LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2021 m. birželio 3 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ragtora“ kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovė UAB „Ragtora“ padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Ragtora“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo H. S. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Ieškovė kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles dėl įrodinėjimo naštos, įrodymų pakankamumo, negalimumo remtis prielaidomis, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškovė pažymėjo, kad teismai apie atsakovo tariamą atsiskaitymą su ieškovu sprendė remdamiesi dviem įrodymais, t. y. paties atsakovo paaiškinimais, nors jis suinteresuotas bylos baigtimi, ir liudytojo F. V. paaiškinimais, nors šis liudytojas gerai pažįstamas su atsakovu, be to, įtarimų kelia ir tai, kad jis gebėjo prisiminti neišskirtinius įvykius, vykusius prieš maždaug
10 metų. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie tai, kad su ieškove atsiskaitė, negalėjo įvardinti, ar apskritai jam buvo išduotas koks nors pinigų sumokėjimą pagrindžiantis dokumentas, ar jis tokio dokumento prašė. Toks atsakovo nerūpestingumas teismų turėjo būti vertinamas itin kritiškai, tačiau teismai atsakomybę dėl to priskyrė ne atsakovui, o ieškovei, kas vertintina kaip nukrypimas nuo rungimosi principo ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, pagal kurią įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia. Ieškovės teigimu, kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad suinteresuotos šalies ir liudytojo parodymai yra subjektyvaus pobūdžio, silpni pagal prigimtį įrodymai. Atsakovui neturint rašytinių dokumentų, patvirtinančių tinkamą prievolės įvykdymą ir byloje tuo klausimu esant tik netiesioginiams įrodymams, jie negali būti pripažinti pakankamais pagrįsti atsakovo prievolės atsiskaityti įvykdymą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovės kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiai bylai aktualiu teisės klausimu yra nevienoda. Šiuo atveju kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovės kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ragtora“ (j. a. k. 157679155) 691 (šešis šimtus devyniasdešimt vieną) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 3 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Artūras Driukas
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas