LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 4 d. paduotu atsakovės sodininkų bendrijos „Verbiškės“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu stabdyti skundžiamo procesinio sprendimo vykdymą,
n u s t a t ė :
Atsakovė SB „Verbiškės“ padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovams SB „Verbiškės“, V. M., J. P. dėl sodininkų bendrijos valdybos posėdžio protokolo panaikinimo, nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo atlikti veiksmus, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų notarei Lilijai Šilerienei. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Atsakovė SB „Verbiškės“ kasaciniame skunde nurodo, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos dėl CPK 331 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo ir aiškinimo, be motyvų ir teisinės argumentacijos padarė išvadą, kad SB „Verbiškės“ valdybos 2016 m. liepos 8 d. sprendimas pažeidžia ieškovės teises; 2) apeliacinės instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 suformuotos teisės aiškinimo, imperatyviai draudžiančio disponuoti (turėti savo žinioje, valdyti, tvarkyti savo nuožiūra) iš valstybės lengvatine tvarka įsigyta bendrojo naudojimo žeme, įpareigojo atsakovę SB „Vėrbiškės“ elgtis neteisėtai – nepaisyti sodininkų bendrijos specialaus teisnumo, ribojančio tikslo įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bei žemės naudojimo būdo turiniu; 3) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-469/2021, kurios privalomais išaiškinimais vadovavosi bylą iš naujo nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-248/2019 skirtingai aiškina SB „Vėrbiškės“ įgyto iš valstybės lengvatine tvarka bendram naudojimui galimybę išsinuomoti tą žemę bendrijos nariui.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais ir teismų procesinių sprendimų motyvais, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės problemų, kurios turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodumui. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar kad teismų praktika nurodytu klausymu yra nevienoda.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas stabdyti prašomo peržiūrėti procesinio sprendimo vykdymą.
Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti SB „Verbiškės“ (j. a. k. 191484213) 75 (septyniasdešimt penkis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 976 AB SEB banke.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas