Teismingumo byla Nr. T-49/2018
Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00445-2017-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5
(S)
NUTARTIS
2018 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), l. e. p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ričardo Piličiausko, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Šiaulių apygardos teismo prašymą išspręsti ginčo pagal ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos patikslintą ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, asociacija „Šiaulių rajono vietos veiklos grupė“, rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė:
Patikslintu ieškiniu ieškovė teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“, kurio pagrindu įregistruotos Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus, juridinio asmens kodas – 188733811, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisinės registracijos pažymėjimų išdavimo“ bei 2006 m. birželio 9 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktą, kurių pagrindu įregistruotos atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti teisinę registraciją į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, vardu; 4) pripažinti ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos, juridinio asmens kodas – 302726860, nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindais nurodoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas.
Patikslintame ieškinyje nurodoma, kad Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos (tuometinis pavadinimas – Lietuvos tautininkų sąjunga) lėšomis buvo pastatytas ginčo pastatas, ieškovė juo naudojosi ir disponavo nuosavybės teisėmis iki nacionalizacijos. Ieškovei priklausęs ginčo turtas 1941 m. balandžio 8 d. buvo įtrauktas į Šiaulių mieste nacionalizuotų namų savininkų sąrašą. Nuo to momento ieškovė neteko nuosavybės teisių į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Ieškovė 1991 m. balandžio 8 d. raštu kreipėsi dėl nuosavybės teisių į ginčo pastatą atkūrimo. Šiaulių miesto valdyba 1991 m. liepos 22 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pastatas yra Šiaulių rajono kultūros namų balanse ir jo patalpomis naudojasi įvairios Šiaulių rajono organizacijos. Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo priimtas, nuosavybės teisės nebuvo atkurtos kita forma. 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkio Nr. 336 „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“ pagrindu nuosavybės teisės į administracinį pastatą su garažu, esančius (duomenys neskelbtini), buvo pripažintos Šiaulių rajono kultūros skyriui. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė ginčo turtą, iki nacionalizacijos priklausiusį ieškovei, įtraukti į savivaldybei priklausančių ir parduodamų objektų sąrašą. Atsakovė tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių jos nuosavybės teises į minėtą pastatą. Toks sprendimas pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsakovės nuosavybės teisės į ginčo objektą įregistruotos 2006 m. vasario 21 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2006 m. birželio 9 d. perdavimo–priėmimo akto pagrindu. Atsakovė neturėjo teisinio pagrindo įgyti nuosavybės teisių į ginčo objektą, dėl tos priežasties aktai ir įrašas viešame registre apie atsakovės nuosavybės teises į minėtą turtą pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos.
Šiaulių apygardos teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad iš patikslintame ieškinyje nurodytų teiginių apie ieškovės siekį atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą ginčo pastatą būtų galima padaryti prielaidą, jog atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybės teisės atsiradimo neteisėtumas ieškovės galimai tapatinamas su jos pačios teisės į nuosavybės atkūrimą pažeidimu. Kita vertus, jokių viešojo administravimo subjektų veiksmų ar neveikimo, sprendžiant ieškovės nuosavybės teisės atkūrimo klausimus, šiame ieškinyje neįvardijama ir neginčijama. Teismo vertinimu, dėl ieškovės pozicijos neaiškumo šiuo metu nėra galimybės visiškai tiksliai identifikuoti teisinių santykių pobūdžio ir pagal tai teisingai išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.
Specialioji teisėjų kolegija
konstatuoja:
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (CPK 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).
Patikslintu ieškiniu ieškovė prašo: 1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 1995 m. spalio 4 d. Šiaulių rajono mero potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“, kurio pagrindu įregistruotos Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros skyriaus, juridinio asmens kodas – 188733811, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių rajono savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 21 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisinės registracijos pažymėjimų išdavimo“ bei 2006 m. birželio 9 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktą, kurių pagrindu įregistruotos atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, nuosavybės teisės į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti teisinę registraciją į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės, juridinio asmens kodas – 111105174, vardu; 4) pripažinti ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos, juridinio asmens kodas – 302726860, nuosavybės teises į pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš prie patikslinto ieškinio pridėtos medžiagos, ginčijamu 1995 m. spalio 4 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl išimtinės teisinės Šiaulių raj. Kultūros skyriaus pastato registracijos“, Šiaulių rajono meras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn 1995 m. kovo mėn. 15 d. aktu – žiniaraščiu, pripažino nuosavybės teisę Šiaulių r. kultūros skyriui į administracinį pastatą su garažu, esančius (duomenys neskelbtini). Ginčijamu 2006 m. birželio 9 d. Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn, priėmimo–perdavimo aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo, Šiaulių apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybėn atitinkamus objektus su jiems priskirtais priklausiniais, tarp jų ir ginčo pastatą.
Pagal tai, kokie yra formuluojami patikslinto ieškinio reikalavimai, matyti, jog ieškovė Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, reikšdama patikslintą ieškinį, siekia paneigti atsakovės Šiaulių rajono savivaldybės nuosavybės teises į ginčo pastatą su priklausiniais ir atitinkamai atsakovės nuosavybės teisių pripažinimo, inter alia (be kita ko), ir dėl to, kad nurodytas pastatas su garažu nebūtų parduotas viešame aukcione. Viešojo administravimo subjekto administraciniai teisės aktai, priimti viešojo administravimo srityje, inter alia, dėl nuosavybės teisių neatkūrimo ieškovei, patikslintame ieškinyje nėra ginčijami, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė šiuo patikslintu ieškiniu inicijuoja ginčą dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Keliamo ginčo išsprendimas turės tiesioginės įtakos subjektų nuosavybės teisėms, todėl ginčas (be kita ko, grindžiamas CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo), kuriame dominuoja civiliniai teisiniai santykiai, teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 13 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2017; 2018 m. vasario 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-12/2018). Pagal keliamus reikalavimus nėra pagrindo spręsti dėl patikslinto ieškinio perdavimo administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, patikslintu ieškiniu inicijuojamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, o byla grąžinama Šiaulių apygardos teismui.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovės Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos patikslintą ieškinį atsakovei Šiaulių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir kt., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas, asociacija „Šiaulių rajono vietos veiklos grupė“, Šiaulių apygardos teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė | l. e. p.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ričardas Piličiauskas |
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė | Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys |