CK 6.985 straipsnis).

Teismas sprendžia, kad pateikta tvirtinti 2017 m. kovo 22 d. taikos sutartis išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtintina joje nurodytomis sąlygomis, civilinė byla nutrauktina (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CK 6.983 straipsnis).

Sudaryta taikos sutartimi šalys taip pat numatė, kad kiekviena šalis padengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, o valstybės turėtas procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidas atlygina ieškovas (Taikos sutarties 3 p.). Taigi, šalys taikos sutartimi susitarė dėl turėtų atstovavimo išlaidų viena kitai neatlyginimo ir ieškovo pareigos atlyginti valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, tačiau šalys neaptarė kitų bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovui antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 4 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta ieškovui L. M. suteikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje duomenų apie pirmosios instancijos teisme valstybės, suteikusios ieškovui antinę teisinę pagalbą, turėtas išlaidas pateikta nėra. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta ieškovui L. M. suteikti antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Byloje pateikta 2017 m. sausio 13 d. pažyma Nr. NTP-7-506 patvirtina, kad valstybė už ieškovui apeliacinės instancijos teisme suteiktą antrinę teisinę pagalbą turėjo 208,44 Eur išlaidų.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi teismo pateikta tvirtinti taikos sutartis sudaryta abipusių nuolaidų būdu, t. y. (duomenys neskelbtini) (Taikos sutarties 1, 2 punktai), laikytina, kad ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo patenkinti iš dalies (30 procentų), todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistina 62,53 Eur (208,44*30/100) antrinės pagalbos išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, todėl valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 2 dalimi, 96 straipsniu, 167 straipsniu, 294 straipsniu, 302, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

Patvirtinti tarp ieškovo L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 22 d. sudarytą taikos sutartį Kauno apygardos teismo apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2A-33-555/2017 šiomis sąlygomis: (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-237-638/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei Kauno klinikos dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovės Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, j. a. k. 135163499, valstybės naudai 62,53 Eur (šešiasdešimt du eurus penkiasdešimt tris euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630).

Ši nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Raimondas Buzelis

                                                                                                Albina Rimdeikaitė

                                                                                                Egidijus Tamašauskas