Civilinė byla Nr. e2-1714-566/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29177-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Butrimienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skycop.com“ ieškinį atsakovui Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas kreipėsi į teismą nurodydamas, kad atsakovas, 2018 m. lapkričio 27 d. vykdydamas skrydį FR1502 maršrutu Oslas – Vilnius, pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas Nr. 261/2004) nuostatas. Nurodytas skrydis buvo atidėtas ir keleiviai G. S. ir D. S. daugiau nei 3 valandas vėlavo pasiekti galutinę paskirties vietą. Sutrikdyto skrydžio atstumas, pagal kurį skaičiuojamas keleiviams priklausančios kompensacijos dydis yra 1045,54 km, todėl atsakovas turi išmokėti kiekvienam keleiviui po 250,00 Eur priklausančią kompensaciją. Ieškovas nurodo, jog keleiviai savo reikalavimo teisę reikalavimo teisės perleidimo sutartimis perleido ieškovui. 2018 m. lakpričio 29 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą elektroniniu paštu ir pareikalavo išmokėti kompensaciją bei pateikė atsakovui reikalavimo perleidimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą ir kad kompensaciją turi būti pervedama ieškovui, tačiau atsakovas prievolę įvykdė pradiniam kreditoriui. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 500,00 Eur kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 500,00 Eur kompensacija už sutrikdytą skrydį FR1502, maršrutu Oslas-Vilnius, buvo sumokėta keleiviams D. S. ir G. S. 2018 m. gruodžio 19 d., t.y. atsakovas yra įvykdęs savo prievolę dėl kompensacijos sumokėjimo keleiviams iki ieškovo ieškinio pareiškimo dienos.

Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovas būtų atsakovą tinkamai informavęs apie keleivių jam perleistą reikalavimą į minėtą kompensaciją. Pažymėjo, jog ieškovas prie ieškinio pridėjo tik pretenzijos tekstą, bet be jokių jos siuntimą elektroniniu paštu atsakovui įrodančių duomenų. Tai pat pažymėjo, kad jokio atsakovo patvirtinimo apie pretenzijos gavimą taip pat nepateikta, prie ieškinio pridėtame atsakovo 2018-11-29 (18:55 val.) elektroniniame laiške nurodyta „Gerbiama S., D., Atsižvelgiant į paskutinį laišką mes jus informuojame, jog aš persiunčiau jūsų laišką aktualiam departamentui ir atsakymas jums bus atsiųstas artimiausiu laiku.<...>“, t.y., šiame laiške atsakovas kreipiasi į vieną iš keleivių – D. S.. Kitame elektroniniame laiške (2018-11-29, 18:56 val.) atsakovas tiesiog rašo, kad kliento paklausimas gautas, minėtam paklausimui suteikiama nuoroda – 597073, nurodoma, kad su siuntėju susisieks klientų aptarnavimo komanda, taigi jokių įrodymų tekste apie tai, kad atsakovas gavo būtent ieškovo prie ieškinio pridėtą pretenziją ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas 2018 m. gruodžio 19 d. sumokėjo keleiviams 500 Eur kompensaciją už atidėtą skrydį, o byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas atsakovą prieš tai būtų tinkamai informavęs apie keleivių jam perleistą reikalavimą į minėtą kompensaciją, ieškovo reikalavimas dėl 500 Eur kompensacijos priteisimo nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime taip pat nurodė, jog Ryanair DAC Bendrosiomis vežimo sąlygomis ir nuostatomis (toliau - Sąlygos), kurios yra sudėtinė vežimo sutarties tarp keleivių ir atsakovo dalis, yra numatyta supaprastinta tvarka keleiviui pateikti pretenziją, nurodant, kad keleivis turi pateikti pretenziją pats, tačiau 15.2.6 sąlygų punkte numatyta, jog visais atvejais, išskyrus numatytus straipsniuose 15.2.4 ir 15.2.5, atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu. Pažymėjo, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą keleivių vardu. UAB „Skycop.com“ nėra keleivių atstovas, bet yra keleivių teisių, susijusių su kompensacija pagal Reglamentą 261/2004, perėmėjas, veikiantis savo vardu ir rizika, todėl bet koks jo kreipimasis į atsakovą nelaikytinas atitinkančiu Sąlygas. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad reikalavimo perleidimo sutartys, kuriomis reikšdamas reikalavimą atsakovui dėl 500 Eur kompensacijos sumokėjimo remiasi ieškovas, yra sudarytos pažeidžiant keleivių su atsakovu sudarytą vežimo sutartį. Atsakovas nurodė, kad pagal Sąlygas keleiviai neturėjo teisės savo reikalavimo teisės perleisti ieškovui. Pagal Sąlygų 15.4 punktą teisė į kompensaciją ar pinigų grąžinimą galioja fiziniams asmenims, įtrauktiems į skrydžio registracijos registrą kaip papildomiems keleiviams ir/arba kartu keliaujančių grupių nariams, nepilnamečiams asmenims arba teisiškai nekompetentingiems asmenims ir šių asmenų globėjams; visais kitais atvejais teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims yra negalimas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą ar dalį reikalavimo teisės kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Sąlygose nustatytas draudimas perleisti reikalavimo teisę į kompensacijas pagal Reglamentą Nr. 261/2004, todėl šis veiksmas kvalifikuotinas kaip sutarties nevykdymas CK 6.205 straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio dėl kompensacijos priteisimo, nes negalėjo įgyti šios teisės pagal keleivių ir atsakovo sudarytą vežimo sutartį ir jos sudėtinę dalį – Sąlygas. Atsakovas nurodė, kad Sąlygose atsakovas ir keleiviai susitarė dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos Sąlygose nustatytais atvejais. Sąlygų 2.4.2 punkte nurodoma, kad keleivis turi teisę kreiptis su ieškiniu į savo vietinį teismą, tačiau Airijos teismams yra išimtinai teismingi ginčai, susiję su Reglamento Nr. 261/2004 taikymu, jei nesilaikoma Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų, ir ginčai, nesusiję su vartotojų skundais. Keleivė nesikreipė į atsakovą dėl kompensacijos, t. y. nebuvo laikomasi Sąlygų 15.2.1–15.2.7 punktų reikalavimų. Ieškovas nelaikytinas keleivės atstovu, todėl jo kreipimasis nepripažintinas keleivio kreipimusi į atsakovą dėl kompensacijos. Be to, ieškovo ir atsakovo nesieja vežimo santykiai, todėl ieškovas ieškinį turėjo reikšti Airijos teisme, kuris yra atsakovo buveinės valstybėje. Atsakovas pažymėjo, jog atsakovo registruota buveinė ir pagrindinė verslo vieta yra Airijoje ir tai, kad ieškovo ir atsakovo nesieja vežimo sutarties santykiai, ieškovo ieškinys yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams.

Atsakovas prašo ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą kaip neteismingą Lietuvos teismams, teismui nusprendus, kad ieškinys teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo G. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog kompensaciją gavo iš Ryanair DAC, todėl atsiskaityti su ieškovu UAB „Skycop.com“ neturi pagrindo. Prašė ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo D. S. teismo posėdžio metu, nurodė, jog kompensaciją gavo iš Ryanair DAC, todėl atsiskaityti su ieškovu UAB „Skycop.com“ neturi pagrindo. Prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. skrydis FR1502 Oslas–Vilnius, kuriuo skrido keleiviai G. S. ir D. S. buvo atidėtas. Skrydis galutinę paskirties vietą pasiekė daugiau nei 3 valandas pavėlavęs. Numatytas sutrikdyto skrydžio atstumas – 1045,54 km. G. S. ir D. S. reikalavimo teisę dėl jiems priklausančios kompensacijos už atidėtą skrydį 2018 m. lapkričio 27 d. (G. S.) ir 2018 m. lapkričio 28 d.( D. S.) reikalavimo perleidimo sutartimis perleido ieškovui. Byloje pateikti atsakovo elektroniniai laiškai (po pretenzijos pateikimo atsakovui), kuriuose nurodytas adresatas (kreipinys) keleivė D. S. bei bendro pobūdžio informaciją apie gautą pretenziją ir jai suteiktą numerį 597073. Byloje taip pat pateiktas D. S. (el.p. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo susirašinėjimas elektroniniais laiškais, kuriuose D. S. atsakovui nurodė savo banko sąskaitos rekvizitus (vėliau patikslino, kadangi buvo nurodytas neteisingas IBAN sąskaitos numeris) kompensacijai pervesti. Byloje pateiktas atsakovo 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymas 500,00 Eur sumai, gavėjas D. S.. Iš byloje pateiktų ekrano nuotraukų, kuriose nurodytos Ryanair DAC pretenzijų platformos pildymo instrukcijos nustatyta, jog pretenzijas atsakovo platformoje gali pildyti tik fiziniais asmenys (keleiviai).

Dėl jurisdikcijos.

Atsakovas prašė palikti ieškinį nenagrinėtą, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams, kadangi Sąlygų 2.4.1 punkte nurodyta, kad vežimo sutarčiai ir Sąlygoms taikytina Airijos teisė. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra nustatytos Reglamente (ES) Nr. 1215/2012. Pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, ieškiniai turi būti reiškiami atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos (buveinės) valstybėje. Pagal Reglamento 1215/2012 16 punktą, jurisdikcija turėtų būti nustatoma ne tik pagal atsakovo nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, bet ir pagal alternatyvų jurisdikcijos pagrindą, atsižvelgiant į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos arba siekiant padėti tinkamai vykdyti teisingumą. Pagal Reglamento 1215/2012 5 straipsnio 1 dalį asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, kitos valstybės narės teismuose ieškiniai gali būti pareiškiami tik pagal specialiosios (alternatyviosios) jurisdikcijos taisykles, nustatytas Reglamento 1215/2012 II skyriaus 2–7 skirsniuose.

        Nagrinėjamu atveju ieškinys yra pareikštas vadovaujantis specialiosiomis jurisdikcijos taisyklėmis. Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad bylose, kylančiose iš sutarčių, asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji (buveinės) vieta yra valstybėje narėje, ieškinys kitoje valstybėje narėje gali būti pareikštas atitinkamos prievolės įvykdymo vietos teismuose. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą šios normos taikymo praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal šią vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004, kai ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Nr. C-204/08; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-757-852/2019).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, keleivio vežimo sutartis laikytina vartojimo sutartimi, kurios silpnesnioji šalis yra keleivis, esantis akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – vežėju. Keleivio vežimo sutartį kvalifikavus kaip vartojimo, šiai sutarčiai taikytinos specialiosios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės. Vartojimo sutartys dažniausiai sudaromos prisijungimo būdu, naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios nėra individualiai aptariamos, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesniosios sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo aspektų yra vartojimo sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolė. Vartojimo sutarties sąlyga, nustatanti, jog ginčai, kylantys iš tokios sutarties, sprendžiami vežėjo (stipresniosios sutarties šalies) buveinės valstybės teismuose, apriboja vartotojo pasirinkimą ir įpareigoja jį bylinėtis paslaugos teikėjo valstybės teisme, ir taip pažeidžia šalių teisių ir interesų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, nepagrįstai suvaržo jo galimybę pareikšti ieškinį, nes gali lemti neprotingus tokio kreipimosi į teismą kaštus, ypač tais atvejais, kai kreipiamasi dėl palyginti nedidelės standartinės kompensacijos sumos. Tokia vartojimo sutarties sąlyga atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 18 punkte nustatytus požymius ir laikytina nesąžininga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad į vartotojo ir pardavėjo ar tiekėjo direktyvos prasme sudarytą sutartį iš anksto pardavėjo ar tiekėjo įtraukta sąlyga, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria nustatoma, kad visus su sutartimi susijusius ginčus turi spręsti teismas, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso pardavėjo ar tiekėjo buveinė, atitinka visus kriterijus tam, jog pagal direktyvą ją būtų galima laikyti nesąžininga. Tokia sąlyga nustatoma pareiga vartotojui paklusti teismo, kuris gali būti labai toli nuo jo gyvenamosios vietos, išimtinei jurisdikcijai ir tai gali apsunkinti jo atvykimą į teismą. Tuo atveju, kai ginčas kyla dėl nedidelių pinigų sumų, vartotojo atvykimo į teismą išlaidos gali turėti atgrasantį poveikį ir dėl jų vartotojas gali atsisakyti pareikšti ieškinį teisme ar imtis gynybos. Aptariama sąlyga privalo būti laikoma nesąžininga Direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais 3 straipsnio prasme tiek, kiek ji dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai (sprendimas byloje Océano Grupo Editorial, 21, 22, 24 punktai, 2018 m. kovo 7 d. sprendimas bylose Nr. C-274/16, Nr. C-447/16, Nr. C-448/16).

Nagrinėjamu atveju lėktuvo atvykimo vieta yra Lietuva, todėl Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos taikymo prasme Lietuva laikoma prievolės įvykdymo vieta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog ieškinys yra teismingas Lietuvos teismams. (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-821-803/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-52-823/2020).

Nustačius, kad pagal Reglamento 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio 2 įtrauką šalių ginčas teismingas Lietuvos teismams, jo nagrinėjimui kompetentingo Lietuvos teismo klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos nacionalinę teisę, t. y. CPK nuostatas, reglamentuojančias teismingumą. CPK 30 straipsnio 9 dalis nustato alternatyvaus teismingumo atvejį, kai ieškinys dėl sutarčių, kuriose nurodyta įvykdymo vieta, gali būti pareiškiamas taip pat pagal sutarties įvykdymo vietą. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties įvykdymo vieta yra Vilniuje, todėl šalių ginčas teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo.

Atsakovas, prašydamas atmesti ieškinį, taip pat ginčija ir ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą, remdamasis atsakovo ir keleivio pasirašytų Sąlygų 15.4 punktu, kuriame įtvirtinta, kad teisės į kompensaciją ar pinigų grąžinimą perleidimas tretiesiems asmenims negalimas; šis draudimas netaikomas tuo atveju, jei teisės perleidimas yra pagrįstas įstatymu. Atsakovo tvirtinimu, tai reiškia, jog šalys sutartyje susitarė dėl reikalavimo perleidimo draudimo ir tai yra leidžiama pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį. Kadangi keleivis pažeidė su atsakovu sudarytą sutartį ir nepaisydami draudimo, perleido reikalavimo teisę ieškovui, ieškovas neturi teisės reikšti šio ieškinio ir reikalauti priteisti keleiviui priklausančios kompensacijos. Be to, anot atsakovo, keleivis dėl kompensacijos priteisimo privalėjo tiesiogiai kreiptis į atsakovą (Sąlygų 15.2.2 punktas); atsakovas Sąlygose buvo aiškiai nurodęs, jog nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, jei kompensacijos reikalaujantis keleivis nepateikė prašymo tiesiogiai atsakovui ir nesulaukė atsakymo (Sąlygų 15.2.3 punktas); atsakovas nepriims prašymų iš trečiųjų šalių, nebent būtų pridėti atitinkami dokumentai, aiškiai rodantys, kad keleivis įgaliojo trečiąją šalį veikti jo vardu (Sąlygų 15.2.6 punktas). Atsakovo teigimu, šių Sąlygų nuostatų tikslas yra apsaugoti keleivių interesus, išvengti trečiųjų asmenų pagalbos ir bylinėjimosi išlaidų bei ginčus spręsti taikiai. Teismas su tokia argumentacija nesutinka ir laiko ją nepagrįsta, kadangi ji neatitinka Reglamento Nr. 261/2004 tikslo – aukštos vartotojų teisių apsaugos skrydžių atidėjimo (atšaukimo) atvejais.

Reglamento 1 straipsnyje apibrėžti Reglamento tikslai ir nurodyta, kad šis Reglamentas jame nurodytomis sąlygomis nustato minimalias keleivių teises, kai jų skrydis atšaukiamas (b punktas). Kompensacijos pagal Reglamentą Nr. 261/2004 esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014). Reglamento Nr. 261/2004 preambulės nuostatomis pabrėžiama, kad siekiama užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir visokeriopai atsižvelgti į vartotojų apsaugos reikalavimus apskritai. Vertintina ir jau minėtas vežimo sutarčių pripažinimas vartojimo sutartimis ir jų sąlygų aiškinimas atsižvelgiant į tai, kad tokios sutartys įprastai sudaromos prisijungimo būdu, keleiviui sutinkant su standartinės formos sutarties sąlygomis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Reglamente Nr. 261/2004 nustatyto reguliavimo tikslą, paskirtį ir prigimtį, pripažintina, kad sutarties sąlygos, kurios panaikina ar suvaržo vartotojo teisę pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais, turi būti pripažįstamos bloginančiomis Reglamente įtvirtintą vartotojų apsaugos standartą.

Nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytos Sąlygos apsunkina vartotojo (keleivio) galimybę ginti savo pažeistus interesus visomis teisėtomis priemonėmis, nes riboja jo teisę kreiptis pagalbos į profesionaliomis teikiamomis paslaugomis išreikalaujant kompensacijas pagal Reglamentą užsiimančias įmones. Teismo vertinimu, toks ribojimas yra vartotojų padėties apsunkinimas, turint galvoje jų teisę pasirinkti pirkti kompensacijos išreikalavimo paslaugas, nes šiame procese vartotojas gali susidurti su kalbos barjeru ar/ir specifinių žinių bei laiko trūkumu. Pagal teisinį reglamentavimą keleiviai yra laisvi pretenzijas bei ieškinius reikšti patys arba pasirinkti būti atstovaujami kitų asmenų ar įmonių, teikiančių profesionalias kompensacijų išieškojimo paslaugas, o ginčo atveju nurodytos Sąlygų nuostatos pažeidžia Reglamento Nr. 261/2004 tikslus ir imperatyvias nuostatas, draudžiančias apriboti ar apsunkinti keleivių teises į kompensaciją pagal Reglamentą (Reglamento Nr. 261/2004 15 straipsnio 1 dalis). Todėl keleivio įpareigojimas tiesiogiai pačiam kreiptis į atsakovą dėl kompensacijos ir atsisakymas pripažinti reikalavimą priešingu atveju, yra apribojimas, kurį draudžia nurodytos Reglamento nuostatos.

        Pastebėtina ir tai, jog reikalavimo perleidimo forma atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų keliamus reikalavimus. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.101 straipsnio 3 dalis numato, kad leidžiama perleisti ir būsimą reikalavimą. Šiame kontekste aktualus kasacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014 pateiktas išaiškinimas, jog kompensacijos pagal Reglamento 261/2004 7 straipsnio 1 dalį esmė yra standartinis, visiems keleiviams vienodas žalos, patirtos dėl prarasto laiko, atlyginimas, leidžiantis užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį. Todėl sutiktina su ieškovu, kad keleiviams pagal Reglamentą Nr. 261/2004 priklausanti kompensacija nėra neatsiejamai susijusi su konkrečiu asmeniu, šiuo atveju keleiviu, ir šiuo atveju reikalavimo perleidimo sutartis laikytina teisėta ir atitinkančia įstatymų keliamus reikalavimus (CK 6.101 straipsnis) Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-583-601/2020). Be to, reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta. Teismo vertinimu, keleiviai, pasinaudodami įstatymuose įtvirtinta teise, teisėtai perleido reikalavimo teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004.

Atsižvelgiant į nurodyta, konstatuotina, kad atsakovo argumentai dėl Sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir netiesioginis įpareigojimas keleiviui pačiam reikšti ieškinį atsakovui teisme, draudžiant reikalavimo teisių perleidimą, blogina vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, riboja teisių įgyvendinimą, todėl tokios Sąlygos negali būti priežastis spręsti dėl ieškovo reikalavimo teisės negaliojimo.

Dėl kompensacijos už atidėtą skrydį.

Keleivio teisė gauti kompensaciją iš oro vežėjo reglamentuojama Reglamento Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5, 7 ir 12 straipsnių. Pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, atšaukus skrydį, atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, išskyrus i-iii punktuose nurodytus atvejus. Pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, kai dėl atidėto skrydžio praranda 3 val. ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą 3 ar daugiau valandų vėliau. Oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių (politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai ir kt.), kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014).

Byloje ginčo nėra, kad skrydis buvo atidėtas ir keleiviai įgijo teisę iš oro vežėjo prašyti Reglamento 7 straipsnyje nurodytos kompensacijos. 

Pagal Reglamento 7 straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensacijas: a) 250 Eur visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; b) 400 Eur visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500–3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant kompensacijos apskaičiavimui reikšmingą atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Sąvoka „galutinė paskirties vieta“ apibrėžta Reglamento 2 straipsnio h punkte kaip paskirties vieta, nurodyta biliete, pateikiamame registravimo vietoje, o jungiant skrydžius – paskutinio skrydžio paskirties vieta. Atsižvelgiant į tai, kad tarp Oslo ir Vilniaus atstumas yra mažesnis nei 1500 km, mokėtinos kompensacijos dydžiui nustatyti taikytinas Reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktas, pagal kurį keleiviams, priklauso 500,00 Eur dydžio kompensacija (du keleiviai po 250,00 Eur).

Atsakovas pripažino keleivių teisę į nurodyto dydžio kompensaciją bei išmokėjo 2018 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu 500,00 Eur kompensaciją keleivei D. S., tačiau ieškovas vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 27 d. ir 2018 m. lapkričio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimis prašo iš atsakovo priteisti 500,00 Eur kompensaciją, nurodydamas, jog atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartis ir mokėjimą turėjo atlikti ne į keleivės D. S. sąskaitą, o į ieškovo. 

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra sutartis, kuria kreditorius (cedentas) perleidžia trečiajam asmeniui (cesionarijui) savo reikalavimo teisę reikalauti iš skolininko įvykdyti prievolę. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė kreditoriui be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių (kreditorių) pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno kreditoriaus atsiranda kitas ir pagal nurodytoje normoje nustatytą bendrąją taisyklę pradinis kreditorius turi teisę perleisti turimą ar būsimą reikalavimą naujajam kreditoriui be skolininko sutikimo, jeigu tai nedraudžiama įstatymo ar sutarties. Tai reiškia, kad skolininko sutikimo perleidžiant reikalavimą nereikalaujama dėl to, kad jo teisinė padėtis dėl kreditoriaus pasikeitimo nesikeičia, t. y. jo teisinė padėtis naujojo kreditoriaus atžvilgiu negali būti blogesnė už buvusią pradiniam kreditoriui, reikalavimo teisės perleidimas negali pažeisti skolininko teisių ar jų labiau suvaržyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010).

Reikalavimo perleidimo sandoris teisinius padarinius skolininkui sukuria tik tinkamai jam apie sandorį pranešus. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Taigi prievolės dalyviams esminę reikšmę turi pranešimas apie reikalavimo perleidimo faktą, nes nuo pranešimo momento pradinio ir naujojo kreditoriaus sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis pradeda veikti skolininko atžvilgiu ir nuo šio momento reikalavimo perleidimo faktą naujasis kreditorius gali panaudoti prieš skolininką. CK 6.109 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo paskirtis yra apsaugoti skolininko interesus, kad jis žinotų, kam priklauso vykdytina prievolė, ir išvengtų ginčo dėl dvigubo apmokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-203-686/2017). Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Šioje teisės normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi įtakos skolininko gynybai nuo pareikšto reikalavimo, nes jis tebeturi teisę pareikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos būtų galėjęs panaudoti prieš pradinį kreditorių iki to momento, kai gavo pranešimą apie reikalavimo teisės perleidimą, pavyzdžiui, ginčyti prievolę, iš kurios atsirado reikalavimo teisė, reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-203-686/2017).

Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo pretenzija, kurios pagrindu ieškovas įrodinėja, jog atsakovui buvo tinkamai pranešta apie reikalavimo perleidimo sutartis, yra pateikta D. S. vardu. Be to, byloje pateikti įrodymai iš kurių matyti, jog atsakovas Raynair DAC elektroniniais laiškais susirašinėja su keleive D. S. (el. p. (duomenys neskelbtini)), o ne su ieškovu UAB „Skycop.com“. Pažymėtina ir tai, jog į bylą pateiktame susirašinėjime nėra jokių nuorodų į reikalavimo perleidimo sutartis, be to pats kompensacijos išmokėjimas atliktas į keleivės D. S. asmeninę banko sąskaitą(D. S. patikslinus savo banko sąskaitos rekvizitus). Teismo vertinimu, pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina ieškovų nurodytų aplinkybių, jog apie reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas su keleiviais D. S. ir G. S. atsakovas buvo informuotas tinkamai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu teismas siūlė šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog civilinė byla nagrinėjama nuo 2019 m. spalio 18 d. ir tik po 6 mėnesių bylos nagrinėjimo teisme, teismui paskyrus bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2020 m. balandžio 29 d. bei teismui nustačius terminą iki 2020 m. balandžio 24 d. papildomiems įrodymams pateikti, ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose užsimena apie ekspertizės paskyrimą, tačiau nenurodo galimo eksperto, prašomų užduoti klausimų bei ekspertizės apmokėjimo dydžio. Teismas sprendžia, jog ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose ( pateikti paskutinę teismo nustatyto termino dieną) pateiktas prašymas dėl ekspertizės skyrimo, neatitinka tiek bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui, tiek specialiųjų pareiškimo formai ir turiniui keliamų reikalavimų, įtvirtintų CPK, yra nekonkretus ir neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais ieškovo prašymas skirti ekspertizę atmestinas.

Teismo vertinimu, ieškovas, kurio pagrindinė veikla yra tarpininkavimas išieškant kompensacijas keleiviams už pavėluotus, atidėtus ar neįvykusius skrydžius, atstovaujamas profesionalaus teisininko bei būdamas apdairus, turėjo visas galimybes nuo 2018 m. lapkričio 27 d. iki 2020 balandžio 24 d. surinkti įrodymus patvirtinančius, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo sutartis sudarytas su keleiviais D. S. ir G. S.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimo sutartis su keleiviais D. S. ir G. S. bei į tai, jog atsakovas kompensaciją keleiviams yra išmokėjęs, ieškinio reikalavimai atsakovo atžvilgiu atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Remiantis LR CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2397,36 Eur atstovavimo išlaidų ir 10 Eur vertimo išlaidų, iš viso 2407,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.  (LR CPK 79 str., 93 str., 96 str. 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti

Priteisti atsakovui Ryanair DAC, j. a. k. 104547, iš ieškovo UAB „Skycop.com“, j. a. k. 304423851, 2407,36 Eur (du tūkstančius keturis šimtus septynis eurus ir 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                       [pasirašyta elektroniniu parašu]                        Diana Butrimienė