Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-827-730/2014
Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-02090-2014-9)
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
106.3; 122.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2014 m. balandžio 24 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, išnagrinėjusi ieškovės L. K. atstovo advokato R. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui V. K. (V. K.) dėl santuokos nutraukimo,
n u s t a t ė :
ieškovė pateikė teismui ieškinį ir prašė nutraukti santuoką, po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „K.“, priteisti iš atsakovo išlaidas už antrinę teisinę pagalbą valstybei bei išreikalauti duomenis apie atsakovo turtą. Ieškovė nurodė, kad apie 15 metų su atsakovu kartu negyvena, vaikų neturi, bendrų kreditorių neturi.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-12 nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus – nurodyti atsakovo asmens kodą, deklaruotą gyvenamąją vietą, pateikti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį iš VĮ „Regitra“, VĮ „Registrų centras“ bei kitų įstaigų arba nurodyti priežastis, dėl kurių ji negali pateikti šių duomenų. Teismas nurodė, kad ieškovė nenurodė atsakovo asmens kodo bei deklaruotos gyvenamosios vietos, todėl teismas negali nustatyti ieškinio teismingumo. Kadangi ieškovę atstovauja advokatas, jis turi visas galimybes gauti reikalingus duomenis.
Atskiruoju skundu ieškovės atstovas advokatas R. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-12 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovės atstovas nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė privalo nurodyti asmens kodą, nes ieškovė jo nežino. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti duomenis apie atsakovo turtinę padėtį, nes ji tokių duomenų pateikti negali, nes su atsakovu negyvena kartu daugiau nei 15 metų. Ieškovė nurodė jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą, todėl neprivalėjo nurodyti deklaruotos gyvenamosios vietos.
Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta pažeista jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga.
Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų (CPK 110 straipsnis), todėl ieškinio formai ir turiniui keliami tie patys bendrieji reikalavimai, kurie įstatyme nustatyti visiems dalyvaujančių byloje asmenų procesiniams dokumentams. Bendrieji procesinio dokumento formai ir turiniui keliami reikalavimai nurodyti CPK 111 straipsnyje, papildomi – CPK 135 straipsnyje.
Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateikti procesiniame dokumente, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Vertinant ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, reikėtų vertinti keletą aspektų: koks procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant būtent procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti procesiniame dokumente, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.
CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog procesiniame dokumente, taigi ir ieškinyje, be kitų duomenų, privalo būti nurodytas asmens kodas (jeigu jis žinomas) bei fizinio asmens gyvenamoji vieta.
Civilinio proceso įstatymas nekelia imperatyvaus reikalavimo ieškinio formai nurodyti ieškinyje byloje dalyvaujančių asmenų asmens kodus. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė jau pateikdama ieškinį, nurodė, kad ji nežino atsakovo asmens kodo bei nurodė jai žinomą atsakovo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso įstatymas nenumato ieškinio formos reikalavimo ieškinyje nurodyti byloje dalyvaujančių asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą. Be to, teismingumas bylose dėl santuokos nutraukimo nustatomas pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o ne deklaruotą gyvenamąją vietą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pateikiant ieškinį, ieškovei civilinio proceso įstatymas nustatė pareigą su ieškiniu tokio pobūdžio bylose pateikti teismui įrodymus apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad šis trūkumas sudarė esmines kliūtis tolesnei proceso eigai (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Šie įrodymai nebuvo reikšmingi, sprendžiant būtent ieškinio priėmimo klausimą, jie galėjo būti pateikti ir vėlesniuose bylos nagrinėjimo etapuose, be to, teismui manant, kad įrodymai yra reikšmingi ieškinio priėmimo etape, teismas nesudėtingai, pasinaudojant atitinkamų registrų duomenimis teisme, galėjo šiuos įrodymus gauti. Nagrinėjama byla yra šeimos byla, kurioje teismas turi įrodymų rinkimo iniciatyvos teisę (CPK 376 straipsnis).
Kadangi pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės pateiktas ieškinys neatitiko civilinio proceso įstatymo formai keliamų reikalavimų ir teismo nurodyti trūkumai sudarė esmines kliūtis tolimesnei bylos eigai, yra pagrindas išvadai padaryti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suvaržė ieškovės teises ginti savo teises ir interesus teisme ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui perduotinas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Teisėja Erinija Kazlauskienė